- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-110-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03700-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., G. K., S. J., V. G., D. J.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Aušra Levinienė
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.5.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Lėvinienei, suinteresuotam asmeniui E. J., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus atstovei G. M., suinteresuotiems asmenims G. K., S. J.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo suinteresuoti asmenys E. J., G. K., G. K., V. G., S. J., D. J., S. J., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl E. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjos ir turto administratorės paskyrimo. Nurodė, kad jo dukra E. J. nuo vaikystės nemoka rašyti ir skaityti, negeba įsigyti maisto produktų, turi sveikatos sutrikimų, greitai supyksta, negeba sudaryti sutarčių, negali tinkamai savarankiškai pilna apimtimi įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, priimti kasdieninių sprendimų, nesugeba pati tinkamai įgyvendinti savo teisėtų interesų. Prašė pripažinti E. J. neveiksnia šiose santykių srityse: a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; b) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; c) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinių asmenų dalyviu, vertimasis individualia veikla); d) teisėje vairuoti transporto priemones. Taip pat pripažinti E. J. ribotai veiksnia šiose santykių srityse: a) gebėjime pasirūpinti advokatu; gebėjimas vykdyti valstybės institucijų ar teismų sprendimus; b) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); c) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); d) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai). E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi paskirti jos tėvą A. J..
2. Nurodė, kad dėl E. J. diagnozuotų sveikatos sutrikimų - (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalaujančio dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), ji negali suprasti savo veiksmų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Paaiškino, kad E. J. negeba savarankiškai pasirūpinti būsto priežiūra, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikio. Negeba priimti sprendimų šeimos santykių srityje, pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, negali būti globėju rūpintoju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, nes pačiai reikalinga pagalba, negali sudaryti darbo sutarties, atitinkančios jos galimybes, negali pasinaudoti teise dalyvauti rinkimuose. Nesuvokia informacijos esmės, negali pasirūpinti advokatu. Nurodo, kad šiuo metu E. J. laukiasi kūdikio, gyvena kartu su draugu.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad iš esmės bylą dėl neveiksnumo inicijavo siekdamas apsaugoti dukrą nuo sukčių, kad jai nepakištų bet kokių dokumentų pasirašyti, kad jos vardu nepaimtu greitųjų kreditų.
4. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui pripažinti E. J. neveiksnia asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje. Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. nustatytas darbingumo lygis 35 proc., o netekto darbingumo lygis 65 proc. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos sukakties dienos. Jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Panevėžio socialinio centro 2023 m. rugsėjo 8 d. buities tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. J. rūpinasi ir ją prižiūri jos tėvas (pareiškėjas) A. J. ir mama G. K.. A. J. nėra pateikęs medicininės pažymos, todėl nėra aišku ar jis gali būti pripažįstamas tinkamu globėju savo dukrai. A. J., atvykęs į Skyrių nurodė, jog nenori savo dukters E. J. pripažinti neveiksnia ir kreipsis į teismą, kad civilinė byla Nr. e2YT-110-1137/2023 būtų palikta nenagrinėta. Teismo posėdžio metu, skyriaus atstovė nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimų, mano kad pareiškimas yra nepagrįstas ir prašo jo netenkinti.
5. E. J. atstovas advokatas Irmantas Tumas posėdžio metu nurodė, kad nemano, jog yra pagrindas E. J. pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia nurodytose srityse, kadangi ji sugeba pasirūpinti tiek savimi tiek ir kitais asmenimis. Dėl riboto veiksnumo paliko spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys G. K. ir S. J. atsakydamos į teisėjo klausimus nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino teismui, kad E. J. puikiai susitvarko net ir nemokėdama skaityti ir rašyti, prižiūri ir augina mažus sesės vaikus, vienu metu prižiūrėjo net tris. Jokių problemų su ja niekada nebuvo, nepasiklydo, aplinkoje susigaudo, skaičius pažysta, apsipirkti sugeba, nors ir ne visada supranta kiek pinigų reikia tam tikroms prekėms įsigyti.
7. Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas M. M. atsakydamas į klausimus paaiškino, kad E. J. viską supranta, puikiai viskuo pasirūpina nors ir nemoka skaityti ir rašyti. Planuoja su ja ateitį, laukiasi vaiko, ateityje tikėtina norės naudotis ir paskolomis.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys G. K., V. G., D. J. ir S. J. atsiliepimų dėl nagrinėjamos bylos teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas – teismų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 19 punktas).
10. EŽTT jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96, ; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).
11. EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 42 punktas). EŽTT yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (EŽTT 1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73).
13. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 29 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 40 punktas). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas).
14. Byloje nustatyta, kad E. J. yra pareiškėjo dukra. Jai Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis 35 proc., o netekto darbingumo lygis 65 proc. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos sukakties dienos. Diagnozė pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo. 2022 m. liepos 4 d. pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad savarankiškai negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme (lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme), kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime (kilnojamojo turto pirkimas – pardavimas, nuoma, dovanojimas, įkeitimo sandoriai), nekilnojamojo turto naudojime, valdymu ir disponavimu juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinių asmenų dalyviu, vertimasis individualia veikla) ir kt.
15. 2023 m. rugpjūčio 16 d. - rugpjūčio 23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamos išvados, kad suinteresuotam asmeniui E. J. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio. E. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
16. CPK 442 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Jas nagrinėdamas teismas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal CPK 467 straipsnio 5 dalies, 472 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl E. J. gebėjimo pasirūpinti tiek savimi, tiek ir šeimos nariais, išvadą teikiančios institucijos teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl E. J. priežiūros, išklausęs pačios E. J., kuri atsakė į teisėjo užduodamus klausimus sklandžiai, pademonstravo savo visiškai aiškų susigaudymą laike ir aplinkoje, paaiškino kaip supranta paskolos santykius, ką daryti norint kreiptis į gydytoją dėl skaudančio danties, norint pasikviesti pagalbą, ji naudojasi socialiniais tinklais, turi savo bendravimo simbolius kurių pagalba susikalba žinutėmis su artimaisiais, kokiu būdu pačiai mieste judėti iš vieno miesto taško į kitą. Pateiktų atsakymų turinys teismui leidžia spręsti, jog šiuo metu dėl E. J. diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tokios kraštutinės priemonės kaip jos veiksnumo ribojimas jai savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis nebūtų pateisinamas.
18. Teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų išreikštą itin didelį susirūpinimą dėl E. J. saugumo siekiant ją apsaugoti nuo sukčių sudarant greitojo kredito sutartis, sprendžia, kad ateityje gali susiklostyti situacija, kuomet E. J. gali prireikti pagalbos priimant sprendimus, todėl siūlo E. J. sudaryti su asmeniu, kuriuo ji pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CPK 468 str. 2.d). Kita vertus, jei šalys nerimauja jog dėl tam tikrų aplinkybių jos gali nukentėti nuo sukčių sudarant įvairias greitojo kredito sutartis, šalims siūlytina pasidomėti nemokama paslauga – „nenoriu kredito“ kuri apsaugos nuo galimybes gauti smulkiuosius, vartojimo ar kitų rūšių kreditus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Pasiūlyti E. J. sudaryti su asmeniu, kuriuo ji pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (CPK 468 str. 2.d).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.