- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-445-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01308-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- T. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria netenkintas pastarojo skundas dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (13.4.)-ATPB-2, kuriuo T. S. nubaustas 579 Eurų (2000 Lt) administracine nuobauda, nustatė :
Aprašomoji dalis
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Integruotos sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vyr. specialistė 2014-12-02 surašė T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014 m. lapkričio 28 d., grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (toliau – Kontrolė) tikrinant, ar tinkamai vykdomi kainų nurodyto litais ir eurais, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintame Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas), buvo nustatyta, jog MB B. S. (duomenys neskelbtini) klinikoje, (duomenys neskelbtini) (toliau - Klinika), pažeidė įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nurodantį, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugu) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Kontrolės metu T. S. pateikė Klinikoje teikiamų paslaugų kainyną, kuriame buvo nurodytos kainos, perskaičiuotos nesilaikant Įstatyme nustatytų kainų apvalinimo reikalavimų ir Apraše nustatytų kainų nurodymo reikalavimų. Klinikos kainyne buvo nurodyta implanto įsukimo kaina 3800 Lt, ši kaina eurais nurodyta 1100 Eur (turėtų būti 1100,56 Eur). Tuo T. S. pažeidė įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nurodantį, kad kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs ir Aprašo 14 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas 2015-01-09 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d., 7 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais taip šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 14 p. reikalavimų pažeidimus ir paskyrė jam 579 eurų (kas atitinka 2000 Lt) dydžio baudą.
T. S. pateikė skundą teismui apylinkės teismui, kuris 2015-03-06 nutartimi minėto skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad T. S. veikimas pagal Lietuvos Respublikos Įstatymo 29 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas teisingai, nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja įstatymui, o vietoje to, pats neteisėtai tyrė šį klausimą. Apeliantas nurodo tiek skunde, tiek ir pasisakydamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo nepagrįstai nubaustas pirmiausiai dėl to, jog norma, kurios pagrindu jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja įstatyme numatytai taisyklei. Tuo tarpu teismas šio argumento tinkamai netyrė ir nevertino, o tik lakoniškai, be jokių paaiškinimų ir argumentų deklaravo, kad poįstatyminiame akte numatyta taisyklė neprieštarauja įstatymui. Apeliantas teigia, kad bendrosios kompetencijos teismas neturėjo kompetencijos pasisakyti šiuo klausimu ir tai laiko grubiu teismų kompetencijos atribojimo pažeidimu.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad taikant dvi minimas normas, yra sukeliamas visiškai skirtingas faktinis rezultatas, todėl Aprašo 14 p. nuostatos negalima laikyti tikslinančios, detalizuojančios ir padedančios įgyvendinti Įstatymo 7 str. 6 d. nuostatą. Nurodo, kad ištyrimas, ar visiškai priešinga Aprašo 14 p. antrame sakinyje įtvirtinta taisyklė neprieštarauja įstatymui, yra aktualus ir socialiniu požiūriu, kadangi tokios taisyklės įvedimas paveiks ypač platų subjektų ratą, kadangi jie nebeteks galimybės apvalinti savo parduodamų prekių (teikiamų paslaugų) kainų, kai tai ne tik nepažeidžia vartotojų interesų, bet yra jiems palanku, t.y. kai vien dėl patogumo kaina eurais nurodoma mažesnė, nei iki tol buvusi kaina litais.
Apeliantas nurodo ir tai, kad buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, deklaruojant, jog euras – ne priežastis kelti kainas. Pasirašiusieji šį memorandumą savanoriškai įsipareigojo užtikrinti sąžiningą kainų litais perskaičiavimą į eurus ir nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas. Būtent tokiu – sąžiningu – požiūriu nurodo vadovavęsis ir apeliantas, suapvalindamas savo teikiamos paslaugos 3800 Lt kainą vartotojams palankesne linkme iki 1100 Eur. Tokiu būdu, apeliantas teigia, kad Vilniaus VSC pozicija skirti nuobaudą pastarajam už tai, kad savo teikiamų paslaugų kainas litais perskaičiavo į eurus, kas sumažindamas vartotojų naudai, yra akivaizdžiai neprotingas. Protingumo ir proporcingumo principų, apelianto teigimu, neatitinka ir skundžiama nutartis.
Pasak apelianto, nutarimas ir nutartis pažeidžia proporcingumo principą ir tuo požiūriu, kad paneigia pastarojo teisę pasirinkti, iki kokio skaitmens jis apvalins savo teikiamų paslaugų kainą. Nurodo, kad nors Įstatymas numato bendras apvalinimo taisykles, tačiau nenumato iki kokio skaičiaus turėtų būti apvalinama prekių (paslaugų) kaina. Šiuo konkrečiu atveju, Klinikos teikiamos konkrečiai tokio pobūdžio ir vertės paslaugos yra apvalinamo dešimčių litų tikslumu. Todėl, apelianto nuomone, jis turi teisę, kiek tai nepažeidžia vartotojų teisių ir interesų, ir kainas eurais apvalinti dešimčių eurų tikslumu, kaip ir buvo padaryta, t.y. nustatyti, kad 3800 Lt kaina yra verčiama ir apvalinama ne iki 1100,56 Eur ar 1101 Eur, o iki dešimčių eurų, t.y. iki 1100 Eur.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad pati Vilnius VSC kaip valstybės institucija nutarime apeliantui paskirtą nuobaudą suapvalino iki be skaičių po kablelio, nors Institucijos teigimu, teisės aktai to neleidžia, kita vertus, nuobauda suapvalinta apeliantui nenaudinga linkme, t.y. į didesniąją pusę. Nežiūrint to, kad toks elgesio modelis laikomas toleruotinu valstybės požiūriu, už jį apeliantas buvo nubaustas. Teigia, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str., numatančiu, kad jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (šiuo atveju Vyriausybės nutarimas), kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai (įstatymui), teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (įstatymą).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas (toliau – Institucija) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netekinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pagrįstai konstatavo, kad Aprašo 14 p. nurodyta specialioji norma detalizuoja, konkretina kiek skaitmenų po kablelio turi būti nurodyta, perskaičiavus kainą eurais ir nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja įstatymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-02 nutarimu apeliantas T. S. 579 Eur (2000 Lt) administracine nuobauda nubaustas už tai, kad 2014-11-28 grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu tikrinant, ar tinkamai vykdomi kainų, nurodytų litais ir eurais, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai, buvo nustatyta, jog MB B. S. (duomenys neskelbtini) klinikoje kainos perskaičiuotos nesilaikant Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų.
Vadovaujantis Įstatymo 17 str. 1 d., asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. Pažymėtina, jog Įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, jog „Kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs“. Kita vertus Įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, jog perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą, vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais. Aprašo 14 punkte nurodyta specialioji norma taip pat numato, jog perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio kaip ir kaina litais, tačiau antras sakinys jau numato, kad „Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys“.
Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad Nacionalinio euro įvedimo plano 86 punkto nuostata (2014 m. spalio 22 d. redakcija) numato, jog „Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal plano 23 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas. Jeigu nustatant galutinę prekės (paslaugos) kainą mokėtina suma eurais apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai, privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kaina litais taip pat atitinkamai turi būti sumažinama, kad nurodytos vertės litais ir eurais maksimaliai atitiktų viena kitą.“. Taip pat pažymima, kad Nacionalinio euro įvedimo plano 23 punktas numato, jog „Litais išreikštos pinigų sumos bus perskaičiuojamos į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys; perskaičiuojant šis kursas negali būti trumpinamas ar apvalinamas; neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus naudojamas tiek perskaičiuojant litus į eurus (dalijant iš kurso), tiek eurus į litus (dauginant iš kurso), tačiau atvirkštinis kursas negali būti taikomas; mokėtinos arba apskaitinės pinigų sumos, perskaičiuotos į eurus, turi būti apvalinamos iki euro cento pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę.“. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 7 str. 1 d.
Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad MB B. S. (duomenys neskelbtini) klinika paslaugų kainyne 3800 Lt paslaugos kainą eurais buvo įrašęs lygią 1100 Eur, t.y. suapvalinęs iki sveiko skaičiaus į pirkėjams naudingesnę pusę, o tokia teisė suteikta Įstatymo 7 str. 6 d., todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro nutarimas neatitinka protingumo ir proporcingumo principų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas jau kartą buvo įspėtas Vilniaus visuomenės sveikatos centro dėl B. S. (duomenys neskelbtini) klinikos MB kainyne nurodytų paslaugų kainų perskaičiavimo neatitikimo paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais perskaičiavimą ir apvalinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, išaiškinant, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Nors Institucija, paskirdama pažeidėjui administracinę nuobaudą, vadovavosi nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į apelianto tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde duotus paaiškinimus, taip pat į administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, t.y. jog MB B. S. (duomenys neskelbtini) klinikos patvirtintame direktoriaus įsakymu Nr. 5, 2014-10-30 kainyne, kuris galioja nuo 2014-11-02, nurodyta, kad vieno implanto įsukino kaina yra 3800 Lt, 1100 Eur, t.y., kaina eurais suapvalinta į klientams naudingesnę pusę, o taip pat atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad apeliantas T. S. sąžiningai klydo.
Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinei atsakomybei atsirasti vienareikšmiškai būtinas aiškus teisinis reglamentavimas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kainų perskaičiavimo į eurus taisyklės yra neaiškios ir dviprasmiškos, leidusios apeliantui manyti, kad teisės aktai nenumato įsakmaus reikalavimo prekių (paslaugų) vieneto kainą litais sveiką skaičių versti kaina eurais su dviem skaitmenimis po kablelio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti apeliantui nuobaudos.
LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliantas skundžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl teisinio reglamentavimo neaiškumo turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad 2015-02-27 pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nagrinėjamas pastarojo skundas dėl Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nutarimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi priėmė sprendimą netenkinti apelianto skundo. Sprendimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą skundžiamu apylinkės teismo nutarimu priimtas nebuvo, todėl sutinkamai su įstatymo nuostatomis, šiuo konkrečiu atveju tai negali būti skundo aukštesnės instancijos teismui nagrinėjimo dalyku.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartis dalyje dėl administracinės nuobaudos T. S. keistina, apeliantui administracinės nuobaudos neskiriant.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį pakeisti:
T. S. už Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos neskirti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.