- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- II-125-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01308-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. S., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovėms R. L., A. K., I. Š., išnagrinėjusi T. S. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Integruotos sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vyr. specialistė 2014-12-02 surašė T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad 2014 m. lapkričio 28 d., grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (toliau – Kontrolė) tikrinant, ar tinkamai vykdomi kainų nurodyto litais ir eurais, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintame Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos apraše (toliau - Aprašas). (duomenys neskelbtini) (toliau - Klinika), pažeidė įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nurodantį, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugu) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Kontrolės metu T. S. pateikė Klinikoje teikiamų paslaugų kainyną, kuriame buvo nurodytos kainos perskaičiuotos nesilaikant įstatyme nustatytų kainų apvalinimo reikalavimų ir Apraše nustatytų kainų nurodymo reikalavimų. Klinikos kainyne buvo nurodyta implanto įsukimo kaina 3800 Lt, ši kaina eurais nurodyta 1100 € (turėtų būti 1100.56 €). Tuo T. S. pažeidė įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nurodantį, kad kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs ir Aprašo 14 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas 2015-01-09 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad T. S. padarė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d., 7 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais taip šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 14 p. reikalavimų pažeidimus ir paskyrė jam 579 eurų (kas atitinka 2000 Lt) dydžio baudą.
Šalies argumentai
T. S. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2015-01-09 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis, T. S. buvo nubaustas už tai, jog perskaičiuojant jo teikiamų paslaugų kainą litais į eurus, jis kainą suapvalino į pirkėjams/klientams naudingesnę pusę. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Nutarimas prieštarauja protingumo principui, yra išskirtinai formalus. Lietuvos Respublikai siekiant įsivesti eurą ir pradėjus šį procesą, viešai buvo deklaruojama, kad kompetentingų valstybės institucijų vienas pagrindinių uždavinių, susijusių su sklandžiu euro įvedimu, yra užtikrinti, kad kainos litais būtų perskaičiuojamos į eurus sąžiningai, t. y. jų vien dėl euro įvedimo nedidinant, tokiu būdu nepažeidžiant vartotojų interesų. Tokį siekį viešai deklaravo Lietuvos Banko valdybos pirmininkas p. V. V.. Dėl minėto tikslo buvo pasirašytas ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, deklaruojant, jog „euras - ne priežastis kelti kainas, todėl Lietuvos įmonės, verslo asociacijos, verslininkai, savivaldybės buvo pakviesti prisijungti prie sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvos ir pasirašyti geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Būtent tokiu - sąžiningu - požiūriu ir vadovavosi jis, T. S. suapvalindamas savo teikiamos paslaugos 3800 Lt kainą vartotojams palankesne linkme iki 1100 EUR. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) pozicija skirti nuobaudą jam, T. S. už tai, kad savo teikiamų paslaugų kainas litais perskaičiavo į eurus jas sumažindamas vartotojų naudai, yra akivaizdžiai neprotingas. Dėl protingumo, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. pagrindu Vilniaus VSC turėjo apskritai neskirti jam, T. S. nuobaudos. Antra, Nutarimas yra neaiškus ir prieštaraujantis įstatymui. Neaiškumas kyla iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 719 „Dėl Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau trumpai - Aprašo) 14 p. 2 sakinio prieštaravimo Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau - EĮLRĮ) 7 str. 6 d.: a) EĮLRĮ 7 str. 6 d. numato, kad perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais. Tai reiškia, kad jeigu prekių (paslaugų) vieneto kaina buvo nurodyta be skaičių po kablelio, pavyzdžiui, 50 Lt, ji pagal EĮLRĮ būtų apvalinama iki sveikojo (natūraliojo) skaičiaus be skaitmenų po kablelio, t. y. iki 14 EUR (o ne 14,48 EUR). b) Aprašas, nežiūrint to, nustato visiškai kitokias taisykles: nors Aprašo 14 p. pirmas sakinys pažodžiui atkartoja EĮLRĮ 7 str. 6 d. nuostatą, tačiau Aprašo 14 p. papildytas antru sakiniu, įtvirtinančiu visiškai priešingą taisyklę - jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Remiantis Aprašo 14 p. antru sakiniu, 50 Lt būtų verčiama jau į 14,48 EUR. Vilniaus VSC rėmėsi Aprašo 14 p. antru sakiniu, todėl Nutarime nurodė, kad paslaugos, kainuojančios 3800 Lt, kaina eurais turi būti 1100,56 EUR. Remiantis aukštesnės galios teisės aktu, t. y. EĮLRĮ 7 str. 6 d., jis, T. S. paslaugų kainą turėjo nurodyti ne 1100,56 EUR, o 1101 EUR, kadangi pagal EĮLRĮ 7 str. 2 d. apvalinant iki sveikojo (natūraliojo) skaičiaus, 0,56 EUR butų apvalinama iki 1 EUR (jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, šiuo atveju 56, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas). Jo, T. S. nuomone, Aprašo, kaip poįstatyminio akto, 14 p. antrame sakinyje įtvirtinto reikalavimo negalima laikyti įgyvendinančiu (detalizuojančiu) EĮLRĮ 7 str. 6 d. reikalavimą, kadangi tai yra du visiškai netapatūs teisiniai reikalavimai. Įstatyminė nuostata teigia, kad jeigu kaina litais buvo išreikšta sveikuoju (natūraliuoju) skaičiumi, tai tokio pat formato skaičiumi gali būti nurodoma ir kaina eurais, taikant įprastas matematinio apvalinimo taisykles. Savo ruožtu poįstatyminio akto norma to neleidžia ir reikalauja, kad kaina litais sveikuoju (natūraliuoju) skaičiumi visuomet turi būti verčiama kaina eurais su dviem skaičiais po kablelio. Trečia, Nutarimu paneigta jo, T. S. teisė pasirinkti iki kokio skaitmens jis apvalins savo teikiamų paslaugų kainą, kadangi matematiniu požiūriu skaičiai gali būti apvalinami iki dešimčių, šimtų ar net tūkstančių. EĮLRĮ 7 str. 2 d., numatanti bendras apvalinimo taisykles, įtvirtina tik tai, kad „jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs“. Tačiau EĮLRĮ nenumato iki kokio skaičiaus turėtų būti apvalinama. Šiuo konkrečiu atveju Klinikos teikiamos konkrečiai tokio pobūdžio ir vertės paslaugos yra apvalinamos dešimčių litų tikslumu. Todėl jis, T. S. turi teisę - kiek tai nepažeidžia klientų teisių ir interesų - ir kainas eurais apvalinti dešimčių eurų tikslumu, kaip ir buvo padaryta, t. y. nustatyti, kad 3800 Lt kaina yra verčiama ir apvalinama ne iki 1100,56 EUR ar 1101 EUR, o iki dešimčių eurų, t. y. iki 1100. Ketvirta, pačios Vilnius VSC kaip valstybės institucijos veiksmai priimant Nutarimą arba pažeidžia EĮLRĮ reikalavimus, arba prieštarauja bendrai valstybės pozicijai šiuo klausimu: a) Viena vertus, Vilniaus VSC nurodė, kad Pareiškėjui skiria 579 EUR nuobaudą, kas atitinka 2000 Lt. Tačiau pagal matematinio apvalinimo taisykles 579 EUR nuobauda turėtų būti arba 1999,17 Lt, arba 1999 Lt. Vilniaus VSC suapvalino nuobaudą jam, T. S. nenaudingu būdu iki 2000 Lt. b) Kita vertus, keliant prielaidą, kad Vilniaus VSC turėjo tikslą jam, T. S. skirti 2000 Lt nuobaudą (nota bene - Nutarimas datuotas 2015-01-09) ir ją tik perskaičiavo į eurus, EĮLRĮ reikalavimai nebūtų pažeisti, nes pagal EĮLRĮ 7 str. 4 d. 2000 Lt nuobauda būtų apvalinama iki 579 EUR. Tačiau toks apvalinimas rodo tai, kad pati valstybė laikėsi pozicijos, jog nuobaudos turi būti nurodomos be skaitmenų po kablelio, nes 2000 Lt nuobauda pagal matematinio apvalinimo taisykles ir Aprašo 14 p. antrą sakinį būtų 579,24 EUR. Todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių jis, T. S. turi būti baudžiamas už tokį elgesio modelį, kokiu vadovavosi pati valstybinė institucija. Todėl Vilniaus VSC pozicija prieštarauja ne tik protingumo, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – VVSC) nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir pažymi, jog vadovaujasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau - Įstatymas) 32 str. 1 dalies 3 punktu, 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 719 patvirtino Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašu (toliau - Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, jog Prekių ir paslaugų kainos dviem valiutomis (litais ir eurais) nurodomos, iš litų į eurus (iš eurų į litus) perskaičiuojamos ir apvalinamos, prekių ir paslaugų kainų nurodymo, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimų laikymosi priežiūra atliekama vadovaujantis Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (toliau - Nacionalinis euro įvedimo planas), Aprašo nuostatomis bei Prekių ir paslaugų kainų nurodymo rekomendacijomis. Atkreipia dėmesį, jog Nacionalinio euro įvedimo plano 86 punkto nuostata (2014 m. spalio 22 d. redakcija) numato, jog „Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal plano 23 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas. Jeigu nustatant galutinę prekės (paslaugos) kainą mokėtina suma eurais apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai, privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kaina litais taip pat atitinkamai turi būti sumažinama, kad nurodytos vertės litais ir eurais maksimaliai atitiktų viena kitą“. Pažymėtina, jog Nacionalinio euro įvedimo plano 23 punktas numato, jog „Litais išreikštos pinigų sumos bus perskaičiuojamos į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys; perskaičiuojant šis kursas negali būti trumpinamas ar apvalinamas; neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus naudojamas tiek perskaičiuojant litus į eurus (dalijant iš kurso), tiek eurus į litus (dauginant iš kurso), tačiau atvirkštinis kursas negali būti taikomas; mokėtinos arba apskaitinės pinigų sumos, perskaičiuotos į eurus, turi būti apvalinamos iki euro cento pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę“. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Įstatymo 7 str. 1 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, VVSC tinkamai taikė teisės normas ir pareiškėjo argumentą dėl nuobaudos skyrimo už tai, kad pareiškėjas savo teikiamų paslaugų kainas litais perskaičiavo į eurus jas sumažindamas vartotojų naudai, ir tuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų, laiko nepagrįstu. Taip pat pažymi, jog Įstatymo 17 str. 1 dalyje numatyta, jog asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. Įstatymo 7 str. 2 dalyje numatyta, jog „Kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs“. Aprašo 14 punkte nurodyta specialioji norma taip pat numato, jog perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio kaip ir kaina litais. Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Atsižvelgiant į tai, VVSC tinkamai taikė Įstatymo 7 str. 2 dalies ir Aprašo 14 punkto reikalavimus, nurodydamas jog pareiškėjo nurodyta implanto įsukimo kaina 3800 Lt (1100 EUR) turėtų būti nurodyta 1100, 56 EUR, ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Aprašo neaiškumo bei pareiškėjo teisės pasirinkti iki kokio skaitmens jis apvalins savo teikiamų paslaugų kainą, laikytini nepagrįstais. VVSC pažymi, jog Įstatymas numato specialias paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių po litų perskaičiavimo į eurus apvalinimo taisykles. Įstatymo 20 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Vadovaujantis Įstatymo 7 str. 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo paskirta 579 EUR bauda, kuri atitinka 2000 Lt.
Teismo posėdyje T. S. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo R. P. buvo administracine tvarka nubaustas 2000 Lt bauda už tai, kad jo įmonė, (duomenys neskelbtini) paslaugų kainyne 3800 Lt paslaugos kainą eurais buvo įrašęs lygią 1100 EUR, t.y. suapvalinęs iki sveiko skaičiaus į pirkėjams naudingesnę pusę. Tokia teisė suteikta Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – EĮLRĮ) 7 str. 6 dalyje: vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip ir kainoje litais. Vyriausybės patvirtintame 2014-07-22 poįstatyminiame akte - Kainų perskaičiavimo apraše, kurio paskirtis turėtų būti ne tiek kurti papildomus reikalavimus, kiek detalizuoti įstatymo įgyvendinimo būdus, galima rasti naujų reikalavimų perskaičiuotų kainų išraiškos formatui, paneigiančių ką tik minėtą Įstatymu įtvirtintą teisę. Prašo leisti priminti, kad teisės aktų neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nacionalinio euro įvedimo plano nuostatose, kurias atsakovai priminė teismui pateiktame atsiliepime į jo, T. S. skundą irgi numatoma teisė galutinę kainą eurais apvalinti į mažesnę pusę pirkėjo naudai, tik reikalaujama atitinkamai koreguoti kainą litais, kad vertės abiem valiutomis maksimaliai atitiktų viena kitą. Atkreipia dėmesį, kad jam, T. S. minėta 2000 Lt bauda buvo paskirta už neatitikimą, tesudarantį 0,06 procento kainos, arba, gal bus aiškiau - 6/10 000 dalis kainos. Beveik perpus mažiau negu 1/1000. Būtent tiek yra 56 cnt lyginant su 1100. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pakankamai aukštų valstybės pareigūnų viešuose pasisakymuose buvo ne kartą deklaruotas EĮĮ tikslas - suvaldyti dėl euro įvedimo didėsiančias kainas. Pasak T. S., jo poelgis, už kurį yra baudžiamas, nėra disonansas šiam leitmotyvui - naują kainą jis, nors ir simboliškai, bet sumažino. Siekimas suvaržyti jo, T. S., kaip įmonės administratoriaus, veiksmus labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, turėtų būti vertinamas ir protingumo principo aspektu, kuris Lietuvos administracinių teismų praktikoje pripažįstamas vienu pagrindinių kriterijų. Reziumuodamas norėtų pasakyti, kad nuoširdžiai nesupranta, kokiu pagrindu yra baudžiamas, ir dar pakankamai ženklia bauda, už poelgį, nepažeidžiantį niekieno teisių ar interesų ir dėl kurio sąžiningumo jam, T. S. priekaištauti vargu ar kas galėtų. Nenorėtų tikėti, kad tokiu pagrindu tėra atsakovo įstaigos principas, kartais sutinkamas ir kitur, - „nė žingsnio atgal“. Atsižvelgdamas į rezonansą, kurį šis įvykis sukėlė visuomenėje, viliasi, jog teismo sprendimas aiškiai parodys visuotinai priimtų vertybių - teisingumo ir protingumo - vietą mūsų šalyje.T. S. paaiškino, kad neskundė įspėjimo, tikėjosi, kad ras bendrą kalbą su organizacija ir jam pavyks įrodyti, kad jo veiksmuose nusižengimo įstatymui nėra. Tikėjosi, kad supras vieni kitus ir formalius požymius paliks šone.
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė A. K. nesutiko su T. S. argumentais, mano, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras tinkamai taikė euro įvedimo nuostatas. Pareiškėjas pažeidė euro įvedimo įstatymą ir aprašo 14 p. Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris detalizuoja euro įvedimo nuostatas. Pirmą kartą nustačius pažeidimą pareiškėjas nebuvo baudžiamas, buvo paskirtas įspėjimas, T. S. nesutiko pašalinti pažeidimo ir buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras dėjo pastangas, kad pažeidimas būtų ištaisytas, nurodė pastebėtą klaidą ir informavo, pareiškėjas nepašalino pažeidimo, todėl antrą kartą buvo skirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo 2015-01-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje T. S. už Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d., 7 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais taip šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 14 p. reikalavimų pažeidimus paskirta 579 eurų (kas atitinka 2000 Lt) dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, kad perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą, vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, kad kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais taip šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 14 p. numatyta, kad perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio kaip ir kaina litais. Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Minėto įstatymo 7 str. 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
(duomenys neskelbtini) patvirtintame direktoriaus įsakymu Nr. 5, 2014-10-30 kainyne, kuris galioja nuo 2014-11-02, nurodyta, kad vieno implanto įsukino kaina yra 3800 Lt, 1100 EUR.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-28 paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-2365 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), atliktas pakartotinis patikrinimas. Patikrinimo pradžia 11.10 val., pabaiga 11.30 val. Nustatytas pažeidimas – apvalinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atlikus pakartotinį patikrinimą nustatytas naujas pažeidimas. Už vieno implanto įsukimą nurodyta kaina litais – 3800, nurodyta kaina eurais – 1100.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog T. S. pažeidė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d., 7 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 14 p. reikalavimus ir yra nubaustas pagrįstai. T. S. paaiškino, kad nepažeidė įstatymo perskaičiuojant jo teikiamų paslaugų kainą litais į eurus, jis kainą suapvalino į pirkėjams/klientams naudingesnę pusę. T. S. teigė, jog Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 6 d. prieštarauja Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 14 p. antram sakiniui. Tokius T. S. paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Aprašo 12 p. numatyta, kad prekių ir paslaugų kainos eurais (litais) nurodomos, jas perskaičiavus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir suapvalinus pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas kainų apvalinimo taisykles. Aprašo 13 p. numatyta, kad neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą sudaro šeši reikšminiai skaičiai. Perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas, neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas negali būti apvalinamas ir trumpinamas. Įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, kad perskaičiuojant prekių (paslaugų) vieneto kainą, vertė eurais nurodoma tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais. Aprašo 14 p. numatyta, kad perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio kaip ir kaina litais. Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Įstatymo 17 str. 1 d. nurodyta, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. Įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, kad kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs. Pažymėtina, kad poįstatyminis teisės aktas – norminis teisės aktas, priimamas įstatymo pagrindu, jį sukonkretinantis ir užtikrinantis jų vykdymą. Įvertinus minėtas Įstatymo ir Aprašo nuostatas, teismas daro išvadą, kad Aprašo 14 punkte nurodyta specialioji norma, jog jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys, neprieštarauja Įstatymo 7 str. 6 d., o detalizuoja, konkretina kiek skaitmenų po kablelio turi būti nurodyta, perskaičiavus kainą eurais. Iš (duomenys neskelbtini) kainyno, kuris galioja nuo 2014-11-02, matyti, jog nurodyta vieno implanto įsukimo kaina yra 3800 Lt, 1100 EUR, nors turėtų būti nurodyta 1100,56 EUR (3800 ÷ 3,45280 = 1100,5560704). Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras (duomenys neskelbtini) vadovui buvo išsiuntęs 2014-11-05 raštą „Dėl pateikto kainyno“, kuriame nurodyta, kad 2014 m. spalio 31 d. pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (toliau - VVSC) (duomenys neskelbtini) kainyne nurodytų paslaugų kainų perskaičiavimas neatitiko paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais perskaičiavimą ir apvalinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Praneša, kad prekių ir paslaugų kainos prekybos ir paslaugų teikimo vietose turi būti perskaičiuojamos ir nurodomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme (toliau - Įstatymas) bei Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) pateiktame kainyne kainos yra nurodytos pažeidžiant Aprašo 12 punkte nustatytus reikalavimus, kur nurodyta, kad prekių ir paslaugų kainos eurais (litais) turi būti nurodomos, jas perskaičiavus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir suapvalinus pagal Įstatyme nustatytas kainų apvalinimo taisykles. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 13 punkte nurodyta, kad neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą sudaro šeši reikšminiai skaičiai, perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas, neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas negali būti apvalinamas ir trumpinamas. Taip pat Aprašo 14 punkte nurodyta, kad perskaičiavus prekės ir paslaugos kainą iš litų į eurus, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio kaip ir kaina litais, jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. spalio 30 d. Paslaugų kainų patikrinimo akte Nr. 08(24.1)- 2033 (toliau - Patikrinimo aktas) (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pašalinti paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais perskaičiavimą ir apvalinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, todėl primena, kad Patikrinimo akte nustatyti paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimai turi būti pašalinti iki 2014 m. lapkričio 6 d. T. S. buvo išaiškintos paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais perskaičiavimo ir apvalinimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl T. S. nurodyta aplinkybė, jog jis nepažeidė teisės aktų reikalavimus, laikytina nepagrįsta. T. S. net ir būdamas įspėtas dėl netinkamo Įstatymo ir Aprašo reikalavimų vykdymo ir toliau pažeidinėjo minėtų teisės aktų reikalavimus. T. S. nurodyta aplinkybė, kad pagal Aprašo 14 p. antrą sakinį jam paskirta 2000 Lt nuobauda turėjo būti nurodyta 579,24 EUR, o ne 579 EUR, taip pat nepagrįsta. Įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamos specialios paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių po litų perskaičiavimo į eurus apvalinimo taisyklės. Įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Įstatymo 7 str. 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus visuomenės sveikatos centras teisingai nurodė paskirtos 579 EUR (kas atitinka 2000 Lt) baudos dydį.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 29 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo 5, 7, 10, 13, 14, 17, 18, 19, 26 ir 27 straipsniuose nustatytus reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 29 str. 3 d. numatyta, kad už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (13.4.)-ATPB-47 T. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatymo 17 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinto Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo 6 p. reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas R. P. nustatė, kad T. S. neigė savo kaltę, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas, nagrinėdamas administracinio pažeidimo bylą ir nustatęs, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėtai paskyrė nuobaudą, atsižvelgiant į sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio taisyklę.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), T. S. veikimas pagal Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo R. P. 2015-01-09 nutarimo Nr. (13.4.)-ATPB-2 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -
nutaria:
T. S. skundo netenkinti.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojo R. P. 2015-01-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (13.4.)-ATPB-2 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.