- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- II-28-850/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01575-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiškėjui A. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. skundą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados viršininko nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados (toliau tekste – Institucija) viršininkas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 85NT-70346323-16, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 35 str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl iš Skaudvilės mstl. Ramybės gatvėje esančių kapinių dingusio jo šeimai priklausančio seno kryžiaus.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti minimą Institucijos nutarimą ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra padarytas baudžiamasis nusikaltimas – išniekintas kapas, sunaikintas kultūrinis paveldas, pagrobtas turtinę ir neturtinę vertę turintis 1850 metais pagamintas kryžius. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paskyrus ekspertizę, kurioje būtų įvertinta turtinė ir neturtinė žala, bus galima spręsti ar kalti asmenys trauktini administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat būtina įvertinti, kokiomis sąlygomis laikomas pagrobtas kryžius, parinkti tinkamas jo apsaugos priemones. Teisminio skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas A. V. papildomai paaiškino, kad sename giminės kape Skaudvilėje, ant kurio stovėjo minimas kryžius, be kitų mirusių giminaičių, 1966 m. yra palaidotas jo senelis, J. T. tėvas J. V.. Šis kryžius senas, labai gražus - metalinis, su apaštalų skulptūrėlėmis. Kryžius nėra įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Kas jį pastatė, nežino. Visą laiką iki 2006 metų kapą prižiūrėjo jo mama O. V., kuri gyveno Skaudvilėje. Ji mirė 2013 metais ir su 2005 metais mirusiu jo tėveliu palaidota kitame kape. Po mamos mirties šį kapą prižiūrėjo jis. Apie tai, kad kryžių žadama nukelti, jis buvo informuotas, todėl kelis kartus važiavo į kaimą pas pusseserę, prašė kad kryžiaus neverstų – sakė, jei trūksta vietos, tegul patraukia į tako vidurį tą kryžių ir tegul jis stovi. Minimą kryžių nukėlus, kapas buvo išniekintas. Nori, kad kryžių nukėlusi giminaitė jį atstatytų toje pačioje vietoje kapinėse.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad 2016-08-25 gautas A. V. pareiškimas dėl giminaičių pagrobto kryžiaus. Institucijos tyrėjui atlikus tyrimą, 2016-08-31 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tyrimo metu nustatyta, kad A. V. teta J. T. nusprendė sutvarkyti seną šeimos kapą, užsakė naują paminklą, todėl nuėmė prie kapo buvusį seną kryžių ir parsivežė į savo namus.
Liudytoja J. T. paaiškino, kad A. V. yra brolio sūnus. Tame kape palaidotas jos tėtis J. V., taip pat jo mama. Senąjį paminklą buvo pastatęs jos tėvelis.
A. (klebonas) sakė, kad pasiims tą paminklą, gal ant šventoriaus pasistatys. Paminklą nusprendė nukelti, nes buvo antkapis, tai nėjo nei gėlės pasodinti. Šį kapą iki kol persikraustė į Klaipėdą, tvarkė O. V., ji nieko neprileido prie to kapo. Paskutinius 7 metus kapą tvarko jos duktė Z. B., ji jau pastatė naują paminklą. A. neravėjo kapo, gal tik atvažiuodavo.
Šalies argumentai
L. Z. B. paaiškino, kad A. V. 8 metus nei ravėjo kapo, nei žvakės nėra atnešęs. Pykčiai su Vaitkevičiais yra nuo jaunystės - mamai nekliuvo net dalis namo, visą namą pasiėmė pareiškėjo tėvas. Kape palaidoti jos senolio proseneliai. Seną paminklą pastatė gal J. T. tėvukas. Tas paminklas - akmens gabalas, senovinis. Mama sakė kad dabar žmonės naujamadiškai gyvena, todėl naują paminklą užsakė Platakienės įmonėje, jie jį padarė ir pastatė. Apie tai, kad ruošiasi nukelti paminklą pareiškėjui sakė. Jis buvo žadėjęs duoti pusę pinigų naujo paminklo pastatymui, o paskui atsisakė. Šiuo metu senasis paminklas yra mamos vasarnamyje. Atiduotų jį V., tegul vežasi į Plungę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas).
Tokiu būdu, sprendžiant iš administracinio teisės pažeidimo bei nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sampratų, asmuo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo veiksmuose yra požymių veikos, nurodytos minimų kodifikuotų teisės aktų specialiosios dalies straipsnių dispozicijose.
Sprendžiant iš pareiškimo turinio, pareiškėjo A. V., liudytojų J. T. ir Z. B. paaiškinimų, ginčas šioje byloje kilo dėl giminaičių skirtingo požiūrio į tai, ar senas, kaip nurodo pareiškėjas, dar 1850 metais pastatytas kryžius, turi likti ant seno giminės kapo ar gali būti nukeltas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės ir civilinio proceso, o kai kuriais atvejais ir viešosios teisės, pvz. dėl kūrinio ar daikto įtraukimo į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, reguliavimo sferoje.
Byloje nustatyta, kad prieš nukeldama senąjį kryžių Z. B. apie tai informavo A. V., tai patvirtina ir pareiškėjas. Senasis paminklas šiuo metu yra J. T. dispozicijoje, kuri mano, kad turi pagrįstą teisę į šį turtą, nes, kaip ji nurodė, senąjį paminklą buvo pastatęs jos tėtis. Tokią prielaidą nurodė ir liudytoja Z. B.. Pareiškėjas teigė nežinantis, kas pastatė minimą paminklą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad negalima teigti, jog J. T. ar Z. B. padarė priešingą teisei įstatymo uždraustą veiką tai yra pagrobė svetimą turtą, todėl Institucijos priimtas procesinis sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra pagrįstas ir teisėtas.
Sprendžiant iš pareiškėjo A. V. pateiktų nuotraukų, senasis kryžius iš tikro yra labai gražus, originalus, todėl neabejotina, kad jis jam svarbus kaip turintis didelę asmeninę vertę, nes mena protėvius, ant kurių kapo buvo pastatytas šis paminklas. Sprendžiant iš liudytojų J. T. ir Z. B. paaiškinimų, joms šis paminklas neturi didelės asmeninės vertės, jos jį savo iniciatyva nukėlė ir pakeitė nauju moderniu paminklu, todėl giminaičių valioje yra spręsti kur toliau turėtų būti laikomas senasis kryžius, o nesutarus, šį klausimą spręsti vadovaujantis civilinės ir civilinio proceso teisės normomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas kad senasis kryžius turi didelę kultūrinę vertę, tai yra reikšmingas istoriniu, meniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, turi teisę kreiptis T. T. apskrities viršininką su pasiūlymu kreiptis į Kultūros ministeriją dėl jo įtraukimo į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. V. skundo netenkinti T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados viršininko 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.