- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-382-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01359-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G., išvadą duodančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu iš jos buvusio sutuoktinio A. G. priteisto išlaikymo sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, dydį, priteisti iš A. G. sūnaus išlaikymui 457,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę tvarkyti nepilnamečio sūnaus turtą, išlaikymo lėšas, uzufrukto teise iki jo pilnametystės. Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas, kadangi pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, padidėjo sūnaus T. poreikiai, pablogėjo vaiko sveikata, jis serga skydliaukės ligomis, todėl reguliariai turi lankytis pas endokrinologą, taip pat serga širdies liga, skolioze, urologine liga, dėl kurios 2010 m. sūnui buvo atlikta operacija Santariškių klinikose. Pažymėjo, kad yra numatytos dar dvi operacijos, vaikas keturis kartus per metus vyksta į minėtas klinikas gydytojų konsultacijai. Atkreipė dėmesį į tai, kad T. dažnai serga peršalimo ligomis, jam reikalingi vaistai, pagerintas maistas, vitaminai. Be to, T. poreikiai padidėjo natūraliai – vaikui sparčiai augant, reikalingi nauji rūbai, higienos priemonės. Ieškovės vertinimu, T. išlaikyti kas mėnesį reikia 915 Lt, todėl pusę nurodytos sumos prašo priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu iš A. G. priteisto išlaikymo dydį po 200,00 Lt kas mėnesį sūnaus T. G. išlaikymui iki jo pilnametystės, priteisiant iš atsakovo A. G., sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 457,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2010-09-09, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę J. G. tvarkyti nepilnamečio sūnaus T. G. turtą – išlaikymo lėšas uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo A. G. 92,52 Lt žyminį mokestį, 160,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 26,30 Lt pašto išlaidas valstybei. Pažymėjo, kad A. G. bylos nagrinėjimo pradžioje bandė nuslėpti realią savo finansinę padėtį ir taip išvengti didesnės prievolės vaiko išlaikymui. Nurodė, kad atsakovas yra naudos gavėjas pagal sūnaus kaupiamojo draudimo sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimo priėmimo 2004-03-16 atsakovas įsigijo žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, vėliau, 2005-09-28, minėtą sklypą su nebaigtu statyti namu pardavė už 189 997,23 Lt. 2008-01-03 įsigijo dviejų kambarių butą ir sandėliuką, kurių vidutinė rinkos vertė 87 120 Lt. Be to, iš atsakovo metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, kad jis nuosavybės teise valdo privalomą registruoti 161 000 Lt sumos turtą, yra suteikęs 120 000 Lt paskolų, gavęs 144 000 Lt paskolų, jo 2010 m. pajamos – 60 521,91 Lt. Teismas sprendė, kad minėti duomenys, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįgalumo neturi, yra darbingas, akivaizdžiai patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, leidžiantį maksimaliai patenkinti vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teises valdo 1/3 gyvenamojo namo su kitais statiniais, žemės sklypo, iš viso 73 435 Lt vertės nekilnojamojo turto, jos metinės pajamos – 11 982 Lt darbo užmokestis, iš kurių ir nuo 2010 m. spalio atsakovo teikiamo 250 Lt išlaikymo sūnui, ieškovė išlaiko specialiųjų poreikių turintį 16 metų amžiaus sūnų bei pragyvena pati. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, konstatavo, kad T. G. išlaikymui per mėnesį būtini 915 Lt, ir jų didesnę dalį iki šiol skyrė ženkliai mažesnes pajamas, nei atsakovas, gaunanti ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimą, skirta vaikui išlaikyti sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės pateikta atsakovo preliminari turto ir pajamų deklaracija yra klaidinga. Pažymima, kad atsakovas turi mažametį sūnų, kuriuo rūpinasi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad padidėjo išlaidos atsakovo sveikatos priežiūrai. Apelianto manymu, nuo juo priklauso keturių įmonės darbuotojų gaunamos pajamos. Apeliantas teigia, kad buvo ignoruotas jo prašymas peržiūrėti turto dalijimą ir faktas dėl 9462,08 Lt sumos išmokėjimo ieškovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad atsakovas neginčijo preliminarios turto ir pajamų deklaracijos duomenų tikrumo. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neužsiminė, jog turi mažametį vaiką. Pažymima, kad po skyrybų praėjo 8 metai, todėl nebegalimas proceso atnaujinimas dėl turto dalijimo, be to, teigiama, jog atsakovui atiteko žymiai didesnė turto dalis. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas įsiskolinimą sumokėjo geranoriškai. Ieškovės manymu, dėl atsakovo ligos ar išėjimo iš darbo kiti įmonės darbuotojai nenukentėtų, kadangi atsakovas yra samdomas darbuotojas ir nėra įmonės akcininkas. Ieškovė mano, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, siekia išvengti vaiko išlaikymui skirtos sumos padidinimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl šalių sūnui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės, ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nenustatyta apribojimų vieną išlaikymo formą pakeisti bet kuria kita CK 3.196 straipsnyje nurodyta išlaikymo forma ir kad CK 3.201 straipsnyje nustatyta teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo reiškia, jog toks prašymas gali būti tenkinamas tik teismui nustačius kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2004).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais.
Teismas, remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais apie pasikeitusius sūnaus poreikius, sprendė, kad ieškovės nurodyta sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžiama suma – apie 915 Lt – reali. Kartu teismas vertino byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė turi nuolatinį darbą ir jos vidutinis darbo užmokestis apie 1000 Lt per mėnesį, nuosavybės teise valdo 1/3 gyvenamojo namo su kitais statiniais, žemės sklypo, iš viso 73 435 Lt sumos nekilnojamojo turto, išlaiko specialiųjų poreikių turintį 16 metų amžiaus sūnų. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismas nustatė, kad atsakovas neįgalumo neturi, yra darbingas, o bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, kadangi atsakovas yra naudos gavėjas pagal sūnaus kaupiamojo draudimo sutartį, po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimo priėmimo (2004-03-16) įsigijo žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Vėliau, 2005-09-28, minėtą sklypą su nebaigtu statyti namu pardavė už 189 997,23 Lt. 2008-01-03 įsigijo dviejų kambarių butą ir sandėliuką, kurių vidutinė rinkos vertė 87 120 Lt. Be to, nuosavybės teise valdo privalomą registruoti 161 000 Lt sumos turtą, yra suteikęs 120 000 Lt paskolų, gavęs 144 000 Lt paskolų, jo 2010 m. pajamos – 60 521,91 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, vaiko poreikius, padidino atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tenkančią prievolės dalį iki 457 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje bandė nuslėpti realią savo finansinę padėtį ir taip išvengti didesnės prievolės vaiko išlaikymui.
Nors apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui siuntimo chirurgo konsultacijai nuorašą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis nuorašas nepagrindžia apelianto skundo teiginių dėl jo išlaidų skiriamų sveikatos priežiūrai, kadangi minėtas nuorašas parodo tik apelianto sveikatos tam tikrus pokyčius, tačiau neatspindi lėšų dydžio, skiriamo apelianto skunde minėtiems susirgimams gydyti.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl preliminarios turto ir pajamų deklaracijos duomenų neatitikimo, kadangi pats atsakovas 2011-03-03 teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija 2010 m. VMI pateiktų duomenų apie pajamas (2 tomas, 52 b. l.), bei nurodė, jog neprieštarauja dėl minėtų dokumentų pridėjimo prie bylos (2 tomas, 48 b. l.).
Teisėjų detaliau neįvertina apelianto skundo teiginių dėl šalių turto dalijimo ir įsiskolinimo mokėjimo aplinkybių, kadangi minėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas ir pažymi, kad apeliantas teismui pateikė skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog rūpinasi savo mažamečiu sūnumi I. G., byloje nėra duomenų apie A. S. turtinę padėtį, be to, apeliantas nesuformulavo skundo argumentų, kad dėl kitų išlaikytinių išlaikymo neturi objektyvių galimybių teikti teismo priteistą išlaikymą sūnui T. G.. Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodė, jog sutinka mokėti savo sūnaus T. išlaikymui 350 Lt kas mėnesį (2 tomas, 52 b. l.).
Įvertinusi teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas padarė teisingą išvadą dėl nurodytos atsakovo dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai. Ši išvada atitinka kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, susijusius su tėvų turtinės padėties vertinimo kriterijais, sprendžiant išlaikymo vaikui priteisimo klausimą. Taigi šioje byloje teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir įvertino padidinamo išlaikymo proporcingumą jai.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 240,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 tomas, priedai) ir 4,25 Lt išlaidų (2 tomas, 81 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 4,25 Lt proceso išlaidas.