Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. M. 2017 m. lapkričio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. birželio 2 d. vykdė neypatingojo statinio –dviejų butų gyvenamojo namo (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus pažeisdamas esminius projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, neturėdamas pakeisto projekto dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies (pakelta stogo konstrukcijos dalis apie 90 cm nuo esamo plytų mūro ašyje C-C ir įrengta stogo konstrukcijos dalis tarp ašių B-B ir C-C bei ašių 1-1 ir 4-4) išorinių matmenų padidinimą. Pažeistas esminis statinio projekto sprendinys – padidinti statinio matmenys. Statybos darbai įvykdyti (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Statyba užfiksuota 2017 m. birželio 13 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, statytojui Š. M. 2017 m. birželio 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Š. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 11 punkto ir 46 punkto, statybos techninio reglamento 1.07.01;2010 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48, 79 punktų reikalavimus, t. y. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

2. Š. M. 2017 m. lapkričio 3 d. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už pažeidimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, t. y. po fiksuoto neypatingojo savavališko statinio rekonstravimo kultūros paveldo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Š. M. 2017 m. birželio 21 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2017 m. birželio 23 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdant Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.05.01;2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 136 punkto nuostatas, 2017 m. liepos 26 d. buvo atliktas privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų patikrinimas (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 27 d. surašytas privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, jog atlikti pirmo aukšto priekinio fasado šiltinimo darbai, šiltinant su 5 cm storio šiltinamąja medžiaga, įrengtos naujos durys, sumontuotos naujos konstrukcijos (galbūt statoma lauko terasa) (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad statytojas Š. M. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos STR 1.05.01;2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 126 punktą, kadangi nevykdė valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėto 2017 m. birželio 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė statybos darbus esant draudimui vykdyti bet kokius statinio ar jo dalies statybos darbus.

Motyvuojamoji dalis

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Š. M. paskyrė nuobaudą pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį Š. M. nutraukta, apeliaciniame skunde Š. M. neginčija teismo sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, Institucija taip pat nepateikė apeliacinio skundo dėl šios nutarimo dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad Š. M. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Š. M. kaltės padaryti. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. M. padarė jam inkriminuotą ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Plungės apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl Š. M. kaltės pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas ir jų nebekartoja.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 13 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šoninė siena ties (duomenys neskelbtini) sklypu paaukštinta apie 90 cm ir prijungta prie mansardinio aukšto, taip pat įrengta išsikišanti konstrukcija – stogo karnizas (apie 50 cm ir apie 1 m karnizas išsikiša už sienos) (b. l. 6–20). 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad kultūros paveldo vietovėje 2613, Palangos miesto istorinėje dalyje, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas pažeidžiant esminius projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius, neturint pakeisto projekto dėl esminių statinio projektų sprendinių, apibūdinančių statinio dalies (pakelta stogo konstrukcijos dalis apie 90 cm nuo esamo plytų mūro ašyje C-C ir įrengta stogo konstrukcijos dalis tarp ašių B-B ir C-C bei ašių 1-1 ir 4-4) išorinių matmenų padidinimą. Pažeistas esminis statinio projekto sprendinys – padidinti statinio matmenys (b. l. 79–81). 2017 m. birželio 21 d. privalomuoju nurodymu Š. M. nurodyta nevykdyti jokių savavališkai rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki nebus pašalini savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2017 m. birželio 15 savavališkos statybos akte (b. l. 69–70). Pagrindinis Š. M. skundo argumentas yra tai, kad jis ne vykdė pastato rekonstrukciją, o tik gelbėjo avarinės būklės pastatą, kad jis nekeltų pavojaus aplinkiniams, tačiau tokie argumentai visiškai nepagrįsti.

7.1. Iš 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Š. M. nuosavybės teise priklauso 84/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitas pastato bendraturtis – AB Šaulių bankas (b. l. 32–40). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangos miesto skyrius 2000 m. gegužės 10 d. išdavė A. L. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1998 metais parengtą projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninį projektą „Dviejų butų gyvenamo namo statybos projektas (duomenys neskelbtini)“. Suprojektuotas dviejų aukštų (pastato aukštis nuo cokolio iki kraigo 8,30 m) 352,56 kv. m bendro ploto dviejų butų gyvenamasis namas su rekreacijai skirta terasa antrame aukšte (b. l. 44–45). Iš 2007 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas 4A1ž), rekonstruotas 2000–2007 metais (b. l. 46–45). 2017 m. birželio 2 d. Š. M. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vykdo savo dalies avarinės būklės pastato stogo konstrukcijos konservavimą, kad apsaugotų aplinkinius gyventojus (b. l. 59).

7.2. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kuriuos išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, Š. M. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šoninę (vakarinio fasado pusė) sieną pakėlė apie 90 cm nuo esamo plytų mūro ir įrengė stogo konstrukciją, tuo pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, taip pat padarė išsikišantį statinio stogo karnizą už sienos, tuo pažeisdamas sprendinius, nepriskiriamus esminiams statinio projekto sprendiniams. Nors Š. M. nurodo, kad jis neatliko rekonstravimo darbų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pastato avarinę būklę, todėl, jam pakeitus pastato išorės matmenis – aukštį ir suformavus naują tūrį, buvo atlikti rekonstravimo darbai. Kadangi šie darbai buvo atlikti neturint tam reikalingo leidimo, todėl Š. M. pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas, kurios numato, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir padarė ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad Š. M. skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos ir nebūtų aptartos skundžiamame nutarime, jų nenustatė ir apygardos teismas, todėl vien tai, kad Š. M. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas padarė kitokias išvadas, negu to norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M., savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

7.3. Apeliaciniame skunde Š. M. nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kadangi byloje esantis Š. M. prašymas bei teismo posėdžių protokolai (b. l. 156, 171-178) patvirtina, kad Š. M. jo prašymu buvo padaryta visos administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopija, taip pat įteikti teismo posėdžio metu papildomai pateikti rašytiniai įrodymai ir skirta laiko su jais susipažinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, baigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, dalyvaujant Š. M., paskelbė visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą (b. l. 177), todėl nėra pagrindo teigti, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga.

8. ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šį nusižengimą galima skirti nuo 1700 Eur iki 3500 Eur baudą. Š. M. už ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 2000 Eur bauda. Š. M. skunde nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir prašo ją sumažinti.

8.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio, net ir minimalaus, paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

8.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje, arba iš viso jos neskirti. Skirdamas nuobaudą Š. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tokį administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė artimą ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui baudą. Nei administracinio nusižengimo byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Š. M. paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio, net ir minimalaus, paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje, paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda Š. M. turėtų būti švelninama.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad Š. M. padarė ANK 352 straipsnyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. skundo netenkinti.