Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d., apie 14 val., iki 2022 m. balandžio 10 d., apie 15 val., tikslus laikas nenustatytas, nudauždamas E. A. priklausančio automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), du šoninius veidrodėlius 240 Eur vertės bei įlenkdamas kairės ir dešinės pusės priekines dureles 300 Eur vertės, tyčia sugadino svetimą, E. A. priklausantį turtą – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam E. A. 540 Eur turtinę žalą.

A. Ž., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. automobiliu "Volvo XC90", valstybinio numerio nepamena, pas jį į namus atvažiavo buvusi sugyventinė B. M. su nauju draugu E. pasiimti šašlykinės. Suprato, kad automobilis priklauso E. Tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, nes šis pradėjo aiškinti kaip jam elgtis su savo turtu. Tai jį labai sunervino, vos neįvyko muštynės. Kelias dienas jis pyko ir 2022 m. balandžio 10 d., apie 7 val., nuvažiavo pas B. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pasikalbėti. Atvažiavęs, pamatė kieme stovintį E. automobilį "Volvo XC90". Beldė į duris, bet niekas jų neatidarė. Tada sugalvojo apgadinti E. automobilį. Priėjęs prie automobilio, trenkė pečiu į kairį ir dešinį veidrodėlius bei juos nulaužė. Neprisimena, kad būtų ką nors daręs kairės pusės durelėms, bet gali būti, kad, bandydamas nudaužti veidrodėlį, kūnu ar kaip kitaip galėjo įlenkti ir dureles. Taip pasielgė, nes buvo apimtas pykčio, E. padarytą žalą jau atlygino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 85-88, 94-96).

Motyvuojamoji dalis

A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis E. A. parodė, jog automobilį "Volvo XC90", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiko kieme, adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 9 d., apie 14 val., šį automobilį paliko kieme, o kitu automobiliu "Audi A4" su sugyventine B. M. išvažiavo į kaimo sodybą. 2022 m. balandžio 10 d., apie 15 val., grįžęs namo, adresu: (duomenys neskelbtini), nuėjo prie automobilio "Volvo XC90" ir pamatė, kad yra nudaužti du šoniniai veidrodžiai bei įlenktos kairės pusės durelės. Įtaria, kad tai galėjo padaryti iš keršto sugyventinės buvęs draugas A. Ž. kuris, apgadindamas jo automobilį, padarė jam turtinę žalą, nes reikėjo keisti veidrodėlius ir tvarkyti automobilio dureles. Automobilio abu veidrodėlius pirko iš UAB "Autoarka" ir už juos mokėjo 240 eurų. Įvykio metu jam buvo įlenktos priekinės kairės ir dešinės pusės durelės. Jų taisymas pas individualiai dirbantį asmenį jam kainavo 300 eurų. Kodėl pareiškime yra paminėtos tik kairės pusės durelės, jis nežino, bet jos buvo apgadintos abi ir tai fotografuojant užfiksavo atvykę policijos pareigūnai (b. l. 18-27, 41-44).

Liudytoja B. M. parodė, kad A. Ž. yra buvęs jos sugyventinis. Šiuo metu ji gyvena su E. A. Gyvenant su A. Ž., ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl netinkamo šio elgesio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2022 m. balandžio 16 d. kartu su E. A. buvo išvykusi pas giminaičius. Apie 22 val. A. Ž. telefonu jai pasakė, jog šiuo metu yra prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), durų. Pokalbio metu iš A. Ž. balso suprato, jog šis yra neblaivus. Norėdama apsaugoti savo turtą, ji pamelavo A. Ž., jog namų teritorijoje yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, tačiau A. Ž. atsakė, kad tai nieko nekeičia ir jie vis tiek neįrodys, kad jis apgadino automobilį. Grįžus į namus, senelė J. G. patvirtino, jog prie namų buvo atvykęs A. Ž. (b. l. 50-52).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas. Priešais ūkinį pastatą stovi juodos spalvos automobilis "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, užfiksuota, kad sugadinti du galinio matymo veidrodėliai, įlenktos durelės (b. l. 8-10).

Iš savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis E. A. savanoriškai pateikė 3 sąskaitų - faktūrų kopijas, iš kurių 2022 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje RAI Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad E. A. nusipirko du veidrodžius, kurių bendra vertė 240 Eur, o 2022 m. gegužės 2 d. sąskaitoje – faktūroje užfiksuota, kad E. A. automobilio "Volvo XC90" durelių remonto kaina yra 300 Eur (b. l. 53-58).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad E. A. yra automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas (b. l. 60).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. Ž. sugadino svetimą turtą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis A. Ž. anksčiau neteistas, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), dirba, administracine tvarka nebaustas (b. l. 73-74), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad atlyginta nusikaltimu padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.

Kol teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės A. Ž. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistajam A. Ž. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuteistasis A. Ž., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Nuteistajam A. Ž. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.