- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-963-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33722-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 790 Eur negrąžinto kredito, 96,43 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 7,90 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos, 125,97 EUR nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius BnP Finance, UAB su atsakovu 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-p7j2v8m9, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 790 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo paimto kredito dalinių grąžinimų. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Reikalavimas ieškovui buvo perleistas 2020 m. birželio 3 d., po to, kai pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 15 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovo skolą ieškovui sudaro: 790 Eur negrąžintas kreditas, 96,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos, 7,90 Eur administravimo mokestis ir 125,97 Eur nuostoliai (negautos pajamos) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi ieškinio parengimo dienos. Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo teismui dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), 30 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis šiais faktiniais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.
3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai iš atsakovo L. M. 790 Eur negrąžinto kredito, 96,43 Eur mokėjimo palūkanas, 7,90 Eur administravimo mokesčio, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 894,33 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusiu ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 790 Eur negrąžinto kredito dalis.
6. Pažymėjo, kad sutartimi šalys sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti palūkanas, jų metinė norma yra 30 proc., jos apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška ir turi būti mokamos atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 96,43 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 30 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022 m. gruodžio 13 d. Nutraukus sutartį 2020 m. gegužės 15 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 96,43 Eur dydžio mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.
7. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7,90 Eur administravimo mokestį. Šis mokestis taip pat buvo paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo paskaičiuotą administravimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 7,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. gegužės 15 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.
8. Pažymėjo, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 125,97 Eur negautas pajamas (nuostolius, paskaičiuotus nuo suteikto kredito sumos 790 Eur taikant 30 proc. dydžio palūkanų normą nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gegužės 15 d. iki ieškinio parengimo teismui dienos bei 30 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 790 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.). Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020 pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. nuo 2020 m. gegužės 15 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.
9. Nurodė, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 30 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790 Eur), nuo ieškinio parengimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 30 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
10. Pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (894,33 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3049-820/2021 dalį dėl 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. M. 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3049-820/2021 dalį dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13), priteisimo, ir priteisti apeliantui 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13); pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3049-820/2021 dalį dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo L. M. 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3049-820/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo L. M. 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3049-820/2021 dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo L. M. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
11.1 Dėl negautų pajamų kaip kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71.). Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Priešingai nei nurodo teismas, apeliantas ieškinyje detaliai paaiškino, kodėl reiškiami negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai tiek sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu ji nebūtų nutraukta, tiek ir laikotarpiu, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, pagrindė šių reikalavimų realumą, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nurodė šių reikalavimų skaičiavimo prielaidas bei taisykles.
11.2 Pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
11.3 Nurodė, kad teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – apeliantas) negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 36 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą. Taigi akivaizdu, kad atsakovui būti nesąžiningu ir nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau nei juos vykdyti ir teismas nepagrįstai tai toleravo.
11.4 Pažymėjo, kad sutarties 1.9. p. nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Pavyzdžiui, Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nurodyta, jeigu Atsakovas laiku ir nustatytais terminais būtų padengęs pirmąją 35,12 Eur mėnesinę įmoką, tai ja jis būtų padengęs 13,79 Eur kredito, 19,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 1,58 Eur Sutarties administravimo mokesčio. Sekančių įmokų mokėjimo palūkanos būtų skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies: antrai įmokai nuo 776,21 Eur, trečiai įmokai nuo 762,21 Eur, ketvirtai įmokai nuo 747,60 Eur ir t.t. Taigi Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (790,00 Eur) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs jau pirmąją įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 30 proc. ar didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 30 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
11.5 Nurodė, kad apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo dienos, jeigu ji nebūtų nutraukta, negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pavyzdžiui, jeigu sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pabaigos dieną (2022-12-13) Atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, ar tai padarytų dešimt dienų prieš, penkiomis dienomis po ir t.t., tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios apeliantas negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realias pajamas. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantui nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliantui priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
11.6 Pažymėjo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovo, pagrįstai tikėjosi gauti 30,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantas, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai Atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantas planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantas patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantas patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinis kreditorius BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-p7j2v8m9 (toliau tekste – Sutartis). Pagal šią sutartį pradinis kreditorius atsakovui suteikė 790 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, nustatydamas kredito grąžinimą dalimis. Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 790 Eur dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 790 Eur ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 417,44 Eur mokėjimo pelno palūkanų (30 proc. metinė palūkanų norma) ir 56,88 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. ir 5.1. punktai). Atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, todėl pradinis kreditorius 2020 m. gegužės 15 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi.
16. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 790,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13); sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 790,00 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Be to, prašo priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme bei 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
17. Nustatyta, kad ieškovė, taikydama Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą, prašo priteisti 125,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovas pagrįstai būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Sutarties bei tinkamai ją įvykdęs. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 25 d. (ieškinio parengimo data), viso už 194 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (790,00 Eur negrąžinta kredito dalis x (30,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 194 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos).
18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
19. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
21. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 15 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
22. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (30 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
25. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 30 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 790,00 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
26. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
27. Kaip jau minėta, apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, prašo priteisti iš atsakovo L. M. 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos t. y. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, taikydama Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą 30 proc. už negrąžintą kreditą (790,00 Eur) už 194 dienų laikotarpį apskaičiavo 125,97 Eur dydžio negautas pajamas (nuostolius), kurias prašo priteisti iš atsakovo (790,00 Eur x 30 proc. : 365 d. x 194 d.). Remiantis aukščiau paminėtu, toks reikalavimas tenkintinas.
29. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 15 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 96,43 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 417,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) sudarytų 195,04 Eur (417,44 Eur – 96,43 Eur – 125,97 Eur ). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 195,04 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Darytina išvada, kad už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisus ieškovei 125,97 Eur, ieškovė pagrįstai gali tikėtis gauti ir nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), kurie negali viršyti 195,04 Eur (417,44 Eur – 96,43 Eur – 125,97 Eur ).
30. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 30 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, (nuo 2020 m. lapkričio 13 d. – 635,53 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 617,88 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 599,79 Eur; 2021 m. vasario 13 d. – 581,25 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 562,24 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 542,76 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 522,79 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 502,32 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 481,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 459,84 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 437,80 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 415,21 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 392,05 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 368,32 Eur; 2022 m. sausio 13 d. – 343,99 Eur; 2022 m. vasario 13 d. – 319,05 Eur; 2022 m. kovo 13 d. – 293,49 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. – 267,29 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. – 240,44 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 212,91 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 184,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 155,78 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 126,14 Eur; 2022 m. spalio 13 d. – 95,76 Eur; 2022 m. lapkričio 13 d. – 64,62 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. – 32,70 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. gruodžio 13 d.), negali viršyti 195,04 Eur sumos.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 30 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, nurodytas nutarties 30 punkte.
32. Apeliantės reikalavimas dėl 30 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (790,00 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo yra atmestinas. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydį, taikomą pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 30 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinas kaip nesąžininga Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šią sąlygą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta negaliojančia. Pagaliau, net jeigu toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis iš dalies tapatus jau aukščiau minėtam ir apeliacinės instancijos teismo iš dalies tenkinamam reikalavimui dėl negautų pajamų – abiem atvejais prašoma priteisti negautas pajamas, skaičiuojant jas iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei netenkino reikalavimo dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 790,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13), todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl 125,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tenkintinas, bei ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, nurodytas nutarties 30 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant, kad pripažintina nesąžininga ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-p7j2v8m9 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (30 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (reikalavimas netenkintas toje dalyje, kur negautas pajamas ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos vartojimo kredito sumos (790,00 Eur), ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 144,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-p7j2v8m9 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (30 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) negrąžintą kreditą, 96,43 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 43 euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 15 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 7,90 Eur (septynis eurus ir 90 euro centų) sutarties administravimo mokestį, 125,97 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 97 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.), 30 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. lapkričio 13 d. – 635,53 Eur; 2020 m. gruodžio 13 d. – 617,88 Eur; 2021 m. sausio 13 d. – 599,79 Eur; 2021 m. vasario 13 d. – 581,25 Eur; 2021 m. kovo 13 d. – 562,24 Eur; 2021 m. balandžio 13 d. – 542,76 Eur; 2021 m. gegužės 13 d. – 522,79 Eur; 2021 m. birželio 13 d. – 502,32 Eur; 2021 m. liepos 13 d. – 481,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 459,84 Eur; 2021 m. rugsėjo 13 d. – 437,80 Eur; 2021 m. spalio 13 d. – 415,21 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 392,05 Eur; 2021 m. gruodžio 13 d. – 368,32 Eur; 2022 m. sausio 13 d. – 343,99 Eur; 2022 m. vasario 13 d. – 319,05 Eur; 2022 m. kovo 13 d. – 293,49 Eur; 2022 m. balandžio 13 d. – 267,29 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. – 240,44 Eur; 2022 m. birželio 13 d. – 212,91 Eur; 2022 m. liepos 13 d. – 184,70 Eur; 2022 m. rugpjūčio 13 d. – 155,78 Eur; 2022 m. rugsėjo 13 d. – 126,14 Eur; 2022 m. spalio 13 d. – 95,76 Eur; 2022 m. lapkričio 13 d. – 64,62 Eur; 2022 m. gruodžio 13 d. – 32,70 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. gruodžio 13 d.), negali viršyti 195,04 Eur sumos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.