Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP patrulis 2011 m. balandžio 9 d. surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. balandžio 9 d., 14.38 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodamas automobilį „Kia Motors”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas nustatyta tvarka, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,7 promilių girtumo laipsnis, nereguliuojamoje sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį, dėl ko apgadino automobilį. Šia veika S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 133 ir 238 punktų reikalavimus.

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių;

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 80 (aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, S. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių.

Apeliaciniu skundu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP, prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP nurodo, kad nutarime nurodyta, jog teismas prieš paskirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lengvinanti aplinkybė yra ta, jog S. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, visiškai prisipažino, kad padarė administracinius teisės pažeidimus, o sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, apeliantas mano, jog teismas privalėjo paskirti bent minimalią ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą atsakomybę, t. y. keturių tūkstančių litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP nurodo, kad jų pareiga yra užtikrinti eismo saugumą bei ATPK tikslų įgyvendinimą aptarnaujamojoje teritorijoje. Teigia, kad mūsų valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus augimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs padariniai nubaustajam yra būtina sąlyga. Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP nuomone, nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS KPP pabrėžia, jog S. K. padarytas pažeidimas vertinamas kaip ypač šiurkštus KET pažeidimas, nes jo veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios forma, t. y. jis žinojo, jog buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, neįsitikino jog yra blaivus, šiuos veiksmus suprato, jų norėjo ir to siekė. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų, švelnesnės nuobaudos taikymas jo atžvilgiu prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (3 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 2,70 promilių girtumas (4 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (5 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (8 b. l.), fotonuotraukos (9, 10 b. l.) patvirtina, kad S. K. 2011 m. balandžio 9 d., 14.38 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodamas automobilį, kuris neapdraustas nustatyta tvarka, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,7 promilių girtumo laipsnis), nereguliuojamoje sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį, dėl ko apgadino automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo S. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Apeliantas apeliaciniame skunde administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių duomenų šioje byloje nėra.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino S. K. atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir jam nepagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.

Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri .). Ši aplinkybė svarbi parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Ketvirta, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010).

Pirmosios instancijos teismas S. K. atžvilgiu taikydamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį kaip kompleksą ypatingų, išimtinių aplinkybių visumą nurodė, tai jog S. K. vairavo automobilį neblaivus, kai pritaikius paklaidą, buvo nustatytas nežymiai viršijantis sunkaus neblaivumo laipsnį, girtumas, iš susidariusios įtemtos anksčiau įvardintos situacijos ir kitų aplinkybių, automobilį vairavo neadekvačiai įvertinęs situaciją ir pasirinkęs neteisėtą veiksmą, dėl ko jis nuoširdžiai gailisi ir iki šiol pergyvena. S. K., turi 31 metų vairuotojo stažą, nėra niekada baustas už vairavimą būnant neblaiviam, yra dirbantis, teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo pareigomis, darbe charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas ir žmogus, turi sveikatos problemų, jis vienas rūpinasi nepilnamečiu sūnumi ir senyvo amžiaus seserimi, kuriems reikalinga jo ir medikų priežiūra, yra išklausęs Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (24, 25 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Jokių išskirtines bylos aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, įrodančių duomenų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1101/2007).

Pažymėtina, kad S. K., turėdamas labai didelį vairavimo stažą, už automobilio vairo sėdo, būdamas sunkaus girtumo, o tai automatiškai sukelia didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams, tai patvirtino ir eismo įvykio metu sukeltos pasekmės – tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta kitų eismo dalyvių sužalojimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K. paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas.

Teismo nuomone, nėra kliūčių paskirti S. K. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Skirdamas nuobaudą S. K. teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertina tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (11 b. l.), neteistas (12 b. l.), ir daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. K. paskiriant minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje – 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą pakeisti:

S. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, S. K. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.