- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-664-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12009-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, bei nubaustas pagal BK 243 straipsnį 45 paromis arešto, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
R. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, jos terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti motorines transporto priemones sustabdymo 2022 m. balandžio 20 d.
Valstybės naudai iš R. T. išieškota J. T. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 730,00 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. T. nuteistas dėl to, kad:
1.1. 2022 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), kelyje Vandžiogala-Preiščiogalėlė-Jonava, vairavo J. T. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas).
1.2. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2024 m. spalio 6 d., 2022 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), kelyje Vandžiogala-Preiščiogalėlė-Jonava, vairavo J. T. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas).
2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas R. T. kaltu dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje padarymo konstatavo, kad R. T. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Skirdamas R. T. bausmę, teismas pažymėjo, kad sistemingas uždraustų nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo ir arešto bausmės jo nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, todėl padarė išvadą, kad R. T. už nusikaltimo padarymą skirtina didžiausio įstatymo sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina didžiausio įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio arešto bausmė. Teismas nusprendė, kad paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tais pačiais veiksmais, yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde teigia, kad jis savo kaltę pripažino, labai gailėjosi, jo finansinė padėtis yra sunki, gyvena išlaikomas mamos J. T. iš jos pensijos. Nurodo, jog padeda mamai buityje atlikti darbus, nes ji yra silpnos sveikatos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo R. T. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad šis teistumas R. T. yra 16, praeityje net 4 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teismų jam parodyto pasitikėjimo, taikant švelnesnes bausmes, nepateisino, turi neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, jis piktybiškai vengia atlikti ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nuolat baudžiamas administracine tvarka už automobilio vairavimą, nors teisės vairuoti transporto priemones neturi.
4.2. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo argumentai vertintini, kaip nepakankami jam paskirtai bausmei švelninti. R. T. iki šiol nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad yra padaręs teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Nuteistasis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, taip pat įvertinti, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jam bus skiriama griežtesnio poveikio sankcija, nei ankstesniais atvejais, tačiau to nepadarė. Visos nuteistojo nurodytos aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, neatsisako savo kriminalinių polinkių, nusikaltimus daro sistemingai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. T. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
8. R. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje paskirta 45 parų arešto bausmė, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog R. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas R. T. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis teisiamas 16 kartą, ne kartą yra atlikęs realias laisvės atėmimo ir arešto bausmes, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 157-191, 2 t., b. l. 1-14, 31-46). R. T. nuolat baudžiamas administracine tvarka už automobilio vairavimą, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 149-156), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 132-133). Teismas nurodė, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam skyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtas bausmes, kurios buvo teisingai subendrintos, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos tiek bausmių rūšys, tiek jų dydžiai, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas net 15 kartų, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.
9. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo gailėjosi, neturi pajamų ir gyvena su mama, kuri yra silpnos sveikatos, todėl turi jai padėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuojant, jog nuteistasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, ar rūpinosi šeimos nariais, vien šias aplinkybes, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinamos kaip esminės ar prioritetinės, leidžiančios daryti išvadą, jog nuteistajam turi būti skirta kitokia nei laisvės atėmimo bausmė.
10. Skunde apeliantas prašo švelninti jam paskirtą bausmę, todėl reikia spręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 15 kartų už įvairaus sunkumo nusikaltimų padarymą, taip pat ir už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti R. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo
11. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.