Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-07-24 Kredito sutartimi Nr. KS 13/07/15 (toliau – Kredito sutartis) susitarta dėl 90 000 Eur kredito sumos suteikimo, numatant kredito grąžinimą 2014-07-24. Kredito sutartis pakeista 2014-03-18 papildomu susitarimu Nr. KSP 14/03/09 (01) ir 2014-03-18 papildomu susitarimu Nr. KSP 14/03/09 (01), kuriuo iki 2014-09-30 atidėtas kredito grąžinimo pradžios terminas, kartu numatant, kad nuo 2014-09-30 iki 2016-02-28 kas mėnesį turi būti grąžinamos kredito įmokos ir galutinė kredito grąžinimo data yra 2016-02-28, taip pat buvo padidinta kredito suma.

Su UAB „Viltecha Transport“ ir A. Č. buvo sudarytos laidavimo sutartys. Užtikrinant Overdrafto sutarties vykdymą sudarytos:

1. 2011-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 11/03/06, kurios pagrindu laidavo A. Č., o Y. C. sutiko su sandorio sudarymu kaip sutuoktinė. Buvo pateikti A. Č. ir Y. C. sutikimai dėl Overdrafto sutarties pakeitimo.

2. 2014-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 14/03/05, kurios pagrindu laidavo UAB „Viltecha Transport“.

Užtikrinant Kredito sutarties vykdymą sudarytos:

1. 2013-07-24 Laidavimo sutartis Nr. LKS 13/07/15, kurios pagrindu laidavo A. Č., o Y. C. sutiko sutiko su sandorio sudarymu kaip sutuoktinė. Buvo pateikti A. Č. ir Y. C. sutikimai dėl Kredito sutarties pakeitimo.

2. 2014-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 14/03/06, kurios pagrindu laidavo UAB „Viltecha Transport“.

Kredito gavėjas UAB „Viltecha“ pažeidė mokėjimo prievoles. Bankas pateikė 2015-09-23 reikalavimą Nr. OUT-15952 UAB „Viltecha“ ir laiduotojams, kuriame nurodė, jog skola yra 87 686,55 Eur ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2015-10-07 padengti skolą. Bankas vienašališkai nuo 2015-11-24 nutraukė Overdrafto ir Kredito sutartis. 2015-11-17 pranešimu Nr. OUT-19232 bankas informavo kredito gavėją ir laiduotojus, kad mokėjimo prievolės pagal Overdrafto sutartį nevykdomos nuo 2015-07-31 ir yra susidariusi 64 481,60 Eur skola. 2015-11-17 pranešimu Nr. OUT-19234 bankas informavo kredito gavėją ir laiduotojus, kad mokėjimo prievolės pagal Kredito sutartį nevykdomos nuo 2015-06-30 ir susidariusi 43 515,55 Eur skola.

Overdrafto ir Kredito sutartys nutrauktos dėl mokėjimo prievolių nevykdymo ilgiau kaip 5 darbo dienas ir dėl pažeidimų nepašalinimo per 20 dienų nuo banko nurodyto termino. Po sutarčių nutraukimo atsakovai nieko nemokėjo.

Pagal Overdrafto sutarties ir Kredito sutarties 10.4 punktus sutarta, kad bankas turi teisę reikalauti prieš terminą grąžinti kreditą, jei nevykdomi įsipareigojimai. Laidavimo sutarčių pagrindu atsakovai įsipareigojo, kaip solidarūs skolininkai, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jeigu UAB „Viltecha“ pagal Overdrafto ar Kredito sutartis neįvykdys prievolės, Y. C. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą davė sutikimą sudaryti laidavimo sutartis.

Atsižvelgiant į laidavimo sutarčių 1, 2.8, 3.3, 3.5 punktus, taip pat į tai, kad atsakovų atsakomybės apimtis yra tokia pati, kokia ir pagrindinio skolininko, bankas prašo priteisti skolą iš laiduotojų.

Pagal 2016-01-15 pažymą 2016 m. sausio 15 dienai atsakovai buvo solidariai skolingi iš viso 217 633,07 Eur, kuriuos sudaro:

I. skola pagal Overdrafto sutartį 138 224,39 Eur:

1) negrąžintas panaudotas kreditas 128 000 Eur;

2) palūkanos už kredito naudojimą 1 728,64 Eur;

3) įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus):

3.1) apskaičiuotos iki 2016-01-15 pažymos apie skolą parengimo dienos 8 495,75 Eur;

3.2) 24 proc. metinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, numatytos Overdrafto sutarties 5.2.1 punkte, kurios toliau skaičiuojamos iki realaus visiško skolos padengimo dienos.

II. skola pagal Kredito sutartį yra 79 408,68 Eur:

1) negrąžintas panaudotas kreditas 75 318,32 Eur;

2) palūkanos už kredito naudojimą 869,86 Eur; 3) įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus):

3.1) apskaičiuotos iki 2016-01-15 pažymos apie skolą parengimo dienos 3 220,50 Eur;

3.2) 16 proc. metinės kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, numatytos Kredito sutarties 5.2.1 punkte, kurios toliau skaičiuojamos iki realaus visiško skolos padengimo dienos.

Dublike pažymėjo, kad kuomet pagrindinis skolininkas yra užtikrinęs prievolių vykdymą hipoteka, iš jo skola priteisiama notaro vykdomojo įrašo tvarka, bet ne teismo sprendimo pagrindu. Jeigu lieka nepadengta skola, pagal notaro vykdomąjį įrašą įkeistą turtą pardavęs antstolis CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka toliau tęsia priverstinio vykdymo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto. Vilniaus miesto 19 notaro biuro notaras M. K. 2016-02-12 išdavė du vykdomuosius įrašus (Nr. MK-1180, Nr. MK-1179), kurių pagrindu bankas turi teisę išieškoti skolą iš UAB „Viltecha“. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidarių skolininkų daugetui, bankas pats turi teisę pasirinkti, ar jis siekia išieškoti skolą iš visų, ar iš dalies skolininkų.

Atsakovai neįrodė, jog kreditavimo sutartys nenutrauktos. Banko pranešimai apie vienašališką kreditavimo sutarčių nutraukimą UAB „Viltecha“ išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas nurodytas Kredito sutartyje ir Overdrafto sutarties vėliausiuose pakeitimuose bei Juridinių asmenų registre. UAB „Greitasis kurjeris“ pranešimas adresatą pasiekė 2015-11-20, tačiau į kurjerių pranešimą dėl korespondencijos atsiėmimo adresatas nesureagavo, dėl ko siunta buvo grąžinta. UAB „Viltecha Transport“ išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas nurodytas laidavimo sutartyse ir Juridinių asmenų registre. Iš UAB „Greitasis kurjeris“ pranešimas adresatą pasiekė 2015-11-20, tačiau į kurjerių pranešimą dėl korespondencijos atsiėmimo adresatas nesureagavo, dėl ko siunta buvo grąžinta. A. Č. išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas nurodytas laidavimo sutartyse. Iš UAB „Greitasis kurjeris“ pranešimas adresatą pasiekė 2015-11-21, tačiau į kurjerių pranešimą dėl korespondencijos atsiėmimo adresatas nesureagavo, dėl ko siunta buvo grąžinta.

Pagal Overdrafto sutarties bei Kredito sutarties 13.32 (1) punktą laikoma, kad bet koks rašytinis pranešimas laikomas gautu ir su tuo susiję terminai pradedami skaičiuoti penktą kalendorinę dieną po to, kai jis buvo išsiųstas registruotu paštu. CK 6.166 straipsnis numato prezumpciją, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.

Atsakovai nekvestionuoja, kad bankas pranešimus siuntė tinkamais adresais. Tai, kad atsakovai nesusisiekė su kurjeriais, yra jų pasyvumo rizika. Negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai ši vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan.

Bankas pranešimus, įskaitant ir apie sutarčių nutraukimą, išsiuntė registruotu laišku su įteikimu, kas atitinka Pašto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą registruotosios pašto siuntos apibrėžimą.

Atsakovai neįrodė, kad UAB „Viltecha“ tinkamai vykdė įsipareigojimus ir neginčija, kad UAB „Viltecha“ pažeidė kreditavimo sutartyse nustatytas mokėjimo prievoles. Jeigu atsakovai įvykdys UAB „Viltecha“ prievoles, galės regreso tvarka nukreipti savo reikalavimus į UAB „Viltecha“. Atsakovai yra solidarūs laiduotojai, o ne subsidiarūs skolininkai. Atsisakymo nukreipti reikalavimą į pagrindinį skolininką pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį nereikalaujama. Pagal laidavimo sutarčių 2.8 punktą laiduotojas sutinka ir suteikia bankui teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę.

CK 6.210 straipsnis nedraudža sutartimi nustatyti kitą palūkanų dydį. Kredito sutartyje nustatytos 16 proc. kompensacinės metinės palūkanos ir Overdrafto sutartyje nustatytos 24 proc. kompensacinės metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams. Byloje nėra duomenų, kad visos sutartys sudarytos nevertinant šalių interesų pusiausvyros, Nordea nėra vienintelis bankas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kredito ar paskolų teikimo sritis nėra monopolizuota.

Bankas yra finansų įstaiga, kuri turi užtikrinti viešą interesą – finansų sistemos stabilumą. Bankas negali būti įpareigojamas patirti didesnius nuostolius negu patiria iki šiol. 5-6 proc, palūkanų dydis neatitiktų banko veiklos principų (finansų sistemos stabilumo užtikrinimas ir saugios nenuostolingos skolinimo veiklos vykdymas) ir ekonominės logikos (laiku negaunant paskolintų pinigų gauti mažesnes palūkanas nei yra sutarta sutartyje ir mažesnes net nei, kad skolininkai turėtų mokėti tinkamai vykdydami prievoles, kadangi priklausomai nuo Euribor svyravimų mokėjimo palūkanos arba mažėja, arba didėja).

Kompensacinių palūkanų dydis preziumuojamas minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Bankas patyrė nuostolių, susijusių su tuo, jog turėjo formuoti atidėjimus, kas reiškia, jog bankas neatgavo pinigų ir patyrė nuostolių dėl atsakovų ir pagrindinio skolininko padarytų pažeidimų.

Kredito ir Overdrafto sutartys buvo eilę kartų pakeistos, laiduotojai eilę kartų patvirtino, jog visos sąlygos yra tinkamos ir priimtinos. Sutartys sudarytos 2011 m., 2013 m., o laiduotojų reikalavimas dėl sutartinių kompensacinių palūkanų mažinimo reiškiamas tik 2016 m., kai bankas pradėjo skolos išieškojimo procesą. Kreditavimo sutartys yra nutrauktos, todėl modifikuoti teisinio santykio, kuomet jis pasibaigęs, nėra pagrindo.

Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, tiek nuo pagrindinés ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų.

2013-07-24 UAB „Viltecha“ ir ieškovas sudarė Kredito sutartį. Siekiant užtikrinti Kredito sutarties įvykdymą 2013-07-24 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LKS 13/07/15, kuria A. Č. laidavo už UAB „Viltecha“, bei 2014-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 14/03/06, kuria laidavo UAB „Viltecha Transport".

Per ieškovo nustatytą terminą UAB „Viltecha“ skolos nepadengė.

Atsakovai pažymėjo, kad pranešimai apie sutarčių nutraukimą UAB „Viltecha“ bei atsakovams buvo siunčiami ne registruotu paštu, o per kurjerį, todėl kreditavimo sutarčių nuostatos dėl pranešimų įteikimo siunčiant registruotu paštu negali būti taikomos. Pagal kreditavimo sutarčių 43.3.2 (3) punktą nustatyta, jog bet koks rašytinis pranešimas laikomas gautu ir su tuo susiję terminai pradedami skaičiuoti įteikiant per kurjerį tą dieną, kai gavėjas gauna jam pateiktą pranešimą ir pasirašo, kad gavo. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Viltecha“ ir atsakovai yra pasirašę dėl pranešimo gavimo. Tai reiškia, kad kreditavimo sutartys nėra nutrauktos ir prievolės grąžinti paskolą anksčiau termino nekyla. Ieškovas negali reikalauti iš atsakovų ir tų sumų mokėjimo, kurių padengimo terminus kredito gavėjas yra pradelsęs.

Laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymas, kaip pagrindas laiduotojo prievolėms kilti, neturi būti suprantamas formaliai. Tik esant objektyviam prievolės nevykdymui galima reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo. Ieškovas UAB „Viltecha“ pasyvų nereagavimą prilygino prievolės neįvykdymui, apie UAB „Viltecha“ nemokumą duomenų nėra ir tai reiškia, kad kredito gavėjas yra mokus, tačiau ieškovas pirmiausia nenukreipia išieškojimo į pagrindinio skolininko turtą.

Laidavimo sutarčių 2.8 punkte įtvirtinta, kad atsakovai yra suteikę teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę, bet jie neatsisakė reikalavimo pirmiausia nukreipti išieškojimų į pagrindinio skolininko turtą. Pagrindinis skolininkas turi būti įtraukiamas atsakovu.

Ieškovas nepateikė įrodymų dėl skolos dydžio, nes byloje nėra detalizavimo kaip buvo skaičiuojamos nesumokėtos palūkanos, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 24 proc. ir 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo priteistos sumos, nes į 138 224,39 Eur ir į 79 408,68 Eur skolą įskaičiuotos sumos, kurios susidarė iš tų pačių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų apskaičiuotų iki 2016-01-16 (pagal Overdrafto sutartį 8 495,75 Eur, pagal Kredito sutartį 3 220,50 Eur). Reikalauti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už įsipareigojimų nevykdymo palūkanas draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalis. Kompensacinės palūkanos gali būti skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos skaičiuojamos procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas nėra pateikęs palūkanų skaičiuoklės, todėl faktinių duomenų apie sumos teisingumą nėra.

Overdrafto ir Kredito sutartyse nustatytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra aiškiai per didelės ir jų dydis neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl turi būti mažinamos. Pagal Overdrafto sutartį iki 2016-01-16 nesumokėtos palūkanos 1 728,64 Eur, pagal Kredito sutartį 869,86 Eur yra pajamos, kurias ieškovas turėjo gauti. Pagal Overdrafto sutartį nustatytos kompensacinės palukanos yra 4,9 karto, o pagal Kredito sutartį 3,7 karto didesnės už mokėjimo palūkanas.

Triplike pažymėjo, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius, tačiau ieškovas šių teisių atsisakė. Vadovaujantis CK 686 straipsniu atsakovai, kaip laiduotojai, nuo atsakomybės už pagal kreditavimo sutartis kylančias prievoles yra atleidžiami.

Atsakovai atkreipė dėmesį, kad jie nėra prisiėmę visiškos atsakomybės už UAB „Viltecha“ prievolių nevykdymą pagal Kredito sutartį. Laidavimo sutarties Nr. LKS 13/07/15 1 punkte nurodyta, kad laiduotojas atsako 20 proc. sutarties dalies, kuri apima kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą.

Ieškovas laidavimo sutartimis su A. Č. susitarė dėl to, kas jau sutarčių sudarymo metu objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti, ir ieškovui tai buvo žinoma.

Laidavimo sutartimis A. Č. įsipareigojo sumokėti 90 000 Eur ir 30 500 Eur kredito, kartu mokant ir kitus piniginius įsipareigojimus. Pinigų mokėjimas objektyviai įmanomas tik tuomet, kai sandorio sudarymo metu jį įvykdyti turėsiantis asmuo turi pakankamai pajamų arba turto, arba pagrįsta manyti, kad pajamos ar turtas bus gautas ateityje.

A. Č. darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2010 ir 2011 metais buvo tik 456,73 Eur, metinis darbo užmokestis atėmus mokesčius 2010 metais buvo 6 581,33 Eur, o 2011 metais 6 106,35 Eur. Y. C. darbo užmokestis 2010 metais vidutiniškai buvo 351,02 Eur, 2011 metais vidutiniškai 480,83 Eur. Šiuo metu A. Č. yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, o Y. C. uždirba 270,01 Eur.

Atsakovai prieš sudarant laidavimo sutartis per mėnesį neuždirbdavo nė 1 000 Eur, tačiau žinodamas šias aplinkybes ieškovas sudarė laidavimo sutartis. Atsakovai neuždirbdavo ir neuždirba tiek, kad būtų finansiškai pajėgūs per 5 metus gražinti 120 500 Eur ir įvykdyti kitas pinigines prievoles. Atsakovai laidavimo sutarčių sudarymo metu ir dabar yra nemokūs.

Atsakovai dublike pažymėjo, kad kredito sutartis sudarė 2006 ir 2008 metais, o laidavimo sutartis 2011 ir 2013 metais. Laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovų finansinė padėtis negalėjo būti tapatinama finansinei padėčiai buvusiai 2006 ar 2008 metais. Be to 2006-11-15 kreditavimo sutartimi prisiėmė 328 000 Lt įsipareigojimą 25 metams, o 2008-01-14 būsto kreditavimo sutartimi 134 673,31 Eur įsipareigojimą 27 metams. Šioms prievolėms užtikrinti įkeitė nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą).

Atsakovų įsipareigojimus bankui dengia jų vaikai M. Č. (g. (duomenys neskelbtini)) ir I. Č. (g. (duomenys neskelbtini)). Pagal šiuos kreditus įkeistas butas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Atsakovų vaikai, kurie ateityje paveldės turtą, suinteresuoti padėti šeimai bei išsaugoti gyvenamąjį būstą, todėl finansiškai padeda tėvams ir dengia kredito dalis.

Bankroto byloje ieškovas padavė kreditorinį reikalavimą. Bankroto byla reikalavimo tenkinimas reikš ne solidarią skolininko (UAB „Viltecha“) ir laiduotojų atsakomybę, o atskirą UAB „Viltecha“ atsakomybę ir atskirą tarpusavyje solidarią atsakovų atsakomybę. Dėl to paties reikalavimo bus priimti du savarankiški sprendimai.

Laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiimdamas įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, kartu prisiima ir riziką, jog tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės. Atsakovų priešieškinio aiškinimas reiškia, kad jeigu laiduotojas neturėjo ir neturi pinigų, jis neturi prievolės. A. Č. buvo UAB „Viltecha“ direktoriaus pavaduotojas ir vienintelis akcininkas. Y. C. buvo UAB „Viltecha“ pardavimų vadybininkė. Tai reiškia, kad atsakovai laidavo už susijusį asmenį ir pilnai galėjo įvertinti tiek UAB „Viltecha“, tiek savo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti.

Tai, kad laiduotojas laidavimo sutarties sudarymo metu neturėjo ar neturi tiek turto, kiek reikalinga skolai padengti, nedaro laidavimo prievolės neįmanoma objektyviai įvykdyti ar negaliojančia. Nėra imperatyvios normos, kuri nustatytų, jog asmuo gali laiduoti tik tuomet, kai jo turimas turtas ar pajamos yra lygios ar viršija skolą. Jeigu asmuo turi tiek pinigų, kiek skolinasi pagrindinis skolininkas, tai kreditavimas iš esmės nereikalingas, kadangi akcininkas gali finansuoti savo įmonę be kredito įstaigos lėšų. Faktas, kad asmuo gauna mažesnį darbo užmokestį ar pajamas nei jo mokėtina įmoka ar skola, nesudaro pagrindo teigti, jog tas asmuo negalėjo prisiimti ir vykdyti įsipareigojimų.

Laidavimas už susijusius juridinius asmenis yra įprastinė ir normali praktika, kadangi fiziniai asmenys vykdo verslą per juridinius asmenis ir per juridinius asmenis gauna pajamas, kurias skiria įsipareigojimų vykdymui. Tai, kad atsakovams dėl nuo jų priklausančių priežasčių nepavyko verslas, nėra laidavimo sutarčių negaliojimo sąlyga.

Jeigu atsakovai nebūtų įsipareigoję solidariai laiduoti ir atsakyti už UAB „Viltecha“ prievolių vykdymą, bankas nebūtų išdavęs kreditų. Iš priešieškinio matyti akivaizdus nesąžiningumas, kai UAB „Viltecha“ pinigus paėmė, panaudojo, tuomet atsakovai pareiškia, kad jie nebenori atsakyti. Toks nesąžiningas asmuo negali būti ginamas.

Bankas su A. Č. 2006-11-15 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/72D, už kurią 2006-11-15 laidavimo sutarties Nr. LKK 06/11/24D pagrindu laidavimo Y. C., 2008-01-14 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/01/34D, už kurią 2008-01-14 laidavimo sutarties Nr. LBK 08/01/35D pagrindu laidavo Y. C.. Bankas galėjo įvertinti atsakovų finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prievoles. A. Č. 2013-10-03 prašymu prašė pagal 2006-11-15 kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/72D užskaityti 170 000 Lt, kas rodo, kad kai naudinga, suranda lėšų prievolėms vykdyti.

Atsakovai neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties. A. Č. iki šiol kiekvieną mėnesį pagal dvi kredito sutartis įneša po apytiksliai 630 Eur, nors abu atsakovai deklaruoja neturintys pakankamai pinigų.

Triplike ieškovas pažymėjo, kad aiškinimas apie dabartinę blogą finansinę padėtį neturi nieko bendro su laidavimo sutarčių sudarymo momentu. Nėra paneigta, kad atsakovai ateityje galės įgyti turtą, gauti didesnes pajamas ir padengti skolą. Be kita ko, atsakovai turi bankui įkeistą turtą. Tai reiškia, jog pavyzdžiui tuo atveju, jeigu atsakovai padengs savo asmeninius kreditus arba bus pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto ir to turto vertė bus didesnė nei skola, bankas galės nukreipti išieškojimą į šį turtą.

Teisė reikšti ieškinį pagrindiniam skolininkui ir teisė reikšti ieškinį solidariems laiduotojams siekiant prisiteisti nepadengtą skolą negali būti ribojama. Nei viena teisės norma nenumato, kad kreditorius iš solidaraus laiduotojo skolą galėtų prisiteisti tik po to, kai baigs išieškojimą iš pagrindinio skolininko ar, kad pagrindinio skolininko bankroto byloje būtų sprendžiami ir laiduotojų prievolių vykdymo klausimai. Bankas skolos galėtų reikalauti vien tik iš atsakovų, kadangi kreditorius turi teisę pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko kokią skolos dalį prisiteisti. Priteisus skolą iš kelių solidarių skolininkų skirtingais teismų procesiniais sprendimais skolos išieškojimo procesas yra vykdomas pagal teismo sprendimą ir išieškotos skolos mastas yra kontroliuojamas išieškojimo ar bankroto procese. Tai reiškia, kad jeigu skola būtų išieškota iš atsakovų anksčiau nei būtų parduotas BUAB „Viltecha“ turtas, atsakovai turėtų teisę įstoti į BUAB „Viltecha“ bankroto bylą įgydami kreditorių teises bei pareigas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc, veikiantis Lietuvos skyrių, ir UAB „Viltecha“ 2011-03-17 sudarė Banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS 11/03/08, kuria įmonei suteiktas 93 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – apyvartinių lėšų papildymas ir pagrindinių įmonės reikmių tenkinimas, grąžinimo terminas 2012-03-17. Overdrafto sutarties priede Nr. 1 Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nurodyta, jog kredito grąžinimas užtikrinamas turto įkeitimu ir laidavimu, laiduotojas A. Č.. Overdrafto sutartis buvo pakeista vėlesniais susitarimais: 1) 2012-03-13 Papildomu susitarimu Nr. OSP 12/03/08 (01) (perkeltas grąžinimo terminas iki 2013-03-16); 2) 2013-03-18 Papildomu susitarimu Nr. OSP 13/03/05 (02) (perkeltas grąžinimo terminas iki 2014-03-18); 3) 2013-07-24 Papildomu susitarimu Nr. OSP 13/07/11 (03); 4) 2014-03-18 Papildomu susitarimu Nr. OSP 14/03/03 (04) (kredito suma padidinta iki 130 500 Eur, pareikalautas papildomas UAB „Viltecha transport“ laidavimas); 5) 2014-04-11 Papildomu susitarimu Nr. OSP 14/04/04 (05); 6) 2015-03-18 Papildomu susitarimu Nr. OSP 15/03/05 (06) (kredito suma nustatyta 128 000 Eur, grąžinimo terminas pratęstas iki 2015-04-18); 7) 2015-04-21 Papildomu susitarimu Nr. OSP 15/04/05 (07). Paskutiniu pakeitimu sutarta, jog overdrafto grąžinimo terminas yra 2016-04-18.

2013-07-24 Kredito sutartimi Nr. KS 13/07/15 susitarta dėl 90 000 Eur kredito suteikimo, kredito grąžinimas 2014-07-24. Kredito sutarties priede Nr. 1 Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nurodyta, jog kredito grąžinimas užtikrinamas turto įkeitimu ir A. Č. laidavimu. Kredito sutartis pakeista 2014-03-18 papildomu susitarimu Nr. KSP 14/03/09 (01) ir 2014-03-18 papildomu susitarimu Nr. KSP 14/03/09 (01), kuriuo kredito suma padidinta iki 152 500 Eur ir iki 2016-02-28 atidėtas kredito grąžinimo pradžios terminas, laiduotoju įtrauktas UAB „Viltecha transport“.

Užtikrinant Overdrafto sutarties vykdymą sudaryta 2011-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 11/03/06, kuria laidavo A. Č., o Y. C. sutiko su sandorio sudarymu kaip sutuoktinė. Pateikti 2012-03-13, 2013-03-18, 2014-03-17, 2015-03-18, 2015-04-21 A. Č. ir Y. C. sutikimai dėl Overdrafto sutarties pakeitimo. Taip pat sudaryta 2014-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 14/03/05, kurios pagrindu laidavo UAB „Viltecha Transport“.

Užtikrinant Kredito sutarties vykdymą sudaryta 2013-07-24 Laidavimo sutartis Nr. LKS 13/07/15, kuria laidavo A. Č., o Y. C. sutiko su sandorio sudarymu kaip sutuoktinė. Pateiktas 2014-03-17 A. Č. ir Y. C. sutikimas dėl Kredito sutarties pakeitimo. Taip pat sudaryta 2014-03-17 Laidavimo sutartis Nr. LKS 14/03/06, kurios pagrindu laidavo UAB „Viltecha Transport“.

Atsakovas UAB „Viltecha transport“ procesinių dokumentų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka. Juridinis asmuo registruotas V. A. G. g. 32, Vilniuje. Pagal CPK 123 straipsnį 4 dalį nurodoma, jog, kai juridinio asmens buveinės vietoje nerandama asmens, kuriam galima įteikti dokumentus ir procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų po išsiuntimo. Teismo šaukimai UAB „Viltecha transport“ išsiųsti 2016-09-14 bei 2016-09-24. Abu kartus teismo šaukimai grąžinti, dėl ko taikomos CPK 123 straipsnio 4 dalies pasekmės. Taip pat teismo šaukimas siųstas ir įmonės vadovui M. M., tačiau taip pat grąžintas neįteiktas.

Trečiasis asmuo BUAB „Viltecha“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Mindas“ procesinių dokumentų neteikė, o 2016-10-03 raštu bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant.

Ieškinys pareikštas prašant taikyti keturiose laidavimo sutartyse nustatytą sutartinę atsakovų, kaip laiduotojų, atsakomybę už tai, kad UAB „Viltecha“ neįvykdė prievolės grąžinti pagal Overdrafto ir Kredito sutartis gautą kreditą bei vykdyti kitus su kredito gavimu susijusius mokėjimus.

UAB „Viltecha“ įsipareigojimų pagal Overdrafto ir Kredito sutartis nevykdė. Ieškovas 2015-09-23 reikalavimu Nr. OUT-15952, kurį išsiuntė UAB „Viltecha“ ir laiduotojams, pranešė, jog pagal Overdrafto ir Kredito sutartis UAB „Viltecha“ yra skolinga 24 482,32 Eur negrąžinto ilgalaikio kredito, 399,34 Eur palūkanų už ilgalaikį kreditą, 60 000 Eur banko sąskaitos kredito, 941,50 Eur palūkanų už banko sąskaitos kreditą, 1 863,39 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Bankas pareikalavo iki 2015-10-07 sumokėti visą skolą, nurodė, jog piktybiškai nemokant toliau, bankas svarstys galimybę nutraukti Kredito sutartį, priminė apie laiduotojų įsipareigojimus.

UAB „Viltecha“ įsipareigojimų nevykdymas sąlygojo kreditavimo sutarčių nutraukimą. Bankas 2015-11-17 pranešimu apie sutarties nutraukimą Nr. OUT-19232 informavo, jog nutraukia Overdrafto sutartį, visa skola pagal šią sutartį sudaro 133 366,55 Eur. Sutarties nutraukimo pagrindas – Overdrafto sutarties 10.3.1 ir 10.3.6 punktai. Bankas pareikalavo skolą grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos.

Overdrafto sutarties 10.3.1 punkte nurodyta, jog įsipareigojimų nevykdymu atveju, kuriems atsiradus bankas įgyja teisę nutraukti sutartį, laikomas atvejis, kai kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos sutartyje numatyta tvarka ir ši suma lieka nesumokėta 5 banko darbo dienas. Overdrafto sutarties 10.3.6 punktas įsipareigojimų nevykdymo atveju pripažįsta atvejį, kai kredito gavėjas netinkamai vykdo ar nevykdo bet kokių įsipareigojimų pagal sutartį ar prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorius ir jų nevykdo per 20 kalendorinių dienų nuo tada, kai bankas raštu pareikalavo pašalinti pažeidimą.

Bankas 2015-11-17 pranešimu apie sutarties nutraukimą Nr. OUT-19234 informavo, jog nutraukia Kredito sutartį, visa skola pagal šią sutartį sudaro 77 486,09 Eur. Sutarties nutraukimo pagrindas – Kredito sutarties 10.3.1 ir 10.3.6 punktai. Bankas pareikalavo skolą grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos.

Kredito sutarties 10.3.1 punkte nurodyta, jog įsipareigojimų nevykdymu atveju, kuriems atsiradus bankas įgyja teisę nutraukti sutartį, laikomas atvejis, kai kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos sutartyje numatyta tvarka ir ši suma lieka nesumokėta 5 banko darbo dienas. Kredito sutarties 10.3.6 punktas įsipareigojimų nevykdymo atveju pripažįsta atvejį, kai kredito gavėjas ar laiduotojas netinkamai vykdo ar nevykdo bet kokių įsipareigojimų pagal sutartį ar prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorius ir jų nevykdo per 20 kalendorinių dienų nuo tada, kai bankas raštu pareikalavo pašalinti pažeidimą.

Nordea Bank AB 2016-01-15 pažymoje nurodyta, jog pagal Overdrafto sutartį 2016-01-15 UAB „Viltecha“ yra skolinga 128 000 Eur panaudoto ir negrąžinto kredito, 1 728,64 Eur nesumokėtų palūkanų, 8 495,75 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, visa skola 138 224,39 Eur. Nurodyta, jog pagal Overdrafto sutarties 5.2.1 punktą skaičiuojamos 24 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo pradelstos mokėti skolos iki visiško atsiskaitymo. Nordea Bank AB 2016-01-15 pažymoje nurodyta, jog pagal Kredito sutartį 2016-01-15 UAB „Viltecha“ yra skolinga 75 318,32 Eur panaudoto ir negrąžinto kredito, 869,86 Eur nesumokėtų palūkanų, 3 220,50 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, visa skola 79 408,68 Eur. Nurodyta, jog pagal Kredito sutarties 5.2.1 punktą skaičiuojamos 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo pradelstos mokėti skolos iki visiško atsiskaitymo.

Tiek vienas, tiek kitas sutarčių nutraukimo pagrindas – delsimas mokėti pagal sutartis bei įsipareigojimų neįvykdymas po įspėjimo, yra sutartinis sutarčių nutraukimo pagrindas ir atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalies sąlygą, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taikant sutartinį sutarties nutraukimo pagrindą nereikalaujama įrodinėti esminio sutarties pažeidimo aplinkybės. Atsakovai sutarčių nutraukimo pagrindo neginčijo ir aplinkybės, jog pagrindinis skolininkas vykdė įsipareigojimus pagal Overdrafto ir Kredito sutartis neįrodinėjo.

Atsakovai teigė, jog pranešimai apie Overdrafto ir Kredito sutarčių nutraukimą išsiųsti netinkamai, dėl informavimo tvarkos pažeidimo, laikė, jog sutartys nėra nutrauktos. Pranešimo apie sutarčių nutraukimą sąlygos numatytos Overdrafto ir Kredito sutarčių 13.3.1-13.3.2 punktuose. Tiek Overdrafto, tiek Kredito sutarties 13.3.1 punkte nurodyta, jog visi su sutartimis ar jų vykdymu susiję pranešimai įteikiami pasirašytinai asmeniškai arba per kurjerį, arba siunčiami paštu ar faksimiliniu ryšiu atitinkamais šalių adresais arba fakso numeriais, kurie nurodyti sutartyje arba yra vėliausiai pateikti tokiam tikslui. Kredito gavėjo adresas Overdrafto sutartyje nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o Kredito sutartyje – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuo 2013-07-24 Overdrafto sutarties pakeitimo pasirašymo nurodomas UAB „Viltecha“ adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovo 2015-11-17 pranešimai apie Overdrafto ir Kredito sutarčių nutraukimą buvo UAB „Viltecha“ išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip tik šis bendrovės adresas yra tinkamas korespondencijos siuntimui adresas.

Pranešimai siųsti naudojantis kurjerių paslaugas teikiančia įmone UAB „Greitasis kurjeris“. Overdrafto sutarties 13.3.2 punkto 3) papunktis numato, jog siunčiant per kurjerį pranešimas laikomas gautu ir su tuo susiję terminai pradedami skaičiuoti tą dieną, kai gavėjas gauna jam pateiktą pranešimą ir pasirašo, kad gavo. UAB „Viltecha“ siųsti dokumentai buvo grąžinti bankui neįteikti, pažymėjus, jog buvo paliktas pranešimas. Ieškovas savo pasirinktą pranešimų įteikimo būdą prilygino siuntimui registruotu paštu ir rėmėsi Overdrafto sutarties 13.3.2 punkto 1) papunkčiu, pagal kurį bet koks rašytinis pranešimas laikomas gautu penktą kalendorinę dieną po to, kai buvo išsiųstas registruotu paštu. Analogiškai šalių susirašinėjimo klausimai reglamentuoti ir atitinkamuose Kredito sutarties punktuose.

Vertinant pranešimo būdą, ieškovas prašė remtis Pašto įstatymo pateikiamu registruotosios siuntos apibrėžimu. Pašto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis šiame straipsnyje nustatyta tvarka praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Šiuo metu UAB „Greitasis kurjeris“ nėra įtrauktas į Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamą pašto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą ir ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog bendrovė šiame sąraše buvo pranešimų siuntimo metu. Neturintis teisės teikti pašo paslaugų asmuo negali pristatyti registruotųjų siuntų, kaip tai yra suprantama pagal Pašto įstatymą.

Kita vertus, UAB „Greitasis kurjeris“ teikta pranešimo pristatymo paslauga buvo analogiška tai, kurią teikia pašto paslaugas teikiantys asmenys, todėl tokie veiksmai civilinėje teisėje turi kelti tokias pat pasekmes, atsižvelgiant į veiksmų faktinį pobūdį, o ne formalią išraišką. UAB „Viltecha“ šiuo metu bankrutuoja, duomenų, kad tuo metu, kai buvo siunčiami pranešimai, vykdytų kokią nors veiklą, nėra. Nors atsakovas A. Č. ir Y. C. dirbo UAB „Viltecha“ ir turėjo akcijas, tačiau jie nenurodė kitos UAB „Viltecha“ veiklos vykdymo vietos. Tai, kad kurjeris buvo nuvykęs į bendrovės buveinę, patvirtina atžyma, jog jis paliko pranešimą apie gautą pašto siuntą. Bendrovės neradimas yra susijęs ir su tuo, kad neilgai trukus jai buvo iškelta bankroto byla. Dokumentų neįteikimo priežastis yra labai tikėtina, atsižvelgiant į kitas aplinkybes. Bendrovei nevykdant veiklos nei pašto paslaugas teikiantis asmuo, nei kitas asmuo nebūtų galėjęs įteikti dokumentų.

Atsakovai įrodinėjo, jog ieškovas pirmiausiai išieškojimą turėjo nukreipti į pagrindinio skolininko turtą. CK 6.80 straipsnio 2 dalis nustato, jog laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Apibrėždamas kreditoriaus ir laiduotojo teisinius santykius CK 6.80 straipsnis numato 2 pagrindinio skolininko ir kreditoriaus atsakomybės formas – subsidiariąją ir solidariąją. Iš kiekvienos nagrinėjamos laidavimo sutarties 1 punkto nuostatų matyti, jog laiduotojas atsakomybę prisiima kaip solidarusis skolininkas. Pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį pabrėžiama, jog taisyklė dėl išieškojimo nukreipimo į laiduotojo pasiūlytą konkretų pagrindinio skolininko turtą netaikoma, kai skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji.

Pastebėtina tai, kad CK 6.80 straipsnio 2 dalis leidžia taikyti subsidiariąją, o ne solidariąją atsakomybę tik tokiu atveju, kai laiduotojas nurodo konkretų skolininko turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Nei vienas iš šioje byloje atsakovais patrauktų laiduotojų jokio konkretaus pagrindinio skolininko turto nenurodė. Jau buvo minėta, kad UAB „Viltecha“ iškelta bankroto byla, kurioje jau patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo pažymėta, jog UAB „Viltecha“ finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė. Juridinių asmenų registrui paskutiniuose pateiktuose dokumentuose už 2014 metus, nurodoma įmonės turto vertė – 1 525 329, 88 Eur, trumpalaikis turtas – 1 366 217, 27 Eur, ilgalaikis turtas – 159 112, 60 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 363 695, 26 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 876 263, 61 Eur. 2014 metais įmonės įsiskolinimas viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, matyti, kad įmonė veikia nuostolingai, nuostoliai sudaro 93 347, 72 Eur. Be to pagal minėtą balansą, didžiąją dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma, ar realiai egzistuoja. Skola Socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 3 309,88 Eur, o valstybės (savivaldybės) biudžetui skolingas 36 770,90 Eur. Viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto. Įmonė turi vieną apdraustąjį asmenį, todėl ši aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovo realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Šios aplinkybės rodo, jog realiai nėra įmonės turto, kurį atsakovai galėtų nurodyti, kaip turtą, į kurį nukreiptinas išieškojimas vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi.

Teisingai pastebėta ieškovo dublike, jog tuo atveju, jei laiduotojai įvykdys savo prievoles, jie galės pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir šie reikalavimai, esant pakankamam UAB „Viltecha“ turtui, bus patenkinti.

Ieškovas nurodo esant dar vieną sąlygą, dėl kurios negalima reikalauti pirmiausiai nukreipti išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą, t. y., kad laidavimo sutarčių 2.8 punktu atsakovai yra atsisakę šios teisės. Laidavimo sutarčių 2.8 punkte nurodoma, jog tuo atveju, kai atsiranda banko teisė patenkinti savo reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartis iš prievolių įvykdymą pagal kreditavimo sutartis užtikrinančių priemonių, laiduotojas sutinka ir suteikia bankui teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę. Laidavimo sutarčių 2.8 punkto dėstymas patvirtina, jog šiame punkte aptariama ne pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybės prieš kreditorių forma, o prievolių užtikrinimą suteikusių asmenų tarpusavio santykiai. Šiuo sutarčių punktu ieškovui suteikiama galimybė išieškojimą pasirinktinai nukreipti į A. Č. ar UAB „Viltecha transport“ turtą. Nėra pagrindo teigti, jog šiuo laidavimo sutarčių punktu laiduotojas atsisako teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą. Šios sąlygos įrodinėjimas nekeičia padėties dėl galimumo išieškoti iš laiduotojų turto, kadangi laiduotojų atsakomybė yra solidarioji, o taip pat laiduotojai nėra nurodę konkretaus pagrindinio skolininko turto, iš kurio gali būti patenkinamas ieškovo reikalavimas.

Pažymėtina tai, jog ieškovas yra ėmęsis išieškojimo iš pagrindinio skolininko turto veiksmų. Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaras 2016-02-12 išdavė notaro vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš UAB „Viltecha“ Nordea Bank AB naudai įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo pagal Overdrafto sutartį 138 224,39 Eur sumą bei 24 proc. metines sutartine palūkanas nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (129 728,64 Eur) nuo 2016-01-15 iki vykdomojo rašto visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaras 2016-02-12 išdavė notaro vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš UAB „Viltecha“ Nordea Bank AB naudai įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį 79 408,68 Eur sumą bei 16 proc. metines sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos (76 188,18 Eur) nuo 2016-01-15 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. CK 4.192 straipsnio 5 dalis nustato, jog notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat ieškovas yra pareiškęs ir kreditorinius reikalavimus UAB „Viltecha“ bankroto byloje. Ieškovas yra ėmęsis visų reikalingų priemonių skolos pagal Overdrafto ir Kredito sutartis išieškojimo iš UAB „Viltecha“, tik nėra pradėjęs skolos išieškojimo priverstine tvarka. Kadangi UAB „Viltecha“ iškelta bankroto byla, tai jos turtas turės būti realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio tvarka, o įkeistas turtas – atsižvelgiant į to straipsnio 6 dalį.

Bankas prašė iš atsakovų priteisti tokio dydžio skolą, kokią turėtų sumokėti pagrindinis skolininkas, išskyrus atsakovams A. Č. ir Y. C. taikomą 20 proc. laiduotojo atsakomybę pagal Kredito sutartį. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį ginčijo, jog ieškovas nepakankamai įrodė skolos dydį. Kartu su dubliku ieškovas pateikė papildomus skolos pagal Overdrafto ir Kredito sutartį paskaičiavimus. Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, jog pagal Overdrafto sutartį UAB „Viltecha“ iki 2016-01-15 panaudojo ir negrąžino 128 000 Eur kredito, nesumokėjo 1 728,64 Eur palūkanų ir 8 495,75 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Viso skola 138 224,39 Eur. Pagal Kredito sutartį UAB „Viltecha“ iki 2016-01-15 panaudojo ir negrąžino 75 318,32 Eur kredito, nesumokėjo 869,86 Eur palūkanų ir 3 220,50 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Viso skola 79 408,68 Eur. Kokių nors papildomų dokumentų dėl skolos dydžio atsakovai neteikė ir neprašė išreikalauti, todėl apskaičiuojant atsakovų skolos dydį remiamasi banko pateiktais duomenimis.

Atsakovai prašė sumažinti Overdrafto sutartyje nustatytų 24 proc. metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir Kredito sutartyje nustatytų 16 proc. metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį. Pažymi, jog pagal Overdrafto sutartį nustatytos kompensacinės palūkanos yra 4,9 karto, o pagal Kredito sutartį – 3,7 karto didesnės už mokėjimo palūkanas. Overdrafto sutartyje numatytos 24 proc., o Kredito sutartyje – 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Šios palūkanos atlieka kompensacinę funkciją kaip ir palūkanos mokamos pagal CK 6.210 straipsnį. CK 6.37 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog, kai palūkanų dydį nustato įstatymas, šalys gali susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

Vertinant CK 6.37 straipsnio nurodomas aplinkybes, kaip pagrindą mažinti šalių susitartas kompensacines palūkanas, sutiktina su ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, kad bankas veikia turėdamas tikslą ne tik turėti finansinę naudą, bet ir užtikrinti viešą interesą – finansų sistemos stabilumą. Pareiga mokėti kompensacines palūkanas atsiranda tik pažeidus įsipareigojimus bankui. Vadinasi, didelių kompensacinių palūkanų nustatymas yra ir prievolių bankui vykdymo užtikrinimo priemonė. Siekiant nuginčyti kompensacinių palūkanų dydį, reikalinga įrodyti, jog toks palūkanų dydis buvo nesąžiningas, t. y. kitiems kreditus gavusiems asmenims analogiškomis sąlygomis buvo taikomas mažesnis palūkanų dydis. Kadangi bankų rinka nemonopolizuota, tai siekiantis gauti kreditą asmuo gali kreiptis į bet kurį Lietuvos ar užsienio banką ir tartis dėl žemesnių palūkanų nustatymo. Taip pat svarbu įvertinti, ar palūkanų sumažinimas nedarytų neigiamos įtakos bankų sektoriaus veiklai. UAB „Viltecha“ bei jos buvęs akcininkas ir vienas iš vadovų A. Č. pasinaudojo didele paskola, jos negrąžino, nėra aišku, ar pinigai bus išieškoti ir kada. Tokios aplinkybės kaip tik ir patvirtina, jog saugodamasis nuo tokio pinigų švaistymo bankas turi nustatyti aukštas kompensacines palūkanas. Jokio nesutikimo su palūkanų dydžiu atsakovai nuo pat 2011 metų nereiškė ir savo kaip sutarties šalies teisių negynė, nors sudarydami laidavimo sutartis atsakovai galėjo prašyti riboti jų atsakomybės apimtį, kaip tai padaryta sudarant laidavimo sutartį prie Kredito sutarties.

Atsakovų nuomone, ieškovas nepagrįstai tiek į 138 224,39 Eur, tiek į 79 408,68 Eur, nuo kurių prašo skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, jau yra įskaičiavęs sumas, susidariusias iš įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, apskaičiuotų iki 2016-01-16 (pagal Overdrafto sutartį – 8 495,75 Eur, pagal Kredito sutartį – 3 220,50 Eur). CK 6.37 straipsnio 4 dalis draudžia įsipareigojimų nevykdymo palūkanas skaičiuoti nuo įsipareigojimų nevykdymo palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Y. yra davusis sutikimą laidavimo sandorių sudarymui, todėl ieškinio reikalavimų nukreipimas į jos turto bendroje nuosavybėje dalį yra pagrįstas.

Atsakovai A. Č. ir Y. C. priešieškiniu prašė pripažinti niekinėmis 2011-03-17 Laidavimo sutartį Nr. LKS 11/03/06 ir 2013-07-24 Laidavimo sutartį Nr. 13/07/15. Ieškinys pareikštas CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigiant, jog sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t. y. CK 6.3 straipsnio 3 ir 4 dalims. CK 6.3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodoma, jog prievolės dalykas turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus ir prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tada, kai nustatoma imperatyvi teisės norma, kuri draudžia tokių sandorių sudarymą. Imperatyvi teisės norma turi visiems civilinių santykių subjektams vienodai taikomus ir suprantamus nekintamus draudimus. CK 6.3 straipsnio 3 ir 4 dalyje išdėstytos teisės normos turi akivaizdų draudimą, todėl jos laikytinos imperatyviomis teisės normomis. Šiomis teisės normomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus ir viešąją tvarką. Tam tikra situacija gali akivaizdžiai rodyti, jog netinkamas prievolės dalyko pasirinkimas gali reikalauti įsikišti į privačius šalių santykius, nepaisant sutarčių laisvės principo. CK 6.3 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos teisės normos apsaugo visuomenę nuo neteisėtų, draudžiamų sandorių. CK 6.3 straipsnio 3 ir 4 dalių bendras pobūdis įpareigoja taikant CK 1.80 straipsnį nurodyti konkrečią teisės normą, pagal kurią numatyti konkretūs draudimai sudaryti tokius sandorius.

Byloje nagrinėjamu atveju prievolės dalykas yra laidavimas bankui už turimai ir valdomai įmonei išduotą paskolą. Laidavimo sutarties dalykas yra apibrėžiamas CK 6.78 straipsnyje. Laidavimu leidžiama užtikrinti esamos ar būsimos pakankamai apibrėžtos pagrindinės ir papildomos prievolės ar jos dalies įvykdymą, neviršijant prievolės sumos. Nei vieno iš šių imperatyvų pažeidimo atsakovas neįrodinėjo. Teisminio nagrinėjimo metu laidavimo prievolės dalyko pažeidimų taip pat nenustatyta. Tuo pripažįstama, jog, sudarant ginčijamas laidavimo sutartis, CK 6.3 straipsnio 3 dalis nebuvo pažeista.

CK 6.3 straipsnio 4 dalyje numatytas prievolės įvykdymo įmanomumas turi būti vertinamas taikant protingumo kriterijų ir aiškinantis tokio prievolės įvykdymo objektyvų negalimumą. Santykinis neįmanomumas, kai tam tikro dalyko negali atlikti konkretus skolininkas, bet apskritai yra įmanoma atlikti prievolę, nedaro prievolės negaliojančios.

Įrodinėdami prievolės įvykdymo neįmanomumą atsakovai rėmėsi tuo, jog laidavimo sutarčių sudarymo metu jų turtinė padėtis buvo tokia bloga, kad šią padėtį žinodamas ieškovas, turėjo suprasti, kad atsakovai negalės įvykdyti prisiimtos laidavimo prievolės. Atsakovai pateikė UAB „Viltecha“ pažymas apie A. Č. ir Y. C. darbo užmokestį. Iš šių pažymų matyti, jog 2010-2011 metais A. Č. gavo 1 577 Lt darbo užmokestį, išskaičius mokesčius, o Y. C. – 1 195,30 Lt – 1 229,09 Lt darbo užmokestį, išskaičius mokesčius, nuo 2011 metų rugpjūčio iki gruodžio Y. C. gavo 2 052 Lt darbo užmokestį, išskaičius mokesčius. A. Č. metinėje pajamų deklaracijose už 2010 ir 2011 metus nurodyta, jog viso 2010 m. jis gavo 26 000 Lt pajamų, o 2011 m.- 24 000 Lt pajamų. Nuo 2016-03-24 A. Č. registruotas darbo biržoje. UAB „PW group“ 2016-03-31 pažymoje Nr. 16/02 nurodyta, jog A. C. 2015 m. lapkričio – 2016 m. vasario mėn. gavo 270,01 Eur darbo užmokestį. Pagal prie priešieškinio pridėtus VĮ Registrų centro duomenis A. Č. vardu registruoti 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Y. C. vardu registruoti du butai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Priešieškiniu atsakovai įrodinėja, jog prisiimant piniginius įsipareigojimus turi būti įvertinama asmens turtinė padėtis, kitu atveju susitarimas kvalifikuotinas kaip sandoris dėl to, ko neįmanoma įvykdyti. Kadangi atsakovai sandorių sudarymo metu neuždirbdavo nė 1 000 Eur, jie nebuvo finansiškai pajėgūs per 5 metus grąžinti 120 500 Eur sumą, kuri susidaro įvertinus abiem laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

Pagal Overdrafto ir Kredito sutartis gauti kreditai buvo skirti UAB „Viltecha“ apyvartinių lėšų papildymui ir įmonės pagrindinių reikmių patenkinimui. Tai, kad A. Č. yra įmonės akcininkas reiškia, jog jis siekia iš įmonės veiklos gauti pajamų dividendų forma ir tokią galimybę turi. Nors uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininko turto, tačiau įmonė yra akcininko nuosavybė ir mažinant įstatinį kapitalą, parduodant įmonę ar baigiant juridinio asmens veiklą, akcininkui priklauso dalis įmonės turto. Tinkamas kreditavimo lėšų panaudojimas sudaro sąlygas pagerinti įmonės akcininkų turtinę padėtį ir galėtų esmingai pakeisti atsakovų galimybę atsakyti pagal laidavimo sutartis. Vien kredito gavimas, atsakingai vykdant ūkinę veiklą, padidina įmonės turto apimtį, o kartu ir akcininko turtą. Atsakovų turtinė padėtis dėl kredito gavimo turėjo tendenciją iš esmės pagerėti.

Atsakovų teiginiai apie nepakankamai gerą turtinę padėtį laikomi nepagrįstais. 2016-01-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, jog 8,8980 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., įvertintas 49 235 Eur, turtui areštas įregistruotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-05-22 nutarimu; 1,9164 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. indeksuota vertė 2 286 Eur, turtui areštas įregistruotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-05-22 nutarimu; 5,9454 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. vertė 25 159 Eur, pastatų vidutinė rinkos vertė 174 641 Eur, 7 559 Eur, 5 850 Eur; 56,54 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011-04-15 įvertintas 45 760 Eur; 47,10 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006-06-27 įvertintas 35 913 Eur. Tai patvirtina, jog atsakovai turi daug turto, kurio vertė, turint omenyje, jog dalis nekilnojamojo turto įvertinta prieš ilgesnį laiko tarpą, yra didesnė nei laidavimo sutartimis prisiimti įsipareigojimai. Kita vertus, teisės aktai neįpareigoja kredito davėjo įsitikinti, jog prievolę prisiimantis asmuo turi turto daugiau nei verta jo prisiimama prievolė. Sudarant kreditavimo sutartis neįmanoma numatyti visų aplinkybių, kurios gali atsirasti sutarties vykdymo eigoje.

Ieškovas pažymėjo, jog laidavimo sutarčių, kuriomis užtikrinamas susijusių juridinių asmenų prievolių vykdymas, sudarymas yra įprastinė banko praktika. Jeigu atsakovai nebūtų įsipareigoję solidariai laiduoti ir atsakyti už UAB „Viltecha“ prievolių vykdymą, bankas nebūtų išdavęs kreditų. Tai, jog atsakovai sąmoningai siekė gauti kreditą UAB „Viltecha“ veiklos vykdymui ir tikslo pasiekimui panaudojo laidavimo sutarčių sudarymą, laidavimo sutarčių ginčijimas kaip susitarimų, pažeidžiančių CK 6.3 straipsnio 4 dalį, yra nesąžiningas elgesys, kuriuo pažeidžiami CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Pažymėtina tai, jog atsakovai neįrodė, kad dabartiniu metu ne jie, o jų vaikai vykdo prievoles bankui pagal banko su A. Č. 2006-11-15 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/72D ir 2008-01-14 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/01/34D. A. Č. 2013-10-03 prašymu prašė pagal 2006-11-15 kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/72D užskaityti 170 000 Lt, tai rodo, jog atsakovai gali esant reikalo įgyti labai dideles pinigų sumas, nors tokių sumų gavimo nepatvirtina teismui pateikti duomenys apie gautas pajamas. A. Č. iki šiol kiekvieną mėnesį pagal dvi kredito sutartis įneša po apytiksliai 630 Eur. Nors atsakovai nurodė, jog prievoles pagal šias sutartis vykdo jų vaikai Atsakovų įsipareigojimus bankui dengia jų vaikai M. Č. (g. (duomenys neskelbtini)) ir I. Č. (g. (duomenys neskelbtini)), tačiau nenurodė, iš kokių pajamų vaikai turi galimybę vykdyti tokio masto įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė negalėjo nurodyti jokių vaikų pajamų šaltinių. Vienas iš vaikų I. Č. yra vos sulaukęs pilnametystės, todėl jo galimybė teikti tėvams tokią didelę finansinę paramą yra nereali.