- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1-536-1130/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- P. G. K.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Gediminas Dominas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, turintis (duomenys neskelbtini) specialybę, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. 2024 m. birželio 14 d., apie 13.12 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia numetė ant automobilio „Audi Q5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančio P. G. K., variklio dangčio statybinę medinę paletę, ko pasėkoje sugadino variklio dangtį, 235,96 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, P. G. K. priklausantį turtą – automobilį „Audi Q5”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), padarydamas bendrai 235,96 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais veiksmais A. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, turi balkonus, kurie buvo avarinės būklės. Prieš 5 metus buvo apjuosti tinkleliu, bet per tam tikrą laiką nuo saulės tas tinklelis subyrėjo ir pradėjo byrėti betono atplaišos. Buvo priversti imtis darbų. Nutarė nuimti tuos tinklelius, išvalyti betono atplaišas ir pataisyti. Pradžioje galvojo tai daryti su kopėčiomis, bet nutarė pasamdyti rangovą, atsivežti pastolius, sumontuoti ir padaryti tuos darbus. Prieš darant darbus savaitę laiko buvo aptverta teritorija stop juosta, kad nevaikščiotų žmonės ir nestatytų automobilių, kadangi buvo pavojinga. Tą birželio 14 dieną buvo vežami pastoliai tarp 13-14 val., dideliu krovininiu automobiliu, trys bokšteliai aliuminio konstrukcijų, turėjo būti statomi iš karto po balkonais. Iš vakaro D. M. iš antro aukšto, kuri irgi suinteresuota balkonų remontu, kuri yra namo bendrijos pirmininkė, užtikrino tą aptvėrimą, aptvėrė stop juosta. Nurodytą dieną jis lydėjo krovinį su pastoliais ir privažiavus prie namų pamatė, kad stop juosta nuplėšta, po balkonais stovi du automobiliai, Audi Q5 ir Range Rover. Jis išlipo, pradėjo vaikščioti, išėjo priešais dirbęs kirpėjas, pažįstamas asmuo ir paklausė ar gali tas Range Rover dar 3-5 min pastovėti, kadangi tai jo kliento, jis baigs kirpimą ir klientas išvažiuos. Jis pasakė, kad gali. Kilo klausimas kas savininkas to Audi Q5, savininko jis nepažinojo, todėl nutarė pabandyti įjungti signalizaciją. Signalizacija įsijungia labai nesunkiai jeigu su koja stumteli padangą, tą jis ir padarė. Vieną kartą nesuveikė, antrą kartą signalizacija įsijungė. Dairėsi, niekas nepasirodė nei gatvėje, nei pro langą pažiūrėjo. Padarė tą patį veiksmą antrą kartą. Rezultato vėl nebuvo. Pastoliai jau privažiavo, reikėjo iškrauti, nutarė paieškoti parankinių priemonių, kurios padėtų apsaugoti tą automobilį, jeigu kartais būtų priliestas tas tinklas, suplyštų ir pradėtų byrėti nuolaužos. Turėjo po ranka naują medinę paletę ir pabandė uždengti automobilio dangtį su palete. Paletę paėmė šonu ir nuėjo, nebraukė. Tada apėjo automobilį, pažiūrėjo ir pamatė, kad paletė gerokai per maža, uždengia tik vairuotojo pusę. Tada kiek prisimena išėjo kaimynė D. su vyru V. ir jie pasitarę priėmė sprendimą, kad tas uždengimas nepadės, reikia surasti automobilio savininką. Tuo metu išėjo kirpėjas, jų pažįstamas, paklausė gal žino kas savininkas šio automobilio. Jis parodė priešais stovintį namą ir balkoną trečiame aukšte. V. liko saugoti pastolių, o jie nuėjo į tą butą, gal 5 min. skambino į duris, bet niekas durų neatidarė. Išėjo į lauką ir pamatė stoviniuojančią moterį, bet nežinojo kas ji tokia. Tada grįžo prie statybos aikštelės, baigė krauti pastolius, susidarė nemaža krūva. Atkreipė dėmesį, kad gatvėje juos stebi ta pati moteris, jis jos paklausė gal tai jos automobilis, ji pasakė taip. Tuomet jie ją pakvietė, ji jokio priešiškumo nerodė, pasakė, kad automobilį galima pasatyti gretimam kieme, ką ji ir padarė. Kadangi dėl pastolių į automobilį patekti buvo sudėtinga, jis jai prilaikė dureles, kad nesudraskytų į pastolius, ji įlipo į mašiną, pažiūrėjo, kad saugiai išvažiuotų, tuo viskas ir pasibaigė. Kadangi darbininkai jau buvo paleisti, tai pastolių nebestatė tą dieną, nutarė pratęsti nuomą dar dienai ir darbus pradėti šeštadienį. Kitą dieną atėjo dar talkos, pradėjo montuoti pastolius ir prie jo priėjo I. J., nieko nesakęs jam pradėjo grasinti „jeigu tu būtum jaunesnis iš karto gautum per galvą“. Klausė kame reikalas, jis pasakė „tu sudaužei mano mašiną, stiklą ir aš kviesiu policiją“. Jis pasakė „kviesk“. Po kurio laiko atvažiavo policija ir jaunas policininkas jam pareiškė, kad turi vaizdo įrašą, kad jis gadina automobilį, nusivedė prie stovinčio automobilio ir parodė ant automobilio variklio dangčio įdaužą pačiame priekyje, per vidurį ir įdaužą ant automobilio stiklo. Jis apžiūrėjo ir pasakė, kad tai senos įdaužos, matosi, kad vašku įtrintos ir padarytos kieto daikto, akmens. Paletės svoris 13 kg. Jis norėjo apsaugoti automobilį, o kaltinamas tyčiniu automobilio gadinimu. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu pats siūlė nukentėjusiosios sugyventiniui tartis taikiai ir norėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad birželio 14 d. buvo suplanavę pradėti balkono tvarkymo darbus. Jų balkonai buvo apjuosti žaliu tinklu, nes pradėjo trupėti cementas ir byrėti ant galvų. Per kurį laiką tie tinklai pradėjo plyšti dėl prikritusių atplaišų svorio, todėl reikėjo tvarkyti. Iš vakaro apjuosė aikštelę stop juosta, apie 13-15 val. kitą dieną turėjo atvežti pastolius. Tuo laiku ji išėjo į kiemą, tiesiai po jos balkonu, pravažiavus stop juostas buvo pastatytas automobilis, šalia stovėjo susirūpinęs jos kaimynas A. G., ant kapoto buvo uždėtas medinis padėklas, kai ji atėjo A. G. jį nukėlė ant žemės. Ant kapoto nei įlenkimų nei įbrėžimų ji nematė. Po to jie nusprendė ieškoti automobilio savininkės, kad patrauktų automobilį, kadangi jau atvežė padėklus ir reikėjo juos krauti. Automobilis buvo prie balkono, bet ne po juo. Su palete A. G. matomai stengėsi apsaugoti automobilį jeigu pažeistų. Ji pati pagalvojo, kad jis stengėsi apsaugoti automobilį. Matomai nieko geriau nesugalvojo kaip apsaugoti. Kai priėjo kalbėjo, kad tai neapsaugos, kad reikia nuimti.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Robertas Molis (Robert Molis) paaiškino, kad dėl šios situacijos buvo atliktas tyrimas 2024 m. rugpjūčio 15 d. ir vėliau Lietuvos teismo ekspertizės centrui paskambino tyrėjas ir perdavė informaciją, kad minėtame akte nuotraukos atspausdintos nepilna apimtimi. Dėl šios priežasties buvo sudarytas ir pakeistas aktas 2025 m. vasario 18 d. ir šiame akte visas tekstas yra identiškas, viskas yra tas pats, išvada yra ta pati. Tik atspausdino paveikslą pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad tiriamojoje dalyje yra išskyręs tokias aplinkybes, kad po paletės padėjimo ant automobilio priekinės dalies ji svyruoja apytiksliai dvi ar tris sekundes.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. J. nurodė, kad nukentėjusioji yra jo sužadėtinė, turi vaiką, bendrus namus. Prieš kažkiek metų jai perrašė šį Audi Q5. Kaltinamasis ne pirmą kartą jiems yra padaręs žalą. Šį minėtą automobilį birželio 4 d. iš dažyklos paėmė pilnai perdažytą, sutvarkytą ir suremontuotą. Birželio 14 d. kaltinamais sugadino jiems priklausantį automobilį. Tai pastebėjo kitą rytą, sutiko jį kieme ir iškvietė policiją, viską užfiksavo, kaip viskas buvo. Apgadinimus fiksavo policija tris ar keturis kartus. Vieną kartą pats dalyvavo. Sugadinimai atsirado nuo paletės, nes prie jos buvo prilipusos šiukšlės, akmenukai, su vinimis pataikė. Teigė, kad stiklo pažeidimas atsirado nuo paletės padėjimo, nes buvo taškinis pažeidimas. Tai arba nuo atšokusio vinies arba buvo prilipę kažkokie akmenukai. Grynai buvo taškinis prilietimas. Nuo birželio 14 d. šis automobilis nebuvo eksploatuojamas, nes buvo suskilęs stiklas, nebent nuvažiavimas iki policijos ar automobilio perstatymas į kitą vietą. Savo reikmėms automobilis nebuvo naudojamas. Nuo birželio 4 d. iki birželio 14 d. važinėjo automobiliu P.. Po birželio 14 d. negalėjo atsirasti naujų automobilio sugadinimų dėl eksploatavimo. Kol negalėjo naudotis Audi Q5, nuomojosi iš jam priklausančios įmonės BMW automobilį, kurio nuomos kainą įvertino pagal rinkos kainą.
Nukentėjusioji P. G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad birželio 13 d. buvo namuose ir išėjusi į balkoną pamatė, kad kaltinamasis ir kažkokia moteris vaikštinėja aplink jos automobilį, kažką darydami, žiūrinėdami, todėl išėjo jį patraukti. Ji priėjo prie automobilio nuo jo galo, nematė ar kažkas yra automobiliui padaryta ir jį patraukė į kitą stovėjimo vietą. Naktį vyras atėjo ir pasakė, kad automobilis yra apgadintas. Po to, kitą dieną matė sugadinimus, kapotas buvo apibraižytas, buvo medžio drožlių nuo paletės ir įskilęs stiklas. Anksčiau sugadinimų nebuvo, nes prieš 2 savaites ar dar mažiau automobilis buvo sutvarkytas, suremontuotas ir perdažytas. Buvo perdažytas kapotas, šonai, bamperis, automobilis buvo ruoštas pardavimui. Tuo automobiliu naudojosi ji. Subraižymų tikrai nebuvo dėl to ir buvo labai nemalonu, kad atnaujintą automobilį sugadino. Birželio 14 d. automobilį perstatė šalia namų esančioje parkavimo aikštelėje ir daugiau juo nevažinėjo, jis buvo eksploatuojamas tik nuvykti apžiūroms į policiją. Visą laiką jis buvo laikomas aikštelėje prie namų. Be kita ko, nukentėjusioji prašė atlyginti automobiliui padarytą žalą ir išlaidas, kurias patyrė nuomojantis kitą automobilį. Automobilį nuomojosi iš vyro įmonės, nuomai išleido apie 8 000 eurų. Jos automobilio vertė apie 12 000 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 18 d. apklausta P. G. K. parodė, kad 2024 m. birželio 14 d. apie 13:00 val. per buto balkoną pamatė, kad kieme vykdomi statybos darbai, pamatė darbininkus, kurie aptvėrė teritoriją STOP juosta. Ji nusileido į apačią, patraukti automobilį, prie automobilio buvo vyras, kuris pasakė patraukti jos automobilį. Jokios padėtos paletės ant automobilio variklio dangčio nematė. Ji patraukė automobilį į kitą kiemą. Ji nematė, kad automobilis buvo apgadintas. Automobilio tada neapžiūrėjo, nieko blogo neįtarė. Kadangi su gretimo namo kaimynais pastoviai vyksta konfliktai dėl automobilio pastatymo, tai jos draugas I. peržiūrėjo įrengtą vaizdo kamerą bei pamatė, kad apie 13:00 val. nepažįstamas vyras padėjo ant jos automobilio paletę, po to spardė automobilį ir nuėmė paletę. Vėliau pamatė, kad automobilio variklio dangtis yra apgadintas, subraižytas ir skilęs automobilio priekinis stiklas. Automobilis priklauso jai, bet pagal įgaliojimą naudojasi draugas I.. Dėl to, kad su palete buvo apgadintas automobilis padaryta žala yra apie 1300 eurų (t. 1, b. l. 61-64).?
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji P. G. K. pateikė 9 906,97 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 73-85).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 15 d. liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad 2024 m. birželio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), apie 01:00 val. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir pastebėjo, kad jam nepažįstamas asmuo, rankomis paėmęs medinę paletę, užmetė ją ant automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio ir apgadino variklio dangtį ir priekinį stiklą. Apie 09:40 val. priėjo prie automobilio, pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Nuėjo pabendrauti su tuo nepažįstamu asmeniu, kuris neigė užmetęs paletę (t. 1, b. l. 14-17).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 18 d. papildomai liudytoju apklaustas I. J. parodė, kad nuo 2024 m. birželio 14 d. vakaro jo sugyventinės automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis naudoja pagal įgaliojimą, stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Apie 01:00 val. peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameros įrašą bei pastebėjo, kad 2024 m. birželio 14 d. apie 13:12 val. vyras, dabar žino, kad tai (duomenys neskelbtini), namo gyventojas, ant šio automobilio variklio dangčio užmetė medinę paletę bei apgadino variklio dangtį ir dėl to skilo priekinis stiklas. Visa padaryta žala yra apie 1 376, 47 eurų dėl variklio dangčio dažymo ir stiklo keitimo. Prieš tai jo draugė P. jam pasakė, kad dienos metu teko patraukti automobilį, o kadangi su gretimo namo kaimynais pastoviai vyko konfliktai dėl automobilio statymo, tai peržiūrėjo vaizdo kameros įrašą ir pamatė kaimyno veiksmus (t. 1, b. l. 31-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. J. pateikė automobilio remonto sąmatą (t. 1, b. l. 51-56).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą A. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. 2024 m. birželio 18 d. apklaustas A. G. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. Jis visą gyvenimą nuo vaikystės gyvena name (duomenys neskelbtini). Jo namas yra senos statybos ir dėl to name prasidėjo 2-o ir 3-o aukšto balkonų remontai. Po balkonais užtvirtintas tinklas, kad betonas nekristų ant žmonių ar automobilių. Po balkonais buvo uždėta STOP juosta, taip pat prie namo fasado, stovi ženklai, kurie rodo, kad automobilių statymas yra privačioje teritorijoje, nes kai kurios vietos yra vardinės, o kai kurios yra prie pat jo namo dėl to jų bendrija susitarė, kad automobilius statys jų namo gyventojai. 2024 m. birželio 14 d. po pietų turėjo atvažiuoti įmonės atstovai ir atvežti pastolius, kad būtų galima sudėti ir pradėti remontuoti balkonus. Jis apie 13:00 val. būdamas namo kieme pamatė, kad po minėtais balkonais stovi automobilis „AUDI“. „STOP“ juosta su medine palete buvo patrauktos į šoną. Kadangi šis automobilis trukdytų remonto darbams, tai jis kelis kartus su koja stumtelėjo automobilio galinį ratą, po to priekinį ratą. Suveikė signalizacija, tačiau niekas neišėjo. Tada jis pasiėmė medinę statybinę paletę bei ramiai uždėjo tą paletę automobiliui „AUDI“ ant variklio dangčio, nes suprato, kad niekas šio automobilio neišvarys, o darbininkai buvo atvažiavę ir norėjo pradėti remonto darbus. Uždėjo paletę, kadangi norėjo apsaugoti automobilį nuo betono, kuris kristų remontuojant balkonus. Po kiek laiko jis tą paletę nuėmė, prie automobilio niekas nėjo, tada jis pradėjo ieškoti kur gyvena savininkai ir per kaimynus sužinojo, kad savininkai gyvena name (duomenys neskelbtini). Už kiek laiko jis rado automobilio vairuotoją-merginą, kuriai pasakė patraukti automobilį ir mergina su tuo automobiliu išvažiavo. Su ta mergina pokalbis buvo mandagus, pastarajai nesakė, kad buvo uždėjęs paletę. Kitą dieną 2024 m. birželio 15 d. ryte sužinojo, kad yra iškviesta policija dėl neva minėto automobilio „AUDI“ apgadinimo po paletės uždėjimo. Policija iškvietė tos merginos vairuotojos vyras. Taip pat jis buvo prie to automobilio ir matė, kad ant automobilio variklio dangčio, vienoje linijoje yra kelios žymės nuo atsitrenkusių akmenukų, t. y. pirmą kartą akmenukas iš karto atsitrenkė važiavimo metu į priekinę dalį, po ko toliau per vidurį dangčio ir po to į priekinį stiklą, prie valytuvų apačioje. Dėl to ir liko trys akmenukų apgadinimai. Tikrai nuo jo padėtos paletės negalėjo likti jokių žymių, nes jis labai ramiai, minkšta dalimi padėjo tą paletę. Be to jis pridėjo prie medžiagos nuotraukas kur stovėjo automobilis, taip pat pamatavo paletės plotį, kuris yra 80 cm., o pačio variklio dangčio iki priekinio stiklo apie 120 cm. ar daugiau. Jo padėta paletė negalėjo apgadinti automobilio. Norėjo atlikti balkono remonto darbus ir apsaugoti šį automobilį (t. 2, b. l. 5-10).
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. savanoriškai pateikė nuotraukas, sklypo planą, kadastro duomenis, fotolentelę, kurioje užfiksuoti bandymai su medine palete (t. 2, b. l. 20-35).
2024 m. rugsėjo 11 d. pasirašytinai įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą A. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Apklaustas įtariamuoju A. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad laikosi parodymų duotų 2024 m. birželio 18 d. įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 14-18).?
2024 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą A. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Apklaustas įtariamuoju A. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad laikosi parodymų duotų 2024 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, b. l. 91-95).
2024 m. lapkričio 28 d. A. G. papildomai savanoriškai pateikė nuotraukas ir atliktos analizės dokumentus (t. 2, b. l. 97-104).
2024 m. birželio 15 d. apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Automobilis juodos spalvos. Ant automobilio variklio dangčio matomi įbrėžimai ir nulupti dažai. Priekinio stiklo apatinėje dalyje yra įskylimas (t. 1, b. l. 14-30).
2024 m. liepos 9 d. papildomos apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „AUDI Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie namo (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį buvo naudojama matavimo ruletė bei liniuotė. Automobilio variklio dangtis yra nešvarus, purvinas, matosi purvo dėmės. Matomų dažų pažeidimų dėl nešvaraus automobilio nesimato. Automobilio priekiniame stikle, prie valytuvų, per stiklo vidurį, apačioje yra įdauža, nuo kurios į abi puses yra skilęs stiklas (t. 1, b. l. 114-123).
2024 m. liepos 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant KTS specialistui apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, kairiu šonu į namą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Automobilio paviršius dulkėtas, ant variklio dangčio yra prilipusio purvo. Ant variklio dangčio, virš grotelių dešinės pusės yra pažeidimas (žiūrėti Foto Nr. 6-8). Ant variklio dangčio vidurio kairėje, dešinėje ir vidurinėje dalyje yra įbrėžimai (žiūrėti Foto Nr. 9-13). Priekinio stiklo apatinėje dalyje, virš kairio valytuvo yra įdauža (žiūrėti Foto Nr. 19), nuo kurios į abi puses nueina skilimas (žiūrėti Foto Nr. 15-21). Vietomis matosi neaiškios kilmės iškilimai, bei įvairūs sutepimai. Siekiant geriau apžiūrėti automobilio pažeidimus, apžiūra stabdoma 15.05 val., automobilis nuplaunamas ir apžiūra tęsiama 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Nuplovus automobilį naujų pažeidimų nerasta (žiūrėti foto Nr. 22-40) (t. 1, b. l. 124-141).
2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojo I. J. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas yra: Ease Life1718396554826322. Įrašo pradžia 2024-06-14 13.11.27 val., pabaiga 2024-06-14 13.12.28 val. Įraše filmuojamas namų kiemas. Priekyje stovi du automobiliai, tarp kurių galine dalimi į kamerą stovi juodos spalvos automobilis „AUDI“, o šonu stovi juodos spalvos automobilis „Range Rover“. Aplink automobilį „AUDI“ vaikšto vyras, apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, pilkos ar šviesiai mėlynos spalvos džemperiu, juodai-baltos spalvos bateliais. Asmuo su akiniais. Nuo įrašo pradžios veikia automobilio „AUDI“ signalizacijos garsas ir mirksi avariniai žibintai. 13.11.42 val. vyras su kairė koja pajudina automobilio „AUDI“ galinį dešinį ratą. 13.12.01 val. vyras spiria su dešine koja tris kartus į automobilio „AUDI“ priekinį kairįjį ratą. Suveikia automobilio signalizacijos garsas ir avariniai žibintai. 13.12.18 val. vyras rankomis pasiima medinę paletę. 13.12.22 val. vyras numeta medinę paletę ant automobilio „AUDI“ variklio dangčio. Po ko vyras vaikšto automobilio priekyje (t. 1, b. l. 105-109).
2024 m. liepos 18 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei policijos kūno kameros vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro(toliau BPS) garso įrašas pavadinimu“BPC skambu io ra as (ID 92285357561, skambu io prad ia_ 2024-06-15 09_41_48“.
Įraše kalba operatorius (BPC) ir vyras (V): BPC: Vienas vienas du. V: Labas rytas. BPC: Labas rytas. V: Vakar, (duomenys neskelbtini), žmogus ant automobilio užmėtė paletę, sudaužė stiklą, kapotą ir dabar matau būtent tą žmogų prie (duomenys neskelbtini) ir norėčiau, kad atvyktumėte, žala didelė... BPC: O čia jūsų automobilius? V: Taip, mano. BPC: Vakar registravote šitą pranešimą? V: Turime filmuotą medžiagą, ne vakar neregistravome, naktį tik pamačiau per kamerą. Ir dabar. BPC: Koks automobilis? V: Audi Q 5. BPC: Audi Q 5, o valstybinis? V: (duomenys neskelbtini). BPC: Raidės galite pakartoti? V: (duomenys neskelbtini). BPC: Ir jūsų pavardė? V: J. I.. BPC: Gerai. Laukite prie automobilio. V: Tas automobilis biškį šone, bet aš šalia (duomenys neskelbtini). Gerai? BPC: Gerai. Laukite.
Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
Taip pat apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240615-100313UTC+0300“.Vaizdo įraše matome butų kvartalą ir girdime pokalbį pareigūno ir vyro su akiniais, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke ir tamsiai mėlyna sportine kepure. Pareigūnas klausia vyro: „Kur stovėjo vakar jūsų automobilis pradžioje, parodykite jeigu turite kažką, vaizdo įrašą? Filmavo nuo?“ Vyras atsako: „Filmavo nuo balkono, mano sūnus.“ Po to pareigūnas klausia vyro: „Kiek įvertinate žalą automobilį? Kažkur 150 ar daugiau? „Vyras atsako: „Apie štūka. Mašina tik padažyta“. Vyras rodo pareigūnui nufilmuotą medžiagą telefone. Pareigūnas klausia, kodėl tas asmuo tai padarė? Vyras atsako: „Debilas ir tiek“. Vaizdo įrašė matome, kad minėtas vyras nuvedė pareigūną prie automobilio ir parodė, kur sudaužyta ir apgadinta jo mašina su žodžiais: „Pikčiausiai, kad aš automobilį naujais perdažiau, visiškai. Visa mašina perdažyta. Vyras rodo priekinį stiklą ir kapotą automobilio, rodo kur yra sugadinimai, pasakodamas, kad vakar apie 24 valandą atėjo pasižiūrėti tą mašiną ir pamatė. Pareigūnas dar įsitikino, kad tiesios paletę užmetė. Vyras patvirtino. Vaizdo įrašė matome, kad pareigūnas su vyru eina atgal prie namo ir juos pasitiko baltaplaukė moteris, apsirengusi baltais marškinėliais su juoda liemene ant viršaus ir juodos spalvos kelnėmis. Pareigūnas paprašė pasiimti asmens dokumentus su savimi, paaiškino, kad priims pareiškimą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaizdo įraše matome, kaip pareigūnas ir minėtas vyras prieina prie kito stovinčio policininko. Šalia jo stovi su tamsiais akiniais vyras (galimai įtariamasis), vilkintis, baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilka liemene ir tamsios spalvos trumpais šortais. Vienas iš pareigūnų paklausė šito vyro: „Kodėl paletę uždėjote ant kapoto?“ Vyras atsakė: „Uždėjome, uždėjome“. „Tuo metu ir apgadinote, neprotingai pasielgėte“. Po to matome vaizdo įraše, kad vienas iš pareigūnų veda parodyti galimai įtariamajam apgadintą automobilį, klausant: „A kodėl jus neprotingai elgiatės?“ „Aš susinervinau, bliamba“: atsakė galimai įtariamasis. „Tai, gerai susinervinote, tai ant žmogaus kapoto?“-paklausė pareigūnas. Jis neturi ten būti. Jie žino, kad negalima, paletė padėta ant žemės. O kodėl jie liečia palietę mūsų?“-atsakė įtariamasis. Pareigūnas aiškino įtariamajam, kad reikia kviesti policiją, kad patrauktų automobilį, jeigu neranda savininko. „O kodėl jie paletę palietė mūsų?“-vėl pasakė įtariamasis. „Kokie paletę?“-dar kartą paklausė pareigūnas. „Ji gulėjo, kur jos kapotas.“-atsakė įtariamasis. Pareigūnas paklausė: „O tai negalima išsiaiškinti tiesiog žodžiu gražiuoju?“ „Aš mielai“-atsakė įtariamasis. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnas ir įtariamasis prieina prie Audi automobilio ir įtariamasis prašo parodyti, kur sudaužyta mašina ir sako, kad nieko nėra. Pareigūnas rodo įbrėžimus ir gulinčią paletę. Įtariamasis vyras sako, kad reikia ekspertizės. Vaizdo įraše matomi automobilio Audi numeris (duomenys neskelbtini) ir kaip pareigūnas daro automobilio nuotraukas. Nukentėjusysis vyras parodė įtariamajam vyrui vaizdo įrašą. Po to pareigūnas paprašė atsisėsti nukentėjusiojo į tarnybinį automobilį dėl apklausos (t. 1, b. l. 110-113).
2025 m. vasario 18 d. patikslintoje specialisto išvadoje Nr. 11-2601 nurodyta, kad apgadinimai, kurie 3 pav. pažymėti D ir H galėjo susiformuoti paletei turint kontaktą su automobilio „AUDI Q5“ variklio dangčiu. Nėra pagrindo teigti, kad priekinio stiklo apgadinimai susiformavo paletės uždėjimo ant automobilio metu. Negalima pagrįsti, kad apgadinimai, kurie 3 pav. pažymėti A, B, C, E, F, G, ant automobilio variklio dangčio susiformavo vaizdo įraše užfiksuoto paletės uždėjimo ant automobilio metu (t. 3, b. l. 3-8).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako, tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu apklaustas A. G. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jo namas yra senos statybos, todėl name prasidėjo balkonų remontai. Po balkonais buvo užtvirtintas tinklas, kad betonas nekristų ant žmonių ar automobilių. Prieš darant darbus savaitę laiko buvo aptverta teritorija stop juosta, kad nevaikščiotų žmonės ir nestatytų automobilių, kadangi buvo pavojinga. 2024 m. birželio 14 d. turėjo atvažiuoti pasamdyti įmonės atstovai ir atvežti pastolius, kad būtų galima sudėti ir pradėti remontuoti balkonus. Nurodytą dieną jis lydėjo krovinį su pastoliais ir privažiavus prie namų pamatė, kad stop juosta nuplėšta, po balkonais stovi du automobiliai, vienas iš jų – „Audi Q5“. Siekdamas nustatyti šio automobilio savininką, jis nutarė pabandyti įjungti signalizaciją, todėl kelis kartus su koja stumtelėjo automobilio padangas. Suveikė signalizacija, tačiau sutomobilio savininkas neišėjo. Tada jis pasiėmė medinę statybinę paletę ir ramiai ją uždėjo ant „Audi Q5“ variklio dangčio, nes suprato, kad niekas šio automobilio nepatrauks, o darbininkai buvo atvažiavę ir norėjo pradėti remonto darbus. Apėjęs automobilį pamatė, kad paletė gerokai per maža, uždengia tik vairuotojo pusę. Uždėjo paletę, kadangi norėjo apsaugoti automobilį nuo betono, kuris kristų remontuojant balkonus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad ant „Audi Q5“ kapoto nei įlenkimų nei įbrėžimų ji nematė.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus aiškiai matyti kaip A. G. uždeda paletę ant automobilio. Nors kaltinamasis nurodė, kad tikslas buvo apsaugoti automobilį nuo krentančių statybinių atliekų, tačiau iš vaizdo įrašo matyti A. G. tikslas buvo nustatyti automobilio savininką, ko pasekoje jis kojomis stumtelėjo automobilio ratus, kažkam skambino, tačiau priėjo prie vienintelio varianto uždėti paletę, nors turėjo galimybę savininką nustatyti kreipiantis į policiją. Be kita ko, kaltinamasis neneigė, jog tai jis uždėjo paletę ant nukentėjusiosios automobilio. Tą faktą, kad buvo padaryti automobilio sugadinimai patvirtino ir nukentėjusioji P. G. K. bei liudytojas I. J., kurie ir pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas paletės uždėjimo faktas. Teismo vertinimu, kaltinamojo versija, kad jis norėjo apsaugoti automobilį nuo krentančių statybinių atliekų paneigta kitiems byloje esantiems įrodymams – vaizdo įrašams, kuriuose matyti, jog nuo automobilio iki balkono yra didelis atstumas, todėl paletė automobilio nebūtų apsaugojusi, be kita ko, kaltinamasis paletę uždėjo ant automobilio dangčio kitoje pusėje negu balkonas.
A. G. kaltę taip pat įrodo byloje esanti eksperto išvada, kurią patvirtino teisme apklaustas ekspertas R. Molis. Išvadoje nurodyta, kad apgadinimai, kurie 3 pav. pažymėti D ir H galėjo susiformuoti paletei turint kontaktą su automobilio „AUDI Q5“ variklio dangčiu. Nėra pagrindo teigti, kad priekinio stiklo apgadinimai susiformavo paletės uždėjimo ant automobilio metu. Negalima pagrįsti, kad apgadinimai, kurie 3 pav. pažymėti A, B, C, E, F, G, ant automobilio variklio dangčio susiformavo vaizdo įraše užfiksuoto paletės uždėjimo ant automobilio metu (t. 3, b. l. 3-8).
Be kita ko, A. G. kaltę taip pat įrodo ir patvirtina kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei A. G. asmenybę – neteistas, per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, dirbantis, pensinio amžiaus. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, A. G. skirtina 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, nes sugadinto daikto vertė tik neženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusioji P. G. K. pareiškė 9 906,97 Eur dydžio civilinį ieškinį (8 530,50 Eur už pakaitinio automobilio („BMW X4“) nuomą ir 1 376,47 Eur už „Audi Q5” remonto išlaidas) bei prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Be kita ko, ji patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sugadinto automobilio vertė pagal Emprekis yra 9 640 Eur (t. 1, b. l. 103). Nukentėjusioji nuomojosi „BMW X4“ iš sugyventinio I. J. įmonės, kurio vertė 40 000 Eur (t. 1, b. l. 76). Taigi ji nuomojosi daugiau negu 4 kartus brangesnį automobilį nei „Audi Q5”. Nukentėjusiajai buvo leista remontuoti automobilį nuo 2024 m. liepos 23 d. (t. 1, b. l. 46-49), o „BMW X4“ ji nuomojosi iš savo sugyventinio įmonės nuo 2024 m. birželio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Nukentėjusioji prašo priteisti nuomos išlaidas už visą šį laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta tik 2025 m. kovo 3 d. baigiantis bylos nagrinėjimui teisme, kai tuo tarpu pagal mokestines nuostatas PVM sąskaita-faktūra turi būti išrašoma kiekvieną mėnesį, t. y. turėjo būti išrašoma 2024 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Pavedimas už nuomos paslaugas atliktas tik 2025 m. kovo 25 d., t. y. likus 1 dienai prieš paskutinį teisiamąjį posėdį. Pažymėtina, kad pavedimą už nukentėjusiąją atliko jos sugyventinis I. J., kuris yra ir įmonės savininkas bei direktorius. „BMW X4“ nuomos kaina 8 530,50 Eur, kai sugadinto automobilio „Audi Q5” vertė 9 640 Eur.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiosios sugyventinis nurodė, kad ir anksčiau yra kilę konfliktų dėl automobilio statymo vietos, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiosios sugyventinis nupjovė automobilių statymo vietos blokatorius, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo teikiami pranešimai dėl automobilio statymo pažeidimų (t. 1, b. l. 142-154). Kaip teigė kaltinamasis, dar ikiteisminio tyrimo metu jis nukentėjusiosios sugyventiniui siūlė viską spręsti taikiai, atlyginti žalą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, nurodydamas, kad sprendimą priims teismas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilio negalėjo naudoti, nes buvo suskilęs stiklas. Tačiau eksperto išvadoje konstatuota, kad stiklo pažeidimai negalėjo būti padaryti kaltinamojo veiksmais. Taigi nukentėjusioji ne dėl kaltinamojo veiksmų negalėjo saugiai naudotis automobiliu. Variklio dangčio pažeidimai netrukdė eksploatuoti automobilį.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilį buvo leista remontuoti tik 2024 m. liepos 23 d., sutiktina, kad nukentėjusiosios teisė naudotis automobiliu nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2024 m. liepos 23 d. buvo apribota. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nukentėjusiosios sugyventinio parodymus, šeima disponavo ir kitu automobiliu.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilio nuomos sutartis šiuo atveju viršijo protingas išlaidas, nes nepaisant to, kad šeimoje yra kitas automobilis, kurį galbūt tuo pačiu metu būtų reikėję naudoti abiems šeimos nariams, yra ir kitų alternatyvių keliavimo priemonių – taksi, pavėžėjai, automobilio dalinimosi platformos ir kt. Be to, nukentėjusioji nepagrindė, jog jai tikrai tuo metu buvo būtinas automobilis, todėl prašoma priteisti suma už automobilio nuomą mažinama iki 300 Eur.
Nukentėjusioji prašė priteisti automobilio „Audi Q5” remonto išlaidas 1 376,47 Eur, tačiau pateiktoje sąmatoje yra nurodyti ir kiti darbai, kurie bus atliekami automobilio dalims, kurių kaltinamasis nesugadino. Ekspertas nustatė, kad kaltinamasis sugadino tik automobilio dangtį, todėl teismas sprendžia priteisti sumą, susijusią su automobilio dangčio remontu, t. y. 434,34 Eur (t. 1, b. l. 95).
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios P. G. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo A. G. priteisiant 734,34 Eur nukentėjusiosios P. G. K. patirtai žalai atlyginti. Nukentėjusioji P. G. K. taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Nukentėjusioji P. G. K. patyrė 1 000 Eur advokato išlaidų ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priteisiama suma yra daugiau nei 10 kartų mažesnė, negu prašė nukentėjusioji, taip pat įvertinęs bylos sudėtingumą, advokato aktyvumą teisiamojo proceso metu, sprendžia priteisti iš kaltinamojo A. G. 500 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios P. G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. G. priteisti 734,34 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir trisdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.
Iš A. G. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) P. G. K. advokato išlaidoms apmokėti.
Išaiškinti A. G., kad paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.