- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2-495-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01047-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės SUEK Baltic
- Atsakovas
- UAB AVAGRO
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SUEK Baltic atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020m. sausio 9d. nutarties, kuria netenkintas ieškovėsprašymastaikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje bylojeNr.e2-1094-260/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SUEK Baltic ieškinį atsakovei UAB AVAGRO dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) SUEK Baltic 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniuprašydamapriteisti jai iš atsakovės UAB AVAGRO 121 191,30 Eur skolą, 5 497,92 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštus reikalavimus prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškovė UAB SUEK Baltic taip pat prašė atsakovės UAB AVAGRO atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – karbamido ir amonio salietros tirpalo, sandėliuojamo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje Klaipėdos uoste areštą 126 689,22 Eur dydžio sumai.
3. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad jos ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas, ieškiniu reiškiami reikalavimai atsakovei vertintini kaip didelės apimties, o atsakovės prievolių nevykdymo trukmė sudaro pagrindą manyti, jog tokiu būdu atsakovė siekia atitolinti prievolių vykdymą, dėl ko būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020m. sausio 9d.nutartimiieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismo vertinimu, argumentai, kad ieškinio reikalavimas atsakovei yra didelis, atsakovės atžvilgiu yra pradėti teisminiai procesai bei kad atsakovė gali neturėti pakankamo kiekio karbamido ir amonio salietros tirpalo ar kito kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savaime nesuponuoja pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
6. Pirmosios instancijos teismassprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) teismui nepateikė. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė savo veiksmais galimai pažeidžia ieškovės teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus galimai ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundoargumentai
7. Ieškovė UAB SUEK Baltic atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Kauno apygardos teismas, spręsdamas, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės atžvilgiu pradėtais teisminiais procesais bei jų metu pareikštų reikalavimų dydžiais, nesudaro pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paneigė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonė tikslas ne padidinti ar pagerinti atsakovės turtinę padėtį, bet išsaugoti esantį turtą iki kol ginčas bus išspręstas iš esmės.
7.2. Ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus, kadatsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio registruotino nekilnojamojo turto, todėl kyla būtinybė ir poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų išsaugotas kitas – kilnojamasis turtas.Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali pasunkėti, bet ir pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštą ieškinį bei Kauno apygardos teismo preliminarų sprendimą, gali siekti likusį turtą arba esminę jo dalį perleisti, o gautas pinigines lėšas panaudoti kitais tikslais, o ne ieškovei turimų įsiskolinimų padengimui.Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne bet kokiam, bet konkrečiam turtui, todėl neišsaugojus šio turto, akivaizdu, kad kyla grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo vykdymui.
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamu atveju sąlygoja ne tik didelė ieškinio suma, bet irprievolių ieškovei nevykdymo trukmė, nes atsakovė jai pateiktos sąskaitos neapmoka jau 6 mėnesius. Be to, atsakovei teismuose yra pareikšti keli didelės apimties reikalavimai, kas lemia grėsmės egzistavimą, nes šiose bylose (Amerikos Arbitražo Asociacijos Tarptautinių Ginčų Sprendimo Centro Arbitražo teisme nagrinėjama byla Nr. e2-1237-370/2019 ir Kauno apygardos teismo byla Nr. e2-1099-538/2019) priėmus galutinius teismo sprendimus anksčiau nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, būsimas teismo sprendimas faktiškai bus neįvykdomas, nes nebus išsaugotas atsakovės turtas.
7.4. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikomos ir kaip prevencinė priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kurianetenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
11. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovei neįrodžiusgrėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
13. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
14. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio registruotino nekilnojamojo turto, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovės turtinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tik deklaratyviai tvirtina, kad atsakovė, sužinojusi apie jai pareikštą ieškinį bei Kauno apygardos teismo preliminarų sprendimą, gali siekti likusį turtą arba esminę jo dalį perleisti, o gautas pinigines lėšas panaudoti kitais tikslais, bet ne įsiskolinimui ieškovei padengti. Tačiau iš esmės jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovės atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė. Atsakovės nesąžiningumas grindžiamas ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su prievolės ieškovei nevykdymo trukme, nes, pasak ieškovės, atsakovė jai pateiktos sąskaitos neapmoka jau 6 mėnesius. Tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios negali būti pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovės veiksmų, iš kurių ieškovė kildina skolą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartįpalikti nepakeistą.