- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1237-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00869-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AVAGRO“
- Ieškovas
- Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVAGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3562-232/2018, kuria tenkintas ieškovės Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avagro“, užtikrinant galbūt ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti – UAB „Avagro“ nuosavybės teise priklausančias 27 464,55 tonas karbamido ir amonio salietros tirpalo, sandėliuojamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje Klaipėdos uoste Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd priešieškinio reikalavimo sumai (5 824 500 Eur), o šio turto nesant, ar esant nepakankamai - areštuoti ir kitą UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, reikalavimo teises bei pinigines lėšas, ir piniginėms lėšoms, neviršijant arbitražo byloje pareikšto reikalavimo sumos (5 824 500 Eur), iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su Dreymoor Overseas Pte Ltd, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti; UAB „Avagro“ turto suradimą pavesti atlikti Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd pasirinktam antstoliui.
2. Ieškovė nurodė, kad yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas A. A. Asociacijos Tarptautinių Ginčų Sprendimo Centro Arbitražo teisme dėl ginčų, kilusių šalims vykdant sudarytą sutartį, išsprendimo.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė 2018 m. spalio 22 d. sudaryta ieškovės ir atsakovės Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 101-S10/2018/UAN/UAB (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), pagal kurią šalys susitarė, jog pardavėjas (atsakovė) parduoda, o pirkėjas (ieškovė) perka 25 000 metrinių tonų (+-10 proc. atsakovės pasirinkimu) karbamido ir amonio salietros tirpalo (toliau – produktas). Ieškovė sumokėjo atsakovei visą sutartą produkto kainą 5 742 000 Eur.
4. 2018 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo šalys susitarė siekti produkto pardavimo tretiesiems asmenims iki 2018 m. lapkričio 26 d., bei aptarė pajamų pasidalijimą pardavimo atveju, numatė atpirkimo galimybę, nustatant, kad, jei pirkėjas ir (ar) pardavėjas negali garantuoti pardavimo trečiajai šaliai iki 2018 m. lapkričio 26 d. ir nėra pasirengęs pratęsti dalijimosi pelnu susitarimo vykdymo iki 2018 m. gruodžio 15 d., pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja atpirkti likusias pirmiau minėto produkto atsargas už 211,80 Eur 1 metrinę produkto toną ir atlyginti pirkėjui už 30 dienų finansines išlaidas, susijusias su UniCredit Bank AG.
5. Ieškovė iki 2018 m. lapkričio 26 d. produkto nepardavė, 2018 m. lapkričio 29 d. pareikalavo, kad atsakovė atpirktų produktą. Šalys 2018 m. gruodžio 21 d. papildomu susitarimu susitarė dėl produkto atpirkimo ir įkeitimo, tačiau atsakovė atsisakė įvykdyti susitarimą.
6. Arbitražo byloje UAB „Avagro“ yra ieškovė, Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd – atsakovė, kuri yra pareiškusi priešieškinį, prašydama iš UAB „Avagro“ ir / ar A. M. priteisti 5 824 500 Eur ir visus tiesioginius bei netiesioginius nuostolius. Ieškovė nurodė, kad jos priešieškinis arbitražo byloje yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat nurodė, kad atsakovė neturi jokio kito turto, išskyrus ginčo produktą, o atsakovės įsipareigojimai jau šiuo metu viršija produkto vertę. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, o ieškovės reikalavimo suma atsakovei yra didelė, o vienintelis turtas, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimą, yra niekur neregistruotos prekių atsargos, kurios gali būti bet kada perleistos tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – nutarė areštuoti UAB „Avagro“ nuosavybės teise priklausančias 27 464,55 tonas karbamido ir amonio salietros tirpalo, sandėliuojamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje Klaipėdos uoste Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd. priešieškinio reikalavimo sumai (5 824 500 Eur), o šio turto nesant, ar esant nepakankamai — areštuoti ir kitą UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, reikalavimo teises bei pinigines lėšas, ir piniginėms lėšoms, neviršijant Arbitražo byloje pareikšto reikalavimo sumos - 5 824 500 Eur, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su Dreymoor Overseas Pte Ltd, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareikštas priešieškinis arbitražo byloje yra tikėtinai pagrįstas. Vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, o pareikšto priešieškinio suma yra didelė, atsakovės atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1099-538/2019 yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų arbitražo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Avagro“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd prašymą palikti nenagrinėtą arba netenkinus prašymo, sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, atsakovei leidžiant atsiskaityti su:
9.1. D. V. V., kas mėnesį pervedant po 2580 Eur;
9.2. Darbuotoja A. P., kas mėnesį pervedant po 780 Eur;
9.3. UAB „Vilentra“, kas mėnesį pervedant po 690 Eur;
9.4. AB „SEB bankas”, kas mėnesį pervedant po 533 Eur už automobilio lizingą;
9.5. UAB „TELE2“, Telia Lietuva AB, kas mėnesį pervedant po 125 Eur už ryšio paslaugas;
9.6. APB „Motieka ir Audzevičius“, kas mėnesį pervedant po 3 000 Eur už teisines paslaugas;
9.7. Visais aukščiau išvardytais kreditoriais už laikotarpį, kurio metu buvo taikomos skundžiama nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės;
9.8. Priteisti iš ieškovės atsakovei pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. arbitražo teisme kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė nesulaukusi, kol bus išnagrinėtas prašymas, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas neturėjo jurisdikcijos taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes šalys susitarimu eliminavo Lietuvos teismų jurisdikciją sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus. 2018 m. spalio 22 d. pardavimo sutartyje Nr. 101-S10/2018/UAN/UAB (toliau – Sutartis), šalys susitarė, kad kilus ginčui, Sutarčiai bus taikoma Niujorko teisė ir visi ginčai bus nagrinėjami išimtinai tik Niujorko apygardoje.
10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškinis arbitraže yra preliminariai pagrįstas.
10.4. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali atsiskaityti su darbuotojais, vykdyti įprastos ūkinės–komercinės veiklos, dėl to prarado galimybę lygiomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Taip pat dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė negali atsiskaityti už suteikiamas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd teismo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes A. A. Asociacijos Tarptautinių Ginčų Sprendimo Centro Arbitražo reglamento 24 straipsnio 3 dalis suteikia teisę šaliai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiantis Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 2 straipsnio 2 dalimi, ieškovei nebuvo apribota galimybė kreiptis Lietuvoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11.2. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ji nevykdo veiklos, taip pat neginčija, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
11.3. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės priešieškinis yra prima facie pagrįstas. Savo prašymą ieškovė pagrindė leistinais įrodymais. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, o savo nesutikimo argumentus kildina iš to, kad nesutinka su arbitražo teisme pareikšto priešieškinio argumentais.
11.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie vykdytą savo ūkinę-komercinę veiklą, tik pateikė duomenis apie savo sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė (atsakovės turto areštas), siekiant užtikrinti ieškovei galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus įrodymus – D. B. (D. B.) 2019 m. liepos 3 d. Deklaraciją ir jos vertimą į lietuvių kalbą; Lietuvos pašto duomenis apie siuntos įteikimą atsakovei, UAB „Avagro“ direktorės Įsakymą Nr.-3-P, dėl atlyginimų pakeitimų nuo 2019 m. sausio 1 d.; Nuomos sutartį; 2017 m. rugpjūčio 10 d. finansinių rodiklių ir kitų įsipareigojimų sutartis Nr. 0317-2963/U6; Judriojo ryšio ir interneto paslaugų teikimo sutartis su priedais. Ieškovė taip pat teismui pateikė naujus įrodymus – ieškovės atstovo deklaraciją, 2019 m. liepos 2 d. antstolio patvarkymus, 2019 m. liepos 2 d. AB SEB banko pažymą, 2019 m. liepos 23 d. Turto arešto registro išrašą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjama apeliantės bloga turtinė padėtis.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu bei atsakovių sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo teismingumo
18. Skundžiamoje nutartyje spręsdamas ieškovės prašomą taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja preliminarus priešieškinio pagrįstumas ir grėsmė būsimam, ieškovei galbūt palankiam, Arbitražo sprendimui įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadoms negali sutikti, nes priimant skundžiamą nutartį teismas neįvertino byloje reikšmingų aplinkybių.
19. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šalys buvo susitariusios, jog šalių ginčai bus sprendžiami arbitražo teisme. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
20. CPK 32 straipsnyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taip yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas – įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Sutartinio teritorinio teismingumo taisyklės gali būti taikomos ir byloms su tarptautiniu (užsienio) elementu. Susitarimas dėl teismingumo šalims yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008).
21. Pagal KAĮ 20 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, bet kurios iš šalių prašymu arbitražo teismas, pranešęs kitoms šalims, gali nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti, kad šalies reikalavimai bus įvykdyti, taip pat užtikrinti įrodymus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) draudimas šaliai dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar atlikti tam tikrus veiksmus; 2) šalies įpareigojimas saugoti su arbitražiniu nagrinėjimu susijusį turtą, pateikti piniginį užstatą, banko ar draudimo garantiją; 3) šalies įpareigojimas užtikrinti įrodymus, kurie gali būti reikšmingi arbitražiniam nagrinėjimui (KAĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šalis, prašanti arbitražo teismo taikyti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad: 1) jos ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti; šio tikėtinumo nustatymas nelemia arbitražo teismo teisės vėliau arbitražinio nagrinėjimo metu priimti kitokį sprendimą ar nutartį; 2) nesiėmus šių priemonių, arbitražo teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; 3) laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos jų siekiamam tikslui (KAĮ 20 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priima XI skyriaus penktame skirsnyje numatytą procesinį sprendimą, t. y. nutartį tenkinti pareikštą prašymą (jo dalį) ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę arba prašymą atmesti (CPK 147 straipsnis).
23. CPK 148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, todėl, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, jis gali pateikti teismui prašymą pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, sumažinti jos mastą ir dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių leisti panaudoti dalį areštuoto turto ir (ar) pinigų būtiniems atsakovo poreikiams tenkinti.
24. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 31 d. UAB „Avagro“ su ieškiniu kreipėsi į arbitražo teismą. Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd pareiškusi priešieškinį arbitražo byloje, 2019 m. gegužės 22 d. arbitražo teisme pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Avagro“ turtą - 27 464,55 tonas karbamido ir amonio salietros tirpalo, sandėliuojamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje Klaipėdos uoste, o šio turto nesant, ar esant nepakankamai — areštuoti ir kitą UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, reikalavimo teises bei pinigines lėšas, ir piniginėms lėšoms, neviršijant Arbitražo byloje pareikšto reikalavimo sumos - 5 824 500 Eur, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su Dreymoor Overseas Pte Ltd.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės pateikto prašymo turinio matyti, kad Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti, o apeliantė parduoti 25 000 metrinių tonų karbamido ir amonio salietros tirpalo. Pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 28 punktą šalys susitarė, kad visi ginčai kylantys iš sutarties bus sprendžiami pagal Niujorko valstijos teisę, Niujorko apygardoje, Niujorko valstijoje, t. y. tiesiogiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl bylos teismingumo kilus ginčui, tokiu būdu užkirsdamos kelią ginčą spręsti pagal apeliantės UAB „Avagro“ buveinės / turto buvimo vietą. Vis dėlto, byloje pateikta Pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta vienasmeniškai UAB „Avagro“ atstovo. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo aiškintis, kodėl pateikta sutartis nepasirašyta ieškovės, juolab kad sutarties tekste nėra nurodyta šio asmens.
27. KAĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra oficialių duomenų, apie pradėtą arbitražo bylą Nr. 01-19-0000-3381, išskyrus 2019 m. kovo 13 d. Tarptautinio Ginčų Sprendimų Centro pranešimą, dėl Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd priimto priešieškinio. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas remiantis KAĮ 27 straipsnio 1 dalimi, turėjo nustatyti, kokioje stadijoje ieškovė Dreymoor Fertilizers Overseas Pte Ltd pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pareikalauti pateikti duomenis apie pradėtos arbitražo bylos eigą, nes kaip matyti iš apeliantės prašymo, ieškovė yra pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo byloje, tačiau duomenų apie šio prašymo eigą nebuvo pateikta, kaip nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Šios aplinkybės kelia abejones, ar nesiekiama tapataus klausimo sprendimo keliose ginčų sprendimo institucijose (valstybės teisme ir arbitraže).
28. Taip pat CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus ieškovės duomenis ir nustatęs, kad prie prašymo pridėti dokumentai yra su trūkumais, turėjo ne tik imtis priemonių trūkumams pašalinti, bet ir pranešti apeliantei dėl ieškovės prašymo nagrinėjimo.
29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tik gavęs pagrindinius duomenis dėl ginčo teismingumo, galės objektyviai įvertinti, ar ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra preliminariai pagrįstas ar ne.
30. Atsižvelgiant į šios nutarties pirmiau aptartas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas grąžintinas Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo, nes prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti būtina tirti ir vertinti naujas aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teisme nebuvo pasisakyta. Be to, nevertinta aplinkybė, ar tarptautinio arbitražo institucija (teismas) negalėtų įvertinti geriausiai žinomas bylos aplinkybes ir tinkamiau įvertinti prašymo pagrįstumą (CPK 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti iš naujo.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.