Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A. (M. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. neteisėtai, neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo įgyti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, dujinį pistoletą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro „EKOL & VOLTRAN Mod. 2005 Aras Magmum“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. birželio 7 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, M. A. 2021 m. kovo mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, susisiekęs su tyrimo metu nenustatytu vyriškiu mobiliojo ryšio telefonu per programėlę „Wickr me“, susitarė su juo susitikti prie (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimui, po ko, neteisėtai už 12 eurų įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių dalį suvartojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,061 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 21,1 %, laikė smulkintuve bei žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos mišinį, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,045 g, laikė popieriaus lankstinuke, iki kol 2021 m. birželio 7 d. šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Buvo vaikas, jam buvo 14-15 metų. Rado dujinį pistoletą, atnešė namo, padėjo ir kiek laiko praėjo, policija rado. Kai jį rado nereikėjo jokio leidimo. Po to pamiršo, kad jisai guli pas jį. Leidimo ginklui neturėjo. Buvo tik ginklas, šaudmenų nebuvo. Jei ekspertizę padarė, tai matė, kad niekas jo nenaudojo. Ginklas buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Kai policija rado, jis jau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paprastas metalinis ginklas. Jį laikė spintoje kur policija ir rado. Jei žinotų, kad bus dėl to problemų, jį išmestų. Išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) kai jam buvo 22 metai. To ginklo niekada nenaudojo. Neatsimena ar kam sakė, kad rado ginklą. Jis sėdėjo, po to, po poros metų, išvažiavo į Olandiją. Jo Lietuvoje nebuvo, o pistoletas kaip gulėjo, taip gulėjo. Įsigijo vieną gramą žolės, gramas yra burbuliukas. Mama paskambino pasakė, kad paėmė brolį, darė kratą, jis atvažiavo ir jį sulaikė. Kanapės gulėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to policija nuvažiavo pas jį. Brolį sulaikė, ta pati byla, jam pagal 260 straipsnį. Broliui neaiškino, kas tai yra nes, jis viską pats žino. Mišinys buvo cigaretės. Nežino, kad tai buvo psichotropinės. Žolė maišyta su tabaku, paruošta naudojimui. Kaltinime nurodytos aplinkybės teisingos. Tą kartą, pirmą ir paskutinį kartą, pirko iš to žmogaus. Dabar nevartoja narkotikų. 5 metus gyveno Olandijoje, ten galima vartoti. Iš įkalinimo vietos grįžo prieš metus ir 4 ar 5 mėnesius. Kai jam buvo 24 metai jis išėjo. Jam dabar (duomenys neskelbtini) metai. Profesijos neturi, bet dabar vyks teismai reiks žiūrėti. Jis gyveno Olandijoje, Lietuvoje net nenorėjo gyventi, bet jį sulaikė. Ir todėl jis dabar Lietuvoje. Olandijoje dirbo statybose. Jis visiškai prisipažįsta, nesupranta, kad dujinis ginklas be šovinių. Jei norėtų turėti ginklą, tai būtų normalus ginklas, o ne dujinis. Pripažįsta kad tai jo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. nurodė, kad maždaug 2021 m. kovo mėnesį naudodamasis programėle „Wickr“ įsigijo narkotinių medžiagų iš nepažįstamo asmens. Savo slapyvardžio programėlėje „Wickr“ nepamena, o asmens, iš kurio įgijo narkotines medžiagas - kanapių, slapyvardžio nepamena, žino, kad slapyvardis susidėjo iš raidžių ir skaičių. Žino, kad „Wickr“ yra šifruoto ryšio programa ir žinutės joje išsitrina automatiškai. Minėta programa buvo įdiegta jo naudojamame „Samsung“ telefone, minėtą telefoną pametė maždaug prieš mėnesį iki kratų atlikimo jo namuose. Su minėtu asmeniu iš programėlės „Wickr“ susitiko prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad jam atveš 1 g kanapių už 12 eurų. 2021 m. kovo mėnesį minėtas asmuo atvyko iki jo namo, susitiko lauke. Jokių išskirtinių bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Asmuo pardavė „žolės“, tiksliai nepamena, kur buvo supakuota, greičiausiai į foliją. Sumokėjo jam 12 eurų, po ko, išvažiavo. Daugiau minėto asmens nematė, nes kanapių daugiau neįgijo. Minėtą „žolę“ parsinešė namo, nesvėrė, tačiau ten turėjo būti 1 g, dalį surūkė, kitą pusę paliko. Buvo pasidėjęs į stalčių. 2021 m. birželio 7 d. paskambino mama ir pasakė, kad sulaikė brolį D. A.. Jis susinervino ir nusiraminimui vėl parūkė „žolės“ iš tos likusios dalies. Likusią dalį „žolės“ paliko ant stalo, buvo jau pasiruošęs mišinį iš kanapių ir tabako kitam parūkymui. Visa tai paliko ant stalo ir nuvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini), norėdamas ją nuraminti. Ten buvau sulaikytas policijos pareigūnų, kurie po to atliko kratą jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir surado minėtas narkotines medžiagas. Jas buvau įsigijęs tik savo reikmėms, jų neplatino. Dėl to labai gailisi. Kitų narkotinių medžiagų nėra vartojęs, nėra gydęsis reabilitacijos ar priklausomybių centre (t. 2, b. l. 44-47).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. nurodė, kad kaltę dėl įteikto pranešimo apie įtarimą pripažįsta, narkotinių medžiagų nevartoja. Vartoja gydytojo išrašytus vaistus - Olanzepine actavis, kurie netrukdo suprasti tyrėjos užduodamų klausimų esmės ir į juos teisingai atsakyti. Kaip ir minėjo, ginklą rado kai buvo apie 14-15 metų, Vilniuje, ir parsinešė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno su tėvais. Tuo metu įgyti, laikyti šį ginklą leidimo nereikėjo. Padėjo nurodytame adrese ginklą ir apie jį pamiršo. Policijos įstaigos išduoto leidimo įgyti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, neturi. Ginklo niekur neregistravo. Būdamas 22 (dvidešimt dviejų) iš tėvų namų, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė, gyveno užsienyje ir Lietuvoje, bet ne (duomenys neskelbtini). Apie šiame adrese paliktą ginklą pamiršo. Nuo 22 (dvidešimt dviejų) metų, adresas (duomenys neskelbtini), nebuvo jo gyvenamoji vieta. Tuo metu, kai 2021 m. birželio 7 d. policijos pareigūnai atliko kratą, adresu (duomenys neskelbtini), ir rado ginklą, tuo adresu jau negyveno apie 10 (dešimt) metų. Jo tėvai, pas kuriuos gyveno (duomenys neskelbtini), apie šį ginklą nežinojo, nes jiems nebuvo ginklo nei rodęs, nei apie jį pasakojęs. Dėl rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, taip ir buvo. Prašo remtis 2021 m. rugpjūčio 27 d. parodymais, papildomai nieko pasakyti neturi. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 57-59).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. A. nurodė, kad kaltinamasis M. A. yra jo sūnus. Sūnus gyveno pas juos iki 20 metų, adresu (duomenys neskelbtini). Po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs išsinuomojo butą. Jie gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Darė bute kratą, rado dujinį pistoletą. Pistoletas gal sūnaus. Kambarys dviejų kambarių, gyveno ir gyvena su žmona, kitame kambaryje gyveno abu sūnūs. Vyresnysis sūnus D. A. ir M.. D. tuo metu su jais jau negyveno. Jis buvo vedęs. Jis pas juos negyvena apie 10 metų. Ginklas rastas vaikų kambaryje. M. nuo 2014 metų gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Po to išvyko į Olandiją, gal 2014 ar 2015. Grįžo iš Olandijos, kai prasidėjo covid, gal 2020. Grįžęs apsigyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Iš Olandijos atvykdavo gal du kartus į metus. Jei atvykdavo ilgam, tada nuomojosi butą, bet jei neilgam, tai apsistodavo pas juos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. A. nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), M. gyveno nuo 2020 m. spalio mėnesio iki sulaikymo 2021 metų birželio mėnesį. Prieš tai M. gyveno su jais, (duomenys neskelbtini). Į tyrėjos klausimą apie tai, kad 2021 m. birželio 7 d. atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas ginklas ,,EKOL@VOLTRAN“ su dėtuve, bei prašant paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jis atsirado šiame bute bei kam priklauso, paaiškino parodė, kad šis ginklas ne jo ir ne sutuoktinės M. Nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginklas atsirado šiame bute. Ginklas buvo rastas sūnaus M. gyvenamojoje pusėje (t. 1, b. l. 40-46).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad kaltinamasis M. A. yra jos sūnus. Sūnus gyvena su jais. Anksčiau nuomojosi butą. Jis buvo nuteistas, kai išėjo į laisvę, nuo 2014 gyveno Olandijoje. Atvažiuodavo labai retai, tik per šventes. Po koronos jis grįžo ir apsigyveno brolio bute, nuomojo butą. Dabar M. gyvena (duomenys neskelbtini), brolio bute. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Darė bute kratą, rado popierius, dujinį pistoletą. Dujinis pistoletas voliojosi, ji nežinojo apie jį. Kai buvo krata pirmą kartą pistoleto nepaėmė ir jie apie jį pamiršo. 2013 ar 2014 metais pirmą kartą pareigūnai darė kratą ir rado ginklą, bet jo nepaėmė. Ginklas ne jos. Kieno ginklas nežino. Nežino ar pas vyrą buvo ginklas. Butas dviejų kambarių. Pirmą kartą ginklas rastas vaikų kambaryje. Tuo metu ten gyveno M. Kai antrą kartą buvo rastas, tai sūnus bute negyveno. Jis tuo metu nuomojosi butą. Ji dabar tame kambaryje nakvodavo. Pašalinių asmenų bute nėra. Nieks negalėjo atnešti ginklo. Kai pirmą kartą pareigūnai rado ginklą, nesiaiškino kieno jis. Po to apie jį pamiršo ir sūnaus neklausė iš kur ginklas. Ginklas gulėjo dėžėje, kompiuteriniame stale. Stalu ji nesinaudojo. 2013 metais gyveno su jais. Po to išvyko į užsienį. Jis išėjo į laisvė ir išvyko. Po to ji tame kambaryje gyveno. Ji tvarkė kambarį, jei būtų pamačiusi ginklą, jį išmestų. Pareigūnai ginklą rado toje dėžėje. Ginklas niekam nereikalingas daiktas. Apie daiktus, esančius stale, nieks nesidomėjo. Po pirmo įvykio, iki kratos antrą kartą, kai rado ginklą, jis nepasikeitė, buvo toks pat, blizgėjo. Kai nereikalingas daiktas, ji į jį nekreipia dėmesio. Gal ginklas ten ir buvo, bet ji nekreipė dėmesio. Nesupranta kur yra kovinis ginklas, kur yra dujinis ginklas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad su vyru N. A. gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). M. A. gyveno su jais. Kuomet kitas sūnus - D. A. su šeima išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini) gatvėje į naujai pastatytą namą, D. A. leidus, M. gyveno tame bute. Atsakydama į tyrėjo užduodamą klausimą, kad jos gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rastas ir paimtas pistoletas ,,EKOL@VOLTRAN“, teigė nežinojusi, kad jos bute, kambaryje, kuriame gyveno M. A., tarp kitų daiktų padėtas guli pistoletas (t. 1, b. l. 30-35).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-358/2022, kurioje nurodyta, jog kadangi M. A. diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei gebėjimą būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 139-140).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 29 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-234/2022, kuriame nurodyta, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu M. A. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas, dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. A. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga. Dėl savo psichikos būklės M. A. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. M. A. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 177-184).

Dėl atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga, gavusi asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį.

Pažymėtina, jog M. A. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo įgyti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, įgijo dujinį pistoletą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro „EKOL&VOLTRAN Mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginklo laikymas tapo neteisėtu, pasikeitus reglamentavimui (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-733), kadangi, kaip teigė pats kaltinamasis, dujinį pistoletą įsigijo dar iki 2014 metų, kuomet teisinis reglamentavimas dar nenumatė tokio tipo ginklui įsigyti reikalingą leidimą ir ginklas buvo laikomas iki tol, kol 2021 m. birželio 7 d. kratos metu buvo rastas policijos pareigūnų. Kadangi aplinkybė, jog kaltinamasis dujinį pistoletą įgijo neteisėtai nepasitvirtino, ši aplinkybė šalintina. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad po 2014 m. liepos 1 d. kaltinamasis laikė ginklą, bet leidimo jam laikyti neturėjo. Šioje byloje kilo klausimas dėl būtinojo BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Remigijus Volikas nurodė, kad kaltinamasis M. A. turi būti išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes ginklas rastas ne kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kaltinamasis nesiekė turėti dujinio ginklo ir nevengė registracijos, bet buvo jį pamiršęs. Šie M. A. gynėjo advokato argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad rado dujinį pistoletą, kurį atsinešė namo, padėjo, tada nereikėjo jokio leidimo, o po kiek laiko jį rado policija. Ginklas buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Po to pamiršo, kad jisai guli pas jį. Kaltinamasis nurodė, kad ginklas yra jo. Gyventojų registro išraše apie asmenį nurodyta, kad jo deklaruojama gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 1-2).

Butas, kuriame rastas ginklas priklauso kaltinamojo tėvams N. A. ir M. A., kurie ten gyvena nuolat, tačiau nei N. A., nei M. A. nenurodė, jog ginklas priklauso kuriam nors iš jų. Priešingai, N. A., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sūnus M. gyveno pas juos iki 20 metų, adresu (duomenys neskelbtini); „darė bute kratą, rado dujinį pistoletą. Pistoletas gal sūnaus. <...> Ginklas rastas vaikų kambaryje“. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. A. parodė, jog anksčiau M. gyveno su jais, (duomenys neskelbtini), ginklas ne jo ir ne sutuoktinės M.. Nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginklas atsirado šiame bute. Ginklas buvo rastas sūnaus M. gyvenamojoje pusėje (t. 1, b. l. 40-46). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. A. nurodė, kad M. A. yra jos sūnus, „bute darė kratą, rado popierius, dujinį pistoletą. Dujinis pistoletas voliojosi, ji nežinojo apie jį. Kai buvo krata pirmą kartą pistoleto nepaėmė ir jie apie jį pamiršo. 2013 ar 2014 metais pirmą kartą pareigūnai darė kratą ir rado ginklą, bet jo nepaėmė. Ginklas ne jos. Kieno ginklas nežino. Nežino ar pas vyrą buvo ginklas. Butas dviejų kambarių. Pirmą kartą ginklas rastas vaikų kambaryje. Tuo metu ten gyveno M.. Kai antrą kartą buvo rastas, tai sūnus bute negyveno. Jis tuo metu nuomojosi butą. Ji dabar tame kambaryje nakvodavo. <...>. Ginklas gulėjo dėžėje, kompiuteriniame stale. Stalu ji nesinaudojo. 2013 metais gyveno su jais. Po to išvyko į užsienį. Jis išėjo į laisvė ir išvyko. Po to ji tame kambaryje gyveno. Ji tvarkė kambarį, jei būtų pamačiusi ginklą, jį išmestų.“.

Taigi, liudytojai N. A. ir M. A. parodė, kad ginklas yra sūnaus M., stalu, kuriame buvo laikomas ginklas, nors ir gyveno tame kambaryje, M. A. nesinaudojo. Taigi, akivaizdu, jog minėtu stalu naudojosi kaltinamasis, laikydamas ten ginklą, priešingu atveju nelogiška manyti, kad beveik 7 metus nuo 2014 metų, kuomet keitėsi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo normos, dviejų kambarių bute esančiu stalu niekas nesinaudojo: motina M. A. gyveno tame kambaryje ir nelietė sūnaus daiktų, o sūnus M. nesidomėjo, kokie jam priklausantys daiktai yra tėvų bute. Ši kaltinamojo pozicija laikytina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, neigiant BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – buvimą.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – specialisto išvada, 2021 m. birželio 7 d. kratos protokolas, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1764220-21 nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „EKOL & VOLTRAN Mod. 2005 Aras Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 70-74).

Šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad M. A. įgytą ginklą laikė neteisėtai, suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Taigi M. A. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai, todėl M. A. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o tetrahidrokanabinolis (delta-9-tetrahidrokanabinolis) yra psichotropinė medžiaga.

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įsigijo vieną gramą žolės. Kanapės gulėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žolė maišyta su tabaku, paruošta naudojimui. Kaltinime nurodytos aplinkybės teisingos. Dabar nevartoja narkotikų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – specialisto išvada, 2021 m. birželio 7 d. kratos protokolas, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kanapių (antžeminės dalys) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g., o tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolis) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. rasta ir paimta kratos metu iš M. A., adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,061 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 21,1 %. Žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2021 m. birželio 7 d. rasto ir paimto kratos metu iš M. A., adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,045 g. Taigi, rastas bendras kiekis (0,061 g kanapių (antžeminės dalys)) neviršija nedidelio šių narkotinių medžiagų kiekio, o rastas bendras (0,045 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis viršija nedidelį šių psichotropinių medžiagų kiekį, bet nesudaro didelio kiekio.

Taigi, pagal įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes M. A. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01, švelninanti kaltinamojo padėtį).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, teismas, skirdamas bausmę, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus, teistas (teistumas išnykęs) (t. 2. b. l. 5-10), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas penkis kartus, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 11-15), nedirbantis (t. 2, b. l. 3).VĮ ,,Naujosios Vilnios poliklinika“ duomenimis, gydytas Ąžuolyno klinikoje, diagnozė – bipolinis sutrikimas, hipomanija (F30.0) (t. 1. b. l. 112, 115). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus duomenimis konsultuotas/gydytas nuo 2011 m. gegužės 10 d. (t. 1, 126-127).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje – 100 (5 000 Eur) MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda.

Pažymėtina, kad byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl teisinio pagrindo, taikyti BK 64¹ straipsnį, nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. A. kardomųjų priemonių neskirta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dujinis pistoletas „EKOL&VOLTRAN Mod. 2005 Aras Magmum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal kvitą Nr. BBB 0048099 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

- po tyrimo likusį žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinį, supakuotą į vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- voką su plastikiniais maišeliais Nr. 121113, Nr. 121343, Nr. 121337, Nr. 121339, kuriose yra po tyrimo likę objektai, metalinį smulkintuvą, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 350 MGL (17 500 Eur) dydžio baudą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dujinį pistoletą „EKOL & VOLTRAN Mod. 2005 Aras Magmum“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, saugomą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal kvitą Nr. BBB 0048099 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

- po tyrimo likusį žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinį, supakuotą į vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- voką su plastikiniais maišeliais Nr. 121113, Nr. 121343, Nr. 121337, Nr. 121339, kuriose yra po tyrimo likę objektai, metalinį smulkintuvą, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1776-1057/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.