Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurkolas“ atstovui bankroto administratoriui R. V., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurkolas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. V. ieškinį atsakovui I. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jurkolas“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. V. pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovo buvusio paskutinio UAB „Jurkolas“ vadovo I. M. 50327,60 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jurkolas“. Įmonės vadovas turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais perduoti bankroto administratoriui visus dokumentus bei turtą. Tačiau BUAB „Jurkolas“ vadovas administratoriui turto neperdavė ir pateikė raštu paaiškinimą, kad visi automobiliai registruoti UAB „Jurkolas“ vardu yra parduoti buvusiems įmonės darbuotojams už atlyginimą, t. y. padaryta užskaita, ir šių automobilių Lietuvoje nėra, o automobilių pardavimas įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas, todėl automobiliai yra neišregistruoti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Bankroto administratorius, vadovaudamasis 2016 m. sausio 18 d. BUAB „Jurkolas“ balansu nustatė, kad BUAB „Jurkolas“ 2016 m. sausio 18 d. turėjo turto už 53 492,26 Eur sumą, ilgalaikio turto vertė - 1475,17 Eur; trumpalaikio turto vertė - 52017,09 Eur. Nurodė, kad administratorius neturi duomenų, kad nurodytas BUAB „Jurkolas“ turtas būtų realizuotas, nurašytas ar perleistas tretiesiems asmenims. Patikrinus BUAB „Jurkolas“ buhalterinę apskaitą nustatė, jog atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, yra nepagrindęs apskaitos dokumentais, neužregistravo apskaitos registruose ir neįrašė į apskaitą už jam, kaip atskaitingam asmeniui perduotas pinigines lėšas 39582,13 Eur sumoje. 2016 m. kovo 15 d. raštu atsakovas buvo paragintas iki 2016 m. balandžio 15 d. pateikti dokumentus, pagrindžiančius 39582,13 Eur tikslinį panaudojimą arba grąžinti juos pilna apimtimi į BUAB „Jurkolas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iki nustatyto termino atsakovas nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei negrąžino patikėtų piniginių lėšų. Šiaulių apygardos teismas BUAB „Jurkolas“ bankroto byloje yra patvirtinęs bendrą visų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 15175,09 Eur. Transporto priemonių, kurių balansinė bendra vertė 10745,47 Eur, nėra galimybės rasti ir jas gražinti į Lietuvą, kad pardavus, būtų galima dalinai padengti kreditorių patirtą žalą. Tokiu būdu siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi atsakovas pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „Jurkolas“ turtą 50327,60 Eur sumai. Atsakovas žinojo, kad yra visiškai materialiai atsakingas už paimtus pinigus, taip pat žinojo jam suteiktų įgaliojimų apimli, pareigas, tačiau jų nevykdė dėl ieškovei nežinomų priežasčių. Dėl neperduoto turto BUAB „Jurkolas“ ir įmonės kreditoriai patyrė 50327,60 Eur žalą. Bankroto administratorius šiuo metu neturi galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti BUAB „Jurkolas“ priklausančiu turtu, todėl įmonė neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Atsakovas I. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis 2016 m. sausio 4 d. UAB „Jurkolas“, įmonės kodas 303177699, buveinė – Telšiai, Sedos g. 34A iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „Jurkolas“ administratoriumi paskirtas R. V.. UAB „Jurkolas“ valdymo organams nustatytas 15 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. 2016 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai 15175,09 Eur sumai. 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi bankrutuojančiai UAB „Jurkolas“ nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi įmonė UAB „Jurkolas“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintas VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas 5615,00 Eur sumai. Patvirtinti I-os eilės kreditorių patikslinti kreditoriniai reikalavimai 3072,73 Eur sumai.

Vadovaujantis 2016 m. sausio 18 d. BUAB „Jurkolas“ balanso duomenimis BUAB „Jurkolas“ 2016 m. sausio 18 d. turėjo turto už 53492,26 Eur sumą. Ilgalaikio turto vertė - 1475,17 Eur, (vienas automobilis), 9270,30 Eur - atsargos, ilgalaikis turtas skirtas perparduoti (12 automobilių), 42747,71 Eur - per vienerius metus gautinos sumos, iš jų: - 163,35 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 39582,13 Eur - gautinos iš atskaitingų asmenų sumos I. M., 3002,23 Eur - gautinas pridėtinės vertės mokestis (PVM), -0,92 Eur - pinigai ir pinigų ekvivalentai. Bankroto administratorius pateikė duomenis, kad pradėjo išieškojimą dėl debitorinio įsiskolinimo 163,35 Eur sumai. Gautinu pridėtinės vertės mokesčiu sumoje 3002,23 Eur VMI prie FM sudengė teikdama kreditorinį reikalavimą, todėl prašomos priteisti žalos sumą sudaro 50327,60 Eur (53492,26 Eur-3002,23 Eur - 163,35 Eur + 0,92= 50327,60 Eur). Byloje nėra duomenų, kad nurodytas BUAB „Jurkolas“ turtas būtų realizuotas, nurašytas ar perleistas tretiesiems asmenims. VĮ „Regitra“ 2016 m. sausio 28 d. pažymoje nurodoma, kad įmonės vardu yra registuota 14 transporto priemonių, 3 iš jų automatiškai išregistruotos. Atsakovas pateikė bankroto administratoriui įsigytų perparduoti automobilių sąrašą, viena transporto priemonė nebuvo registruota VĮ „Regitra“, kurių nurodyta balansinė vertė yra 9270,30 Eur. Ši suma sutampa su įmonės balanse teikiamais duomenimis. Atsakovės BUAB „Jurkolas“ vadovas administratoriui turto neperdavė ir pateikė 2016 m. balandžio 22 d. raštu paaiškinimą, kad visi automobiliai registruoti UAB „Jurkolas“ vardu yra parduoti buvusiems įmonės darbuotojams už atlyginimą ir šių automobilių Lietuvoje nėra, o automobilių pardavimas įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas, todėl automobiliai yra neišregistruoti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Atsižvelgiant į byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas neužregistravo apskaitos registruose ir neįrašė į apskaitą jam, kaip atskaitingam asmeniui perduotas pinigines lėšas 39582,13 Eur sumoje. 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 16/03-15-01 atsakovas buvo raginamas iki 2016 m. balandžio 15 d. pateikti dokumentus, pagrindžiančius 39582,13 Eur tikslinį panaudojimą arba grąžinti juos pilna apimtimi į BUAB „Jurkolas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iki nustatyto termino atsakovas nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei negrąžino patikėtų piniginių lėšų. Nurodė, kad administratorius neturi duomenų, kad nurodytas BUAB „Jurkolas“ turtas būtų realizuotas, nurašytas ar perleistas tretiesiems asmenims. Patikrinus BUAB „Jurkolas“ buhalterinę apskaitą nustatyta, jog atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, neužregistravo apskaitos registruose ir neįrašė į apskaitą už jam, kaip atskaitingam asmeniui perduotas pinigines lėšas 39582,13 Eur sumoje. 2016 m. kovo 15 d. raštu atsakovas buvo paragintas iki 2016 m. balandžio 15 d. pateikti dokumentus, pagrindžiančius 39582,13 Eur tikslinį panaudojimą arba grąžinti juos pilna apimtimi į BUAB „Jurkolas“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iki nustatyto termino atsakovas nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei negrąžino patikėtų piniginių lėšų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Įmonės vadovas turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę – komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos), vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teismas pažymi, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal LR ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti ( CPK 177 straipsnis). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Konkrečiu atveju vertinant atsakovui pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas ( ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. LR BAĮ 21 straipsnyje atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui. Pastaroji teisės norma sietina su LR BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Tik tinkamas išvardintų pareigų vykdymas leidžia nustatyti realiai atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės turimo turto apimtį, jo masės pokytį. Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų tinkamas tvarkymas yra svarbus ne tik įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, bet ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1374/2014). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne vien įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, jeigu dėl to padaroma įmonei žalos, nurodyti veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi teisėtais, kas, atitinkamai, suponuoja civilinės atsakomybės taikymo teisinių prielaidų buvimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas įpareigojimo perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus įmonės dokumentus, neįvykdė. Atsakovas neperduodamas administratoriui turto ir dokumentų, pažeidė pareigas, numatytas teismo nutartimi ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, t. y. atsakovas minėtais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus, bei padarė žalą ieškovei. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas neteikė į bylą išsamesnių duomenų dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, neatvyko į posėdį, nors iš esmės su pareikštu ieškiniu sutiko. Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju dėl aukščiau nurodytų argumentų byloje pateikti duomenys patvirtina žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, iš esmės sutikus su ieškiniu, su prašomos priteisti žalos dydžiu, teismas konstatuoja, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ( CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai) ir ieškovei iš atsakovo priteistina 50327,60 Eur žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nustatytomis taisyklėmis iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, apskaičiuotas nuo priteisiamos 50327,60 Eur sumos, t. y. 1295 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 4,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsniu, 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.279 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 92 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Jurkolas“, įmonės kodas 303177699, buveinė – Telšiai, Sedos g. 34A 50327,60 Eur (penkiasdešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt septynis eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. gegužės 11d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 1295,00 ( tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ) žyminio mokesčio valstybei ir 4,45 Eur (keturis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.