Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

1) 2015 m. sausio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 8 MGL (301 Lt) bauda. Įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta, kad bauda yra 4 MGL (150 Eur) dydžio (bauda nesumokėta),

2) 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

3) 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

4) 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. Įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

5) 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vienu trečdaliu sumažinta bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

6) 2023 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 (trisdešimt penkias) valandas visuomenės labui,

7) 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą, o jį praradus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

8) 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – l vienu trečdaliu sumažinta laisvės apribojimo bausmes 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu; per 11 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti civilinei ieškovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turtinę žalą; uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 999 Eur, per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 1 184,47 Eur, per 11 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

9) 2023 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio - 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiais, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės atidėjimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šie įpareigojimai: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 999 Eur (jos likusią neatlygintą dalį), per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 4) atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 1 184,47 Eur (jos likusią neatlygintą dalį), per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

10) 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės atidėjimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 999 Eur (jos likusią neatlygintą dalį), per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 4) atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 1 184,47 Eur (jos likusią neatlygintą dalį), per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 5) atlyginti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarytą turtinę žalą, t. y. 354,98 Eur, per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

11) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7, 9 dalimis, pagal 2024 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis nuo 23 val. Iki 6 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, jis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. spalio 27 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas bei veikdamas jos vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis”, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos registrų: pirkimų, pardavimų, pajamų, sąnaudų, turto, atsargų, kasos, banko, didžiosios knygos, atskaitingų asmenų, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų ir kt., kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialisto išvadoje, atsakant į klausimus, ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis teisės norminių aktų reikalavimų, jeigu ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikoma ir kas pagal norminius aktus už tai atsakingas bei ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai – kasa, didžioji knyga, detalizuoti ir suvestiniai apskaitos registrai pagal pirkėjus, tiekėjus, atskaitingus asmenis, kuriuose būtų apskaitytos tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) vykdytos ūkinės finansinės operacijos, pirkimai, pardavimai, atsiskaitymai, įsipareigojimai, skolos, pardavimo pajamos, sąnaudos. Kadangi tyrimui pateiktos pridėtinės vertės mokesčių sąskaitos faktūros buvo deklaruotos mokesčių administravimo sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų (toliau – ir i.SAF) posistemyje, tai daroma išvada, kad apskaita buvo vedama. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo 2019-2020 metų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, tai UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio 1 dalimi nuostatomis, - „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatomis, - „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis“. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (el. b. 2 t. l. 98-112).

Vadovaujantis 2000 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatomis: 14 straipsnio 2 dalimi – „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.<...>“; 21 straipsnio 1 dalyje – „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalyje – „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1472) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Visų alternatyvių veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje išaiškinama, kad turi būti laikomasi taisyklės, jog asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-16/2014, 2K-308-697/2016).‏‏‎

Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat ir už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalėjo priimdamas įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje bei apskaitos dokumentų išsaugojimo. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-133-697/2019).

Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).‏‏‎

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. J. G. patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, nesirūpino, kur yra laikomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nors nurodė kelis dokumentus perėmęs, kokie tai buvo dokumentai, pasakyti negali, jų neišsaugojo. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę aptariamos veikos padarymu patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai, t. y. specialisto išvada, VMI pranešimas. Taigi, teismas laiko įrodyta, kad J. G., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. spalio 27 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. jis, pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, veika padaryta dėl neatsargumo.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko, tačiau prašė jos mokėjimą išdėstyti dalimis per 3 metų laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis yra ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, šią veiką padarė taip pat jau būdamas teistas (el. b. 3 t. l. 41-58). Daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, už statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 3 t. l. 84-266), „Sodra“ duomenimis, yra dirbantis (el. b. 3 t. l. 70-71).

J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam J. G. už šios veikos padarymą pareiškime siūloma skirti vieną švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmės rūšių – baudą. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Matyti, kad nuteistasis iki šios veikos padarymo buvo kelis kartus teistas, skirtos baudos įtakos pastarojo elgesiui nepadarė. Be to, eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtų baudų nemoka. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, teisme nagrinėjama ir jau išnagrinėtos civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad baudos paskyrimas ne tik nebūtų proporcingas kaltinamojo asmenybės, padarytai veikai, tačiau taip pat tokia bausmė nebūtų efektyvi. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina griežtesnė BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, ir įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. G. nepaskirta kardomoji priemonė, kadangi šiuo metu jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu kaltinamasis nuo 23 val. iki 6 val. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje. Šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė kaltinamajam taip pat neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. G. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomosios priemonės J. G. neskirti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.