- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-287-777/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15294-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Jurgitai Rupšaitei, J. S., dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo V. P. atstovui advokatui Ž. B., atsakovo VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriui O. K., atsakovo atstovams advokatui M. L., advokato padėjėjai K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui VšĮ „Neptūno Krepšinio klubas“ dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu, patikslintu 2012-04-17 ir 2012-05-04 pareiškimais, kreipėsi į teismą prašydamas jam iš atsakovo priteisti: 30470,31 Lt darbo užmokesčio; vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2010-05-10 (kito mėnesio dešimtos dienos po mėnesio, kuomet buvo sužaistos paskutiniosios oficialios ketvirtojo (2009 m. - 2010 m.) sezono rungtynės; šią dieną pagal sportinės veiklos sutarties 18.4 p. atsakovė su ieškovu privalėjo būti pilnai atsiskaičiusi) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2006-08-21 sudarė sportinės veiklos sutartį (kontraktą). Šią sutartį jis įvykdė visiškai ir tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui nėra visiškai įvykdęs, t.y. nesumokėjo viso Sutarties 18 p. numatyto darbo užmokesčio. Dėl pirmųjų dviejų krepšinio sezonų ieškovas atsakovui pretenzijų neturi. Trečiojo krepšinio sezono laikotarpiu (2008-08-01-2009-06-01) atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 5000 Lt atskaičius mokesčius per mėnesį darbo užmokestį (sutarties 18.3 p.). Atsakovas darbo užmokestį mokėjo be jokios tvarkos, vėluodamas ir liko skolingas 11235,31 Lt. Ketvirtojo krepšinio sezono (pradžia 2009-08-01) pabaiga pagal su sutarties 18.4 p. buvo 2010-04-14, kadangi minėtą dieną įvyko paskutiniosios oficialios komandos rungtynės. Taigi, ieškovas už 2010 m. balandžio mėnesio keturiolika dienų iš trisdešimties turėjo gauti iš atsakovės 7500 Lt/30 * 14 = 3500 Lt darbo užmokesčio, o viso sezono (2009-08-01 - 2010-04-14) metu uždirbti 7500 Lt/mėn * 8 mėn + 3500 Lt = 63500 Lt atskaičius mokesčius. Šio krepšinio sezono laikotarpiu atsakovas ieškovui darbo užmokestį vėlgi mokėjo vėluodamas, ir liko skolingas 19235 Lt. Prašo bylą dalyje dėl nesumokėto darbo užmokesčio už ketvirtajį krepšinio sezoną (2009-08-01 - 2010-04-14) sustabdyti iki bus neginčijamai nustatytas arba paneigtas Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) pakeitimo suklastojimo faktas baudžiamojoje byloje, kadangi, šis dokumentas yra vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas grindžia savo poziciją, atsikirsdama į atitinkamą ieškovo reikalavimą. Prašo priimti dalinį sprendimą dalyje dėl nesumokėto darbo užmokesčio už trečiąjj krepšinio sezoną (2008-08-01 - 2009-06-01).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2 t., b.l.7-10) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 30470,31 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą yra nepagrįstas. 2008-08-01 - 2009-06-01 oficialaus sezono metu atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui 5000 Lt išskaičiavus mokesčius per mėnesį darbo užmokestį, t.y. iš viso 50 000 Lt. Byloje pateikti neginčijami įrodymai (2008-2009 m. sportinių paslaugų mokėjimo žiniaraščiai) patvirtina, kad darbo užmokesčio įsipareigojimas už trečiąjį sezoną visiškai įvykdytas. Ketvirtojo krepšinio sezono metu tarp ieškovo ir atsakovo bendru sutarimu buvo pasirašytas 2006-08-21 Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 p. pakeitimas, pagal kurį 2009-2010 m. sezono laikotarpiu ieškovui numatytas darbo užmokestis 7500 Lt laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010 m. paskutiniųjų oficialių varžybų, buvo pakeistas ir numatytas 40000 Lt, įskaitant maistpinigius, išskaičiavus mokesčius, pradedant skaičiuoti nuo 2009-09-15 iki 2010-06-01. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog ketvirtojo krepšinio sezono laikotarpiu atsakovas jam sumokėjo 40065 Lt. Todėl atsakovo ketvirtojo krepšinio sezono įsipareigojimai yra visiškai įvykdyti. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatomis, ieškovas, profesionalus sportininkas (krepšinio žaidėjas) su atsakovu 2006-08-21 sudarė Sportinės veiklos sutartį (kontraktą), pagal kurią atsakovas keturiems sezonams įsigijo ieškovo teikiamas krepšinio žaidimo paslaugas. Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) II dalyje yra įtvirtinta nuostata dėl sutarties dalyko - t.y. krepšinio paslaugų teikimas sutarties galiojimo metu. Tokiu būdu, Sportinės veiklos sutartį sudarančių šalių valia nebuvo nukreipta sukurti darbo teisinius santykius, reguliuojamus darbo kodekso bei kitomis darbo teisės normomis. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei teisės doktriną, mano, kad profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Ieškovas nepagrįstai iš sportinės veiklos kylančius santykius prilygino darbo teisiniams santykiams. Ieškovo kartu su pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo pateiktas 2012-04-30 Specialiųjų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybos raštas „Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo" nepatvirtina fakto, kad Ketvirtojo krepšinio sezono metu tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytas 2006-08-21 Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 p. pakeitimas yra suklastotas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
I. V. P. teismo posėdžio metu dėl 4-ojo sezono paaiškino, kad sutarties pakeitimo nepasirašė. Tuo metu buvo išvykęs dirbti į Šveicariją. Rugpjūčio viduryje grįžus E. P. jį informavo, kad mokėti buvusio atlyginimo nėra galimybės, tuomet jis sutiko gauti mažesnę 5000 Lt sumą. Tačiau E. P. ir su tokia suma nesutiko. Vėliau pastarasis pasiūlė tik 3000 Lt, o pagal galimybes mokėti ir daugiau. Jis sutiko, nors tikėjosi, kad bus sumokėti visi pinigai pagal sutartį. Skolą turėjo sumokėti, kai pagerės finansinė situacija. Šios derybos vyko žodžiu. Jei būtų pasiūlytas byloje esantis sutarties pakeitimas, būtų jį pasirašęs, nes jame suma didesnė, nei žodžiu susitarė su E. P.. Nors sutarties pakeitime parašas panašus į jo, tačiau tvirtina, kad jo nepasirašinėjo. Būdavo, kad pasirašydo ant tuščio kasos išlaidų orderio. Negali atsakyti, ar pasirašė ant tuščio A4 formato lapo. Pasikeitus įstatymui, E. P. siūlė pasidalinti mokesčius su klubu sportininkams. Sutiko, kad iš atlyginimo būtų išskaičiuojamas naujas mokestis. Maistpinigiai į atlyginimą neįskaičiuoti, tai parašyta kontrakte. Kartais gaudavo talonų pavalgyti „Macdonalde“. Dėl 3-iojo sezono paaiškino, kad už jį nebuvo atsiskaityta. Maistpinigiai, kelionės, mokesčiai neįtraukiami į kontrakto atlyginimą. Žymėdavosi, kiek jam būdavo sumokama, žinojo kokia yra skola. Tikėjosi, kad ji bus sumokėta 4-ojo sezono metu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Ž. B. paaiškino, kad ieškinį palaiko visiškai. Ieškovui grynaisiais nebuvo mokėta, pinigus jam pervedinėjo į sąskaitą. Ieškovas jam aiškino, kad jo buvo prašoma pasirašyti sutarties pakeitimą, bet jis nepasirašė. Už tokį atlyginimą nebūtų žaidęs, būtų ieškojęs kito darbo. Ieškovas laukė kol atsiskaitys, dėl to pretenzijų taip ilgai ir nereiškė. Ieškovas kategoriškai tvirtina, kad sutarties pakeitimo nepasirašė. Skola susidarė dėl to, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu. Nepagrįstai iš ieškovo atlyginimo buvo išskaičiuojamas 7 proc. mokestis, nes toks susitarimas neužfiksuotas raštu. Maistpinigius skaičiuoja atskirai nuo atlyginimo. Atsakovas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs už 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesius. Už 3-iąjį sezoną buvo sumokėta 32964,69 Lt bankiniu pavedimu ir 5800 Lt grynaisiais, liko 11235,31 Lt skola. Skolos reikalavimui turi būti taikoma 10, o ne 3 metų ieškinio senatis. Iš sutarties sąlygų (13, 14.1., 15.9, 19, 25, 26.3 p.) matyti, kad tarp šalių susiklostė darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Sutartis turi būti aiškinama silpnesniosios šalies - ieškovo, naudai. Prašo bylą dalyje dėl nesumokėto darbo užmokesčio už ketvirtajį krepšinio sezoną sustabdyti iki bus nustatytas arba paneigtas Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) pakeitimo suklastojimo faktas baudžiamojoje byloje. Likusioje dalyje prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas O. K. paaiškino, kad ieškovui buvo sumokėta 48090 litų (b. l. 35-46), nuo 2009-08-01 iki 2010-08-31. Maistpinigiai yra atlygio dalis, jie buvo paskaičiuojami kiekvienam sportininkui individualiai. Ieškovas neįskaičiavo maistpinigių dalies. Ieškovui maistpinigiai buvo mokėti. Dėl trečiojo sezono su ieškovu atsiskaityta. Ne visos sumos buvo mokamos bankiniais pavedimais, buvo dalis mokama grynais, pagal žiniaraščius. Nuo 2009-01-01 buvo priimtas įstatymas, keitėsi sportininkų apmokestinimas, atsirado prievolė patiems sportininkams mokėti 7 procentus, todėl buvo mokama mažesnė nei 5000 Lt suma (iš šios buvo išskaitomas 7 procentų mokestis). Ieškovas sutiko, kad šie atskaitymai būtų daromi. Buvo sunkūs metai, krizė, buvo svarstoma apie klubo bankrotą. Ieškovui buvo pasakyta, kad klubas negali mokėti sutartos sumos, jei jis nesutinka dirbti už mažesnį atlygį, teks ieškoti kito klubo. Ir ieškovas žodžiu sutiko žaisti už mažesnį atlygį. Už trečią sezoną turėjo būti sumokėta 50000 Lt, už ketvirtą – 40000 Lt. Iš viso ieškovui išmokėta 93741,15 Lt. Tarp šalių susiklostė civiliniai, o ne darbo santykiai. Prašo reikalavimui dėl skolos priteisimo už 2008 m. taikyti ieškinio senatį.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja K. P. nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškinio senaties taikyti nebeprašo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas M. L. nurodė kategoriškai nesutinkantis dėl bylos dalyje dėl ketvirto sezono sustabdymo.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio dirbo buhaltere. Atlyginimai buvo mokami už praėjusį mėnesį, dažnai dėl lėšų stokos - dalimis. Dažniausiai buvo mokama pavedimais, bet būdavo mokama ir grynaisiais. Pastaruoju atveju išrašydavo kasos pajamų orderį. Maistpinigiai įeidavo į bendrą atlyginimo sumą. Sportinių paslaugų 2008-2009 metų lenteles (1 t., b. l. 138-161) sudarė ji. Jose nurodytas atlyginimo apskaičiavimas, o ne išmokėjimas. Kai buvo atsiskaityta su visais žaidėjais - duomenis apie skolas iš kompiuterio ištrynė. 2010 metų pradžioje skolos dar buvo, bet ne žaidėjams. Už trečią ir ketvirtą sezoną buvo atsiskaityta 2010 metų pradžioje. Su visais žaidėjais atsiskaityta, ir kiek žino, skolų nebebuvo. Dokumentuose (1 t., b. l. 156-157) nurodyti pinigai išmokėti už 2008 metus.
Liudytojas E. P. paaiškino, kad dirbo VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriumi. Į jo pareigos įėjo derėtis su sportininkų vadybininkais dėl sportininkų, kontraktų sudarymas, visa ūkinė veikla (sportinės aprangos, kelionės). Jam ieškovas jokių pretenzijų dėl atlyginimo skolos nėra išsakęs. Ketvirtasis sezonas buvo su sutarties pakeitimu. Ieškovas dėl finansinio stygiaus vyko dirbti į Šveicariją ir laiku negrįžo, nes susirgo. Atsižvelgiant į tuometinę sunkią situaciją jis paruošė sutarties pakeitimą. Pakeitimo esmė - mažesnis atlygis už sportinę veiklą, į išmokamą sumą įskaičiuojami dienpinigiai ir maistpinigiai. Sutarties pakeitimo ieškovas rugpjūčio 1 d. nepasirašė, nes buvo išvykęs į Šveicariją. Jis pats dokumentą pasirašė rugpjūčio 1 d., o ieškovas pasirašė vėliau. V. P. nebuvo patenkintas sąlygų pakeitimu. Po sportinės veiklos įstatymo pakeitimų nuo sausio 1 dienos, kontrakto suma sumažėjo, nes buvo išskaitomas sveikatos draudimo mokestis. Sutartyje (1 t., b. l. 7-11) nėra išskirta, kad papildomai mokami maistpinigiai, mano, kad sutartyje numatyta suma yra galutinė. Ieškovas niekada nesikreipė su pretenzijomis. Su žaidėjais buvo sudaryti skolų grafikai. Atsiskaityta buvo vėliau negu trečio sezono pabaigoje. Skolas išmokėdavo bankiniais pavedimais. Su ieškovu buvo atsiskaityta, niekada jis jokių pretenzijų nereiškė.
Pateiktais byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-08-21 šalys sudarė sportinės veiklos sutartį (kontraktą), kuriuo ieškovas – profesionalus sportininkas, įsipareigojo atstovauti VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, dalyvauti visose varžybose, kuriose dalyvauja komanda, pagal trenerių nurodymus, metodiką ir grafikus ruoštis sporto varžyboms su komanda ir individualiai, laikytis nustatytos klubo vidaus tvarkos, LKF, LKL ir FIBA nustatytų taisyklių bei nuostatų, taip pat tinkamai ir laiku vykdyti visus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė – klubas, įsipareigojo mokėti sportininkui atlyginimą už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose bei tinkamai ir laiku vykdyti visus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (sutarties 11 p.). Trečiojo krepšinio sezono laikotarpiu – 2008-08-01 – 2009-06-01, atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 5000 Lt, atskaičius mokesčius, per mėnesį darbo užmokesčio (sutarties 18.3 p.). Ketvirtojo sezono laikotarpiu 2009-08-01 – 2010-04-14 atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 7500 Lt, atskaičius mokesčius, per mėnesį darbo užmokesčio (sutarties 18.4 p.) (1 t., b.l.7-11). 2009-08-01 tarp šalių pasirašytas 2006-08-21 sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 ir 19 punktų pakeitimas. Jame numatyta, kad 2009-2010 m. sezono laikotarpiu profesionaliam sportininkui klubas išmoka 40000 Lt įskaitant maistpinigius, išskaičiavus mokesčius pradedant skaičiuoti nuo 2009-09-15 iki 2010-06-01. K. P. sportininko pajamų mokesčio ir VSD įmokų sumą sportininko vardu perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (1 t., b.l.57). Buhalteriniai sportinių paslaugų mokėjimo dokumentai (1 t., b.l.58-67, 114-116, 138-147, 155, 158-161, 2 t., b.l.17-26). Maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai (1 t., b.l.148-154). Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas ieškovui laikotarpiu nuo 2008-09-18 iki 2009-05-04 išmokėjo 37552,92 Lt (už 3 sezoną), laikotarpiu nuo 2009-10-24 iki 2010-08-04 – 52290 Lt (už 4 sezoną) (1 t., b.l.13-32, 35-46, 189). 2009-03-17 V. P. išmokėta 4000 Lt, 2009-03-17 – 1800 Lt grynaisiais (1 t., b.l.156, 157). Pagal AB SEB bankas pažymą atsakovas ieškovui nuo 2008-09-18 iki 2010-01-15 bankiniais pavedimais išmokėjo 85254,69 Lt (2 t., b.l.38-40).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl bylos sustabdymo dalyje dėl skolos priteisimo už ketvirtąjį krepšinio sezoną.
Ieškovas prašo sustabdyti bylą dalyje dėl skolos už ketvirtąjį krepšinio sezoną priteisimo iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla dėl atsakovo pateikto 2009-08-01 Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 ir 19 punktų pakeitimo suklastojimo.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios.
CPK 163 str. numatyti privalomi bylos sustabdymo atvejai. CPK 163 str. 3 d. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Pažymėtina, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su teismo pareiga užtikrinti spartų procesą bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo dalyje dėl skolos už ketvirtąjį krepšinio sezoną priteisimo sustabdymo yra nepagrįstas. Atsakovo pateiktas 2009-08-01 Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 ir 19 punktų pakeitimas (1 t., b.l.57) yra galiojantis, nenuginčytas. Juo pakeistos tarp šalių sudarytos Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 p. nuostatos, nurodant, kad 2009-2010 m. sezono laikotarpiu V. P. klubas išmoka 40000 Lt įskaitant maistpinigius, išskaičiavus mokesčius pradedant skaičiuoti nuo 2009-09-15 iki 2010-06-01. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad su atsakovu vyko derybos dėl atlyginimo už ketvirtąjį krepšinio sezoną sumažinimo, jis sutiko, kad atlyginimas būtų sumažintas, nes krepšinio sezonui prasidėjus, pradėti žaisti kitame klube galimybių nebeturėjo. Tokiu būdu, visų nagrinėjamų aplinkybių kontekste, sutarties pakeitimui nesant nuginčytam ir sprendimo priėmimo metu galiojančiam, konstatuotina nesant pagrindų, trukdančių ar darančių negalimą bylos dalyje dėl skolos už ketvirtąjį krepšinio sezoną priteisimo išnagrinėjimą. Civilinės bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui nepagrįstai pažeistų minėtus civilinio proceso principus bei abiejų šalių interesą ir teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo prašymas dėl dalies bylos sustabdymo netenkintinas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo būtų nustatytas dokumento suklastojimo faktas, ieškovas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo (CPK 365 str., 366 str. 1 d. 3 p.).
Dėl skolos priteisimo.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti jam neišmokėtą dalį atlyginimo už trečiąjį ir ketvirtąjį krepšinio sezonus. Ieškovas teigia, jog jo su atsakovu sudaryta sportinės veiklos sutartis savo esme atitinka darbo sutartį, jo reikalavimas kilęs iš darbo teisinių santykių. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, teigdamas, kad tarp šalių susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, o tarp jų sudaryta sutartis yra ne darbo, bet paslaugų sutartis.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) tarp šalių sudarymo metu galiojusi 2005-06-09 redakcija), 30 str. 1, 2 d. nurodyta, kad Sporto veiklos sutartis (kontraktas) yra profesionaliojo sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigoja ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai sporto organizacijos vidaus tvarkai, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti sportininkui darbo užmokestį, užtikrina sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, taip pat vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sporto veiklos sutartyje būtinai nurodomos šios sąlygos: 1) sporto organizacija, kurioje sportininkas atlieka savo veiklą; 2) sportininko funkcijos; 3) sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo, taip pat asociacijos, draugijos, tos sporto šakos federacijos, kurioms priklauso klubas, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų; 4) sportininko atlyginimas; 5) sportininko sveikatos draudimo sąlygos; 6) pasiruošimo varžyboms ir varžybų metu sportininko sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka; 7) sutarties galiojimo laikas; 8) šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų savo įsipareigojimų nevykdymą; 9) nepilnamečio sportininko mokymosi sąlygos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra išaiškinęs, kad sportinės veiklos sutartis savaime nėra prilyginama darbo sutarčiai ir jai netaikomos Darbo kodekso nuostatos. Profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-24 nutartis R. S. v. Vilniaus ,,Statybos“ krepšinio klubas byloje Nr. 3K-3-602/2000). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Be to, profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis K. M. v. UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ byloje Nr. 3K-3-65/2011). Sutarties teisinį kvalifikavimą sportinės veiklos ar darbo sutartimi lemia jos turinys, t.y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sąlygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis S.B. v. Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“ byloje Nr. 3K-3-548/2011).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, išanalizavus 2006-08-21 tarp šalių sudarytos Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) sąlygas, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojami specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo, o ne Darbo kodekso. Minėtos sutarties turinys visiškai atitinka Kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 str. 2 d. nurodytus sporto veiklos sutartims keliamus reikalavimus. Ir priešingai - nagrinėjamoje byloje esančioje sportinės veiklos sutartyje nėra susitarta dėl sąlygų, kurios būtų būdingos išskirtinai darbo sutarčiai (DK 95 str. 1 d.), taip pat nepateikta nuorodų į atskiras Darbo kodekso reglamentuojamas nuostatas ir garantijas (DK 95 str. 4, 5 d., 119 str., 158 str. 6 d., 168 str. 2 d., 182 str., 185 str., 195 str. 6 d., 221 str. 2 d. ir pan.). Vien tai, kad sutarties IV dalyje profesionaliam sportininkui mokamas atlyginimas įvardintas „darbo užmokesčiu“, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai, nes jau minėta Kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 str. 1 d. tokį atlygį įvardija „darbo užmokesčiu“, o sutartis tik visiškai atitinka ir pakartoja šio įstatymo sąvokas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis pagal joje išdėstytas sąlygas ir jos vykdymą neteikia pagrindo išvadai, kad tarp šalių būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai. Todėl ieškovo reikalavimas nagrinėtinas ne kaip reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo, o kaip reikalavimas dėl skolos pagal Sportinės veiklos sutartį (kontraktą) priteisimo.
Prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovas atsisakė, todėl šis prašymas nespręstinas, paliktinas nenagrinėtas.
Ieškovas ieškiniu, patikslintu pareiškimais, prašo iš atsakovo priteisti 30470,31 Lt skolos už trečiąjį ir ketvirtąjį krepšinio sezonus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad už trečiąjį krepšinio sezoną ieškovui turėjo būti sumokėta 50000 Lt (5000 Lt x 10 mėnesių (nuo 2008-08-01 iki 2009-06-01) (Sutarties 18.3 p.) išskaičiavus mokesčius, už ketvirtąjį – 40000 Lt įskaitant maistpinigius, išskaičiavus mokesčius (2009-08-01 Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 ir 19 punktų pakeitimas), viso už abu sezonus – 90000 Lt. Byloje ištirtais anksčiau aptartais įrodymais: V. P. banko sąskaitų išrašais, kasos išlaidų orderiais, AB SEB bankas pažyma apie atsakovo ieškovui atliktus pervedimus, liudytojos V. A. paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas abiejų krepšinio sezonų laikotarpiais ieškovui išmokėjo netgi didesnę sumą, nei 90000 Lt (1 t., b.l.13-32, 35-46, 156, 157, 189, 190, 2 t., b.l.38-40). Detalūs kiekvieno sezono skaičiavimai šiuo atveju neturi reikšmės, nes ieškovas reiškia vieną reikalavimą dėl bendros 30470,31 Lt skolos priteisimo už abu sezonus.
Ieškovo teiginiai, kad maistpinigiai į bendrą sutartą atlyginimo sumą neturi būti įskaičiuojami, nepagrįsti, nes Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 15.4 p. numatė, kad atsakovas sportininko maitinimo išlaidas padengia tik vykstant į rungtynes ne Klaipėdos mieste. Kad tik tokiais atvejais maistpinigiai buvo mokami atskirai ir ieškovas juo gaudavo, patvirtina ir Maistpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, tą nurodė ir atsakovo atstovas O. K. (1 t., b.l.148-154). Be to, pakeistu Sportinės veiklos sutarties (kontrakto) 18.4 punktu numatyta, kad į įsipareigojamą už ketvirtąjį sezoną išmokėti 40000 Lt sumą maistpinigiai įskaičiuoti. Tą patvirtino liudytoja V. A.. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai maistpinigių suma mažina atsakovo išmokėto atlyginimo dydį.
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, o ieškovas patvirtino, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties iš sportininkų atlygio bendru sportininkų ir klubo sutarimu sportininkų sąskaita buvo išskaičiuojamas sveikatos draudimo mokestis ir ieškovas su tuo sutiko, todėl negalima teigti, kad šis mokestis buvo išskaičiuojamas vienašališkai nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas yra išmokėjęs visas ieškovui pagal Sportinės veiklos sutartį (kontraktą) priklausančias mokėti sumas, todėl ieškinys dėl skolos, procesinių palūkanų, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimas numatytas Darbo kodekso 141 str. 3 d. Šiuo atveju, byloje nustačius, kad tarp šalių susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, V. P. atlyginimo skola susidarė civilinės, o ne darbo sutarties pagrindu, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 400 Lt dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b.l.47, 48, 86-87). Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 70 Lt už AB SEB bankas pažymą (2 t., b.l.43-45).
Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (ieškovo atstovas ruošė ieškinį (1 t. b.l.3-5), atsiliepimą į atsakovo priešatarvimus (1 t.b.l.89-90), prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (1 t. b.l.113), pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo (1 t. b.l.170-171), pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, rašytinių įrodymų pateikimo (1 t. b.l.193-194) ir kt., dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 8,5 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka)), mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos.
Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (atsakovas su atstovu atstovavimo sutartį sudarė 2012-05-18 (2t. b.l.41), po atstovavimo sutarties sudarymo atsakovo atstovas paruošė atsiliepimą į pareikštą pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo (2 t.b.l.7-10), prašymą dėl termino pratęsimo dokumentams pateikti (2 t. b.l.12), prašymą dėl dokumentų prijungimo (2 t. b.l.13), paaiškinimą dėl V. P. piniginių sumų išmokėjimo už sportines paslaugas (2 t. b.l.14-16), rašytinius paaiškinimus dėl ieškovui V. P. pagal sutartį sumokėtu sumų (2 t. b.l.36-37), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t. b.l.42), atsakovo atstovas dalyvavo 2 teismo posėdyje po pertraukos, kurių bendra trukmė 1 valandos (suapvalinus nustatyta tvarka)), mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2070 Lt.
Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Konstatavus, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai (o ne darbo) santykiai, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis – 914 Lt (30470,31 Lt x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.) ir 3 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.), iš viso 917 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo atstovo prašymą dėl dalies bylos nagrinėjimo sustabdymo.
Atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo palikti nenagrinėtą.
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo V. P. atsakovui VšĮ „Neptūno Krepšinio klubas“ priteisti 2070 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš ieškovo V. P. valstybei priteisti 917 Lt (devynis šimtus septyniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-22 nutartimi atsakovui VšĮ „Neptūno Krepšinio klubas“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.