- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- A6.-3666-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02938-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Pareiškėjas
- R. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas (generalinis direktorius), nepateikė bendrovės akcininkui R. G. įstatymuose numatytos informacijos - 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio bei audito ataskaitos. Šiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
R. G. atstovo advokato G. P. pareiškimu prašoma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovą R. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodyta, kad vadovaujantis bendrovės įstatais, Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau – FAĮ) bendrovės 2018 m. metinė finansinė ataskaita turėjo būti sudaryta pasibaigus finansiniams metams (kurie bendrovėje sutampa su kalendoriniais metais), per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Kadangi bendrovės finansinės ataskaitos pagal FAĮ turi būti privalomai audituojamos, susirinkime tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Tačiau iki 2019-04-30 bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, akcininko R. G. 2019-04-15 prašymas, taip pat 2019-04-25 pakartotinis prašymas pateikti jam finansinių ataskaitų rinkinį ir informuoti, ar atliktas auditas, neįvykdytas.
Pareiškėjas R. G. teismo posėdžio metu papildomai nurodė manantis, kad bendrovės vadovas neteisėtai savinasi bendrovės turtą. Jis visais būdais stengiasi gauti tą informaciją, kuri, jo manymu, yra nuo jo slepiama. Jo teigimu, jis niekaip netrukdė nei ankstesniems, nei dabartiniam auditoriui atlikti bendrovės auditą.
Pareiškėjo R. G. atstovas advokatas G. P. papildomai nurodė, kad pareiškėjui bendrovės balansas ir pelno-nuostolio ataskaita už 2018 metus buvo pateikta 2019-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje. Tačiau aiškinamasis raštas ir audito išvada už 2018 metus nėra pateikta iki šiol. Tai, kad neužbaigtas 2017 m. finansinės atskaitomybės auditas, neatleidžia bendrovės vadovo nuo pareigos atlikti 2018 metų finansinės atskaitomybės auditą. 2017 m. auditas buvo nebaigtas dėl direktoriaus kaltės. Tarp akcininkų kilęs priverstinio akcijų pardavimo klausimas Informacija apie bendrovės finansinę būklę esant tokiai situacijai itin svarbūs.
Atsiliepimas
Atsakomybėn traukiamo R. G. atsiliepime į pareiškėjo pranešimą nurodyta, kad R. G. savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nesušauktas laiku, nes laiku nėra parengta audito ataskaita už 2018 m. Dėl to R. G. nėra atsakingas už susirinkimo nesušaukimą laiku. Pažymi, kad lygiai tuo pačiu motyvu (t. y. kad neatliktas auditas) savo, kaip akcininko atsakomybės nemato ir pats pareiškėjas. R. G. teigia, kad jis neatsakingas už priežastis, dėl kurių auditas neatliktas laiku. Audito bendrovė nepagrįstai delsė vykdyti savo sutarties pareigas, o vietoje to vis nurodydavo naujas priežastis, kodėl negali atlikti audito laiku, taip pat vis reikalavo daugiau ir daugiau naujų duomenų, kurie net nebuvo susiję su audito atlikimu, pateikimo. Taip pat R. G. teigia, kad, pirma, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti R. G. tyčiniai veiksmai, kuriais buvo pažeistas auditoriaus nepriklausomumo principas, ir kurie lėmė, kad ankstesnis Bendrovės auditorius nebegalėjo atlikti 2017 m. audito. Antra, R. G. teigia, kad R. G. ir jo atstovas advokatas G. P. įsikišo ir į naujojo bendrovės auditoriaus UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbą – susirašinėjo su šiuo el. laiškais. Trečia, R. G. yra naudinga, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai yra neaudituojami, nes esant tokiai situacijai R. G. gali vis kaltinti Bendrovės kitą akcininką, kuris kartu yra ir vadovas, savo pareigų pažeidimu ir tai naudoti eilėje tarp šalių vykstančių teisminių procesų.
Atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su akcininku R. G. jau penkeri metai vyksta teisminiai ginčai. Jo manymu, R. G. kenkia bendrovės veiklai. R. G. netinka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbas, tačiau jis negali pasisamdyti kito auditoriaus, nes tam prieštarauja akcininkas R. G.. Už 2017 m. nėra padarytas auditas, nes audito kompanija dirbo blogai, vilkino auditą, pvz., reikalavo, kad jis pasikeistų programinę įrangą, reikalavo jo manymu nereikalingų dokumentų, neinformavo, kad auditorė išėjo į vaiko priežiūros atostogas. 2018 m. finansinė atskaitomybė nėra parengta, nes nėra dar 2017 m. atskaitomybė audituota. Bendrovės buhalterė E. nuo 2018 m. yra vaiko priežiūros atostogose, ji žadėjo atostogų metu iš namų kažkiek parengti finansinę atskaitomybę padaryti. Bet ji nieko nepadarė, o jis negalįs priversti žmogaus dirbti dekretinėse atostogose. Vietoj E. buvo apskaitininkė. Nuo kovo pabaigos buvo priimta nauja buhalterė, ir ji dabar daro viską. Naujas žmogus atėjęs per savaitę negali padaryti finansinės atskaitomybės. Dar po dviejų mėnesių jis pasamdė dar dvi buhalteres, šiuo metu trys buhalterės dirba. Akcininkai nebuvo sušaukti 2019 metais, nes nebuvo parengta finansinė atskaitomybė, taigi nebuvo ką spręsti susirinkime.
Atsakomybėn traukiamo R. G. atstovė advokatė Ž. S. papildomai nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas R. G. inicijavo civilinę bylą, kurioje prašo teismo įpareigoti bendrovę ir R. G. sudaryti ir pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus, o jei šio įpareigojimo nevykdytų – skirti po 300 eurų baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo neįvykdymo dieną. Teigia, kad tiek šioje administracinio nusižengimo byloje, tiek civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš tų pačių teisinių santykių, o prioritetas turėtų būti teikiamas civiliniam ginčų sprendimo būdui. Nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, gali būti pažeistas konstitucinis non bis in idem principas.
Liudytoja G. Š. teismo posėdyje nurodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka 2017 metų auditą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2018 m. bendrovės auditą nieko nežino, jų įmonė šio audito neatlieka. Pagal sutartį auditas atliekamas dviem etapais, pirmame etape, kuris jau buvo atliktas, pateikiami pastebėjimai ir trūkstamos informacijos sąrašas. Mano, kad pirmas etapą sudaro 90-97 proc. audito. Pastebėjimai buvo pateikti 2018 m. lapkričio 14 d., po to buvo susitikimas su bendrovės vadovybe, aptarta, kokia toliau informacija yra reikalinga. Po to dalį informacijos gavo, tačiau iki šiol klientas nepateikia visos jiems reikalingos informacijos. Nebuvo galutinio atsakymo, kad dokumentų neteiks. Pvz., trūksta informacijos apie R. G. skolą bendrovei, apie vykstančius teisminius ginčus. Informacija neteikiama nuo sausio mėnesio. Ji pati nepriima sprendimo pateikti audito išvadą, ar pateikti išvadą su išlygomis ir pan. Ji pati su R. G. ir G. P. nesusirašinėjo, jokio spaudimo dalyvaudama šios bendrovės audito atlikime, nepatyrė.
Liudytojas D. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba advokatų kontoroje, bendrovė yra jų klientas. Mano, kad buvo pažeistas auditoriaus nepriklausomumo principas. Pirmą kartą tai buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Mano, kad ir antrą kartą nutiko tas pats. Taip mano, iš teismo posėdyje apygardos teisme 2018 m. vasarą R. G. atstovo pateikto susirašinėjimo su auditore iš (duomenys neskelbtini), kuriame buvo prašoma atsakyti, kad auditas neatliekamas laiku dėl vadovo kaltės, taip pat buvo susirašinėjama apie kitus platesnės apimties auditus. Auditas buvo vilkinamas, nes 2018 m. rugsėjį jau buvo likę tik 2 punktai informacijos, kurios trūko, tačiau spalio mėnesį tų punktų jau atsirado daugiau. Paskui vyko susitikimas su auditoriais, kuriame auditoriai prieštaravo, kad būtų daromas garso įrašas. Ta situacija auditoriams yra naudinga, nes jie yra gavę visą užmokestį. Taip pat kitam akcininkui naudinga, kad tas auditas neatliekamas.
Liudytoja J. R. teismo posėdyje nurodė, kad ji „(duomenys neskelbtini)“ audito skyriaus vadovė. Jų įmonė bendrovės auditoriais jie buvo paskirti abiejų akcininkų. Paskirta audito komanda pradėjo 2017 m. bendrovės finansinės atskaitomybės auditą, pateikė dokumentų sąrašą klientui ir pradėjo gauti duomenis auditui atlikti. Paskui duomenų teikimas sustojo. 2018 m. rudenį įvyko susitikimas, po jo dalis duomenų vėl pradėjo plaukti, tačiau paskui vėl sustojo. Neturėjo visų duomenų, pagal kuriuos būtų galėję užbaigti auditą. Buvo išsiųsta keletas laiškų su priminimu ir informacijos sąrašu, ko dar trūksta. Kad klientas duomenų daugiau nebeteiks, nežinojo ir tikėjosi, kad dar informaciją gaus. Bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės audito neatlikimas neužkerta kelio rengti kitų metų finansinę atskaitomybę, tiesiog tada nepasisakoma apie likučius.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2002-09-27 yra R. G. (t. 1, b. l. 18-21).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo duomenimis, bendrovės akcininkai yra R. G. ir R. G. (t. 1, b. l. 8).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto duomenimis, bendrovė gavo 2019-02-15 raštą dėl bendrovės finansinių ataskaitų ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame nurodo akcininko prašymo neįvykdymo priežastis (t. 1, b. l. 9).
R. G. raštai, iš kurių matyti, kad akcininkas 2019-04-15 ir 2019-04-25 raštais kreipėsi dėl informacijos suteikimo (t. 1, b. l. 13-14, 29-31).
ANK 119 straipsnis, be kita ko, nustato atsakomybę juridinio asmens vadovui už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams.
Motyvuojamoji dalis
ABĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti iki 2018 m. balandžio 30 d. Byloje nekilo ginčo, kad šis susirinkimas neįvyko.
ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau, kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų kopijas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad bendrovės akcininkas reikalavo tokios informacijos 2019-04-15 ir 2019-04-23 raštais, tačiau ji jam nebuvo pateikta. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad tokios informacijos ir nebuvo galima pateikti, nes bendrovės finansinė atskaitomybė už 2018 metus nebuvo sudaryta ir audituota.
Atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. teigė, kad finansinės atskaitomybės už 2018 metus negalėjo sudaryti (tuo pačiu negalėjo ir sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo), nes nebuvo baigtas 2017 m. auditas, o šis nebuvo baigtas dėl audito įmonės kaltės vilkinant auditą ir pareiškėjui galimai darant įtaką auditoriams.
Visų pirma, teismo posėdyje apklausus dvi audito komandos nares, nenustatyta, kad auditas būtų nepagrįstai vilkinamas. Abi liudytojos nurodė, kad auditas užtruko, nes bendrovė nepateikdavo visos reikiamos informacijos, pvz., liudytoja G. Š. nurodė, kad nuo 2019 m. sausio mėnesio informacija išvis nebebuvo teikiama. Abi liudytojos išsamiai atsakė į klausimus, kokios informacijos trūko ir kodėl ji reikalinga. Teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti atliktas bendrovės auditas. Svarbu ir tai, kad R. G. nepateikė audito bendrovei jokių pretenzijų dėl netinkamo audito atlikimo, o poziciją, kad auditas yra nepagrįstai vilkinamas, iškėlė tik teismui pradėjus administracinio nusižengimo bylą.
Teismas taip pat nenustatė, kad auditas būtų kaip nors įtakojamas akcininko R. G.. Liudytojos neigė, kad joms būtų daromas spaudimas, o faktą, kad užtruko auditas aiškino objektyviomis priežastimis (dokumentų nepateikimas). Byloje esantis el. susirašinėjimas tarp R. G. atstovo ir audito komandos narės, kuriame prašoma patvirtinti, kad auditas užtruko dėl bendrovės vadovo kaltės, pats savaime taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti, kad auditas buvo šališkas, nes akcininko noras sužinoti, kodėl užtruko bendrovės auditas, netgi ir suformuluotas menamo klausimo forma, visiškai suprantamas.
Antra vertus, aplinkybė, dėl ko užtruko bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės auditas, teismo vertinimu, neturi jokios reikšmės šioje byloje. Byloje keliamas klausimas dėl 2018 m. finansinės atskaitomybės akcininkui nepateikimo. Pažymėtina, kad FAĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. FAĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sąlygas atitinkančiose įmonėse (byloje nėra ginčo, kad bendrovė šias sąlygas atitinka) turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas. Tai imperatyvios įstatymo normos ir nėra numatyta jokių išlygų. Taiga faktas, kad nėra audituota bendrovės 2017 metų finansinė atskaitomybė niekaip negali būti pagrindas nesudaryti ir neaudituoti 2018 metų metinės finansinės atskaitomybės. Tą patvirtino liudytoja J. R., nurodydama, kad nebaigus 2017 metų audito, 2018 metų finansinė atskaitomybė gali būti sudaroma, tiesiog nenurodoma informacija apie likučius. Tai patvirtina ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 2 d. raštas (t. 3, b. l. 4-5). Taigi faktas, kad nėra baigtas bendrovės 2017 metų auditas niekaip negali būti pateisinama priežastimi nesudaryti 2018 metų finansinės atskaitomybės ir nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už jos akcininkui nepateikimą.
Kitos R. G. nurodytos priežastys, dėl ko vėluojama sudaryti 2018 metų finansinę atskaitomybę – kad bendrovės buhalterė išėjusi vaiko priežiūros atostogų, nauja buhalterė nesuspėjo sudaryti metinių finansinių ataskaitų, jis pasamdė daugiau buhalterių – taip pat nešalina jo, kaip bendrovės vadovo atsakomybės. Būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), už informacijos pateikimą akcininkams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 14 punktas). Kaip jau minėta, akcininkas turi teisę gauti ar susipažinti su bendrovės metine finansine atskaitomybe ir auditoriaus išvadomis bei audito ataskaitomis (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrovės vadovas privalo bendrovės ir savo darbą organizuoti taip, kad būtų įgyvendintos įstatymuose numatytos imperatyvios pareigos akcininkams. Aplinkybė, kad buhalterė planuoja išeiti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų negalėjo būti visiškai netikėta. O teiginys, kad buhalterė buvo įsipareigojusi vaiko priežiūros atostogų metu (t. y. ne darbo metu) tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą apskritai vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis galiojančių teisės aktų, taigi neužtikrinantis tinkamos bendrovės veiklos.
Pažymėtina, kad rašte (data nenurodyta) (1 t., b. l. 9-10), kuriuo atsakoma į R. G. raštą dėl bendrovės būklės, finansinių ataskaitų, audito ir visuotinio akcininkų susirinkimo, nurodomos visai kitos priežastys, dėl ko nebuvo užbaigtas 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų parengimas ir auditas. Rašte nurodomi įrangos gedimai, galimas darbuotojų piktnaudžiavimas, darbuotojų trūkumas dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio. Teisme R. G. nurodytos priežastys – auditorių vėlavimas, buhalterės vaiko priežiūros atostogos šiame rašte nenurodomos. Taigi R. G. pozicija dėl savo pareigos neatlikimo priežasčių nėra nuosekli.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko bendrovės vadovas R. G. negalėjo laiku pateikti bendrovės akcininkui R. G. įstatymuose numatytos informacijos – 2018 metų bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, nenustatyta. Todėl R. G. pripažįstamas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams.
Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti R. G. kaltu dėl to, kad nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo įstatymuose nustatytais terminais. Teisme nekilo ginčo, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, turėjęs įvykti iki 2019-04-30, iki šiol nėra įvykęs. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad administracinis nusižengimas – ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius. Taigi ne kiekviena veika, kuri formaliai atitinka įstatyme nustatytus administracinio nusižengimo požymius, yra administracinis nusižengimas. Veika turi būti pripažinta pavojinga. Šiuo atveju dar pareiškime, kuriuo prašoma teismo iškelti administracinio nusižengimo bylą, nurodoma, kad pareiškėjui žinoma apie jo teisę pačiam inicijuoti visuotinį akcininkų susirikinimą, tačiau šia teise naudotis „beprasmiška“, nes metinės finansinės ataskaitos už 2018 m. bendrovėje nėra sudarytos, jų svarstyti ir tvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime nebus galimybės. Teismo posėdžio metu R. G. taip pat akcentavo tai, kad jis neturi galimybės gauti jam reikšmingos informacijos apie bendrovę ir dėl to iniciavo teisminį procesą. Įvertinus tokią asmens poziciją, konstatuotina, kad jo, kaip akcininko, teises pažeidė informacijos nesuteikimas, dėl ko R. G. ir pripažįstamas kaltu, o visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas, nors ir atitinka formalius administracinio nusižengimo požymius, šioje situacijoje nėra tiek pavojinga veika, kad būtų pagrindas pripažinti ją administraciniu nusižengimu.
Atsakomybėn traukiamo asmens atstovė išreiškė abejonę, ar ši byla nėra tapati tarp R. ir R. G. vykstančiai civilinei bylai Nr. e2-26803-918/2019, ir, ar nubaudimas administracine nuobauda nepažeis non bis in idem principo. Teismo vertinimu, procesai šiose bylose nėra tapatūs, nes administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas klausimas dėl akcininko teisių pažeidimo, kai bendrovės vadovas jam nesuteikė įstatymuose numatytos informacijos akcininkui jos paprašius 2019-04-15 ir 2019-04-25, t. y. įvykiai vertinami retrospektyviai. Tuo tarpu civiliniame ginče teismo prašoma įpareigoti bendrovę ir jos vadovą sudaryti ir pateikti akcininkui 2018 m. bendrovės finansines ataskaitas, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo ateityje. Taigi reikalavimai nėra tapatūs. Be to, civilinėje byloje prašoma skirti baudą už atitinkamo teismo įpareigojimo nevykdymą ateityje, o administracinio nusižengimo byloje – baudą už praeityje padarytus pažeidimus. Todėl ginčai nėra tapatūs ir skirdamas administracinę nuobaudą R. G. teismas nepažeidžia non bis in idem principo.
Skirdamas nuobaudą R. G., teismas įvertina administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, pažeidimas iki šiol nėra pašalintas). Taip pat įvertinama atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė – dirbantis, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą. Nors vienerių metų terminas, kuris reikšmingas vertinant veikų pakartotinumą, yra praėjęs, taigi ankstesnis baustumas nevertintina kaip sunkinanti asmens atsakomybę aplinkybė, tačiau vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, R. G. skirtina didesnė nei minimali, tačiau mažesnė, nei sankcijoje nustatytas vidurkis, dydžio bauda.
Pareiškėjo atstovas taip pat prašė teismo priteisti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 2840 eurų. Pažymėtina, kad tarp šių išlaidų prašoma priteisti išlaidas už 2019-07-08 ir 2019-10-07 teismo posėdžius, kurie apskritai neįvyko, ir proceso dalyviai apie tai buvo iš anksto informuoti, į posėdžius neatvyko.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju <…> teismo nutartimi.
Byloje nėra duomenų, kad R. G. dėl R. G. neteisėtų veiksmų patyrė kokios nors žalos, taip pat teismas nėra pripažinęs R. G. nukentėjusiuoju šioje byloje. Kadangi R. G. nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusysis, jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šiuo pagrindu negali būti priteisiamos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas iš R. G. netenkinamas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-400-654/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-3666-1053/2019. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Netenkinti pareiškėjo R. G. atstovo advokato G. P. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.