Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-626/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
1A-543-626/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04038-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis
A. K., A. L.
Nukentėjusysis
M. C.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
  • 2.4.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1A-543-626/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04038-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,nuteistajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,nuteistajam A. L. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme; BK 214 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

A. L. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; BK 215 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme; BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų areštu. Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmes sudedant iš dalies, arešto bausmės atžvilgiu taikant bausmių apėmimą. A. L. paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu A. K. išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Nuosprendžiu taip pat visiškai patenkintas nukentėjusiosios M. C. civilinis ieškinys ir jai iš A. K. priteista 245 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nuteistas už apiplėšimą įsibrovus į butą ir neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, laikymą bei perdavimą. O būtent, už tai, kad jis, 2017-01-26, apie 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasibeldė į buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duris, nukentėjusiajai M. C. jas atidarius, pameluodamas, kad reikia pasirašyti sutikimą dėl statybų prie daugiabučio namo, įsibrovė į butą ir panaudojęs fizinį smurtą, tai yra pastūmęs nukentėjusiąją M. C. ir šiai pargriuvus ant žemės, uždarė buto duris, suėmė nukentėjusiąją M. C. už chalato, ją pakėlė nuo grindų ir nutempė į kambarį, kuriame ją pargriovė ant lovos, smaugdamas reikalavo pinigų. Tokiu būdu sukeldamas M. C. fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis iš kambaryje esančios spintos pagrobė voke sudėtus 245 eurus, bei nukentėjusiosios M. C. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė ne ilgiau kaip iki 2017-01-26, 16.50 val. Toliau panaudodamas fizinį smurtą - smaugdamas nukentėjusiąją, reikalavo pasakyti banko kortelės PIN kodą. Nukentėjusiajai pasakius PIN kodą, A. K. pagrasino, kad jeigu M. C. kam nors praneš apie įvykį, ateis du vyrai ir ją pasmaugs. Po to pasišalino iš nukentėjusiosios buto ir 2017-01-26, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 16.50 val., iš M. C. įgytą jos vardu išduotą banko AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su PIN kodu perdavė A. L..

2. A. L. nuteistas už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą ir laikymą. Būtent už tai, kad jis, 2017-01-26, nuo 16.30 val. iki 16.50 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš A. K. neteisėtai įgijo M. C. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su PIN kodu ir juos laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, tačiau ne ilgiau kaip iki 2017-02-02, 13.15 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3. Taip pat A. L. nuteistas už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą. T. y. už tai, kad jis, 2017-01-26, 16.50 val., į bankomatą, esantį Vilniuje, Antakalnio g. 59, įdėjo A. K. plėšimo būdu iš M. C. įgytą ir jam perduotą M. C. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, banko AB „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvedęs neteisėtai iš A. K. įgytą PIN kodą, atliko nukentėjusiosios M. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balanso peržiūrą bei 50 eurų grynųjų pinigų išėmimą, tačiau pinigų neišėmė, nes banko sąskaitoje nebuvo lėšų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai panaudojo jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

4. Taip pat A. L. nuteistas už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, įgijimą ir laikymą. O būtent, už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo ir savo kelnių dešinės pusės išorinėje kišenėje laikė 3 vienetus folijos lankstinukų su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė yra 0,00005 g, bei narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,002 g iki 2017-02-02, 15.30 val., kol šias narkotines medžiagas asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad yra nekaltas. Asmens atpažinimo metu nedalyvavo jo gynėjas, o pareigūnai prieš jo atpažinimą, mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo jį ir pasišalino iš kabineto. Nurodo, kad iš pareigūnų pokalbių suprato, kad tyrėjas jo fotonuotrauką nuėjo parodyti nukentėjusiajai. Dėl šių aplinkybių prašo apklausti nukentėjusiąją ir darant atpažinimą dalyvavusius žmones.

Nurodo, kad byloje esant daug neaiškumų turi būti papildomai išsamiai apklaustas ir A. L., kuris patvirtino elektroninę mokėjimo kortelę radęs, o ne įgijęs iš jo.

Apelianto teigimu byla yra suklastota; nebuvo atlikti visi būtini veiksmai (ekspertizės ir pan.) jo nekaltumui įrodyti, o nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisės.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis A. L. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ją sušvelninti. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį prašo jį išteisinti.

Apeliantas mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje jis savo kaltę visiškai pripažino. Tuo tarpu nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje nėra įvykdęs, nes banko kortelę rado atsitiktinai, jos A. K. jam tikrai neperdavė.

7. Atsiliepimai į apeliacinius skundus nepateikti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. K. prašo jį išteisinti kaip nepadariusį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistasis A. L. prašo jį išteisinti kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje bei prašo sušvelninti bausmę.

11. Dėl A. K. skundo

12. Pasak apelianto A. K., jam apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai, nes: remtasi asmens atpažinimo protokolu, kuris, pasak apelianto, dėl padarytų procesinių pažeidimų negalėjo būti pripažintas įrodymu; nepagrįstai atmetant A. L. parodymus, patvirtinančius, jog pastarasis elektroninę mokėjimo kortelę rado, o ne įgijo.

12.1. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal esmines apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei skundžiamo nuosprendžio grindimo įrodymais, neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Nuosprendis surašytas laikantis BPK 305 straipsnio nuostatų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nusikalstamų veikų sudėties ir kitų klausimų pagrįstos nešališkai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

13. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

13.1. Apelianto manymu, nuosprendis pagrįstas duomenimis, neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėdamas byloje surinktų įrodymų visetą nepagrįstai vadovavosi asmens atpažinimo protokolu, nes pareigūnai prieš jo atpažinimą, mobiliojo ryšio telefonu nufotografavę jį, pasišalino iš kabineto, iš pareigūnų pokalbio suprato, kad jo nuotrauka prieš procesinio veiksmo atlikimą buvo parodyta nukentėjusiajai. Taip pat nurodo, kad asmens atpažinimo metu buvo suvaržyta jo teisė turėti gynėją.

13.2. Apelianto argumentai, kad jo nuotrauka galimai prieš atpažinimo veiksmą buvo parodyta nukentėjusiajai, atmetama kaip nepagrįsta. Šią versiją paneigė policijos tyrėjas M. J., atlikęs procesinius veiksmus šioje byloje, kuris nurodė, kad: nukentėjusioji kaltininką atpažino nedvejodama, jokių nuotraukų prieš atpažinimą jai nebuvo rodyta; kaltinamasis prieš atpažinimą nebuvo fotografuojamas; pagal taisykles pristatyti asmenys fotografuojami ir talpinamos nuotraukos į policijos sistemą; prie jo operatyvinis darbuotojas kaltinamojo nefotografavo. Nukentėjusioji apklausiama teisme taip pat paneigė apelianto versiją, kad jai prieš atpažinimo veiksmą buvo parodyta jo fotonuotrauka ir patvirtino, kad gerai įsidėmėjo ją užpuolusio kaltininko veidą, akis lūpas, nes jis ją smaugė prisilenkęs prie veido. Nurodė, kad policijoje buvo atvesti trys asmenys, ji kaltininką atpažino (b. l. 199). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad galės atpažinti ją užpuolusį asmenį (t. 1, b. l. 33). Atpažinimo metu nukentėjusioji nurodė, kad atpažino ją užpuolusį asmenį iš akių ir kitų veido bruožų. Taip pat pažymėjo, kad veidą užpuoliko gerai įsidėmėjo „veidas man užsifiksavo atmintyje“.

14. Be to, kaltinimo aplinkybė, kad būtent A. K. įvykdė plėšimą bei, kad plėšimo metu įgytą nukentėjusiosios elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikė bei perdavė A. L., įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie vieni kitus papildo. V. S. parodymais, kad abu kaltinamuosius pažįsta. A. L. kartais lankydavosi jo gyvenamojoje vietoje, daugiabutyje, kuriame gyvena ir nukentėjusioji. Sausio mėnesio pabaigoje, apie 16 val., prie stotelės „Antakalnio klinika“ su savo drauge buvo sutikę abu kaltinamuosius. A. L. paprašė pinigų alui. Jo draugė davė pinigus ir jie abu (liudytojas su drauge) nuėjo namo. A. K. mobiliojo ryšio telefono išklotinių duomenys, iš kurių matyti, kad A. K. įvykio dieną nuo 16.17 val. iki 17.02 val. buvo mobiliojo ryšio operatorių bokšto, esančio Antakalnio g. 57, veikimo zonoje (celė A504); A. L. – nuo 16.45 val. iki 17.03 val. – toje pačioje mobiliojo ryšio operatorių bokšto veikimo zonoje (t. 1, b. l. 122-123), byloje esantys vaizdo įrašai, AB „Swedbank“ pateikti duomenys (t. 1, b. l. 58-59), iš kurių matyti, kad įvykio dieną, 16:50:20 val. nukentėjusiosios pagrobta banko kortele inicijuota pinigų išėmimo operacija, o 16:50:29 val. atliktas balanso peržiūrėjimas, bankomate, esančiame Antakalnio g. 59 (t. 1, b. l. 58-59). Prie bankomato buvo atėję du vaikinai: vienas aukštesnis A. L., kuris šią kaltinimo aplinkybę pripažino; kitas žemesnis – A. K., kuris buvo ant galvos, kaip ir plėšimo metu, užsidėjęs gobtuvą, prie bankomato nėjo, o nuėjo į polikliniką. Nukentėjusiosios parodymais, kuri A. K. atpažino kaip asmenį įvykdžiusį plėšimą, detaliai papasakojo apiplėšimo aplinkybes ir nurodė, kad pastarasis visą laiką ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. A. L. parodymais, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad prie bankomato jis ėjo su A. K., kuris nuėjo į tualetą poliklinikoje, o jis nuėjo prie bankomato. A. L. apygardos teisme iškelta versija, kad jis įvykdė plėšimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir vertinama kaip siekis padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Anot apelianto, atliekant asmens atpažinimą, buvo neužtikrinta jo teisė turėti gynėją. Bylos duomenimis A. K. 2017-02-02, 15.05 val. buvo laikinai sulaikytas. 2017-02-03 jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole užfiksuota, kad A. K. atsisakė gynėjo. Asmens atpažinimo veiksmas atliktas 2017-02-03, nuo 10.40 val. iki 11.16 val.. Tyrėjas M. J. teisme paaiškino, kad A. K. prieš apklausą (2017-02-03, 8.54 val.), išaiškino, jog jis yra tik laikinai sulaikytas, todėl valstybinis gynėjas jam nepriklauso. A. K. pasirašė, kad gynėjas jam nereikalingas. Pažymima, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. prieš parodymą atpažinti iš laikino sulaikymo nebuvo paleistas, pripažino, kad apelianto teisė į gynybą atliekant asmens atpažinimo veiksmą nebuvo užtikrinta reikiama apimtimi, tačiau sprendė, kad šis pažeidimas nėra esminis, nes visos abejonės dėl BPK 192 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi atliekant šį procesinį veiksmą, buvo pašalintos teisminio nagrinėjimo metu apklausus nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija pritaria šiai apylinkės teismo išvadai.

15.1. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-01 patvirtinta Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). BPK pažeidimai pripažintini esminiais tuo atveju, kai jie suvaržo įstatymo garantuotas kaltinamojo teises arba sukliudo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d.). Nustačius pažeidimus, būtina išsiaiškinti, kokią įtaką šis pažeidimas turėjo atlikto procesinio veiksmo objektyvumui ir jo gautų rezultatų patikimumui.

15.2. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas to asmens parodymas atpažinti. Asmens parodymo atpažinti sąlygos numatytos BPK 191–192 straipsniuose. Minėta, kad nukentėjusioji apklausta po plėšimo dar prieš parodymą atpažinti, nurodė, kad gerai įsidėmėjo kaltininką ir galės jį atpažinti. Apklausta teisme patvirtino, kad atpažino kaltininką, nes įsidėmėjo ją užpuolusio kaltininko veidą, akis lūpas, kadangi jis ją smaugė prisilenkęs prie veido. Taip pat nurodė, kad jai buvo parodyti trys asmenys, jokių įtariamojo nuotraukų iki parodymo atpažinti nebuvo jai rodyta. Policijos pareigūnas M. J., atlikęs procesinius veiksmus šioje byloje, nurodė, kad atpažintinam asmeniui buvo pasiūlyta užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji kaltininką atpažino nedvejodama, atpažinimas užfiksuotas fotografuojant. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegiją konstatuoja, kad gynėjo nedalyvavimas asmens atpažinimo metu, nesutrukdė objektyviam baudžiamosios bylos tyrimui, nes parodymas atpažinti asmenį buvo atliktas laikantis BPK 192 straipsnio 1-3 dalių reikalavimų, o visos abejonės dėl šio procesinio veiksmo atlikimo, kaltininko asmenybės identifikavimo atpažinimo metu, pašalintos apylinkės teisme.

16. Nepagrįstas apelianto teigimas, kad byla yra suklastota, kad nebuvo atlikti visi būtini veiksmai (ekspertizės ir pan.) jo nekaltumui įrodyti, o nagrinėjant bylą buvo pažeistos jo teisės. Visų pirma, šie apelianto teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktūs ir neargumentuoti. Antra, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl esmingai pažeistų apelianto teisių, ar duomenų, keliančių abejonių nukentėjusiosios ar liudytojų suinteresuotumu A. K. apkalbėti.

17. Dėl A. L. skundo

18. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jį išteisinti bei peržiūrėti jam paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, jas sušvelninti.

19. A. L. nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje nėra įvykdęs, nes banko kortelę rado atsitiktinai, jos A. K. jam tikrai neperdavė. Tuo tarpu apklausiamas apygardos teisme teigė, kad pats įvykdė plėšimą. Apygardos teismas atmeta šias apelianto versijas kaip nepagrįstas, nes jos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei viena kitai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad plėšimą įvykdė A. K.. Tai, kad nukentėjusiosios M. C. mokėjimo kortelę jis įgijo iš A. K. patvirtina iš dalies ir jo paties parodymai, iš kurių matyti, kad jis su A. K. įvykio dieną, netoli įvykio vietos ir panašiu laiku buvo susitikę, kartu ėjo prie bankomato. Šiuos jo parodymus patvirtina ir vaizdo medžiaga, liudytojo V. S. parodymai. Įvertinęs įrodymų visumą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad A. L. iš A. K. neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiosios mokėjimo kortelę, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

20. Taip pat nėra pagrindo švelninti A. L. paskirtos bausmės. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

20.1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. nuteistas už 2 apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui. A. L. teigia, kad jis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi, tačiau tai prieštarauja bylos duomenims: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, siekdamas kitam kaltinamajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, o apygardos teisme pakeitė savo parodymus ir siekdamas padėti A. K. pripažino visus nusikaltimus įvykdęs pats. Prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Šiuo atveju tokios išvados nėra pagrindo daryti, todėl teismas pagrįstai nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį kaltininko atsakomybę lengvina prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis arba pagalba išaiškinat šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tuo tarpu byloje pagrįstai buvo nustatyta viena A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. L. praeityje teistas 8 kartus, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus metams po 2013-12-02 nuosprendžiu paskirtos 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo (paleistas atlikus bausmę 2016-03-08). Per 2016 metus administracine tvarka baustas 8 kartus, du kartus iš jų už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. 2017 metais taip pat baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Jis yra įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus. Nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Tai neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir rodo, kad nusikalstamas gyvenimo būdas susijęs su lėšų gavimu pragyvenimui bei narkotinėms medžiagoms įsigyti. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. L. už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje turi būti skirtos laisvės atėmimo bausmės, o ne kitos bausmių rūšys. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - arešto bausmė.

20.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

20.3. A. L., nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai sunkinančiai, be to esant pakankamai nemažai apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metai; pagal 215 straipsnio 1 dalį – 2 metai laisvės atėmimo) yra ženkliai mažesnės nei šios rūšies bausmės vidurkis, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (vidurkis 3 metai ir 1,5 mėnesio) ir 215 straipsnio 1 dalyje (vidurkis 3 metai ir 1,5 mėnesio). Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė, nežymiai viršija arešto vidurkį skiriamą už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, arešto bausmė su bausmėmis, paskirtomis už apysunkius nusikaltimus, subendrinta apėmimo būdu. Laisvės atėmimo bausmės taip pat subendrintos nuteistajam taikant palankesnį bausmių subendrinimo būdą – jas iš dalies sudedant. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti, bausmės (kiekvienos atskirai ir galutinės) dydis laikomas atitinkančiu bausmės paskirtį, proporcingu padarytiems nusikaltimams ir neprieštaraujančiu teisingumo principui bei yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia. Bausmė tinkamai individualizuota. Kolegijos nuomone, būtent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė