Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-387-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
2-387-780/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
V. V. B.
Trečiasis asmuo
Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Metelių regioninio parko direkcija
Civilinė byla Nr. 2-387-780/2014;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00276-2014-6;procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.2; 99.7;
(S)116.5.1; 116.5.2.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­­nag­­ri­­nė­jęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. V. B., su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Metelių regioninio parko direkcija dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą V. V. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pirtį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Jei šių įpareigojimų atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, įpareigoti atsakovą mokėti 100 litų baudą ieško­vės naudai už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Jeigu nebus pateikti paruo­šia­mie­ji procesi­niai dokumentai, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2014 m. gegužės 17 d. Atsakovas per nu­­s­ta­­­­ty­tą 20 dienų terminą be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Ci­­vi­li­nio pro­ceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka.

Trečiajam asmeniui Metelių regioninio parko direkcijai procesiniai doku­men­tai įteikti 2014 m. gegužės 17 d., šis trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplin­kos ministerijos (toliau – Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Alytaus skyrius) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė 2013 m. kovo 21 d. atliko statybos teisėtumo patikrinimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas sava­va­liš­kai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, minėtame žemės sklype, kuris patenka į Barčių kraš­tovaizdžio draustinio ir Metelių regioninio parko teritoriją, stato pirtį su atvira terasa, dėl ko 2013 m. gegužės 17 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-130517-00018-(14.12). 2013 m. birželio 12 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos staty­bos padarinius Nr. REI-10-130612-00019-(14.29), kuriuo iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Patenkinus atsakovo prašymą, įvykdymo ter­­minas buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 12 d., tačiau 2014 m. kovo 18 d. patikrinus privalomojo nuro­dy­mo įvykdymą nustatyta, kad atsakovas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvyk­dė.

Ieškovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2013-05-17 sava­va­liš­kos statybos aktą Nr. SSA-130517-00018-(14.12), 2013-04-24 atsakovo paaiškinimą, 2013-06-12 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-130612-00019-(14.29), 2013-12-10 sprendimą dėl reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdy­mo termino pratę­si­mo Nr. RE-473-(14.29), 2014-03-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališ­kos statybos padari­nius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. NPA-10-140318-00021-(14.29).

Vadovaujantis Statybos įstatymu, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įsta­tymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įgyvendindamas statytojo teisę, statytojas, be kita ko, pri­va­lo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį doku­men­tą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyti visi statybą leidžiantys dokumentai, o 23 straipsnio 28 daly­je nustatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, drau­džiama.

Pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 5 punktą, pirtis priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsaky­mu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojusi pirties savavališkos statybos ir jos nustatymo metu) 6 priedo 3.2 punktą, statant II grupės nesudėtingą statinį konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugo­mo­je teritorijoje privalomas statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis pritarimas supaprastintam sta­ty­­bos projektui. Konservacinei apsaugos prioriteto teritorijai priskiriami šie saugomų teri­to­rijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai. Kompleksinės saugomos teritorijos kate­gori­jai priskiria­mi šie saugomų teritorijų tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebė­­senos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai (Saugo­mų teritorijų įsta­tymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuria­me be statybą leidžiančio doku­men­to statoma pirtis, patenka į Barčių kraštovaizdžio draustinio bei Metelių regioninio parko terito­ri­ją.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas draustiniuose drau­džiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažy­mė­­tos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draus­­­tinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Atsakovo sta­to­ma pirtis šio reikalavimo neatitinka, nes ji nesusijusi su draustinio steigimo tikslais, o esamos ar buvusios sodybose šiame žemės sklype nėra, sodybą atsakovas turi gretimame žemės sklype.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas neturėdamas statybą lei­džian­čio dokumento – rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, savavališkai staty­da­mas pirtį pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 23 straipsnio 28 dalies, staty­bos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 (akto redakcija, galiojusi savavališkos statybos ir jos nustatymo metu) 6 priedo 3.2 punkto reikalavimus. Be bendrųjų teisės normų, reglamentuojan­čių statybos teisinius santykius, jis taip pat pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas.

Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės numatytos Lie­tu­vos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnyje. Šiame straipsnyje nusta­ty­ta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klau­simą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad sava­vališkos statybos padariniai šalinami Teri­torijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įsta­tymo nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 14 straip­s­nio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nusta­ty­tą privalomojo nurodymo įvykdymo termi­ną šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumen­to, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigo­ji­mo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpa­reigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nuro­dy­mas, šio asmens lėšomis per nustatytą termi­ną nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės prie­žiū­ros įsta­tymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl įpa­reigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkintinas, atsakovas įpareigotinas per tris mėne­sius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriau­ti pirtį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovė prašo įpareigoti atsa­ko­vą mokėti 100 litų baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą įpa­rei­go­jimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo ter­mino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos sta­ty­bos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojan­čiuo­se teisės aktuose. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įsta­tymo 14 straipsnio 9 daly­je įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą spren­di­mą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspek­ci­ja turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Ši norma yra imperatyviai įpareigojanti teismą priimtame sprendime nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką, leidžiančią teismo sprendimą įvykdyti ir be atsakovo valios, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šali­ni­mas, nugriau­nant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlik­ti tik pats atsakovas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-472-264/2014). Tuo tarpu CPK 273 straipsnio 3 dalis, kurios pagrindu atsakovui už teismo sprendimo nevykdymą galima nustatyti baudą, numato, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Toks reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ne tik pats atsakovas, pastarajam negali būti skiriam bauda už teismo sprendime nurodytų veiksmų neįvykdymą, nes teismo sprendimą gali įvykdyti ieškovas atsakovo sąskaita.

Kadangi atsakovui neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojamo geruoju, t. y. per nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, tokią teisę turi ieškovė, tai teismas netu­ri pagrindo taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatą ir įpareigoti atsakovą mokėti baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną į ieškovo sąskaitą. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsa­­kovą mokėti 100 litų baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo die­ną atmestinas kaip nepagrįstas.

Pabrėžtina, kad nors ieškovė ir neprašo teismo sprendime nustatyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įsta­tymo 14 straipsnio 9 daly­je numatytų teismo sprendimo nevykdymo pasekmių, t. y. suteik­ti teisę ieškovei nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, tačiau teismą tai padaryti įpareigoja imperatyvios įstatymų nor­mos (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įsta­tymo 14 straipsnio 9 dalis). Todėl atsakovui nusta­ty­tu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovei suteiktina teisė atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos pro­por­cingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o kaip tik toks teismo sprendimas ir priimamas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinė­ji­mosi išlaidos – žyminis mokestis (144 Lt), nuo kurio mokė­ji­mo ieškovė yra atleista (CPK 79 straip­­s­­nis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straip­s­nio 1 dalis). Be to, iš atsakovo išieškotinos ir 9,40 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes bendra šioje byloje į valstybės biudžetą iš atsakovo išieškotina suma (144 Lt + 9,40 Lt) yra didesnė nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai statomą pirtį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Šio įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę ieškovei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 153,40 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­­pub­­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – byli­nė­ji­mo­si išlaidos, įmokos ko­das – 5660. Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos pašto skyri­u­je ar „Perlo“ termina­le).

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teis­mui.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos ieškovė ir tretieji asmenys gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka