Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. J. (I. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas I. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas I. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad praėjo pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, teismo skirtą baudą sumokėjo, išklausė švietėjiškus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. I. J. tvirtinimu, teisė vairuoti transporto priemones turi būti grąžinta anksčiau laiko, nes ji reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas nurodė, jog supranta pažeidimo socialinę reikšmę ir pavojingumą, todėl ateityje nevairuos neblaivus.

Atskirajame skunde nurodoma, kad paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimo institutas nėra perteklinis, jis skirtas skatinti asmens elgesio teigiamus pokyčius. Įstatymų leidėjas yra nustatęs formalias ir vertinamąsias sąlygas, kurioms esant, specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas. Nagrinėjamu atveju formalūs pagrindai tenkinti prašymą yra, teismui buvo pateikti visi prašymą pagrindžiantys dokumentai. Teismas, vertindamas administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą, nutartyje išvardino sąlygas, buvusias iki 2015 m. spalio 19 d. nutarimo priėmimo. I. J. nurodo, jog prašyme įvardintos šiuo metu esančios aplinkybės, o ne prašoma iš naujo įvertinti iki 2015 m. spalio 19 d. buvusias sąlygas. Pažymima, kad nors skundžiamoje nutartyje minima I. J. charakteristika, kurioje darbdavys jį apibūdina kaip stropų, pareigingą, kruopštų darbuotoją, šios savybės, I. J. nuomone, apskritai liko neįvertintos.

Atskirajame skunde pažymėta, kad, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant bylą, teismas neturėjo galimybės įvertinti I. J. dabartinio elgesio, jo padarytų išvadų. Dėl prieš dvejus metus padaryto teisės pažeidimo I. J. iki šiol gailisi, patiria neigiamas tokio elgesio pasekmes: negali jaustis visavertis visuomenės narys, negali visapusiškai užsiimti darbine veikla, kuriai vykdyti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, taip pat negali nuvežti artimųjų į jiems reikalingas vietas.

Nurodoma, jog nutartyje neatsižvelgta į tai, kad I. J. elgesys po administracinės nuobaudos paskyrimo pasikeitė, jis nebevartoja alkoholio, suprato savo ankstesnio elgesio priešingumą visuomenės interesams, įvertino galinčias kilti pasekmes. I. J. supranta ir išgyvena, kad dėl jo priešingo teisei elgesio galėjo būti sužaloti ar žūti nekalti asmenys. Atskirajame skunde tvirtinama, jog nutartyje nėra nurodyta įrodymų ir argumentų, kurie leistų manyti, kad I. J. elgesys yra nepasikeitęs, ir vertintina situacija tebėra išlikusi tokia, kaip skiriant administracinę nuobaudą. I. J. nuomone, jo elgesio pokyčiai leidžia teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Taip pat įstatymas iškelia aukščiau viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad I. J. protokolas už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Taigi matyti, kad ATPK 329 straipsnyje, inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų I. J. nėra padaręs, atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, sumokėjo paskirtą baudą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones I. J. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir apgadino savo bei kitą transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai yra padaryti neblaivaus (girto) asmens, užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius I. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (1158 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – trejiems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą I. J. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo.

Prašyme dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo akcentuojama, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu I. J. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Visų pirma būtina atkreipti dėmesį, kad ATPK 329 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog organas (pareigūnas), paskyręs nuobaudą, gali sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo laikotarpį tik tuomet, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu asmuo nepadarė teisės pažeidimo. Taigi akivaizdu, jog šios sąlygos įvykdymas yra privalomas, kad apskritai galėtų būti svarstomas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Jei I. J. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu būtų padaręs naujų administracinių teisės pažeidimų, tai jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo iš karto būtų buvę galima atmesti, net nebevertinant, ar pažeidėjas įvykdė kitas ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Taigi aplinkybė, jog pažeidėjas specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, ne tiek atspindi teigiamus pažeidėjo asmenybės pokyčius, o yra pareiga, kurios asmuo, siekiantis teisę vairuoti transporto priemones susigrąžinti anksčiau, privalo laikytis be jokių išlygų. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, pagrįstai atsižvelgė į I. J. ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, ypač Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartyje pagrįstai atsižvelgė ir pažymėjo, kad I. J. iki 2015 m. spalio 19 d. nutarimo priėmimo net tris kartus baustas už tai, jog viršijo greitį. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina I. J. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo nustatytiems reikalavimams, taip pat matyti, jog nuobaudos, skirtos už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, joms keliamų tikslų nepasiekė. Pažymėtina, jog, priimant 2015 m. spalio 19 d. nutarimą, ankstesni I. J. administraciniai teisės pažeidimai turėjo reikšmės sprendžiant dėl nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimo pažeidėjui, o priimant 2017 m. spalio 9 d. nutartį, ankstesni I. J. administraciniai teisės pažeidimai buvo svarbūs vertinant pažeidėjo asmenybę ir sprendžiant klausimą, ar administracinei nuobaudai keliami tikslai jau gali būti laikomi I. J. atveju pasiektais. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, ankstesnius I. J. administracinius teisės pažeidimus vertino pagrįstai, laikydamasis įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos.

Atskirajame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, jog I. J. dėl specialiosios teisės atėmimo kilę neigiami padariniai nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad I. J. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Su šiais atskirajame skunde išdėstytais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Aplinkybė, jog I. J. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą buvo įvertinta – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarime tai buvo pripažinta I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji pakartotinai nebeprivalo būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Be to, nors I. J. baudą sumokėjo, buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau tai neįrodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos.

Tiek savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl ATPK 329 straipsnyje numatytų nuostatų taikymo, tiek atskirajame skunde I. J. nurodė, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, suvokė teisei priešingo elgesio keliamą pavojingumą, būdamas nubaustas patyrė nepatogumų, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apygardos teismas pažymi, kad I. J. pateiktoje darbdavio pažymoje nurodyti duomenys niekaip neatspindi I. J. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodoma, kad I. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. jūreiviu nuo 2004 m. gegužės 24 d., charakterizuojamas kaip stropus, pareigingas, kruopščiai ir iki galo atliekantis savo pareigas, bendradarbių yra gerbiamas už mokėjimą bendrauti, norą ir sugebėjimą padėti kitiems. I. J. apibūdinamas kaip savikritiškas, reiklus savo ir kitų atžvilgiu. Nurodytos asmeninės I. J. savybės yra susijusios su darbinėmis funkcijomis, tačiau nerodo asmenybės ir elgesio teigiamų pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, be to, neleidžia spręsti apie tai, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir asmuo naujų administracinių nusižengimų nedarys. Papildomai pažymėtina, jog atskirajame skunde I. J. akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kad galėtų visapusiškai atlikti jam pavestas darbines funkcijas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti dar iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, taigi galėjo numatyti, kad darbinėms funkcijoms visapusiškai įvykdyti jam ir ateityje bus reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, nors I. J. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau dėl šios priežasties jis darbo vietos neprarado ir toliau, dirbdamas minėtame darbe, užsitikrina pragyvenimo šaltinį. Aplinkybė, kad I. J. negali visa apimtimi atlikti darbinių funkcijų, savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad I. J., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, jog teisės atėmimo laikotarpiu I. J. darbo santykiai nenutrūko, akivaizdu, kad I. J. žinojo, jog darbe jam bus reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip pat galėjo numatyti, kad, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galės lengviau užsiimti kasdiene būtina ir reikalinga veikla, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo. Taigi I. J., ignoruodamas savo veiksmų pavojingumą, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nėra išskirtinė aplinkybė, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti jo neigiamas pasekmes, o padaręs pažeidimą – jas prisiimti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nors I. J. nurodė, kad savo elgesį smerkia, teigė, kad nedarys naujų teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog I. J. privalo jam paskirtą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu I. J. buvo nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis – 1,80 promilės. Būtina atkreipti dėmesį, jog už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. darytina išvada, jog įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. girtumas buvo vidutinis, jis jau ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad I. J. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta. Taigi, apygardos teismo vertinimu, jei nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, nuobaudos tikslas, kad asmuo nebevairuotų būdamas neblaivus, nebus pasiektas, nes I. J. ateityje ir vėl, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos I. J. tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, tinkamai įvertinęs I. J. asmenybę. Vertinant I. J. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad I. J. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis paliekama galioti ir I. J. atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti I. J. (I. J.) atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.