- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1-456-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00065-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: D. A., nuo 2017-10-01 būdamas MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės vykdomą ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, apgaulingai tvarkė MB (duomenys neskelbtini) apskaitą.
MB (duomenys neskelbtini) pagal 2017-10-02 sudarytą savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. ES8-1-1034 su Klaipėdos teritorine darbo birža (nuo 2018-10-01 pakeitė pavadinimą į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) gavusi 7885 Eur subsidiją ir sutarties pagrindu įsipareigojus teikti nustatytos formos pranešimus – informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, D. A., siekdamas patvirtinti, kad MB (duomenys neskelbtini) vykdo ūkinę, finansinę veiklą, t. y. skaldos dažymą ir jos pardavimą, bei iš šios veiklos gauna pajamas, nors realiai tokios veiklos nevykdė ir pajamų negavo, išrašė tris suklastotas MB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras: 2018-07-20 ABC Nr. 00001 – 1210 Eur sumai; 2018-07-24 ABC Nr. 00002 – 726 Eur sumai; 2018-09-19 ABC Nr. 00002 – 406,50 Eur sumai, dėl dekoratyvinės skaldos tariamo pardavimo, viso 1950 kg, bei tris suklastotus pinigų priėmimo kvitus : 2018-07-20 AA Nr. 00001 – 1210 Eur sumai; 2018-07-24 AA Nr. 00002 – 726 Eur sumai; 2018-09-19 AA Nr. 00003 – 406,50 Eur sumai, dėl tariamo grynųjų pinigų gavimo iš fizinių asmenų, viso 2342,50 Eur, bei šiuos dokumentus tyčia įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Duomenis iš MB (duomenys neskelbtini) suklastotų sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų jis (D. A.) užregistravo MB (duomenys neskelbtini) registruose „Pardavimo faktūrų žurnalas, bei „Atskaitingo asmens tarpinė sąskaita“.
Taip D. A. tyčia, apgaulingai, padarydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos MB (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, jis suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo: D. A. nuo 2017-10-01 būdamas MB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2017-10-02 sudarytą savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. ES8-1-1034 su Klaipėdos teritorine darbo birža (nuo 2018-10-01 institucija pakeitė pavadinimą į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) MB (duomenys neskelbtini) gavusi 7885 Eur subsidiją ir sutarties pagrindu įsipareigojus teikti nustatytos formos pranešimus – informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, D. A., siekdamas patvirtinti, kad MB (duomenys neskelbtini) vykdo ūkinę, finansinę veiklą, t. y. vykdo skaldos dažymą ir jos pardavimą, bei iš šios veiklos gauna pajamas ir patiria išlaidas, nors realiai tokios veiklos nevykdė ir pajamų negavo, surašė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos SADM nustatytos formos pranešimus – informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, tyčia dokumentuose įrašydamas neteisingus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) pajamas ir patirtas išlaidas, kurios neatitinka tikrovės, t. y.:
- 2018-01-05 informacijoje apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 1, nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) per 2017 m. IV ketvirtį patyrė išlaidų - 650 Eur, nors MB (duomenys neskelbtini) per 2017 metų ketvirtą ketvirtį patyrė išlaidų tik 268,60 Eur;
- 2018-04-01 informacijoje apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 2, nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) per 2018 m. I ketvirtį gavo pajamų – 50 Eur ir patyrė išlaidų - 600 Eur, nors MB (duomenys neskelbtini) per 2018 metų pirmą ketvirtį iš veiklos pajamų negavo ir patyrė išlaidų tik 230,77 Eur;
- 2018-07-01 informacijoje apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 3, nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) per 2018 m. II ketvirtį patyrė išlaidų - 550 Eur, nors MB (duomenys neskelbtini) per 2018 metų antrąjį ketvirtį patyrė išlaidų tik 458 Eur sumą;
- 2018-10-02 informacijoje apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 4, nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) per 2018 m. III ketvirtį gavo pajamų – 2342,50 Eur ir patyrė išlaidų – 715 Eur sumą, nors MB (duomenys neskelbtini) per 2018 metų trečiąjį ketvirtį iš veiklos pajamų negavo ir patyrė išlaidų 827,70 Eur sumą.
Šiuos žinomai suklastotus pranešimus – informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, D. A. 2018-01-05, 2018-04-01, 2018-07-01, 2018-10-02 pateikė Klaipėdos Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-ojo skyriaus vyriausiajai specialistei.
Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi yra nuo 2017-08-27. Tai yra mažoji bendrija, jis yra vienintelis bendrijos narys. Gavo subsidiją dekoratyvinės skaldos gamybos veiklai vykdyti ir pagal subsidiją vykdė viešuosius pirkimus, pirko įrangą. Pradžia buvo sunki, pirkimų nebuvo, klientų nebuvo, nebuvo pajamų, viską jis pats padengdavo iš savo asmeninių lėšų. Sąskaitas faktūras, kurių klastojimu kaltinamas, suklastojo ne dėl to, kad Darbo biržai (dabar Užimtumo tarnybai) pateikti. Nusipirko tas sąskaitas, nes galvojo, kad jų kažkada reikės, ir atsisėdęs mašinoje užsipildė jas. Darbo biržos sutartis neįpareigojo jo uždirbti pinigų. Vienintelis įpareigojimas buvo - tris metus išlaikyti darbo vietą. Tiesiog jis galėtų sėdėti namie, mokėti PSD, uždirba ar ne- neturi reikšmės. Pirma jis parašė sąskaitą, paskui įtraukė ją į apskaitą, nes pagalvojo, jei jau sąskaitos fiziškai egzistuoja, tai jos turėtų visur egzistuoti. Nežino, kažkodėl sugalvojo užpildyti sąskaitas. Draugai gal įtakos turėjo, norėjo jiems pasirodyti, kad sekasi, nes jie sakė, ką čia pasirinkai, tavo idėja bloga. Darbo biržai pateikė šiuos dokumentus, ataskaitoje pateikė, nes pagalvojo, jei jos fiziškai egzistuoja ir jei parašys, kad nieko neuždirbo, Darbo birža patikrins ir sakys, kad uždirbai. Tam, kad būtų viskas tvarkingai, jis ir parašė. Jis prieš tai klausė specialistų, ar nieko tokio, kad jis neuždirba, ir jam atsakė, kad pradžia visą laiką sunki, produktas turi į rinką įeiti, juolab, kad šis produktas yra naujas Lietuvoje. Jis nesiekė apgauti Darbo biržos. Dabar yra naujos sutartys, pakeistos, kuriose turi tiksliai nurodyti, kiek uždirbsi, kiek algos mokėsi. Senosiose sutartyse, kurias jis pasirašė, to nebuvo. Vienintelis įpareigojimas- tikslingai panaudoti subsidiją ir išlaikyti darbo vietą 36 mėn. Sąskaitos visos parašytos tą pačią dieną. Sąskaitose nurodyti neteisingi duomenys. Veiklą jis vykdo, tik sąskaitose nurodytos pajamos neatitinka tikrųjų pajamų. Buhalterinę apskaitą pats tvarko. Dokumentų nepateikė Darbo biržai, nes jo neprašė- reikia tik ataskaitas pateikti. Į ataskaitas tas pačias išlaidas rašydavo. Kai pirmą kartą bendravo su specialiste, klausė jos kokias išlaidas reikia rašyti. Specialistė sakė rašyti tiek, kiek išleidi, todėl jis rašė ir savo išlaidas. Jis nemokėjo vesti buhalterinės apskaitos. Šiuo metu jis vakarinėje mokykloje mokosi, žada toliau studijuoti. Nežinojo kaip reikia suvesti visas apyskaitas, tiesiog iš interneto duomenų ir iš akies skaičiuodavo. Nemokėjo kuro čekių apskaičiuoti, tik paskui išmoko kaip vesti apskaitą. Nuo spalio mėn. jau nebedaro klaidų. Dabar įmonės finansinė situacija nepasikeitusi. Kitoje bendrovėje jis dirba, nes nori padengti visas išlaidas. Kaltinimą pripažįsta. Skaldos niekam nepardavė. Pagal tuos suklastotus dokumentus jis nepardavė nieko. Sąskaitos tiesiog buvo išrašytos, kad draugams parodyti, kad veikla vyksta. (duomenys neskelbtini), vykdyta veikla. Garažo savininkas V. S.. Dažų pirkimo tuo metu neapskaitė. Pirko dažus iš p/c „Senukai“, „Depo“ kaip fizinis asmuo. Dabar jau turi visus pirkimo dokumentus. Pirko iš keleto įmonių su sąskaitomis. Paskutinė veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), kasdien vakarais ten lankosi, savaitgaliais. Gavęs subsidiją turėjo 36 mėn. išlaikyti darbo vietą, teikti ketvirčio ataskaitas darbo biržai, neįkeisti turto, drausti savo vardu. Dirbti kitoje įmonėje gali, mažojoje bendrijoje yra civilinė sutartis, darbo kodeksas įpareigoja dirbti 60 val. per savaitę, o civilinė sutartis nenurodo kažkokių limitų- čia yra dvi skirtingos sutartys. Jis dirba savo susikurtoje darbo vietoje, bet pajamų negauna. Kitoje įmonėje sausio mėnesį pradėjo dirbti. Dirbo deklarantu, dabar dirba vadybininku. Yra buvęs dar dviejų įmonių vadovu. Būdamas vadovu kitose įmonėse jokių dokumentų nepildė, viską darydavo buhalterijos darbuotojai. Kaip turi būti vedama buhalterė apskaita, nežinojo. Sąskaitas pasirašė dar prieš dirbant direktoriumi, rugpjūčio mėnesį, o direktoriumi dirbo nuo rugsėjo mėnesio. Jis veiklą vykdė ir dabar skelbimus talpina. Kai suras klientus, tada ir nudažys skaldą. Liudytojas V. S. pats nebūdavo garaže, jis jam skambindavo, kad pajungtų elektrą. Jis žadėjo kontrolinį skaitiklį pastatyti, kad atsekti, kiek sunaudojo elektros, nes buvo vienas bendras skaitiklis, o liudytojas gamino laiptus. Bet skaitliuko nepastatė. Prisipažįsta, kad tyčia padarė nusikaltimus. Padarė išvadas, gailisi. Gyvena su žmona, ji dabar vykdo individualią veiklą, yra kirpėja. Turi dvi dukras.
Liudytoja E. A. apklausta teismo posėdyje parodė, kad sutinku būti laiduotoja. Yra neteista, nebausta. Stengiasi būti gera, pavyzdinga, rūpintis vaikais, šeima. Susituokę su kaltinamuoju yra 6 metai, gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Ji dirba kirpėja pagal individualią veiklą. Turi dvi dukras. Su vyru matosi kasdien, gali jam daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis išvadas padarė, labai išgyveno, naktimis nemiegojo. Pinigų užstatui neturi, stabilių pajamų neturi. Iš MB (duomenys neskelbtini) pajamų nėra, tik išlaidos. Vyras dar kitoje bendrovėje dirba. Ji darytų teigiamą įtaką sutuoktiniui. Žino, dėl ko yra pradėtas tyrimas–dėl dokumentų klastojimo, neteisingų sąskaitų išrašymo.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:
Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo individualiai įmonei priklauso patalpos - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Maždaug 2017 metų rugpjūčio mėnesį su juo susisiekė D. A., kuris norėjo nuomotis šį sandėlį. D. A. sakė, kad patalpas naudos akmenukų dažymui. Po to, kai D. A. paruošė sutartį ir pateikė pasirašyti, pamatė, kad patalpas nori nuomotis MB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra. 2017-09-18 su D. A. pasirašė patalpų panaudos sutartį ir jo bendrijai (duomenys neskelbtini) leido naudotis sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-09-18 patalpomis turėjo naudotis D. A., bet kiek teko matyti pravažiuojant pro sandėlį, D. A. jokios veiklos sandėlyje nevykdė. Kad sandėliu D. A. nesinaudoja ir jokios veiklos ten nevykdo, jam yra žinoma, nes pats kiekvieną dieną dirba Kretingalėje, tad matydavo, kad niekas sandėlyje nevyksta ir D. A. nėra matęs prie sandėlio. Be to, nebuvo naudojama elektra sandėlyje, nes nieko už elektrą nemokėjo (1 t., b.l. 70-71).
Liudytoja B. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iki to laiko, kol įstaiga nebuvo perorganizuota ir nebuvo pakeistas įstaigos pavadinimas, ji dirbo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigose. Buvo skyriaus vedėja, tad pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymą, kaip skyriaus vedėja, buvo įtraukta į darbo vietos steigimo dokumentų svarstymo komisijos narių sąrašą. Ant 2017-12-15 darbo vietų steigimo akto Nr. VD-942(12.8.1), aktas surašytas dėl mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), yra jos antspaudas ir ji pasirašė šį dokumentą. Toks aktas yra pasirašomas, kai yra įsigytos visos priemonės pagal sutartį ir sąmatą, skirtos veiklai vykdyti ir akto pasirašymas patvirtina, kad darbo vieta įsteigta. K. F. ir apskaitos skyriaus vedėjai, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys MB (duomenys neskelbtini) darbo priemonių įsigijimą, t. y. automobilio, priekabos, betono maišyklių, aukšto slėgio plovimo prietaiso, skirtų veiklai vykdyti, įsigijimą, tad pasirašė darbo vietų steigimo aktą. Pagal paraišką ir pateiktą sąmatą MB (duomenys neskelbtini) savo veiklai vykdyti turėjo įsigyti būtent šias priemones (1 t., b.l. 76-77).
Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje dirbo Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo poskyrio vedėjos pareigose. Pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymą, kaip poskyrio vedėja, buvo įtraukta į darbo vietos steigimo dokumentų svarstymo komisijos narių sąrašą. Pagal apklausos metu pateiktus dokumentus, mato, kad mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) buvo suteikta subsidija, pagal bendrijos atstovo pateiktą 2017-08-16 paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo. Tai pateikta paraiška buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas suteikti subsidiją MB (duomenys neskelbtini). Iš 2017-12-14 veiklos steigiamose darbo vietose patikrinimo akte Nr. VDD-4910 (12.8.1) ir 2017-12-15 darbo vietų steigimo akte Nr. VD-942(12.8.1) esančių antspaudų ir jos parašų, mato, kad buvo komisijos narė. Prieš surašant ir pasirašant 2017-12-14 veiklos steigiamose darbo vietose patikrinimo aktą Nr. VDD-4910 (12.8.1) ir 2017-12-15 darbo vietų steigimo aktą Nr. VD-942(12.8.1), kartu su kitais komisijos nariais, važiavo į Kretingalę patikrinti MB (duomenys neskelbtini) įsteigtos darbo vietos. Nuvykus į Kretingalę, į sandėlį (adreso neatsimena), darbo priemonės atitiko paraiškoje nurodytas priemones, buvo pateikti visi priemonių įsigijimo dokumentai, dokumentuose nurodyti priemonių numeriai sutapo su realiais priemonių numeriais, tad ir buvo surašyti steigiamos darbo vietos patikrinimo aktas ir darbo vietos steigimo aktas. Iš darbo priemonių buvo automobilis, priekaba, betono maišyklė, dažymo įrankis. Ar buvo skaldos ar dažų sandėlyje, nepamena, bet tai nėra priemonė darbo vietai įsteigti. Po darbo vietos steigimo akto pasirašymo, ji nebevažiavo ir netikrino ar MB (duomenys neskelbtini) vykdo kokią tai veiklą. Tam buvo atsakinga darbuotoja J. J. ir Užimtumo rėmimo skyriaus specialistai (1 t., b.l. 79-80).
Liudytoja D. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) girdėta, nes buvo įtraukta į šios bendrijos darbo vietos steigimo dokumentų svarstymo komisijos narių sąrašą. Svarstyme dėl subsidijos suteikimo MB (duomenys neskelbtini) dalyvavo nuo pat pradžių, kai tik kuruojantis darbo biržos specialistas sušaukė steigiamos darbo vietos komisijos posėdį. Pagal apklausos metu pateiktą pažiūrėti 2017-08-16 paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo Nr. 1, matė, kad D. A. planuojama vykdyti veikla yra akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas. LR Užimtumo įstatyme nėra numatyta neremtinų veiklos sričių, tad jo planuojama vykdyti veikla atitiko įstatymo sąlygas. Savo paraiškoje D. A. pilnai aprašė kokios jam reikalingos priemonės šiai veiklai vykdyti ir kad būtų įsteigta darbo vieta, tad paraiška atitiko LR Užimtumo įstatymo sąlygas subsidijai gauti. Nori pažymėti, kad subsidija yra teikiama darbo priemonėms įsigyti. O ar asmuo vykdo veiklą ar nevykdo veiklos, jau yra sekantis kontrolės veiksmas, kuris įtakos dėl subsidijos teikimo ar neteikimo neturi įtakos, kadangi jau pasirašant sutartį dėl savarankiško užimtumo rėmimo yra numatyta, kad asmuo vykdys veiklą, o jeigu nevykdys, turės grąžinti subsidiją. Tik pasirašius darbo vietos steigimo aktą, kuris yra sudaromas jau įsigijus visas pirminėje paraiškoje numatytas darbo priemones, yra traktuojama, kad darbo vieta įsteigta. Kadangi paraiškos svarstymas yra vykdomas etapais ir po kiekvieno komisijos narių svarstymo yra priimamas sprendimas dėl subsidijavimo, nėra labai svarbu kokią juridinio asmens formą asmuo įsteigs. Kadangi buvo komisijos narė, pasirašė 2017-12-15 darbo vietų steigimo akte Nr. VD-942(12.8.1) ir 2017-12-14 veiklos steigiamose darbo vietose patikrinimo akte Nr. VDD-4910 (12.8.1). Šie aktai yra pasirašomi, kai asmuo įsigyja priemones, skirtas jo nurodytai veiklai vykdyti ir po šių aktų pasirašymo yra traktuojama, kad asmuo įsteigė darbo vietą. Subsidija buvo teikiama automobiliui, priekabai, maišyklėms, plovimo įtaisui įsigyti, tai komisijai buvo pateikti visi reikiami dokumentai patvirtinantys, kad šios priemonės buvo įsigytos. Nežino, ar aktų pasirašymo datai MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A. jau turėjo įsigijęs skaldą (1 t., b.l. 82-83).
Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018-10-01 tarnyba pakeitė pavadinimą į Užimtumo tarnybą) nuo 2016 metų sausio 12 dienos buvo atsakinga už savarankiško užimtumo rėmimo ir darbo vietų steigimo subsidijavimo priemones. Asmuo, norintis gauti tokią subsidiją turi atitikti tam tikras sąlygas- būti iki 29 metų, registruotas darbo biržoje, gali gauti valstybės paramą steigiant sau darbo vietą. Paramos dydis gali būti nuo 400 Eur iki 40 minimalios mėnesinės algos, t. y. 16000 Eur. Asmeniui įsigijus priemones, jas turi apdrausti, patvirtinančių dokumentų kopijas privalo pateikti darbo biržai. Darbo biržos specialistai (komisijos nariai) realiai turi patikrinti, ar paraiškoje nurodytos priemonės yra realiai nupirktos. Patikrinus priemones yra surašomas darbo vietos steigimo aktas ir nuo tos dienos yra laikoma, kad asmuo įsteigė darbo vietą. Nuo darbo vietos steigimo akto surašymo yra traktuojama, kad asmuo pradėjo vykdyti veiklą. Nuo darbo vietos steigimo akto surašymo kas ketvirtį asmuo darbo biržai teikia nustatytos formos ataskaitas apie jo įsteigto juridinio asmens gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Metuose kartą turi būti vykdomas planinis juridinio asmens patikrinimas. Po darbo vietos įsteigimo asmuo veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 36 mėnesius. Ji bendravo su MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. A.. Jis kreipėsi ir konsultavosi kaip pildyti 2017-08-16 paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo Nr. 1. Nurodė, kad jam reikalingos kelios betono maišyklės, kaip darbo priemonė, nes jų pagalba bus dažoma skalda. Trys betono maišyklės reikalingos tam, kad su maišykle dažyti ir perplauti skaldą. Jo nudažyta skalda bus naudojama gerbūviui grąžinti, kapavietėms puošti. Savo 2017-08-16 paraiškoje Nr.1 D. A. rašo, kad atvežta skalda bus plaunama su aukšto slėgio plovimo prietaisu ir džiovinama propaninio degiklio pagalba. Aukšto slėgio plovimo prietaisas buvo leistas įsigyti, o propaninio degiklio nebuvo leista įsigyti, nes buvo per pigi priemonė, kuri net 36 mėnesių galėjo neištarnauti. Kadangi D. A. atveju subsidija buvo teikiama automobiliui, priekabai, maišyklėms, plovimo įtaisui įsigyti, tai komisijai buvo pateikti visi reikiami dokumentai patvirtinantys, kad šios priemonės buvo įsigytos. Mato, kad šis aktas komisijos narių pasirašytas 2017-12-15, tad vadinasi asmuo nuo šios datos ir pradėjo vykdyti veiklą. MB (duomenys neskelbtini) buvo tikrinama 2018 metų rugsėjo mėnesį. Iki dar planuojant tikrinti MB (duomenys neskelbtini), D. A. pranešė, kad keičia veiklos vykdymo vietą iš (duomenys neskelbtini), ir toliau veiklą vykdys (duomenys neskelbtini). Važiavo į (duomenys neskelbtini) garažų masyve esantį D. A. nurodytą garažą, garaže buvo visos darbo priemonės, įsigytos suteikus subsidiją. Buvo surašytas kontrolinis subsidijos gavėjo įsteigtų darbo vietų patikrinimo kontrolinis klausimynas, kuriuo buvo konstatuota, kad D. A. vykdo veiklą (1 t., b.l. 85-87).
Liudytojas E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pagal 2018-10-10 patalpų panaudos sutartį, sudarytą su MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. A., jam perdavė naudotis garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo D. A., garažas jam reikalingas laikyti statybiniams įrankiams. Apie tai, kad jis garaže ketina vykdyti kokią nors veiklą, jis nieko neminėjo. Garažas nėra pritaikytas kokiai tai veiklai vykdyti. Panaudos sutarties tekstą ruošė D. A.. Perskaitęs sutarties tekstą paprašė jo dar įtraukti punktą, kad jis garaže negali vykdyti jokios neteisėtos veiklos. D. A. patikino, kad garažas reikalingas tik statybiniams prietaisams laikyti. Kažką minėjo, kad anksčiau turėjo kitą garažą, bet ar tai liepė jam iš ten išsikraustyti, ar kitokias priežastis nurodė, nebepamena ir labai nesidomėjo. Garažas D. A. buvo perduotas naudotis 2018-10-10 ir suteikta teisė naudotis garažu iki 2019-10-10. Sudarytos sutarties pagrindu, jam perdavė du raktus nuo garažo. Sau garažo raktų nepasiliko. 2018 metų gruodžio ar 2019 metų sausio mėnesį, kartu su D. A. buvo savo garaže, nes norėjo nusirašyti elektros skaitiklio rodmenis. Už elektrą šiaip turėtų mokėti D. A., bet jis per tą laiko tarpą, kol jis naudojosi garažu, buvo sunaudojęs, gal penkis kilovatus elektros energijos, tai sutarė, kad nieko jis dar neturi mokėti už elektrą. Su D. A. susitiko prie garažo. Jis atrakino garažą ir kartu užėjo į garažo vidų. Garaže matė, kad buvo padėtas kažkoks prietaisas, vizualiai panašus į siurblį. Tai galėjo būti plovimo įtaisas. Taip pat, oranžinės spalvos daiktas, bet neatkreipė dėmesio, kas tai galėjo būti. Garaže buvo vandens, t. y. garažas buvo patvinęs, todėl greitai nusirašė skaitiklio rodmenis ir tiek. Jokios skaldos, automobilinės priekabos garaže nebuvo. Ar garaže būtų įmanoma dažyti dekoratyvinę skaldą, nežino. Tuo metu, kai buvo garaže, jokio dažų kvapo nebuvo. Nusirašęs elektros skaitiklio rodmenis, abu skirtingais automobiliais išvažiavo. D. A. neminėjo, kad garaže vykdo kokią tai veiklą (3 t., b.l. 23).
Iš 2018-11-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-11-22 baigtas MB (duomenys neskelbtini), į. k . (duomenys neskelbtini), patikrinimas (2018-10-10 pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-25-10718). Patikrinimo metu nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) deklaruota veikla akmens pjaustymas, tašymas, apdailinimas ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal 2017-10-02 „Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį“ Nr. ESF8-1-1034, sudarytą tarp Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. A., bendrovei laikotarpiu nuo 2017-10-18 iki 2017-12-21 buvo suteikta subsidija 7885,10 Eur sumai, sutartyje nurodytai veiklai vykdyti. Išanalizavus patikrinimo metu pateiktus MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, kitą patikrinimo metu gautą informaciją bei direktoriaus D. A. paaiškinimą, nustatyta, kad pagal 2017-10-02 „Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį“ Nr. ESF8-1-1034, faktiškai veiklos nevykdė, o gautą 7885,00 Eur subsidiją galimai panaudojo ne pagal paskirtį ar nustatyta tvarka ir tokiu būdu pažeidė sutarties įsipareigojimus. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad D. A. į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą galimai įtraukė sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus bendrai 2342,50 Eur sumai, kuriuose nurodyti faktiškai neįvykę sandoriai. Tokiu būdu MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A. galimai panaudojo ne pagal paskirtį ar nustatyta tvarka didesnę nei 150 MGL dydžio tikslinę paramą bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (1 t., b.l. 1-5).
Iš 2018-12-06 Užimtumo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-ojo skyriaus rašto matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A. teikė informacinius pranešimus apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriui (1 t., b.l. 113).
Iš 2019-01-16 Užimtumo tarnybos prie LR SADM Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-ojo skyriaus rašto matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) steigėjas D. A.:
- subsidijos gavėjas MB (duomenys neskelbtini) 2017-12-15 įsteigė dažytojo darbo vietą;
- subsidijos gavėjas MB (duomenys neskelbtini) planinis patikrinimas buvo atliktas 2018-11-05;
- MB (duomenys neskelbtini) gautą subsidiją 7885 Eur dažytojo darbo vietai steigti panaudojo pagal paskirtį ir paraiškos reikalavimus;
- MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A. ataskaitas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje 2018-01-05 Nr. 1, 2018-04-01 Nr. 2, 2018-07-01 Nr. 3, 2018-10-02 Nr. 4 pateikė asmeniškai atvykęs į Užimtumo tarnybos Klaipėdos KAD vyr. specialistei J. J. (1 t., b.l. 137-139).
Iš 2018-11-29 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą RED18-0093 mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) pardavė 1200 kg granitinės skaldos (2 t., b.l. 16).
Iš 2018-12-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pastatą-dujų sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastatas su rakinamais vartais, sienos įtrūkusios, elektra nepajungta (elektros įvadas su jungtukais yra), viduje esanti metalinė krosnis neveikia (perdegusi, su skylėmis), patalpa šiukšlina (medienos atraižos ir kt.), veiklos vykdymo požymių nenustatyta (2 t., b.l. 68-73).
Iš 2019-03-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos patalpos (garažas), esančios (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo požymių nenustatyta (3 t., b.l. 19-21).
Iš 2019-01-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus www.gravelta.lt internetinį puslapį nustatyta, kad puslapio viršuje yra žalios spalvos juosta, kurios kairiame šone yra raidė „G“. Žemiau žalios juostos yra užrašas „Spalvota skalda Jūsų dizaino idėjoms“. Žemiau šio užrašo yra nuoroda „Spalvota skalda – užsakyti“ ir įdėti pavyzdiniai paveikslėliai, kuriuose matyti naudojama spalvota, dekoratyvinė skalda įvairiuose objektuose. Nuoroda „Spalvota skalda – užsakyti“ yra aktyvi ir paspaudus šią nuorodą atsidaro informacinis laukas pavadintas „Susisiekite su mumis“, į kurį įvedus vardą, el. pašto adresą, telefono numerį, žinutės tekstą, galima išsiųsti paklausimą. Žemiau įdėtų pavyzdinių paveikslėlių yra užrašas „Spalvota skalda – kas tai?“ ir aprašytas trumpas tekstas kokia medžiaga yra siūloma kraštovaizdžio dizaine. Nurodyta 32 tonos, 23 projektai. Žemiau šio teksto yra užrašas „Galimos spalvos“ ir įdėti įvairių spalvų pavyzdiniai skaldos paveikslėliai. Žemiau šio užrašo yra nuoroda „Spalvota skalda – užsakyti“, kuri yra aktyvi ir paspaudus šią nuorodą atsidaro informacinis laukas pavadintas „Susisiekite su mumis“, į kurį įvedus vardą, el. pašto adresą, telefono numerį, žinutės tekstą, galima išsiųsti paklausimą. Žemiau nuorodos „Spalvota skalda – užsakyti“ yra žalios spalvos juosta, kurios kairiame šone yra nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir nurodytas telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) (telefono abonento numeriu naudojasi D. A.) (2 t., b.l. 102-103). Internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patikrinus informaciją apie puslapį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad domeno vardas (duomenys neskelbtini) įkurtas 2018-11-12, 11:55:41 val. Domeno turėtojas yra MB (duomenys neskelbtini), nurodytas kontaktinis telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), el. p. adresas (duomenys neskelbtini). Visa informacija puslapyje yra talpinama po 2018-11-12 datos (3 t., b.l. 10-14).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-03-14 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-15-2833 nurodoma, jog atlikus Mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad po subsidijos suteikimo, MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A., Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovams 2018 m. teikė pranešimus - informaciją apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir patirtas išlaidas, iš jų:
- 2018-01-05 pateikė informaciją apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 1, kurioje nurodė, kad per 2017 m. IV ketvirtį gavo pajamų – 0 Eur ir patyrė išlaidų – 650,00 Eur; pagal MB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad per 2017 m. IV ketvirtį pagrindė gavimą pajamų – 0 Eur ir patyrė išlaidų – 268,60 Eur (iš jų: banko mokesčiai – 14,59 Eur, įmokos ir mokesčiai - 71,46 Eur, draudimo paslaugos – 182,55 Eur);
- 2018-04-01 pateikė informaciją apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 2, kurioje nurodė, kad per 2018 m. I ketvirtį gavo pajamų – 50,00 Eur ir patyrė išlaidų – 600,00 Eur; pagal MB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad per 2018 m. I ketvirtį pagrindė gavimą pajamų – 0 Eur ir patyrė išlaidų – 230,77 Eur (banko mokesčiai – 0,87 Eur, įmokos ir mokesčiai – 35,22 Eur, draudimo paslaugos – 143,86 Eur , 1,2 t granitinės skaldos įsigijimas – 50,82 Eur);
- 2018-07-01 pateikė informaciją apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 3, kurioje nurodė, kad per 2018 m. II ketvirtį gavo pajamų – 0 Eur ir patyrė išlaidų – 550,00 Eur; pagal MB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad per 2018 m. II ketvirtį pagrindė gavimą pajamų – 0 Eur ir patyrė išlaidų – 458,00 Eur (banko mokesčiai – 0,12 Eur, Circle K Lietuva – 280,69 Eur (97,96 Eur + 182,73 Eur), draudimo paslaugos – 177,19 Eur);
- 2018-10-02 pateikė informaciją apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje Nr. 4, kurioje nurodė, kad per 2018 m. III ketvirtį gavo pajamų – 2342,50 Eur ir patyrė išlaidų – 715,00 Eur; pagal MB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad per 2018 m. III ketvirtį pagrindė gavimą pajamų – 2342,50 Eur, pagal dokumentus neatitinkančius tikrovės (nurodė 2018-10-25 paaiškinime, 2019-01-24 liudytojo apklausos protokole, kad pardavimo veiklos nevykdė) ir patyrė išlaidų – 827,70 Eur (banko mokesčiai – 4,80 Eur, Circle K Lietuva – 645,71 Eur, draudimo paslaugos – 177,19 Eur ).
Be to, išvadoje teigiama, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) 2018-03-23 PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 18-0093 panaudojo 1200 kg granitinės skaldos įsigijimui pagrįsti iš UAB „Redus Lt“ už 50,82 Eur ir šios PVM sąskaitos faktūros duomenis užregistravo apskaitos registre „Pirkimo faktūrų žurnalas“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta duomenų apie medžiagų, reikalingų dekoratyvinei skaldai gaminti, įsigijimą.
Išvadoje konstatuota, kad jeigu MB (duomenys neskelbtini) (direktorius D. A.) laikotarpiu nuo 2018-07-20 iki 2018-09-19, nevykdė prekių (dekoratyvinės skaldos) pardavimo sandorių su fiziniais asmenimis pagal 3 sąskaitas faktūras: ABC Nr. 00001, Nr. 00002, Nr. 00003, bei laikotarpiu nuo 2018-07-20 iki 2018-09-19, iš fizinių asmenų pagal 3 pinigų priėmimo kvitus: AA Nr. 00001, Nr. 00002, Nr. 00003, 2342,50 Eur sumos negavo, bet duomenis įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) apskaitą, jis nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, tai yra: laikotarpiu nuo 2018-07-20 iki 2018-09-19 3 sąskaitomis faktūromis serija ABC Nr. 00001, Nr. 00002, Nr. 00003, 3 pinigų priėmimo kvitais serija AA Nr. 00001, Nr. 00002, Nr. 00003 pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - prekių pardavimo ir 2342,50 Eur piniginių lėšų gavimo iš fizinių asmenų. Be to, MB (duomenys neskelbtini) 3 sąskaitomis faktūromis pagrindė 1950 kg dekoratyvinės skaldos pardavimą fiziniams asmenims, nors apskaitoje užregistravo pagal 2018-03-23 PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 18-0093 tik 1200 kg granitinės skaldos įsigijimą (pardavė 750 kg daugiau, nei įsigijo, be to medžiagų, reikalingų dekoratyviniai skaldai gaminti, įsigijimo dokumentų nėra).
Pagal MB (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b.l. 114-127).
Iš Juridinio asmens duomenų registro nustatyta, kad D. A. nuo 2018-09-07 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi (3 t., b.l. 2-4), nuo 2018-09-11 UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi (3 t., b.l. 6-8).
Iš Sodros duomenų bazės nustatyta, kad D. A. nuo 2017-02-08 iki 2017-12-14 registruotas darbo biržoje bedarbiu, nuo 2017-08-30 dirba MB (duomenys neskelbtini) (įmokų, išmokų nėra), nuo 2018-01-16 iki 2018-07-17 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-07 iki 2019-01-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-13 iki 2019-01-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019-02-21 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 58-63).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. M. 2019-04-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. A., be darbo MB (duomenys neskelbtini), dar dirbo samdomu darbuotoju bendrovėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu 2018-01-16 – 2018-08-17, o UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019-02-21. Elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. T. informavo, kad D. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pilnu etatu pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką. Darbo grafikas buvo slenkantis, pamainos buvo tiek dieną, tiek naktį po 10, 11 ar 12 val. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. R. informavo, kad D. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019-02-21 pilnu etatu, t. y. 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. D. A. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 15-18).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis pripažino savo kaltę visiškai, nurodė teismui, kad jis parašė išgalvotas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, įtraukė šiuos dokumentus į mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apkaitą. Nežino, kažkodėl taip pasielgė- gal norėjo prieš draugus pasirodyti, kad sekasi, nors veikla nesisekė. D. A. į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti faktiškai neįvykę sandoriai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama pagal įstatymo reikalavimus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Nustatytos byloje aplinkybės rodo, kad D. A., būdamas mažosios bendrijos direktoriumi, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymą. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, kad dėl paminėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-09-30 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. D. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo: pranešimus- informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) pajamas ir patirtas išlaidas, ir šiuos žinomai suklastotus pranešimus- informacijas apie veiklą įsteigtoje darbo vietoje D. A. 2018-01-05, 2018-04-01, 2018-07-01, 2018-10-02 pateikė Klaipėdos Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 2-ojo skyriaus vyriausiajai specialistei. Teikdamas neteisingus duomenis jis suklaidino Klaipėdos Užimtumo tarnybą, tuo patvirtindamas, jog įsteigęs pagal gautą subsidiją darbo vietą jis veiklą vykdo ir gauna pajamas, nors realiai veiklos nevykdė ir pajamų negavo. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
D. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. A. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus.
Kaltinamojo žmona E. A. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Kaltinamasis padarė ne vieną, o dvi savarankiškas nusikalstamas veikas esant realiai nusikaltimų sutapčiai, nes keliais savarankiškais veiksmais padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai ne tik sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi. Dėl to vien tai, kad dokumentų klastojimas ir apgaulingas mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo susiję su tikslo -parodyti, kad MB (duomenys neskelbtini) gauna pajamas įgyvendinimu, nėra pagrindas vertinti kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, t. y. kad D. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, 2011 m. birželio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, tačiau vėl padarė dvi nusikalstamas veikas. Taigi jis yra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl spręstinas jam skirtinų bausmių klausimas.
Kaltinamasis D. A. padarė du tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis ankščiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis dirba, darbe ir seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą. Atsižvelgiama į tai, kad po šių nusikaltimų jokių teisės pažeidimų kaltinamasis nepadarė. Teismo nuomone kaltinamajam už padarytus nusikaltimus gali būti skiriamos viena iš švelnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių –baudos. Ši bausmės rūšis yra reali ir atitinka bausmės paskirtį. Parenkant baudų dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus. Atsižvelgiant į jo nuoširdų prisipažinimą, kaltinamajam skirtinos mažesnė už sankcijos vidurkį, minimalios baudos. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bendrintinos iš dalies jas sudedant. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pridedama dalis bausmės, paskirtos už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (20 MGL). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nežymiai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims.
Taikytinas BK 64¹ str. 1 d., 2 d., ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3. Nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ikiteisminio tyrimo metu paimti MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (vienas segtuvas), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL dydžio (5000 eurų) baudą.
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL dydžio (2500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti D. A. subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio (6000 eurų) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir D. A. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - 80 MGL dydžio (4000 eurų) baudą.
Nustatyti, kad D. A. paskirta 80 MGL dydžio (4000 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –ikiteisminio tyrimo metu paimtus MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus (vienas segtuvas), saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.