- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2-2074-600/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31659-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui G. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 730,00 Eur negrąžinto kredito, 238,52 Eur mokėjimo palūkanų, 537,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė užsienio bendrovė „Bigbank“ AS, veikianti per „Bigbank AS“ filialą, sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5 730,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
Atsakovui G. N. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per darbovietę). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. liepos 8 d. tarp atsakovo G. N. ir pradinės kreditorės „Bigbank“ AS, veikiančios per „Bigbank“ AS filialą, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1604706/95rn (toliau – Sutartis) kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5 730,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti 13 procentų dydžio metines palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Sutartimi šalys susitarė, kad iš atsakovui išmokėtinos kredito sumos pradinė kreditorė išskaičiuos 280,77 Eur sutarties sudarymo mokestį. Kredito sumą pradinė kreditorė pervedė atsakovui 2016 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu per akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB banką. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė 2016 m. lapkričio 4 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Pradinė kreditorė 2018 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 5 730,00 Eur negrąžinto kredito suma.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 238,52 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., taikant sutartyje nustatytą 13 procentų metinę palūkanų normą. Kaip minėta, pagal CK 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo mokėti palūkanas, taigi įstatymas suteikia ieškovei teisę prašyti priteisti iš atsakovo sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Ieškovės skaičiavimu, palūkanos sudaro 238,52 Eur. Teismo skaičiavimu, pagal ieškovės nurodomus duomenis yra gaunama 220,41 Eur palūkanų suma (5 730,00 Eur kredito suma padauginta iš 13 procentų palūkanų, padalinta iš 365 dienų ir padauginta iš 108 dienų). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo palūkanas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 220,41 Eur palūkanų, teismui nekvestionuojant ieškovės teisės į palūkanas per se (savaime), nesant abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų, tačiau nustačius, kad ieškovė padarė aritmetinę klaidą apskaičiuodama prašomų priteisti palūkanų dydį.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 537,17 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienas, suma.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (6 487,58 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 146,00 Eur žyminį mokestį ir 157,30 Eur už advokato paslaugas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 505,69 Eur sumą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 6 487,58 Eur, t. y. 99,72 procentų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 302,45 Eur (303,30 Eur padauginta iš 99,72 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Byloje patirta 5,58 Eur pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 730,00 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt Eur 00 ct) negrąžinto kredito, 220,41 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 41 ct) palūkanų, 537,17 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis Eur 17 ct) delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 487,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 302,45 Eur (tris šimtus du Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis Eur 58 ct) teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.