Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja AS ,,Dobeles dzirnavnieks“ (toliau – ir Bendrovė, Dobeles) kreipiasi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 1S-95 (2022) „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS ,,Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti atnaujintą Pranešimą apie koncentraciją AS ,,Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. akcinės bendrovės „Baltic mill“ (toliau – ir AB „Baltic mill“, Baltic Mill) akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės Konkurencijos tarybos pareiškėjos naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas Dobeles pranešimas apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic mill“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę (toliau – ir Pranešimas apie koncentraciją). 2022 m. gegužės 3 d. Dobeles gavo preliminarų vertinimą dėl koncentracijos nagrinėjimo. Dobeles ir Baltic Mill 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą į preliminarias Konkurencijos tarybos įžvalgas bei papildomą informaciją, įskaitant 2022 m. birželio 6 d. Copenhagen Economics (toliau – ir CE) parengtas ekonomines analizes.

2022 m. liepos 19 d. Dobeles gavo Koncentracijos nagrinėjimo išvadas (toliau – ir Išvados), kuriose buvo siūloma atsisakyti leisti vykdyti Koncentraciją. Tą pačią dieną Dobeles gavo Konkurencijos tarybos raštą, kuriame buvo nurodyta iki 2022 m. liepos 22 d. 12 val. (t. y. suteikiant vos trys su puse darbo dienos) pateikti paaiškinimus dėl Koncentracijos nagrinėjimo išvadų ir susipažinti su Koncentracijos nagrinėjimo medžiaga. Dobeles taip pat buvo informuota apie 2022 m. liepos 22 d. 13:30 val. paskirtą išklausymo posėdį, kuriame koncentracijoms dalyviams yra suteikiama teisė pristatyti savo poziciją Konkurencijos tarybai.

2022 m. liepos 22 d. Dobeles pateikė savo paaiškinimus dėl Išvadų bei pristatė savo poziciją Konkurencijos tarybos posėdyje. Greta nesutikimo su Išvadų argumentais, Dobeles akcentavo, jog per suteiktą trijų su puse dienų terminą neįmanoma realizuoti savo teisės į gynybą tiek dėl neprotingai trumpo laiko, tiek ir dėl netinkamai parengtos koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiagos. Kartu Dobeles nurodė, kad ji pasirengusi pasiūlyti Konkurencijos tarybai įsipareigojimų koncentracijos nagrinėjimo Išvadose nurodytoms problemoms spręsti. 2022 m. liepos 25 d. Dobeles Konkurencijos tarybai pateikė pasiūlymą dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų.

Pažymi, kad atsakovė 2022 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą koncentracijos nagrinėjimą pratęsti vieno mėnesio laikotarpiui. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas 2022 m. liepos 27 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-89 (2022) (toliau – ir Nutarimas dėl pratęsimo) Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė Dobeles patikslinti pasiūlymą dėl įsipareigojimų. Tuo pačiu Dobeles buvo informuota, kad gali ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (imtinai) pateikti papildomus paaiškinimus dėl Išvadų raštu bei žodžiu 2022 m. rugpjūčio 4 d. išklausymo posėdyje. Nurodytu terminu Dobeles pateikė papildomus paaiškinimus bei sudalyvavo 2022 m. rugpjūčio 4 d. išklausymo posėdyje. 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. Dobeles pateikė papildytus įsipareigojimus (toliau – ir Įsipareigojimai). Tačiau Konkurencijos taryba 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Nutarimą.

Konkurencijos tarybos argumentas apie neva trumpus Koncentracijos nagrinėjimo terminus, kurį Konkurencijos taryba akcentuoja siekdama pateisinti itin trumpus terminus, suteiktus Dobeles paaiškinimams dėl Išvadų pateikti, neatleidžia Konkurencijos tarybos nuo pareigos užtikrinti veiksmingą koncentracijos dalyvių teisę į gynybą. Atsakovė turėjo visas galimybes procesą suplanuoti taip, kad Dobeles būtų suteikusi pakankamą laiką ir sudariusi sąlygas veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Todėl Konkurencijos tarybos Nutarime naudojamas argumentas, neva suteikti daugiau laiko Dobeles buvo objektyviai neįmanoma dėl trumpų koncentracijų nagrinėjimo terminų, yra nepagrįstas, nes toks terminas liko dėl pačios Konkurencijos tarybos procedūros ir darbo organizavimo trūkumų.

Konkurencijos tarybos nustatytas 7 kalendorinių dienų neturi nieko bendra su veiksminga teise į gynybą. Šį terminą nustatė pati Konkurencijos taryba, t. y. viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina kokios nors prezumpcijos, koks terminas teisei į veiksmingą teisinę gynybą yra pakankamas. Terminas, kuris yra pakankamas, priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių. Tai, kad Konkurencijos taryba užtruko net 8 mėn. nagrinėdama koncentraciją, o koncentracijos nagrinėjimo išvados siekė daugiau kaip 140 lapų, savaime suponuoja, kad vien minimalaus ar artimo minimaliam termino suteikimas neužtikrina veiksmingos teisės į gynybą.

Akcentuoja, kad teisės į veiksmingą gynybą pažeidimo nepašalina ir ta aplinkybė, kad Dobeles 2022 m. gegužės 3 d. buvo pateiktas preliminarus koncentracijos vertinimas, identifikuojant problemas. Šis vertinimas buvo pateiktas elektronine pašto žinute, kuri, kaip matyti, buvo itin abstraktaus turinio. Palyginus ją su Išvadų ar Nutarimo apimtimi nesudėtinga suprasti, jog labai abstrakčių indikacijų apie dideles rinkos dalis ir pan. nesudaro jokių prielaidų nei įvertinti visų esminių Konkurencijos tarybos pozicijos argumentų, nei dėl jų pasisakyti. Pačioje žinutėje yra nurodoma: „Siunčiame labai bendro pobūdžio koncentracijos matymą, kurį turime šiuo metu pagal negalutinius duomenis“. Be to, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tuo metu Dobeles nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo medžiaga, įrodymais, kuriais savo vertinimą grindė Konkurencijos taryba.

Nors Dobeles pateikė Konkurencijos tarybai paaiškinimus dėl preliminarių išvadų, bet juos rengė iš esmės bandydama atspėti, kokius duomenis ir informaciją gali turėti Konkurencijos taryba. Todėl šios preliminarios išvados niekaip nepaneigia Dobeles teisės į veiksmingą gynybą ribojimą, t. y. preliminarių išvadų pateikimas nesudaro prielaidų nustatyti trumpesnį terminą paaiškinimams pateikti, nes tik gavę galutines išvadas ir bylos medžiagą koncentracijos dalyviai gali tinkamai pasirengti teisei į gynybą. Pareiškėja remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kurioje konstatuota, kad koncentracijos dalyvių teisės būtų realizuotos tinkamai, jiems turi būti sudaryta tinkama galimybė susipažinti su galutiniais vertinimais ir skaičiavimais, t. y. tarpinių išvadų pristatymas negali kompensuoti galimybės tinkamai įvertinti galutinių tyrimo išvadų nebuvimą. Tik koncentracijos nagrinėjimo išvadose yra nurodomi visi duomenys ir įrodymai, kurias remiasi Konkurencijos taryba ir tik tada koncentracijos dalyviams suteikiama teisė susipažinti su Koncentracijos nagrinėjimo medžiaga, taigi, tik gavus Koncentracijos nagrinėjimo išvadas buvo sudarytos prielaidos Dobeles įgyvendinti savo teisę į gynybą (ESTT 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Nr. P-DEP - United Parcel Service v Commission; ESTT 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje C-521/09P, Elf Aquitaine v Commission, 115 p.).

Nutarime nėra pateikta jokios informacijos apie atitinkamus skaičiavimus bei palyginimus pagrindžiančius pirminius duomenis, arba jie yra užslaptinti, nurodant, kad tai yra „KOMERCINĖ PASLAPTIS“. Nutarimo turinys nesudaro galimybės pareiškėjai suprasti, kokia informacija rėmėsi Konkurencijos taryba (ar buvo lyginamos galutinės kainos, ar, pavyzdžiui galutinės kainos su pirminiais pasiūlymais; ar buvo lyginamos konkrečių, palyginamų produktų kainos, ar pasiūlymų „vidurkiai“ ir pan.). Pačiame Nutarimo tekste bei tyrimo bylos medžiagoje yra itin daug vietų, kurios yra tiesiog užslaptintos kaip „Komercinė paslaptis“ be jokio kritiško vertinimo. Iš esmės Konkurencijos taryba tenkino trečiųjų asmenų prašymus laikyti tam tikrą informaciją jų komercine paslaptimi be jokio kritiško įvertinimo, ar ta informacija atitinka komercinės paslapties kriterijų ir nebandydama bent jau bendrais bruožais aprašyti, ką atitinkami duomenys suponuoja. Dėl šios priežasties, Nutarimas kaip visuma yra iš esmės neaiškus, nes daugelio pagrindinių ar pareiškėjos gynybai svarbių argumentų pareiškėja negali suprasti.

Pareiškėja remiasi ESTT praktika, kurioje akcentuojama, kad teisė į gynybą apima ne tik teisę įvertinti išvadas, bet ir teisę susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis tos išvados daromos (2022 m. gegužės 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-111/08, MasterCard and Others v Commission, 266 p. ir jame nurodyta praktika). Tai, kad Dobeles, Konkurencijos tarybos teigimu, buvo leista susipažinti su galutiniais vertinimais ir skaičiavimais, visa atlikta analize ir Koncentracijos nagrinėjimo išvadomis, paaiškinimais apie atliktas analizes neužtikrina efektyvios teisės į gynybą. Efektyviai teisei į gynybą įgyvendinti būtina užtikrinti koncentracijos dalyviams prieigą prie pirminių duomenų; teisę turėti galimybę įvertinti metodologiją, ar vertinimas atliktas teisingai, ar remtasi patikimais duomenimis, ar išvados grindžiamos pagrįstais įrodymais. To svarbą patvirtina ir ESTT praktika (ESTT 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas byloje C-265/17 P), kurioje nurodoma, jog koncentracijos dalyvių teisė į gynybą buvo pažeista vien dėl to, jog Europos Komisija neinformavo koncentracijos dalyvių apie analizės tikslais naudoto ekonometrinio modelio pakeitimus. Šis ESTT sprendimas yra aktualus precedentas, nes iliustruoja, kad skaičiavimai, kuriais yra grindžiamos konkurencijos institucijos išvados, turi būti atskleisti taip, kad koncentracijos dalyviai galėtų juos įvertinti ir dėl jų pasisakyti.

Konkurencijos taryba grindžia savo poziciją komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsauga, tačiau Dobeles kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai visa neatskleista informacija sudaro komercinę paslaptį. Daugumoje atveju įslaptintos yra trečiųjų asmenų nuomonės ir vertinimai, bet ne jų komercinės paslaptys. Pastebi, kad Europos Komisijos gerosios praktikos gairėse susijusiose su informacijos atskleidimu duomenų saugyklose nagrinėjant bylas pagal SESV 101 ir 102 straipsnius ir pagal ES susijungimų reglamentą yra pasiūlomi mechanizmai, kurie sudaro galimybę užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp informaciją teikiančio asmens teisės į komercinių paslapčių apsaugą ir koncentracijos dalyvių teisių į savo interesų gynybą.

Konkurencijos taryba Dobeles išklausymo procedūrą vykdė netinkamai, nesudarė galimybės Dobeles veiksmingai įgyvendinti teisės į gynybą ir padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Be to, užslaptindama didelę dalį Konkurencijos tarybos išvadoms svarbios informacijos Konkurencijos taryba neatliko savo pareigos kritiškai įvertinti trečiųjų asmenų prašymus užslaptinti tam tikrus duomenis bei nesudarė prielaidų pareiškėjai ar jos atstovams susipažinti su šiais duomenimis taip, kad būtų užtikrintas kompromisas tiek tarp trečiųjų asmenų teisės apsaugoti jiems svarbią informaciją, tiek tarp pareiškėjos teisės pateikti paaiškinimus dėl koncentracijos nagrinėjimo Išvadų. Dėl to Nutarimo priėmimo procesas buvo nesąžiningas ir neobjektyvus, neužtikrinantis pareiškėjos teisės į gynybą, o priimant Nutarimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į bendrą, Konkurencijos tarybos analizei būdingą klaidą, kuri įtakojo institucijos išvadas visose Nutarimo dalyse – Nutarime netinkamai aiškinta ir taikyta Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata, kad koncentracijai atsisakoma duoti leidimą, jei bus „sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“.

Atitinkamoms rinkoms, kurių kontekste buvo vertinamos koncentracijos pasekmės, yra būdingas santykinai nedidelis „pagrindinių“ rinkos dalyvių skaičius, bei asimetriškumas tarp rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su miltų ir miltų mišinių rinkomis, didžiausi šiose rinkoje šiuo metu veikiantys tiekėjai yra Baltic Mill, Dobeles ir AB Kauno grūdai, tačiau Dobeles visose šiose rinkose yra 3-ias pagal savo dydį tiekėjas. Atskirais atvejais, Dobeles rinkos dalis yra netgi itin maža (pvz., gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų rinkoje priklausomai nuo laikotarpio svyruoja 5(6)% ar 2(3)% ribose). Pagrindiniai konkurentai atitinkamose rinkose yra Baltic Mill ir AB Kauno grūdai. Atitinkamai, esminis šioje koncentracijos nagrinėtas klausimas, į kurį Konkurencijos taryba turėjo atsakyti, ar Dobeles kaip nepriklausomo konkurento „eliminavimas“ po koncentracijos galėtų sukelti reikšmingą neigiamą poveikį konkurencijai, turint omenyje, jog konkurencija tarp pagrindinių rinkos dalyvių – Baltic Mill ir AB Kauno grūdai – išliks ir po koncentracijos.

Dėl taikyto įrodinėjimo standarto paaiškina, kad atsakovė taikė per žemą įrodinėjimo standartą.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą įrodymus vertino ir savo argumentaciją grindė lygindama tikimybes. Vis dėlto, koncentracijų poveikio vertinimo atveju įrodinėjimo standartas turi būti aukštesnis nei tik tikimybių palyginimas – turi būti įrodyta, kad yra didelė tikimybė, jog dėl koncentracijos bus „itin apribota konkurencija“. Pritaikytas įrodinėjimo standartas yra per žemas, kadangi jis įvertina ne tai, ar yra didelė tikimybė, kad bus „itin apribota konkurencija“, o tai, ar yra labiau tikėtina, kad bus „itin apribota konkurencija“. Tokiu būdu didžioji dalis įrodymų nėra tinkamai įvertinti, o abejonės nebūtinai aiškinamos koncentracijos dalyvių naudai. Tai, kad vertinimas buvo atliktas taikant santykinai žemesnį standartą pripažįsta ir Konkurencijos taryba Nutarimo 872 pastraipoje nurodydama, kad „Teigdama, kad Išvadose buvo taikytas per žemas standartas koncentracijos uždraudimui, CE remiasi Bendrojo Teismo sprendime nurodytu standartu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas Europos Komisijos aukštesnės instancijos teismui. Nagrinėjama Koncentracija vertinama vadovaujantis Horizontalių susijungimų vertinimo gairėmis“. Taip pat Nutarimo 874 pastraipoje teigia, kad „Pirma, kaip buvo nurodyta aukščiau, CE nurodomas įrodinėjimo standartas yra aukštesnis negu taikomas pagal Horizontalių susijungimų vertinimo gaires <...>“. Vis dėlto, vien Konkurencijos tarybos referavimas į Horizontaliųjų susijungimų gaires savaime nepagrindžia institucijos pozicijos dėl įrodinėjimo standarto, nes Bendrasis Teismas, kurio sprendimu rėmėsi „CE“, t. y. pareiškėjos pasitelkti konsultantai iš Copenhagen Economics būtent ir yra susijęs su Horizontaliųjų susijungimų gairių taikymu, t. y. išaiškina, kokio pobūdžio įrodinėjimo standartas turėtų būti taikomas vertinant horizontaliuosius susijungimus. Nors Konkurencijos taryba teigia, kad šis sprendimas yra apskųstas, pastebėtina, kad šis Bendrojo Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnis numato, jog apskundimas Bendrojo Teismo sprendimo vykdymo nesustabdo.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė vertindama, ar koncentracija „itin apribojo konkurenciją“, turi vertinti dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y. turi būti įrodyta, kad: 1) dėl koncentracijos turėtų išnykti svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių; ir 2) dėl koncentracijos turėtų sumažėti konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams. Be to, turi būti vertinama, ar koncentracijos poveikis bus tokio pačio neigiamo masto, kaip sukuriant ar sustiprinant dominuojančią padėtį. Pasak pareiškėjos, tokį vertinimą pagrindžia tiek Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas, tiek ir Konkurencijos įstatymo analizė.

Pareiškėjos įsitikinimu, nepriklausomai nuo taikomo įrodinėjimo standarto, Konkurencijos tarybos išvados dėl Dobeles kaip svarbaus konkurencinio suvaržymo yra bet kuriuo atveju nepagrįstos. Dobeles niekada nebuvo pagrindinis konkurencinio suvaržymo šaltinis Baltic Mill atžvilgiu bei neišsiskyrė iš kitų konkurentų. Pavyzdžiui, nagrinėjamose rinkose Baltic Mill visada susidurdavo su konkurenciniu spaudimu iš AB „Kauno grūdai“, kuris miltų bei miltų mišinių rinkose buvo didžiausias Baltic Mill konkurentas. Dobeles tuo tarpu susidurdavo su konkurenciniu spaudimu iš Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ pusės, nes pastarieji tiekėjai visada buvo pasirinkimas Nr. 1 ir Nr. 2 tiek tiesioginiams klientams – mažmeninės prekybos įmonėms, tiek netiesioginiams klientams – vartotojams, miltus ir miltų mišinius perkantiems parduotuvėse.

Privačiu prekės ženklu pažymėtų miltų rinkoje AB „Kauno grūdai“ tenkanti rinkos dalis yra 80–90% ribose, Baltic Mill rinkos dalis – 10–20% ribose, o pareiškėjos rinkos dalis neviršija 5%. Nors Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad privataus prekės ženklo miltai yra perkami konkurso būdu, dėl ko rinkos dalies dydis šioje rinkoje nėra patikimas rodiklis Dobeles, kaip konkurento svarbai apibūdinti, tačiau ir Konkurencijos tarybos atlikta konkursų analizė parodo, jog Dobeles dalyvauja tik nedidelėje dalyje konkursų, o laimi konkursus dar rečiau. Pagrindinė konkurencija konkursuose atitinkamoje rinkoje vyksta tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“.

Pagrindiniais konkurentais Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai: yra ir miltų mišinių rinkoje. Vartotojų apklausų vertinimu, būtent Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ turi populiariausius prekės ženklus, jie yra konkurentas Nr. 1 ir Nr. 2 pagal rinkos dalis. Taigi, Dobeles negali būti kvalifikuojama kaip „svarbi konkurencinė jėga“, nes „svarbi konkurencinė jėga“ išsiskiria iš kitų konkurentų daromu poveikiu konkurencijai. Šiuo atveju Dobeles kaip savarankiško konkurento buvimas tokio efekto neturėjo, nes reikšmingiausią poveikį konkurencijai atitinkamose rinkose darė didžiausi šių rinkų „žaidėjai“. Todėl Dobeles ir Baltic Mill susijungimas nesudaro prielaidų konstatuoti, jog dėl koncentracijos išnyko svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių.

Esminis Nutarime pateiktos analizės trūkumas yra tai, jog ji nepagrindžia išvados, jog Dobeles yra tiek reikšmingas konkurentas, kad jo, kaip nepriklausomo konkurento „praradimas“ turėtų tokį poveikį, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip reikšmingas konkurencijos ribojimas. Vien ta aplinkybė, kad oligopolinėje rinkoje sumažės konkurentų skaičius, savaime tokio poveikio neįrodo. Priešingu atveju, t. y. tokių argumentų pagrindu galima būtų uždrausti bet kurį konkurentų susijungimą oligopolinėje rinkoje.

Nesutinka su atsakovės išvadomis, kad dėl Koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje atitinkamoje rinkoje.

Nutarime nepagrįstai ignoruojama ta aplinkybė, jog Dobeles yra itin mažas konkurentas itin siaurai apibrėžtoje rinkoje (5–6 % rinkos dalies), o 2021 m. pareiškėjos dalis pagal pardavimų vertę yra nurodama kaip esant intervale nuo 0 iki 5%. Tačiau, Dobeles pardavimai gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvoje 2021 m. sudarė vos 72 044 EUR, t. y. buvo 2–3 kartus mažesni nei pardavimai ankstesniais metais (2018, 2019 ar 2020 m.). Atitinkamai, darant prielaidą, kad Dobeles rinkos dalis pagal pardavimo pajamas 2018–2020 m. laikotarpiu siekė viršutinę intervalo ribą, t. y. 5%, tokiu atveju galima daryti išvadą, jog 2021 m. Dobeles rinkos dalis parduodant gamintojo prekės ženklu pažymėtus ir galutiniams vartotojams skirtus kvietinius ir ruginius miltus sudarė apie 2% pagal pardavimo pajamas (ir apie 2–3% pagal pardavimų apimtį).

Itin maža vienam iš koncentracijos dalyvių tenkančios atitinkamos rinkos dalis yra pagrįstas įrodymas, jog dėl koncentracijos neigiamas pokytis rinkoje neįvyks. Tai pripažįstama ir Horizontalių susijungimų gairėse. Horizontalių susijungimų gairės nurodo, jog santykinai mažą rinkos dalį turinčių ūkio subjektų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio svarba gali būti didesnė nei suponuoja jų rinkos dalis tik tam tikrais, išimtiniais atvejais (pvz., gairių 17, 20 ar 37 p.), t. y. santykinai mažą rinkos dalį turintis konkurentas gali būti svarbiu konkurencinio spaudimo šaltiniu tik tuo atveju, jeigu jis pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios leidžia teigti, kad esama situacija ir esami rinkos dalių dydžiai neatspindi tikėtino atitinkamos įmonės svarbos išaugimo. Konkrečiau, nekoordinuojamų padarinių vertinimui aktualūs Horizontaliųjų susijungimų gairių 20 p. a ir b papunkčiai nurodo tokias mažą rinkos dalį turinčios įmonės savybes, kaip buvimas neseniai į rinką įėjusiu ūkio subjektu (kas reiškia, jog jos rinkos dalis nėra „nusistovėjusi“) bei buvimą svarbiu novatoriumi (kas reiškia, jog padėtis rinkoje gali reikšmingai pasikeisti dėl naujo išradimo). Tačiau Dobeles nepasižymi tokiomis savybėmis. Ji nėra nei neseniai į rinką įėjęs ūkio subjektas, nei svarbus novatorius. Tai, kad išvada apie reikšmingą neigiamą poveikį konkurencijai yra nesuderinamas su itin maža vieno iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalimi pripažįstama ir pačios Konkurencijos tarybos ir Europos Komisijos praktikoje (Swedbank ir Danske bank koncentraciją). Siekdama nepagrįstai sumenkinti itin mažos Dobeles atitinkamos rinkos dalies reikšmę koncentracijos vertinimui, Konkurencijos taryba pateikia nuorodą į koncentracijos dalyvių gamybinius pajėgumus, teigdama, jog Dobeles ir Baltic Mill turi didžiausius projektinius gamybos pajėgumus. Tačiau toks „argumentas“ taip ir nepaaiškina, kodėl tai keičia Dobeles kaip konkurencinio spaudimo šaltinio vertinimą. Pažymi, jog pareiškėjos gamybiniai pajėgumai yra skirti ne tik Lietuvos rinkai, tačiau ir Latvijai ir Estijai.

Abejotina atsakovės išvada laiko ir tai, kad AB „Kauno grūdai“ po koncentracijos gali turėti ribotas galimybes padidinti pasiūlą. Nutarime yra atmetami pareiškėjos argumentai dėl to, jog Dobeles pati neturi laisvų gamybinių pajėgumų, kad galėtų ateityje reikšmingai padidinti pasiūlą Lietuvoje ir tapti svarbiu rinkos dalyviu. Šiame kontekste akcentuoja, jog Dobeles pati neretai perka miltus iš Lenkijos gamintojų nes turimų gamybinių pajėgumų Dobeles neužtenka. Nesutinka ir su kitu atsakovės argumentu, kad Dobeles kvietinių ir ruginių miltų pardavimų Lietuvoje 2021 m. sumažėjimą galėjo nulemti vykstanti koncentraciją, t. y. jog Dobeles galėjo pati sąmoningai sumažinti pardavimus į Lietuvą. Nurodo, jog Konkurencijos tarybos išvados turi būti grindžiamos įrodymais. Konkurencijos taryba negali nuspręsti ignoruoti su jos išvadomis nesiderinančias faktines aplinkybes vien padarydama hipotetinę prielaidą, jog Dobeles sąmoningai sumažino savo pardavimus Lietuvoje. Teigia, kad pareiškėjos miltų pardavimai Lietuvoje buvo itin maži ir 2018, 2019 ir 2020 m., t. y. nepriklausomai nuo to, kaip traktuotume 2021 m. pardavimus, tai niekaip nekeičia tos aplinkybės, jog Dobeles rinkos dalis per pastaruosius 10 metų neviršijo 5% pagal pardavimų vertę (ar apytiksliai 6% pagal apimtį). Kitaip tariant, prielaida, jog Dobeles neva sąmoningai sumažino savo rinkos dalį keliais procentais yra nekorektiška vien dėl to, kad 2021 m. pokytis koncentracijos vertinimui esminės įtakos neturi. Atkreipia dėmesį, kad pardavimai smuko ir kitose rinkose, ne tik miltų, tačiau atsakovė nepaaiškina, kodėl ta pati tendencija nepasireiškė ir kitose nagrinėjamose rinkose. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime tai vadina Dobeles „strategijos“ pasikeitimu, nors Dobeles nekeitė jokios savo strategijos. Dobeles tiesiog peržiūrėjo savo kainas, atsižvelgdama į išaugusius kaštus.

Dėl Herfindalio Hiršmano Indekso (toliau – ir HHI) rodiklio nurodo, kad jis tik atspindi rinkoje veikiančių ūkio subjektų rinkos dalių, pakeltų kvadratu sumą. Kaip rodiklis, HHI apkritai nieko nepasako apie atskiro ūkio subjekto vaidmenį. Tas pats pasakytina apie argumentą dėl Dobeles kaip trečio „žinomiausio atitinkamos rinkos subjekto“. Kadangi rinka yra oligopolinė, visi jos dalyviai yra „žinomi“. Tačiau pagal savo prekės ženklo žinomumą Dobeles negali prilygti nei Baltic Mill, nei AB „Kauno grūdai“ – jos prekės ženklas ne tik, kad yra tik penktas pagal žinomumą, t. y. atsilieka nuo Baltic Mill bei AB Kauno grūdai, bet ir nuo prekybininkams priklausančių „privačių“ prekės ženklų. Teiginys, jog Baltic Mill ir Dobeles konkuruoja kainomis, taip pat nieko nepasako, kadangi kainų konkurencija vyksta tarp visų rinkos dalyvių. Nėra jokių įrodymų, jog būtent Dobeles buvimas lemia Baltic Mill produkcijos kainų lygį. Priešingai, tokių įrodymų negali būti vien dėl to, kad Dobeles yra itin mažas rinkos dalyvis ne tik savo rinkos dalimi, bet ir rinkos „padengimu“ – Dobeles produkcijos beveik nėra didžiųjų prekybos tinklų reguliariame asortimente.

Nutarime pateikiama konkurencinio artumo analizė yra grindžiama prielaida, jog oligopolinėje rinkoje, kurioje yra mažai rinkos dalyvių, visi konkurentai yra artimi ir svarbūs. Kadangi oligopolinėse rinkose veikia nedaug konkurentų, kurie neišvengiamai sąveikauja. Horizontalių susijungimų gairėse įtvirtina analizės principus, kurie suponuoja poreikį nustatyti, jog būtent koncentracijos dalyviai yra artimi konkurentai, t. y. kad jie kaip konkurentai ar konkurencinio spaudimo šaltiniai vienas kito atžvilgiu išsiskiria iš kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų tarpo. Priešingu atveju, t. y. vadovaujantis Nutarime įtvirtinta logika, jog visi oligopolinėje rinkoje veikiantys konkurentai yra vienodai artimi ir svarbūs, tektų pripažinti, jog koncentracijos oligopolinėje rinkoje yra apskritai negalimos ir/arba a priori nustatyti minimalų rinkoje veikiančių konkurentų skaičių (pvz., ne mažiau kaip 3), kuris turėtų būti saugomas uždraudžiant visas koncentracijas, kurios dar labiau sumažintų rinkoje veikiančių ūkio subjektų skaičių. Horizontalių susijungimų gairės ex ante neįtvirtina jokio minimalaus rinkos dalyvių skaičiaus, kuris turėtų būti išlaikytas. Lygiai taip pat jos nesuponuoja išvados, jog koncentracijos oligopolinėse rinkose turėtų būti draudžiamos vien todėl, kad rinka jau iki koncentracijos buvo oligopolinė.

Pareiškėjos vertinimu, pagal rinkos dalis akivaizdžiai matyti, jog artimiausias Baltic Mill konkurentas ir didžiausias konkurencinio spaudimo šaltinis yra būtent AB „Kauno grūdai“. Tiek Baltic Mill, tiek AB „Kauno grūdai“ yra Lietuvoje veikiantys gamintojai, kurie valdo nuo seno Lietuvoje žinomus (lietuviškus) prekės ženklus. Dobeles prekės ženklas pagal šiuos parametrus reikšmingai atsilieka nuo Malsena ir Kauno grūdai prekės ženklų ir yra artimas „privatiems“ (t. y. prekybininkams priklausantiems) prekės ženklams (netgi atsilikdamas nuo kai kurių iš jų). Be to, net 84% Baltic Mill („Malsena“) prekės ženklui nelojalių klientų artimiausia alternatyva Baltic Mill „Malsena“ prekės ženklui laiko AB „Kauno grūdai“ prekės ženklą. Tuo tarpu, palyginimui, Dobeles prekės ženklą alternatyva Baltic Mill laiko vos 6% vartotojų, kas yra netgi mažiau už Lidl „Castello“ (14%) ir Maxima „Favorit“ prekės ženklus (8%)). Tyrimo bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų apie tai, kaip Dobeles prekių atsisakę prekybininkai ieškojo alternatyvų, t. y. ar konkurencija dėl lentynų „užpildymo“ vyko tarp Dobeles ir Baltic Mill, ar tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ gamintojo prekės ženklu pažymėtų ir galutiniams vartotojams skirtų kvietinių ir ruginių miltų rinkoje Lietuvoje artimiausi konkurentai yra Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“. Tai reiškia, kad Baltic Mill ir Dobeles koncentracija svarbaus konkurencinio spaudimo šaltinio neeliminuos, kadangi tiek iki koncentracijos, tiek po koncentracijos pagrindęs konkurencinio spaudimo šaltiniu buvo ir išliks AB „Kauno grūdai“.

Dėl Lenkijos miltų gamintojų keliamos grėsmės nurodo, kad atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į šių miltų gamintojų grėsmę. Konkurencijos taryba akcentuoja, jog Dobeles yra tik vienas iš trijų gamintojų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, ir, kad klientai neturi galimybių surasti naujų tiekėjų, jeigu Baltic Mill ir Dobeles po koncentracijos nuspręstų pakelti kainas. Prielaida apie kainų pakėlimą šios koncentracijos kontekste yra neteisinga vien dėl tos priežasties, kad konkurento su mažesne nei 5% rinkos dalies „praradimas“ negali turėti tokio poveikio rinkai, t. y. pakeisti santykį taip, jog iki koncentracijos negalėjęs vienašališkai kainų rinkoje pakelti ūkio subjektas po koncentracijos įgytų tokią rinkos galią, kad kainų pakėlimas taptų įmanomas.

Tyrimo metu pareiškėja pateikė Konkurencijos tarybai ir alternatyvių įrodymų – ekonominių konsultantų iš Copenhagen Economics atliktą Lenkijoje veikiančių miltų gamintojų ir jų pajėgumų analizę, kuri parodo, jog, atsižvelgiant į transportavimo kaštus, Lenkijoje veikiantys gamintojai galėtų tapti alternatyviu tiekimo šaltiniu tuo atveju, jeigu po koncentracijos Dobeles imtų kelti kainas. Tai pat Konkurencijos tarybai buvo pateikta Copenhagen Economics atlikta „Konkurencinių suvaržymų miltams, parduodamų didmenos mažmenininkams Lietuvoje, įvertinimą“, kurios kontekste taip pat buvo įvertintas konkurencinis spaudimas, ateinantis iš Lenkijos gamintojų. Argumentas, jog neva faktinių prekybos srautų nebuvimas įrodo, jog Lenkijos gamintojai negali tapti tinkama alternatyva koncentracijos dalyviams, yra neteisingas dėl kelių priežasčių. Prekybos srautų nebuvimas savaime neleidžia padaryti jokios baigtinės išvados. Tiekimų iš užsienio nebuvimą gali lemti, pavyzdžiui, tai, jog būtent dėl baimės prarasti pardavimus vietiniai gamintojai palaiko tokį kainų lygį, kuriam esant jų pirkėjai neturi paskatų prekes gabentis iš toliau. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad už šalies ribų esantys gamintojai daro poveikį šalyje veikiantiems ūkio subjektams, t. y. veikia kaip konkurencinio spaudimo šaltinis nepaisant to, kad prekės iš užsienio nėra vežamos.

Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai praeityje naudojo strategiją, kuomet pirkimai iš Lenkijos gamintojų buvo panaudoti kaip priemonė „sudrausminti“ Lietuvoje veikiančius gamintojus. Tiekimo srautų iš Lenkijos nebuvimą gali paaiškinti ir tai, kad galutiniams vartotojams skirtų miltų pirkimo rinka taip pat yra koncentruota, dėl ko miltų tiekėjai, įskaitant Baltic Mill ir Dobeles, susiduria su didele pirkėjų derybine galia. Koncentracijos dalyviai kainas mažmeninės prekybos tinklams gali pakelti tik tada, kai didėja grūdų savikaina bei kiti gamybos kaštai, su sąlyga, jog įrodo, kad kainos keliamos ne daugiau, nei kaštų augimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad koncentracijos vertinimo kontekste turi būti atliekamas į ateitį orientuotas vertinimas, kurio metu siekiama nustatyti, kaip vystytųsi konkurencija rinkoje po koncentracijos, t. y. rinkoje įvykus pokyčiui. Vertindama Lenkijos gamintojų konkurencinį spaudimą po koncentracijos Konkurencijos taryba turėjo ne tik įvertinti iki koncentracijos buvusią situaciją (t. y. kad apklausti mažmenininkai lenkiškų miltų nepirko), bet ir užduoti klausimą, kaip mažmenininkai elgtųsi, jei koncentracijos dalyviai įgytų rinkos galią ir miltų kainas imtų kelti. Tačiau tokio vertinimo atlikta nebuvo. Nutarime apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais, jog pakuotės, rūšių skirtumai tarp lietuviškų ir lenkiškų miltų bei galimai maži užsakymų kiekiai nulemia tai, jog Lenkijos tiekėjų pasiūlymai tampa nekonkurencingi. Nutarime nėra jokių skaičiavimų ar analizės, kuri pagrįstų, jog Lenkijos gamintojai būtų nekonkurencingi net ir tuo atveju, jeigu koncentracijos dalyviai bandytų paketi kainas. Iš esmės Konkurencijos taryba apsiribojo tik tuo, jog pateikė kai kurių mažmeninės prekybos įmonių atsakymų, apibūdinančių situaciją iki koncentracijos, interpretaciją. Tačiau nėra jokio pagrindimo, jog toks situacijos rinkoje matymas išliks aktualiu ir tuo atveju, jei Lietuvos gamintojai imtų kainas kelti.

Pasisakydama dėl lenkiškų miltų skirtumų nurodo, kad atsakovė, vertindama Lenkijos gamintojų konkurencinį spaudimą, daro loginę klaidą: viena vertus, teigia, jog įvežimo iš Lenkijos nebuvimą lemia skirtingos miltų rūšys Lietuvoje ir Lenkijoje, skirtingos pakuotės ar maži užsakymų dydžiai, kita vertus, ta pati argumentacija apie šias neva esančias „kliūtis“ yra apibendrinama įvežimo iš Lenkijos nebuvimą pateikiant kaip tokių kliūčių egzistavimo įrodymą.

Sudaromas įspūdis, tarsi visi Konkurencijos tarybos apklausti mažmenininkai būtų indikavę egzistuojant kažkokius skirtumus tarp lietuviškų ir lenkiškų miltų. Tačiau Nutarimo turinys (177 punktas) suponuoja, jog Konkurencijos taryba rėmėsi tik trijų mažmeninės prekybos tinklų – Palink, Maxima ir Aibė – užslaptintais paaiškinimais apie kažkokius neįvardintus Lietuvoje ir Lenkijoje gaminamų miltų „techninių savybių“ skirtumus. Nors tie paaiškinimai, preziumuotina, susiję su Lenkijoje gaminamais miltais, Nutarimo 177 pastraipoje jie yra dėl nesuprantamų priežasčių užslaptinti kaip prekybininkų „komercinė paslaptis“. Kita vertus, kiti mažmenininkai nenurodė jokių konkrečių skirtumų tarp lietuviškų ar lenkiškų miltų.

Miltai yra homogeniška prekė, kadangi miltų gamybos procesas nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei kitur nesiskiria – visur miltas yra pagaminamas sumalant grūdą. Pagrindinė žaliava – grūdai – visur yra tie patys, malūnai naudoja tokią pačią įrangą. Todėl miltas, kaip produktas, iš esmės visur yra toks pats. Nutarime akcentuodama tariamus skirtumus tarp lietuviškų ir lenkiškų miltų Konkurencijos taryba kažkodėl neįvertina kaip reikšmingos tos aplinkybės, jog Dobeles neprekiauja Lietuvoje pagamintais miltais. Dobeles miltus į Lietuvą veža iš Latvijos ir Estijos. Dobeles taip pat yra pateikusi įrodymų, jog Lietuvoje prekiaujama Italijoje pagamintais miltais „Farina“. Pačios Konkurencijos tarybos surinkti duomenys suponuoja, jog Norfa prekybos tinkle yra/buvo prekiaujama Vengrijoje pagamintais miltais. Atitinkamai, vien tai turėjo paskatinti Konkurencijos tarybą iškelti klausimą, kodėl Lietuvoje veikiantiems prekybininkams tinka latviški, estiški, itališki ar vengriški miltai, o štai lenkiški miltai yra kažkuo išskirtiniai.

Pareiškėja skunde daro išvadą, kad atsakovė tiesiog nespėjo tinkamai ištirti Lenkijos gamintojų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio.

Pateiktuose rašytiniuose užklausose Vengrijos ir Lenkijos gamintojams buvo suformuluoti koncentracijos vertinimui itin aktualūs klausimai (apie naujų pajėgumų įvedimą į rinką, ketinimus tiekti miltus į Lietuvą, ketinamas tiekti miltų rūšis, pakuotes, techninių specifikacijų įtaką lenkiškų miltų konkurencingumui), tačiau jos buvo išsiųstos 2022 m. birželio 21 d., likus mažiau nei vienam mėnesiui iki koncentracijos nagrinėjimo išvadų patvirtinimo 2022 m. liepos 19 d., o atsakymams pateikti buvo duotos 7 kalendorinės dienos. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakymas į šias užklausas nebuvo gautas. Pažymi, kad oficialus koncentracijos nagrinėjimas prasidėjo 2021 m. gruodžio 10 d., o per pirmus 6 koncentracijos nagrinėjimo mėnesius Konkurencijos taryba iš esmės neatliko jokių veiksmų, bandydama aiškintis Lenkijos gamintojų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio svarbą. 2022 m. birželio pabaigoje įvykęs bandymas rinkti atitinkamus įrodymus iš Lenkijos gamintojų buvo gerokai pavėluotas, kadangi tuo metu Konkurencijos taryba jau formulavo savo tyrimo išvadas. Tai, kad negavus atsakymo į užklausą Konkurencijos taryba nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susisiekti su respondentais, taip pat patvirtina pareiškėjos vertinimą, jog dėl terminų suvaržymo Konkurencijos taryba tiesiog pritrūko intereso aktyviai rinkti atitinkamus įrodymus.

Akcentuoja, kad Nutarime pateikiama konkurencinio spaudimo iš Lenkijos analizė pasižymi ir kitu trūkumu. Konkurencijos taryba apibendrintai teigia, jog tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių gauti Lenkijos gamintojų pasiūlymai buvo reikšmingai brangesni nei kitų Lietuvoje veikiančių gamintojų pasiūlymai. Tačiau nėra pateikiama išsamaus paaiškinimo apie tai, kokio pobūdžio pasiūlymus yra gavę Lietuvos mažmenininkai, kokios kainos buvo lyginamos konstatuojant, jog Lenkijos gamintojų pasiūlymai buvo reikšmingai brangesni, kaip vyko (ir ar vyko) derybos su Lenkijos gamintojais ir pan. Išvados apie Lenkijos gamintojų konkurencingumą turi būti daromos remiantis tikslia ir patikrinta informacija. Tuo tarpu nei Nutarimo turinys, nei tyrimo bylos medžiaga nesuteikia jokio aiškumo dėl to, kokiais duomenimis disponavo Konkurencijos taryba, apibendrintai teigdama, jog Lenkijos gamintojų pasiūlymai buvo nekonkurencingi.

Vertindama kompensacinę pirkėjo įtaką, atsakovė atsižvelgė tik į mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų pardavimus miltų segmente ir neįvertino, kad pirkėjai gali daryti konkurencinį spaudimą atsisakydami pirkti kitus koncentracijos dalyvių tiekiamus produktus. Be miltų, koncentracijos dalyviai mažmeninę prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams taip pat tiekia makaronus, dribsnius ir miltų mišinius. Tuo atveju, jei koncentracijos dalyviai bandytų pakelti miltų kainas, prekybos centrai galėtų ne tik grasinti pereiti prie alternatyvių miltų tiekimo šaltinių, bet ir atsisakyti pirkti kitus koncentracijos dalyvio tiekiamus produktus.

Pareiškėjos įsitikinimu, Nutarime yra praleistas svarbus analizės etapas – šiuo metu esančios situacijos įvertinimas. Horizontaliųjų susijungimų gairių 9 punktas reikalauja atlikti vadinamąją kontrafaktinę analizę – įvertinti po koncentracijos tikėtinai susiklostysiančią situaciją ir palyginti ją su ta situacija, kuri, tikėtina, susiklostytų nesant koncentracijos. Nutarimo 3.2.1.6 dalyje pateikiama analizė yra pradedama Konkurencijos tarybos išvadomis apie tai, kas galėtų įvykti po koncentracijos, nevertinant, ar tokia hipotezė yra tikėtina atsižvelgiant į iki koncentracijos egzistavusias pirkėjo kompensacinės įtakos apraiškas. Tačiau, jeigu Konkurencijos taryba savo analizę būtų pradėjusi nuo esamos situacijos įvertinimo, ji neišvengimai būtų turėjusi užduoti svarbų klausimą – ar tikėtina, kad tokio smulkaus rinkos dalyvio kaip Dobeles susijungimas su Baltic Mill pakeistų tiekėjo-pirkėjo santykių pusiausvyrą taip, jog pirkėjai prarastų tuos derybinės galios svertus, kuriais jie naudojosi iki koncentracijos. Nurodo, kad susijungimas su itin mažu rinkos dalyviu, kurio produkcija prekiauja tik dalis mažmenininkų, šios pusiausvyros pakeisti negali. Tuo tarpu kainų augimas galėtų tik paskatinti prekybininkus investuoti į privataus prekės ženklo stiprinimą bei ieškoti alternatyvų Lenkijoje.

Nurodo, kad atsakovė klaidingai vertino įėjimo į rinką kliūtis bei naujos įmonės įėjimą į rinką tikimybę. Pažymi, kad vertinant naujos įmonės įėjimo į rinką galimybę, vertinamas negali būti atliekamas abstrakčiai, ignoruojant konkrečių koncentracijos dalyvių padėtį rinkoje bei tikėtinus koncentracijos padarinius. Tiksliau, toks vertinimas yra atliekamas siekiant nustatyti, ar įmanomas toks naujos įmonės įėjimas į rinką, kuris atsvertų potencialiai neigiamus nagrinėjamos koncentracijos padarinius.

Pastebi, jog tam, kad Lietuvoje veikiantys tiekėjai būtų sudrausminti, nėra būtinas didelio masto įėjimas į rinką. Praeityje yra buvęs atvejis, kai Lietuvoje veikiančios mažmeninės prekybos įmonės ėmė pirkti galutiniams vartotojams skirtus gamintojo prekės ženklo kvietinius miltus iš Lenkijos gamintojų, o Lietuvos gamintojams sumažinus kainas, mažmenininkai sugrįžo prie „įprastos“ pirkimo praktikos iš „vietinių“ gamintojų. Tai yra labai konkretus pavyzdys, kuris parodo, kaip realiai naujos įmonės įėjimas į rinką gali suveikti kaip tiekėjus drausminant priemonė. Tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog vartotojai keistų savo pirkimo įpročius ar parduotuvės pasirinkimą vien dėl to, kad parduotuvėje neranda vieno ar kito miltų prekės ženklo. Be to, svarbu ir tai, kad mažmenininkai valdo produkto patekimą į lentynas ir pas vartotojus. Vien mažmenininko sprendimas kurioje lentynoje išdėstyti miltų pakuotes gali turėti įtakos produkto paklausai ir prekės ženklo prestižui. Dėl to prekybininkams nėra esminių kliūčių įvesti naują miltų gamintoją ar prekės ženklą tais atvejais, jei kuris nors tiekėjas bando pasinaudoti rinkos galia.

Konkurencijos tarybos išvados apie naujų įmonių įėjimo į rinką galimybės nebuvimą yra nesuderinamos ir su Rivona/prekybos tinklo Norfa pateiktais paaiškinimais apie miltų pirkimo iš Vengrijos gamintojo galimybes. Tiek Rivona/Norfa įžvelgiama (ar realizuojama) galimybė vežti miltus iš Vengrijos, demonstruoja, jog priėjimą prie „rinkos“ arba vartotojų valdantys mažmenininkai gali įvesti į rinką naują prekės ženklą ar gamintoją, kadangi miltai nėra tiek diferencijuotas ar svarbus produktas, jog vien dėl konkretaus prekės ženklo miltų nebuvimo vartotojai keistų savo pirkimo įpročius. Bent jau tokių įrodymų tyrimo bylos medžiagoje, o Nutarime jie taip pat nenurodomi.

Pareiškėjos pozicijos nepaneigia ir Nutarimo 268 pastraipoje Konkurencijos tarybos cituojami du sakiniai paimti iš Latvijos konkurencijos institucijai pateiktų koncentracijos dalyvių paaiškinimų. Konkurencijos taryba šią citatą interpretuoja iškreipdama jos esmę. Kadangi Latvijos konkurencijos institucija nagrinėjo vadinamąją „žlungančios įmonės“ situaciją, koncentracijos dalyviai pateikė paaiškinimą, dėl kokių priežasčių gamybinei veiklai naudojamas turtas neišvengiamai išeis iš rinkos. Atitinkamai, Latvijos konkurencijos institucijai pateiktuose paaiškinamuose kalbant apie naujų konkurentų atėjimą į rinką buvo turėta omenyje naujus gamybinius pajėgumus Latvijoje vystantys konkurentai, tiksliau tokių konkurentų nebuvimas. Tokie paaiškinimai jokiu būdu nesuponavo tos reikšmės, kurią jiems bando suteikti Konkurencijos taryba interpretuodama kaip pasakymą neva Latvijoje (ar Lietuvoje) negali atsirasti kitų gamintojų miltų.

Pasisakydama dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo nurodo, kad su atsakovės vertinimu nesutinka.

Nutarime yra ignoruojama, jog koncentracijos dalyvių pardavimai privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų rinkoje yra itin maži, koncentracijos dalyviai nėra pagrindiniai atitinkamos rinkos „žaidėjai“, o Dobeles rinkos dalis 2019–2021 m. laikotarpiu itin maža . 2018 m., kai Dobeles turėjo didžiausią (30–40% intervale) rinkos dalį, jos pardavimai sudarė 281 tūkst. Eur, tuo tarpu 2019 m. pardavimai sudarė tik 43 tūkst. Eur, 2020 m. – vos 12 tūkst. Eur, o 2021 m. – 18 tūkst. Eur, t. y. 2020–2021 m. Dobeles pajamos šioje rinkoje buvo mažesnės nei 18 600 Eur žyminis mokestis, kurį Dobeles sumokėjo Konkurencijos tarybai už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą. Pateikiami duomenys taip pat suponuoja, jog pagrindinis rinkos žaidėjas šioje rinkoje yra AB „Kauno grūdai“, kurie nuosekliai didino savo rinkos dalį – 2020 ir 2021 m. AB „Kauno grūdai“ tenkanti rinkos dalis buvo 80–90% intervale. Net jeigu rinkos dalis „konkursinėje“ rinkoje pati savaime nėra pakankamai informatyvus rodiklis, atitinkama Dobeles rinkos dalies ir pardavimų dinamika – stabiliai maža rinkos dalis ir keliolikos tūkstančių eurų pardavimai – leidžia abejoti prielaida tiek apie Dobeles kaip konkurencinio spaudimo šaltinio svarbą, tiek apie reikšmingai neigiamą šios koncentracijos poveikį rinkai. Konkurencijos taryba akcentuoja, jog Dobeles ne tik dalyvauja konkursuose, bet kartais ir juos laimi. Dėl to AB „Kauno grūdai“ ir Baltic Mill neva turi atsižvelgti į Dobeles ir siūlyti konkurencingas kainas. Tačiau toks Konkurencijos tarybos argumentas ignoruoja pakankamai akivaizdų faktą, jog konkurencija privataus prekės ženklo miltų tekimo rinkoje vyksta pirmiausia tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“. AB „Kauno grūdai“ yra pagrindinis Lietuvoje vykstančių konkursų laimėtojas, turintis 80–90% intervale esančią rinkos dalį. Dėl to dalyvaudama konkursuose ir teikdama pasiūlymą, Baltic Mill orientuojasi būtent į AB „Kauno grūdai“ kaip į konkurentą, su kurio pasiūlymu ji konkuruos. Nėra paaiškinama, kaip Dobeles pasiūlymai gali „varžyti“ AB „Kauno grūdai“ ir Baltic Mill, turint omenyje tiek tai, kad šie ūkio subjektai beveik visada yra pranašesni už Dobeles.

Konkurencijos taryba ignoruoja ir tai, kad mažmeninės prekybos įmonių rengiami konkursai nėra skaidrūs. Tai yra, konkurentai nežino kas yra kviečiamas į konkursus, taip pat konkurentai nežino vienas kito pasiūlymų ar jų kainų. Nors derybų metu mažmeninės prekybos įmonės gali indikuoti, jog įvardintas ar neįvardintas konkurentas pasiūlė geresnę kainą, tačiau konkurso dalyvis niekada negali to patikrinti. Dėl to, dalyvaudama konkursuose ir teikdama pasiūlymus, Baltic Mill visada preziumuoja, jog jai reikia laimėti prieš AB „Kauno grūdai“. Dėl tos pačios priežasties, kai prekybininkai prašo pagerinti kainos pasiūlymą, Baltic Mill paprastai preziumuoja, jog taip yra dėl to, kad prekybininkas renkasi tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“, o ne tarp Baltic Mill ir Dobeles. Tikėtina, jog lygiai taip pat situaciją vertina ir AB „Kauno grūdai“.

Nutarimo 320 pastraipoje nurodoma aplinkybė, jog Dobeles yra kviečiama tik į nedidelę dalį konkursų (30–40%). Pastaroji aplinkybė suponuoja, kad AB „Kauno grūdai“ su savo esamais pajėgumais ne tik sugeba sudaryti konkurencinį spaudimą Baltic Mill, bet ir laimėti 80–90% procentų rinkos. Dobeles ir Baltic Mill susijungimas šiai dinamikai negali daryti įtakos. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl koncentracijos dalyviai turėtų ir galėtų pakelti kainas po koncentracijos, jeigu abu koncentracijos dalyviai ir taip jau yra praradę šią rinką AB „Kauno grūdai“, o pati koncentracija nedaro įtakos pagrindiniams konkurentams, t. y. koncentracija vyksta tarp Baltic Mill ir įmonės, kuri daugeliu atveju apskritai nedalyvauja konkursuose (t. y. Dobeles).

Dėl atsakovės teiginio, kad pareiškėja ne tik dalyvauja konkursuose, bet ir juos laimi paaiškina, kad šie argumentai nepagrindžia, kad pareiškėja yra svarbi konkurencinė jėga. Nutarime Konkurencijos taryba kaip įrodymą akcentuoja (cituoja) ir pirkėjų pasisakymus, jog po koncentracijos sumažėtų konkursų dalyvių skaičius. Tačiau šie pasisakymai jokiu būdu nesuponuoja, jog būtent Dobeles yra reikšminga konkurencinė jėga. Kaip paaiškinta aukščiau, rinkos dalyvių skaičiaus sumažėjimas yra bet kurios horizontalios koncentracijos pasekmė. Todėl, jeigu argumentas apie tiekėjų skaičiaus sumažėjimą būtų traktuojamas kaip per se įrodymas, jog koncentracija eliminuoja svarbią konkurencinę jėgą, tokiu atveju būtų galima uždrausti bet kurią horizontalią koncentraciją, ypač oligopolinėje rinkoje.

Dėl koncentracijos dalyvių artumo paaiškina, kad Nutarimo 3.2.2.2 dalyje pateikiamas Dobeles ir Baltic Mill konkurencinio artumo vertinimas yra metodologiškai nekorektiškas ir prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Akcentuoja, jog dalis atsakovės vertinimo yra paremtas užslaptintais duomenimis, todėl pareiškėjai tik lieka spėlioti dėl tokių išvadų pateikimo, o kitos atsakovės išvados paremtos labai riboto skaičiaus konkursų analize. Nutarimo 289 pastraipoje yra nurodoma, kad buvo analizuoti tik 8 konkursai, vykę per vienerius metus. Atitinkamai, pavyzdžiui, 293 pastraipos teiginys, kad Baltic Mill ir Dobeles buvo vieninteliai konkurso dalyviai 10–20% atvejų, iš esmės reiškia, kad tai buvo tik vienas toks konkursas. Be to, ir pastaruoju atveju nėra aišku, ar Baltic Mill ir Dobeles buvo vieninteliai dalyviai dėl to, kad AB „Kauno grūdai“ nedalyvavo, ar todėl, kad AB „Kauno grūdai“ net nebuvo pakviesta.

Pastebi, kad Konkurencijos taryba Nutarimo 291–293 pastraipose tiesiog pateikia įvairią ūkio subjektų dalyvavimo konkursuose statistiką, konkrečiai nepaaiškindama, ką kiekvienas toks statistinis „pjūvis“ suponuoja Konkurencijos tarybos išvadų kontekste. Lygiai taip pat nėra aišku, kuo remiantis yra daroma 294 pastraipos išvada, kad Dobeles dalyvavimas konkursuose mažina Baltic Mill tikimybę laimėti. Taip pat nėra pateikiamas bendras konkursų analizės metodologijos paaiškinimas, kuriuo remiantis būtų galima suprasti, kokia statistinių duomenų koreliacija ir kodėl įrodo konkurencinį artumą, bei įvertinti kiek tokia analizė atitinka Europos Komisijos praktiką.

Nutarimo 297 pastraipoje yra pripažįstama, kad „kiekybiškai“ įvertinti Dobeles dalyvavimo konkursuose įtakos Baltic Mill kainoms nėra galimybės dėl to, kad būtų sudėtinga palyginti skirtingų laikotarpių konkursus (skirtingų laikotarpių pasiūlymų kainas gali lemti tam laikotarpiui būdingi kainų svyravimai) ir būtų sudėtinga palyginti atskirus konkursus, nes kiekviename konkurse perkamų produktų sudėtis gali skirtis. Tačiau toks Konkurencijos tarybos paaiškinimas suponuoja, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog Dobeles buvimas rinkoje ar dalyvavimas konkursuose daro įtaką Baltic Mill (ir AB „Kauno grūdai“) konkursinių pasiūlymų kainų lygiui.

Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog Baltic Mill ir Dobeles yra artimiausi konkurentai, dėl ko konkurencijos tarp šių ūkio subjektų praradimas, tikėtina, turėtų neigiamos įtakos konkurencijai privačia etikete pažymėtų galutiniams vartotojams skirtų kvietinių ir ruginių miltų rinkoje. Priešingai, net ir pačios Konkurencijos tarybos surinka informacija/duomenys, rodo, jog pagrindiniai konkurentai šioje rinkoje yra Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgia į Lenkijos miltų gamintojų keliamą grėsmę bei nepagrįstai daro išvadą, jog koncentracijos dalyvių po koncentracijos negalėtų suvaržyti naujo konkurento įėjimas į atitinkamą rinką privačiu prekės ženklu pažymėtų miltų. Pareiškėjos teigimu, įėjimas į „privačios etiketes miltų rinką“ yra dar paprastesnis nei įėjimas į „gamintojo prekės ženklo miltų rinką“. Atsakovė pripažįsta, kad Lietuvoje veikiantys mažmenininkai kviečia teikti pasiūlymus ne tik Lietuvos, Latvijos bei Estijos miltų gamintojus, bet ir Lenkijos bei kitų šalių miltų gamintojus. Nors Konkurencijos taryba akcentuoja, jog kitose šalyse esantys gamintojai dažniausiai į tokius kvietimus nereaguoja, tačiau pastaroji aplinkybė yra svarbi savaime vien dėl to, jog ji parodo kaip prekybininkai vertina tiekimo galimybes / alternatyvas – tai, kad jie rinkos potencialą mato plačiau nei Konkurencijos taryba. Iš esmės Konkurencijos tarybos kritinis požiūris į Lenkijos gamintojus kaip į konkurencinio spaudimo šaltinį yra grindžiamas faktinių pirkimų iš Lenkijos nebuvimu bei ta aplinkybe, jog Lenkijos gamintojų pasiūlymai buvo reikšmingai brangesni. Tačiau nurodo, kad atsakovė analizavo nedidelį pasiūlymų skaičių, todėl tokias prielaidas vertina kaip nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad realios kainos yra prieinama ne pasiūlymuose, o jau tik įvykus deryboms. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog Lenkijos gamintojai negali būti 30% brangesni nei Lietuvos gamintojai ar Dobeles. Kadangi jie yra labiau nutolę nuo eksporto uostų, jų pagrindinės žaliavos – grūdų – supirkimo kaina yra geresnė nei Lietuvos ir tuo labiau Latvijos ar Estijos gamintojų. Pati pareiškėja perka lenkiškus miltus ir gabena juos į Latviją, kai pritrūksta miltų dėl ribotų gamybinių pajėgumų, t. y. pareiškėjai yra pigiau miltus pirkti Lenkijoje, nei, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Pažymi, kad lenkiškais miltais aktyviai prekiaujama vadinamojoje „B2B“ rinkoje (t. y. tiekiant miltus kepykloms, HORECA sektoriui ir pan.). Konkurencijos taryba nurodo, jog ši aplinkybė nėra aktuali vertinant Lenkijos gamintojų įtaką galutiniams vartotojams skirtų miltų rinkose, nes vartotojams tiekiami miltai turi būti supakuoti ir kitaip pritaikyti pardavimui parduotuvių lentynose. Tačiau tokiu būdu Konkurencijos taryba ignoruoja, kad miltai yra pagrindinis parduotuvės lentynoje esančios pakuotės komponentas. Tiek B2B rinkoje, tiek galutiniams vartotojams skirtų miltų rinkoje parduodami tie patys miltai. Skiriasi tik pakuotės – B2B rinkoje miltai pakuojami į didesnius maišus, arba parduodami betaria forma. Atitinkamai, jeigu lenkiški miltai gali sėkmingai konkuruoti B2B rinkoje, tai turėtų būti kažkokios itin ypatingos aplinkybės, dėl kurių tų pačių miltų „supilstymas“ į vartotojams skirtus pakelius iš esmės pakeistų produkto savikainą.

Nutarimo išvados yra prieštaringos, arba bent jau nenuoseklios: viena vertus Konkurencijos taryba pripažįsta, kad B2B rinkoje lenkiški miltai yra pilnai konkurencingi, kita vertus, teigia, jog galutiniams vartotojams skirtų miltų rinkoje lenkiški miltai nėra konkurencingi, nes neva Lenkijos gamintojų pasiūlymai yra 30% brangesni. Tačiau tam nėra jokių objektyvių prielaidų, nes, kaip paaiškinta aukščiau, tiek B2B rinkoje, tiek galutiniams vartotojams skirti miltai yra tie patys, transportavimo kaštai irgi tie patys, Lietuvos ir Lenkijos gamintojai naudoja tuos pačius (arba tokius pačius) pakelius, kurių savikaina neviršija 4 ct už vienetą (ir niekaip negali sudaryti 30% skirtumo), o fasavimo įranga ir procesai taip pat yra standartiniai.

Nurodo, kad pareiškėja pateikė Konkurencijos tarybai informaciją apie tai, kiek ji mokėdavo Lenkijos gamintojams tais atvejais, kai įsigydavo trūkstamų miltų iš Lenkijos gamintojų. Vėlgi, tie įrodymai taip pat yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos išvada, kad Lenkijos gamintojai yra nekonkurencingi. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymų apie tai, jog prekybos tinklas SPAR Latvijoje ėmė prekiauti privataus prekės ženklo lenkiškais miltais, kas, vėlgi, parodo, jog galutiniams vartotojams skirti privataus prekės ženklo miltai gali būti gabenami iš Lenkijos žymiai toliau nei Lietuvos prekybininkų sandėliai. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymų, jog kai kurie Lenkijos gamintojai netgi reklamuoja savo prekę kreipdamiesi į Lietuvos mažmenininkus ir distributorius. Ginčo dėl privataus prekės ženklo miltų rinkos vertinimo kontekste papildomai pastebi tik tai, kad minėtas Lenkijos gamintojas Szczepanki Sp. Z.o.o. siūlo ne tik į galutiniams vartotojams skirtas pakuotes sufasuotus gamintojo prekės ženklo miltus, bet ir privataus prekės ženklo miltus: „suteikiame galimybę gaminti pagal savo prekės ženklo individualias specifikacijas“. Tai parodo, jog Lenkijos gamintojai Lietuvoje veikiančius mažmenininkus traktuoja kaip realius užsakovus.

Pareiškėja yra įsitikinusi, jog Konkurencijos tarybos atlikta patekimo į privačia etikete pažymėtų miltų rinką kliūčių ir konkurencinio spaudimo iš Lenkijos analizė yra labai paviršutiniška. Konkurencijos taryba tiesiog remiasi aplinkybe, jog faktinių pirkimų iš Lenkijos nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo, neatsižvelgdama į tai, jog konkurenciniam spaudimui išlaikyti pakanka realios galimybės, kuri būtų realizuota vos tik koncentracijos dalyviams pradėjus kelti kainas, egzistavimo.

Nesutinka su Nutarime atliktu vertinimu dėl kompensacinės pirkėjų įtakos ir nurodo, kad tos pačios rūšies privataus prekės ženklo miltus prekybininkai perka tik iš vieno tiekėjo. Atitinkamai, tiekėjų skaičius yra svarbus ta apimtimi, kuria jis įtakoja prekybininko organizuoto konkurso rezultatą, tačiau konkursą laimi tik vienas tiekėjas; privataus prekės ženklo produktus perka ne visi, bet tik didžiausi Lietuvos mažmenininkai, kurie turi tiek galimybes, tiek resursus esant poreikiui paskatinti naujų konkurentų įėjimą į rinką. Pastebi, jog Nutarimo 3.2.2.6 (tiksliau 330 punkte esantis) teiginys, jog konkursuose kainą mažina ne pirkėjo galia, o konkuruojančių ūkio subjektų pasiūlymai, nėra korektiškas, kadangi pirkėjo galia būtent ir pasireiškia per galimybę „priversti“ konkurentus mažinti kainas. Tuo tarpu, konkurencinga pirkimo procedūra yra tik vienas iš būtų tai padaryti. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Nutarimo 3.2.2.6 dalyje pateikiamas pirkėjo kompensacinės galios vertinimas yra nepakankamas ir bet kuriuo atveju nekorektiškas. Jis nepagrindžia išvados, jog po koncentracijos jos dalyviai įgis galimybę pelningai pakelti kainas. Iš esmės tokio pobūdžio analizė net nebuvo atlikta.

Dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo nurodo, kad nesutinka su pateiktu atsakovės vertinimu.

Nutarime, analizuojant koncentracijos poveikį miltų mišinių rinkai, yra nepagrįstai ignoruojama, jog miltų mišinių rinka yra nauja, auganti, bet kol kas dar nedidelė rinka . Atsakovė daro prielaidą, jog išnykus Dobeles ir Baltic Mill tarpusavio konkurencijai, šios įmonės po koncentracijos galės pakelti atitinkamos prekės kainą, o tokio elgesio neatsvers nei esami/likę konkurentai, nei galimas naujas įėjimas į rinką (nes egzistuoja patekimo į rinką barjerai), nei kompensacinė pirkėjo jėga. Tačiau toks koncentracijos poveikio miltų mišinių rinkai vertinimas yra atsietas nuo realybės ir neatitinka aptariamos rinkos specifikos. Miltų mišinių rinka pasižymi viena specifine aplinkybe, kuri nėra būdinga kitoms Nutarime vertinamoms – miltų ar makaronų – rinkoms. Lyginant su kitais Nutarime vertinamais produktais, miltų mišinių rinka yra pakankamai nauja ir dar auganti/besiformuojanti rinka.

Horizontalių susijungimų gairių 14, 17 ir 27 pastraipos suponuoja, jog rinkos dalių dydžiai suteikia pirmąsias indikacijas apie sandorio šalių konkurencinę aplinką bei jų kaip konkurentų svarbą. Atitinkamai, nagrinėjamos rinkos struktūros analizė negali būti atliekama ignoruojant svarbias aplinkybes, dėl kurių informacija apie rinkos dalis gali būti nepatikimu įrodymu vertinant koncentracijos poveikį rinkai. Nutarimo 4.2.1 dalyje, 442, 443 pastraipose pateikiant informaciją apie rinkos struktūrą yra apsiribojama tik rinkos dalių intervalų, išreikštų procentiniais dydžiais pateikimu, nenurodant nei konkretaus rinkos dydžio pinigine (eurais) bei kiekine (kg) išraiška, nei koncentracijos dalyvių pardavimų dydžių. Pateikiant duomenis tokiu būdu yra sudaromas neobjektyvus įspūdis, jog koncentracija vyksta tarp didelių verslų. Tačiau miltų mišinių rinka yra labai nedidelė. Abiejų koncentracijos dalyvių miltų mišinių pardavimai taip pat yra itin maži – 2018–2021 m. laikotarpiu bendri koncentracijos dalyvių miltų mišinių pardavimai svyravo 500–600 tūkst. Eur ribose, o pareiškėjos individualūs pardavimai svyravo 100–140 tūkst. Eur ribose. Metiniai pardavimai pareiškėjos atskiriems klientams varijuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Dešimtimis tūkstančių eurų miltų mišinius perka vos keli klientai.

Naujų produktų rinkose, kuriose paklausa nėra susiformavusi, rinkoje veikiantys tiekėjai yra suinteresuoti didinti pardavimus, o kainų pakėlimas pardavimus paprastai mažina. Taigi, rinkos naujumas ir plėtra turi įtakos tiek atitinkamos rinkos vystymuisi / dinamikai, tiek ir joje veikiančių ūkio subjektų paskatoms.

Nesutinka su atsakovės padaryta išvada dėl koncentracijos dalyvių artumo ir nurodo, kad atsakovė akcentuodama platų asortimentą neatsižvelgia į tai, jog miltų mišiniai yra diferencijuota prekė. Yra skirtingos miltų mišinių rūšys. Be to, skiriasi ir tos pačios rūšies miltų mišiniai. Gamintojai paprastai stengiasi sukurti originalią receptūrą, taip pat gali skirtis jų pakuotės. Dėl šios priežasties, platus asortimentas savaime nereiškia, jog tiekėjai siūlo tokius pačius produktus. Be to, nėra taip, jog mažmeninės prekybos įmonės pirktų iš atskiro tiekėjo visą jo produktų asortimentą ir/ar, kad mišinius perkančių mažmeninės prekybos įmonių asortimentas būtų vienodas. Vertinant argumento apie platų asortimento svarbą, pastebi, jog Nutarime nėra jokios informacijos apie daugumos į Lietuvą miltų mišinius tiekiančių tiekėjų asortimentą. Nutarimo 443 pastraipoje esanti lentelė suponuoja, jog gamintojo prekės ženklo mišinius tiekia 11 tiekėjų, tačiau yra pasisakoma tik apie koncentracijos dalyvių, AB „Kauno grūdai“, Dr. Oetker asortimentą. Taip pat Nutarime leidžiama suprasti, jog distributoriai – Osama ir Sanitex – platina kitų gamintojų produktus. Tačiau apie tai, kokį asortimentą turi kiti tiekėjai, Nutarime neužsimenama.

Pažymi, kad nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė daro išvada, jog vertikali integracija suteikia kaštų pranašumą. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį. Nors Nutarimo 456 punkte Konkurencijos taryba teigia, jog importuojamai produkcijai „reikšmingą įtaką daro transportavimo kaštai“, ši išvada nėra pagrįsta jokiomis nuorodomis į konkrečią bylos medžiagą. Bylos medžiagoje pareiškėja taip pat nerado jokio įrodymo, jog Konkurencijos taryba būtų apskritai atlikusi kažkokį transportavimo kaštų skaičiavimą.

Pareiškėjai taip pat nėra aiškus argumentas, jog Baltic Mill ir Dobeles artumą pagrindžia ir tai, kad jie yra du iš trijų ūkio subjektų, dalyvavusių 2020–2021 m. skelbtuose privačia etikete pažymėtų miltų mišinių konkursuose. Pastebi, jog 443 pastraipoje esančioje lentelėje Nr. 15 yra nurodyta daugiau nei trys privataus prekės ženklo miltų mišinių tiekėjai. Pareiškėjai kyla daug abejonių dėl 461 ir 462 pastraipose pateikiamų konkursinių pasiūlymų kainų interpretacijų. 461 pastraipoje Konkurencijos taryba lygina skirtumus tarp Baltic Mill, pareiškėjos ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymų kainų. Tačiau iš Nutarimo ir bylos medžiagos nėra aišku, ar yra lyginamos tik pirminių pasiūlymų kainos, ar tos, kurios buvo pasiūlytos galiausiai po derybų. Todėl lyginti „galutinę“ laimėjusio tiekėjo kainą su kitų tiekėjų konkursiniais pasiūlymais gali būti nekorektiška. Net jeigu konkurenciniam artumui matuoti būtų taikomi Nutarimo 456 pastraipoje nurodomi kriterijai, Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ būtų artimesni konkurentai nei Baltic Mill ir Dobeles vien dėl to, kad Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ turi populiariausius gamintojo prekės ženklus, antrą pagal dydį rinkos dalį ir dažniausiai dalyvauja privataus prekės ženklo konkursuose.

Nutarime yra nurodoma, jog iš abiejų koncentracijos dalyvių miltų mišinius pirko tik šešios iš 11 apklaustų mažmeninės prekybos įmonių. Vien ši aplinkybė paneigia prielaidą, jog mažmeninės prekybos įmonės neturi galimybės pakeisti vieno iš koncentracijos dalyvių kitu tiekėju arba atsisakyti kurio nors iš koncentracijos dalyvių produkcijos. Šiame kontekste, papildomai pastebi, jog bent penkios iš akcentuojamų šešių įmonių miltų mišinius perka ir iš kitų tiekėjų. Pareiškėjai nėra aišku, kaip išvada apie tariamą tiekėjo pakeitimo sudėtingumą yra suderinama su ta aplinkybe, jog koncentracijos dalyvių pardavimai atskiriems mažmenininkams yra itin maži. Pavyzdžiui, 2021 m. pareiškėja Aibė prekybos tinklui pardavė miltų mišinių už mažiau nei 350 Eur sumą, pardavimai Maxima prekybos tinklui neviršijo 1 500 Eur, pardavimai Rimi prekybos tinklui neviršijo 3 500 Eur, pardavimai Grūstė neviršijo 7 000 Eur, pardavimai Lupra neviršijo 1 700 Eur. Atitinkamai, pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl šiems prekybininkams būtų sunku atsisakyti pareiškėjos produktų ar juos pakeisti, pavyzdžiui, AB „Kauno grūdai“ produkcija, esant tokiems mažiems pirkimams.

Nurodo, kad atsakovė klaidingai interpretuoja Maxima paaiškinimus. Minėta bendrovė paaiškino, kad Baltic Mill (Malsena) turi labai stiprų prekės ženklą, ir, kad Maxima Baltic Mill laiko tuo tiekėju, kurio „prekės yra privalomos turėti [...] parduotuvių lentynose“. Toliau einančioje Maxima atsakymo dalyje nurodoma, jog po koncentracijos kainos galės būti pakeltos, nes neliktų pagrindinės atsveriančios konkurencinės jėgos. Tačiau toks paaiškinimas nieko nepasako apie koncentracijos pasekmes. Koncentracija Baltic Mill (Malsena) prekės ženklo įtakos nepakeis. Kitaip tariant, jeigu jau iki koncentracijos Baltic Mill buvo „nepakeičiamas“ tiekėjas Maxima, tokiu atveju ši aplinkybė po koncentracijos nesikeičia. Jeigu Baltic Mill yra nepakeičiamas tiekėjas, tokiu atveju Baltic Mill jau iki koncentracijos turi galimybę kelti kainas, nes vos už 1,5 Eur miltų mišinių pardavusi Dobeles negali būti „varžanti konkurencinė jėga“, kurios praradimas leistų Baltic Mill daryti tai, ko ji negalėjo daryti anksčiau. Kita vertus, jeigu būtų vadovaujamasi prielaida, kad Dobeles vis dėlto varžo Baltic Mill galimybes kelti kainą, tokiu atveju reikėtų pripažinti, kad Maxima teiginys apie Baltic Mill kaip „nepakeičiamą“ tiekėją yra neteisingas arba smarkiai perdėtas. Išvada apie galimybės pakeisti tiekėją po koncentracijos nebuvimą yra nesuderinama ir su Nutarime nurodoma aplinkybe, jog Dobeles dalyvavo tik viename iš trijų privataus prekės ženklo mišinių konkurse, t. y. du konkursai vyko be Dobeles, dalyvaujant Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ (bei, tikėtina kitiems tiekėjams). Nepaaiškinama, kodėl AB „Kauno grūdai“ nėra laikytina koncentracijos dalyvius po koncentracijos varžančia alternatyva. AB „Kauno grūdai“ gali užtikrinti ne mažiau platų asortimentą nei Dobeles, be to, AB „Kauno grūdai“ prekės ženklas Lietuvoje yra „stipresnis“ nei Dobeles prekės ženklas. Tai įrodo ir Pranešimo apie koncentraciją priedas ANZ 19, į kurį referuojama Nutarimo 213 išnašoje. Kadangi rinka nauja ir nedidelė, AB „Kauno grūdai“ yra neišvengiamai suinteresuota plėsti/didinti savo pardavimus. Vien ta aplinkybė, jog iki koncentracijos dauguma prekybininkų miltų mišinius pirko iš Lietuvos ir Latvijos tiekėjų, savaime neįrodo, jog kylant miltų mišinių kainoms pirkėjai negali pakeisti savo pirkimų įpročių arba kad dėl tokio sprendimo jie susidurtų su didelėmis keitimo išlaidomis.

Nutarimo 4.2.4 dalyje atsakovė identifikuoja, jog AB „Kauno grūdai“ yra vienintelė įmonė, kuri galėtų padidinti miltų mišinių pasiūlą tuo atveju, jeigu koncentracijos dalyviams pakėlus kainą, koncentracijos dalyvių klientai kreiptųsi į AB „Kauno grūdai“ kaip alternatyvų tiekėją. Tačiau tuo pačiu yra teigiama, jog AB „Kauno grūdai“ laisvų miltų mišinių gamybos pajėgumų nepakanka tam, kad būtų atsvertos neigiamos koncentracijos pasekmės, nes AB „Kauno grūdai“ kainų pasiūlymai privataus prekės ženklo miltų mišinių pirkimo konkursuose buvo didesni nei Baltic Mill ir Dobeles bei vartotojų preferencija koncentracijos dalyvių tiekiamai miltų mišių produkcijai neleistų padidinti pasiūlos (Skundžiamo nutarimo 479 pastraipa). Tokią analizę laiko paviršutinišką, o išvadas nepagrįstomis jokiais įrodymais.

Nurodo, jog nėra aišku, kodėl atsakovė apsiribojo tik Dr. Oetker ir AB „Kauno grūdai“ apklausa. Nutarime nurodoma, jog buvo apklausiami „didžiausi miltų mišinių tiekėjai“ po koncentracijos dalyvių. Tačiau, kaip ne kartą akcentuota, miltų mišiniai yra nauja ir nedidelė rinka. Todėl ta aplinkybė, jog kažkuris tiekėjas arba netiekia į šią rinką, arba tiekia labai nedaug, savaime nereiškia, jog esant poreikiui pirkimai iš atitinkamo tiekėjo negalėtų išaugti. Nutarimo 477 pastraipoje Konkurencijos taryba „eliminuoja“ iš pajėgumų analizės Dr. Oetker, cituodama įmonės atsakymą, jog jie yra „platinimo įmonė“ ir kad jie parduoda miltų mišinius pyragams ir t. t. Tačiau toks požiūris yra neteisingas. Viena vertus, nepaisant to, jog Dr. Oetker padalinys Lietuvoje veikia kaip distributorius, pats Dr. Oetker, kaip ūkio subjektas, yra miltų mišinių gamintojas. Be to, tam, kad ūkio subjektas galėtų padidinti pasiūlą, jis neprivalo būti „gamintoju“. Pasiūlą padidinti gali ir distributorius. Lygiai taip pat, nors Dr. Oetker Lietuvoje parduoda mišinius pyragams, Dr. Oetker gaminamų mišinių asortimentas yra platesnis nei Lietuvoje.

Nutarimo 479 pastraipos argumentai, kuriais atmetama AB „Kauno grūdai“ pajėgumų reikšmė koncentracijos vertinimui taip pat vertintini itin kritiškai. Konkurencijos taryba pirmiausia akcentuoja tai, kad AB „Kauno grūdai“ pasiūlymai buvo brangesni privataus prekės ženklo konkursuose, nors kitose Nutarimo vietose Konkurencijos taryba akcentuoja, jog privataus prekės ženklo segmentas yra itin mažas. Pareiškėja tiesiog nesupranta, o Nutarime nepaaiškinama, kuo remiantis yra manoma, jog net ir po koncentracijos dalyviams pradėjus kelti kainas AB „Kauno grūdai“ vis tiek išliks brangesniu tiekėju ir savo laisvais pajėgumais negalės „sudrausminti“ koncentracijos dalyvių. Be to, pati Konkurencijos tarybos analizę reziumuojanti išvada, jog net ir augant kainoms bei paklausai, rinkoje neatsirastų nei vieno tiekėjo, kuris galėtų perimti koncentracijos dalyvių klientus ar jų dalį, yra visiškai nesuderinama nei su ta aplinkybe, jog miltų mišinių rinka yra vis dar nauja ir auganti, nei su ta aplinkybe, kad dėl santykinai didesnės produkto vertės miltų mišiniai gali būti gabenami (ir yra gabenami) santykinai ilgesniais atstumais (lyginant su pvz., miltais), nei su ta aplinkybe, jog faktinis miltų mišinius (kad ir nedideliais kiekiais) Lietuvos pirkėjams parduodančių tiekėjų skaičius yra didelis.

Nutarimo 488 pastraipoje akcentuojamas vartotojų Kantar nuomonės tyrimas, rodantis, kad dauguma „nelojalių“ Dobeles produkcijos vartotojų kaip antrą alternatyvą renkasi Baltic Mill produkciją. Pareiškėjos supratimu, Konkurencijos taryba teigia, jog vartotojų preferencijos įtakoja ir prekybininkų sprendimus dėl to, kokio tiekėjo miltų mišinius pirkti. Tačiau tokiu atveju Nutarime pateikiama Kantar apklausos interpretacija yra neteisinga. Ši vartotojų apklausa rodo, kad pagrindiniai konkurentai Lietuvoje yra Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“. Tai yra populiariausi prekės ženklai (tai patvirtina ir jų rinkos dalių santykis, rodantys, kad Baltic Mill ir AB Kauno grūdai yra rinkos dalyviai Nr. 1 ir Nr. 2). Tai yra svarbu, nes konkurencija tarp miltų mišinių gamintojų vyksta dėl pardavimo prekybininkui. Atitinkamai, vadovaujantis Konkurencijos tarybos logika, reikia daryti išvadą, jog prekybininkas, atsižvelgdamas į vartotojų preferenciją, turėtų pirmiausia rinktis tarp populiariausių prekės ženklų. Lygiai taip pat, vertindamas ir Dobeles pasiūlymą prekybininkas turėtų lyginti jį su tarp vartotojų populiaresnėmis alternatyvomis – tiek Baltic Mill, tiek AB „Kauno grūdai“. Tuo labiau, kad Kantar apklausa, į kurią referuoja Konkurencijos taryba, netgi parodo, jog pagal prekės ženklo pozicionavimą egzistuoja sutapimas tarp Dobeles ir AB „Kauno grūdai“, t. y. kuriamo įvaizdžio prasme šie prekės ženklai yra panašūs.

Mažmenininkų atveju situacija yra kitokia. Kaip nurodoma Nutarimo 499 pastraipoje, mažmenininkai neturi paskatų lentynose laikyti daug skirtingų prekės ženklų, nes miltų mišinių pardavimai yra nedideli, o kelių panašių prekių laikymas lentynose gali „kanibalizuoti“ ir taip mažus pardavimus. Todėl mažmenininkas neturi paskatų užtikrinti didelės miltų mišinių įvairovės. Bet kuris iš prekybininkų gali nesunkiai atsisakyti pareiškėjos tiekimo nepatirdamas reikšmingų nuostolių. Toks santykis nepasikeis ir po koncentracijos, kadangi prie Baltic Mill pardavimų „pridėjus“ Dobeles prekės ženklo pardavimus, situacija nepasikeis – miltų mišinių pardavimai bet kuriuo atveju bus tokie, kad mažmenininko požiūriu jie sudarys „nereikšmingą“ kategoriją. Dėl šių priežasčių, mažmenininkai net ir po koncentracijos išlaikys galimybę daryti spaudimą miltų mišinių tiekėjams gąsdindami pirkimo nutraukimu. Pareiškėjos teigimu, svarbu yra tai, kad miltų mišinius tiekia bent 11 tiekėjų, todėl mažmeninės prekybos įmonės turi galimybę patikimai grasinti padidinti pirkimus iš kitų tiekėjų.

Pareiškėjos įsitikinimu, miltų mišinių rinkoje nėra reikšmingų kliūčių, kurios trukdytų naujos įmonės atėjimui, todėl nesutinka su atsakovės argumentu, kad naujai į rinką įeinantis ūkio subjektas gali nesugebėti pateikti konkurencingo pasiūlymo bei, kad vartotojai yra prisirišę prie gamintojų prekės ženklų.

Nurodoma, jog dėl mažos miltų mišinių kategorijos apyvartos prekybininkai yra nesuinteresuoti dirbti su didesniu skaičiumi tiekėjų (prekės ženklų). Tačiau šios koncentracijos vertinimo kontekste esminis klausimas yra tai, kaip prekybininkai pasielgtų, jeigu po koncentracijos dalyviai imtų kelti kainas, t. y. ar tokiame kontekste prekybininkai galėtų svarstyti naujo tiekėjo pritraukimą kaip vieną iš alternatyvų pasipriešinti koncentracijos dalyvių veiksmams. Kitaip tariant, tai, kad prekybininkai iki koncentracijos „dirba“ su Baltic Mill, Dobeles, AB „Kauno grūdai“, Dr. Oetker ir keliais kitais tiekėjais savaime nereiškia, jog po koncentracijos pradėjus kilti kainoms patys prekybininkai negalės suteikti vietos savo lentynose naujam tiekėjui atsisakydami, arba sumažindami iš koncentracijos dalyvių perkamą asortimentą.

Konkurencijos taryba cituoja prekybininkus, teigiančius, kad naujai į rinką įeinanti įmonė turi pasiūlyti konkurencingą kainą. Šie teiginiai yra apibendrinami išvada, jog naujai į rinką įeinančiai įmonei gali būti sudėtinga pateikti konkurencingą pasiūlymą, dėl transportavimo kaštų ir riboto asortimento, nors iš Nutarimo teksto neįmanoma suprasti, kodėl Konkurencijos taryba mano, jog naujai į rinką įeinanti įmonė turėtų ribotą asortimentą ar itin didelius transportavimo kaštus. Pareiškėjos teigimu, tai, kad atitinkama rinka yra nedidelė tik palengvina reikšmingo masto įėjimo į rinką galimybes, nes norint įeiti į tokią rinką nereikia organizuoti didelio masto tiekimo, o tarp naujo konkurento ir esamų rinkos dalyvių nebūtų reikšmingų masto ekonomijos skirtumų. Šiame kontekste negalima nepastebėti, jog miltų mišiniai iš tokių šalių kaip Lenkija, Vokietija, Italija, Austrija, Švedija yra tiekiami nedideliais kiekiais. Be to, net pačios Dobeles tiekimai iš Latvijos sudaro nedidelę dalį ir taip nedidelės rinkos. Šie pavyzdžiai iliustruoja, jog rinkos dydis savaime nėra kliūtis įeiti į rinką. Atkreipia dėmesį į tai, kad vieni apklausti tiekėjai sako, kad į rinką patekti lengva, kiti – kad sudėtinga. Tačiau Europos Komisijos gerosios praktikos koncentracijų procedūroje gairės eksplicitiškai nurodo, jog įrodomąją vertę turi tik tokie trečiųjų asmenų teiginiai, kurie yra pagrįsti ir paremti pavyzdžiais, dokumentais ir kitais faktiniais įrodymais, o tokių pateikta nėra.

Lygiai taip pat, Konkurencijos taryba teigia, jog įėjimo į rinką kliūtį gali sudaryti vartotojų prisirišimas prie esamų prekės ženklų. Tačiau tokiame kontekste kyla klausimas, kokiais įrodymais tokia išvada yra pagrįsta? Miltų mišiniai yra pakankamai naujas produktas, kurio didelė potencialių vartotojų dalis dar neišbandė arba bent jau nevartoja kaip įprasto pirkinių asortimento. Kai kurie Konkurencijos tarybos tyrimo respondentai taip pat nurodo, jog šioje rinkoje vartotojams nėra svarbus prekės ženklas ar lokalumas, vartotojai noriai išbando naujoves.

Nurodo, kad esminis klausimas, kuris turėtų būti užduodamas vertinant koncentracijos poveikį, yra ne tai, ar naujai į rinką įeinantis ūkio subjektas susidurs su iššūkiais, bet tai, ar tie iššūkiai yra tokio masto, dėl kurio naujos įmonės įėjimas į rinką būtų neįmanomas ar ypatingai sunkus. Nutarimas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų išvadą, jog vartotojai yra tiek prisirišę prie „esamų“ prekės ženklų, kad nebūtų pasiruošę išbandyti naujovės, ypač, jeigu kainos prasme ji būtų patrauklesnė. Nutarime nėra pateikiama jokių konkrečių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti išvadą, jog egzistuoja tokio pobūdžio kliūtys, kurios naujos įmonės įėjimą į rinką augant kainoms padarytų arba neįmanomu, arba bent jau mažai tikėtinu.

Dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvos Respublikos rinkoje vertinimo nurodo, kad nesutinka ir su šia atsakovės išvada, kad dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Nesutinka su Nutarime pateiktu rinkos apibrėžimu ir nurodo, kad atlikta analizė yra nepagrįsta.

Taip pat atsakovės įvertinti absoliutūs kainų skirtumai nerodo, kad skirtingų kainų segmentų makaronai yra nepakeičiami tarpusavyje. Absoliutus kainų skirtumas nebūtinai reiškia, kad produktai nekonkuruoja tarpusavyje. Kai kurie produktai dėl jų kokybės (pvz. geresnio įpakavimo) gali kainuoti brangiau nei kiti panašios rūšies produktai. Nors šių produktų kaina skiriasi, tai nereiškia, kad jie nekonkuruoja tarpusavyje ar vartotojų požiūriu nėra pakaitalai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į nuolaidų daromą vaidmenį kainai. Apibrėžiant rinką pagal kainų segmentus iš esmės ignoruojama, kad Nutarime pateiktas makaronų rinkos apibrėžimas (skaidymas pagal kainų segmentus) bei žemiausiame kainų segmente identifikuotos problemos nėra pagrįstos, kadangi ignoruoja aukštesnių kainų segmentų makaronų spaudimą, t. y. bandant kelti žemiausio segmento makaronų kainą pakankama dalis vartotojų pereitų prie aukštesnio segmento makaronų bei todėl bet kokia žalos teorija ir toks rinkos skaidymas pagal kainas yra fiktyvus. Taip pat nepagrįstai nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad vartotojai renkasi ir brangesnius makaronus. Pavyzdžiui, KANTAR analizė (Pranešimo apie koncentraciją priedas Nr. ANZ 29) rodo, kad galutiniai vartotojai skirtingų kainų segmentų makaronus net nepakilus kainai laiko galimomis alternatyvomis, nepriklausomai nuo kainų skirtumų (t. y. įsigyja tiek brangesnius, tiek pigesnius makaronus). nelojalūs vartotojai): „Gintariniai“ makaronai, kiti tikriausiai panašaus segmento produktai, private label prekės ženklu pažymėti makaronai – „Optima Linija“, „Maxima favorit“ bei segmento virš 1 Eur/pakuotę makaronais – „Barilla“. Kadangi yra tokių vartotojų, kurie net dabar mato šiuos makaronus kaip galimas alternatyvas, pakilus kainai dalis vartotojų pradėtų pirkti aukštesnio segmento makaronus, o tai ribotų Koncentracijos dalyvių galimybes kelti kainas.

Pažymi, kad net teismui pritarus Konkurencijos tarybos pasiūlytam rinkos apibrėžimui ir manant, kad Konkurencijos tarybos pasirinktas teisinis testas ir sąvokos „itin apribota konkurencija“ aiškinimas yra tinkamas, Nutarime atlikta analizė nepagrindžia išvados, kad dėl Koncentracijos didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvos Respublikoje rinkoje kiltų neigiamas poveikis.

Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad Bendrovė yra svarbi konkurencinė jėga, nes pareiškėja yra mažas žaidėjas vertinant jos padėtį atitinkamoje rinkoje ir neišsiskiria iš kitų konkurentų savo svarbumu. Nutarime nepagrįstai mažinamas kitų tiekėjų daromas spaudimas, taip rinkoje išskiriant Baltic Mill ir pareiškėją. Konkurencijos taryba nepagrįstai sumenkino konkurentus, kadangi vienas iš jų tiekė (didelį kiekį) makaronų tik vienam mažmenininkui kaip jo privatų prekės ženklą ir kadangi joks kitas Lietuvos pirkėjas negali įsigyti tokio didelio kiekio makaronų, kiti pirkėjai negali pirkti iš šio konkretaus tiekėjo. O kitas tiekia tik vienam mažmeninės prekybos centrui. Vis dėlto, šie pavyzdžiai, Dobeles vertinimu, yra pakankamai konstatuoti, kad egzistuoja konkurencinis spaudimas net ir išskyrus žemos kainos segmento makaronų rinką, o mažmeninės prekybos tinklai turi alternatyvų iš kurių galėtų įsigyti makaronus. Vien tai, kad kol kas nėra kreipiamasi į tokias alternatyvas, nereiškia, kad jų nėra ar jie nedaro konkurencinio spaudimo.

Pažymi, jog nėra įrodyta, kad pareiškėja yra svarbi konkurencinė jėga. Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 37 p. nurodyta, kad svarbi konkurencinė jėga turi turėti didesnę įtaką konkurencijos procesui nei galima spręsti iš jų rinkos dalių ar panašių matų. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia įmonė, gali pakeisti konkurencijos dinamiką konkurencijai labai žalingu būdu, ypač jei rinka jau yra koncentruota. Pavyzdžiui, įmonė gali būti neseniai atėjusi į rinką, ir tikimasi, kad ateityje ji vykdys didelį konkurencinį spaudimą kitoms rinkoje esančioms įmonėms. Tačiau pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad Dobeles išsiskiria iš savo konkurentų. Priešingai, ji yra rinkos dalyvis, kurio rinkos dalis mažėja ir kurio vaidmuo rinkoje mažės.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė ignoruoja ir tai, kad mažmeninės prekybos įmonių rengiami konkursai nėra skaidrūs. Tai yra, konkurentai nežino kas yra kviečiamas į konkursus, taip pat konkurentai nežino vienas kito pasiūlymų ar jų kainų. Nors derybų metu mažmeninės prekybos įmonės gali indikuoti, jog įvardintas ar neįvardintas konkurentas pasiūlė geresnę kainą, tačiau konkurso dalyvis niekada negali to patikrinti. Dėl to, dalyvaudama konkursuose ir teikdama pasiūlymus Baltic Mill visada preziumuoja, jog jai reikia laimėti prieš kitus konkurentus (įskaitant Lenkijos tiekėjus).

Nesutinka su atsakovės vertinimu dėl koncentracijos dalyvių konkurencinio artumo ir nurodo, kad pateikta analizė minėtu klausimu visiškai užslaptinta, todėl pareiškėja tik spėlioja ir negali pateikti argumentų dėl paskaičiavimų. Remiasi Copenhagen Economics atsiliepime pateiktu įvertinimu ir nurodo, kad pateikta įrodymų, ar Dobeles dalyvavimas neproporcingai sumažina Baltic Mill laimėjimo tikimybę (t. y. sumažina Baltic Mill laimėjimo galimybes labiau nei Makarony Polskie, Circular ar kitų konkurentų). Pažymi, jog pačios atsakovės analizė rodo, kad rinkoje yra ir kitų ūkio subjektų kurie daro konkurencinį spaudimą bei artimai konkuruoja su Baltic Mill. Sprendžia, kad pateikiama statistika jokiu būdu nesuponuoja išvados, jog Dobeles dalyvavimas dėsningai daro konkurencinį spaudimą Baltic Mill pasiūlymams privačios etiketės makaronų tiekimo konkursuose ir kad Dobeles turėtų būti laikoma artimiausiu konkurentu. Nutarimo 696 pastraipoje kitų konkurentų dalyvavimo dažnumas privačios prekės ženklu pažymėtuose konkursuose ženkliai nesiskiria nuo Dobeles dalyvavimo. Priešingai, kai kurie kiti konkurentai konkursuose dalyvauja netgi dažniau nei Dobeles. Todėl ši aplinkybė taip pat rodo, kad kiti konkurentai yra artimi ar netgi artimiausi konkurentai Baltic Mill.

Nepaaiškinamomis laiko ir Nutarimo 699 pastraipos išvadas, kad Dobeles dalyvavimas konkursuose nežymiai mažina Baltic Mill tikimybę laimėti ir priešingai Baltic Mill dalyvavimas turėjo reikšmingos įtakos Dobeles tikimybei laimėti tiekimą konkrečiam makaronų produktui. Taip pat nėra pateikiamas bendras konkursų analizės metodologijos paaiškinimas, kuriuo remiantis būtų galima suprasti kokia statistinių duomenų koreliacija ir kodėl įrodo konkurencinį artumą, bei įvertinti kiek tokia analizė atitinka Europos Komisijos praktiką.

Dėl mažmeninę prekyba vykdančių ūkio subjektų ribotos galimybės pakeisti tiekėjus nurodo, kad pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka.

Pareiškėjos supratimu, iš esmės Konkurencijos tarybos kritinis požiūris į užsienio gamintojus kaip į konkurencinio spaudimo šaltinį yra grindžiamas aplinkybe, jog užsienio gamintojų pasiūlymai buvo reikšmingai brangesni. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba vadovaujasi logika, jog tuo atveju, jeigu užsienio gamintojai galėtų pasiūlyti patrauklias kainas/sąlygas, Lietuvos mažmenininkai jau pirktų užsienyje pagamintus makaronus. Užsienio tiekėjų daromo spaudimo netinkamas įvertinimas lemia tai, kad yra nepagrįstai eliminuojamas užsienio tiekėjų daromas konkurencinis spaudimas. Priešingai, faktinis elgesys rodo, kad tokie tiekimai yra galimi bei jais naudojasi kiti mažmeninės prekybos tinklai (Norfa). Detalių paskaičiavimų kodėl kiti mažmeninės prekybos tinklai negalėtų pasinaudoti tokia alternatyva nėra pateikta (arba jų nematome). Priešingai, vadovaujamasi tik mažmeninės prekybos tinklų nuomone, kurios pagrįstumo net negalima patikrinti. Atitinkamai, išvados, kad mažmeninę prekyba vykdantys ūkio subjektai turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėjus, negalima daryti.

Pažymi, kad dėl medžiagos užslaptinimo taip pat nėra aišku, kodėl mažmeninės prekybos centrai nelaiko užsienio tiekėjų tinkama alternatyva. Tai ypač aktualu, kadangi mažmeninės prekybos tinklas Norfa nurodė, kad alternatyvų įsigyjant žemos kainos segmento makaronus būtų galima rasti Lenkijoje ar Vengrijoje.

Sprendžia, kad atsakovės atlikta konkurencinio spaudimo iš užsienio tiekėjų analizė yra labai paviršutiniška. Iš esmės, Konkurencijos taryba vadovaujasi mažmeninių prekybos tinklų nuomonėmis visiškai ignoruodama faktą, kad užsienio tiekėjai jau tiekė žemos kainos segmento makaronus Lietuvoje.

Nesutinka su atsakovės išvada, kad koncentracijos dalyviai po Koncentracijos nesusidurs su kompensacine pirkėjo įtaka – mažmeninės prekybos įmonių derybine galia. Nurodo, kad Konkurencijos taryba ignoruoja, jog dėl itin mažos Dobeles rinkos dalies koncentracija esmingai nekeičia egzistuojančios rinkos struktūros, tuo tarpu esant egzistuojančiai rinkos struktūrai visi prekybininkai turi derybinę galią koncentracijos dalyvių atžvilgiu ne dėl jų tarpusavio konkurencijos, bet dėl konkurencijos tarp Baltic Mill ir kitų rinkos žaidėjų. Mažesni mažmenininkai perka mažesnius kiekius, todėl pareiškėjai nesuprantama, kuo remiantis daroma išvada, jog jie negalėtų pakeisti Dobeles prekės ženklo miltų, pavyzdžiui, kitais makaronų tiekėjais. Akcentuoja, kad mažmeninės prekybos įmonės turi reikšmingus derybinius svertus, kurie nesusiję su pasirinkimu tarp alternatyvių gamintojų. Pastebi, kad tam, jog kompensacinė pirkėjo įtaka egzistuotų, mažmenininkui nėra būtina išnaudoti turimų spaudimo priemonių. Kad „spaudimas“ tiekėjo sprendimams egzistuotų, pakanka dviejų aplinkybių: kad pirkėjas turėtų galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis, o pardavėjas tai suprastų. Tokiais atvejais tiekėjas priverstas nusileisti ir ieškoti kompromiso, nes jis žino, jog konfrontacija su stipriu pirkėju baigsis jo nenaudai ir dar didesniais nuostoliais. Vertindama kompensacinę pirkėjo įtaką, Konkurencijos taryba atsižvelgė tik į mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų pardavimus makaronų segmente ir neįvertino, kad pirkėjai gali daryti konkurencinį spaudimą atsisakydami pirkti kitus koncentracijos dalyvių tiekiamus produktus. Be miltų, koncentracijos dalyviai mažmeninę prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams taip pat tiekia makaronus, dribsnius ir miltų mišinius. Tuo atveju, jei koncentracijos dalyviai bandytų pakelti miltų kainas, prekybos centrai galėtų ne tik grasinti pereiti prie alternatyvių miltų tiekimo šaltinių, bet ir atsisakyti pirkti kitus koncentracijos dalyvio tiekiamus produktus. Tokia priemonė suteikia didelius derybinius svertus prekybos tinklams bei sukuria reikšmingą galią daryti įtaką kainoms.

Nutarime yra praleistas svarbus analizės etapas – šiuo metu esančios situacijos įvertinimas. Horizontaliųjų susijungimų gairių 9 punktas reikalauja atlikti vadinamąją kontrafaktinę analizę – įvertinti po koncentracijos tikėtinai susiklostysiančią situaciją ir palyginti ją su ta situacija, kuri, tikėtina, susiklostytų nesant koncentracijos. Nutarimo 5.2.7 dalyje pateikiama analizė yra pradedama Konkurencijos tarybos išvadomis apie tai, kas galėtų įvykti po koncentracijos, nevertinant, ar tokia hipotezė yra tikėtina atsižvelgiant į iki koncentracijos egzistavusias pirkėjo kompensacinės įtakos apraiškas.

Akcentuoja, kad koncentracijos kontekste vertinant naujos įmonės įėjimo į rinką galimybę, vertinamas negali būti atliekamas abstrakčiai, ignoruojant konkrečių koncentracijos dalyvių padėtį rinkoje bei tikėtinus koncentracijos padarinius. Tiksliau, toks vertinimas yra atliekamas siekiant nustatyti, ar įmanomas toks naujos įmonės įėjimas į rinką, kuris atsvertų potencialiai neigiamus nagrinėjamos koncentracijos padarinius. Nors Nutarimo 5.2.6 dalyje toks vertinimo tikslas nėra paaiškintas, tačiau pareiškėja daro išvadą, jog Konkurencijos taryba tokios pareiškėjos pozicijos neginčija, kadangi Nutarimo 766 pastraipos paskutiniame sakinyje Konkurencijos taryba nurodo, jog naujos įmonės įėjimas turėtų būti „tikėtinas, savalaikis ir pakankamas atgrasinti ar įveikti potencialius Koncentracijos padarinius“. Tai reiškia, jog norint įvertinti naujos įmonės įėjimo į rinką įtaką nagrinėjamai koncentracijai, turėjo būti visų pirma įvertinta, kokio masto konkurencijos sumažėjimą ši koncentracija suponuotų.

Makaronai yra pakankamai paprasta, homogeniška ir mažos vertės prekė. Tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog vartotojai keistų savo pirkimo įpročius ar parduotuvės pasirinkimą vien dėl to, kad parduotuvėje neranda vieno ar kito makaronų prekės ženklo. Be to, svarbu ir tai, kad mažmenininkai valdo produkto patekimą į lentynas ir pas vartotojus. Vien mažmenininko sprendimas kurioje lentynoje išdėstyti makaronų pakuotes gali turėti įtakos produkto paklausai ir prekės ženklo prestižui. Dėl to prekybininkams nėra esminių kliūčių įvesti naują makaronų gamintoją ar prekės ženklą tais atvejais, jei kuris nors tiekėjas bando pasinaudoti rinkos galia.

Konkurencijos tarybos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą pareiškėja vertino kaip suponuojantį, jog 2022 m. liepos 25 d. rašte pareiškėjos nurodyti įsipareigojimai Konkurencijos tarybai iš esmės yra tinkami, ir, kad per pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo laikotarpį pareiškėjai ir Konkurencijos tarybai beliko suderinti konkrečias pareiškėjos įsipareigojimų formuluotes ir sąlygas. Tačiau Nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjos įsipareigojimai nešalina nustatytų problemų. Pareiškėja turėjo lūkestį, kad siūlomi įsipareigojimai iš esmės yra tinkami.

Pareiškėjos supratimu, Konkurencijos taryba suponuoja, jog eliminuodama konkurencijos rizikas gamintojo prekės ženklu ir privačiu prekės ženklu pažymėtų miltų rinkose, pareiškėja turėjo pasiūlyti ne elgesio įsipareigojimą, bet vadinamuosius struktūrinius, t. y. verslo perleidimo įsipareigojimus. Tačiau atitinkamose miltų rinkose pareiškėja tokių įsipareigojimų nesiūlė ir neketino siūlyti.

Pažymi, kad įsipareigojimų derinimas yra „dvipusis procesas“. Gero administravimo principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą bendradarbiauti, savo reikalavimus formuluoti tiksliai ir aiškiai bei užtikrinti, kad atitinkami reikalavimai būtų teisėti. Kadangi įsipareigojimų pobūdis buvo nurodytas 2022 m. liepos 25 d. pareiškėjos, todėl pareiškėja tikėjosi, jog Konkurencijos taryba konkrečiai nurodys, kokių duomenų jai trūksta tam, kad įsipareigojimai būtų suderinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įsipareigojimų derinimui numato tik 1 mėnesio terminą, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog Konkurencijos taryba atsižvelgs į tai, kad pareiškėjos galimybes surinkti ir pateikti norimą informaciją riboja laikas.

Vertinant šį įsipareigojimą, Nutarimo 1007–1008 pastraipose nurodoma: „Iki Koncentracijos tam tikrą padėtį žemos kainos makaronų rinkoje UAB „Amber pasta“ užima būdama AB Baltic Mill susijusių ūkio subjektų grupės dalimi, tuo tarpu po Koncentracijos ir įgyvendinus Įsipareigojimus UAB „Amber pasta“ nebebūtų AB Baltic Mill susijusių ūkio subjektų grupėje, o Dobeles Konkurencijos tarybai pateiktų duomenų nepakanka įvertinti, ar po tokių pasikeitimų bendrovė galėtų veikti kaip savarankiškas, gyvybingas ir konkurencingas verslas, sudarantis veiksmingą konkurencinį spaudimą. <. . . > Tokiam vertinimui Koncentracijos dalyviai turėtų pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip veikia ir veiks šis verslas iki ir po Koncentracijos, įskaitant informaciją apie šiam verslui naudojamą turtą, darbuotojus, prekės ženklus, gamybos ir realizacijos grandinę (tiekėjus, pirkėjus, distribucijos kanalus, sutartis ir pan.), detalią informaciją apie verslo tvarumą pasikeitus susijusiems asmenims.

Pareiškėja būtų galėjusi įvykdyti tokį Konkurencijos tarybos reikalavimą, jeigu apie jį aiškiai būtų informuota 2022 m. liepos 27 d. ar netrukus po šio nutarimo priėmimo. Tačiau Konkurencijos taryba tuo metu nepateikė jokių konkrečių instrukcijų apie tai, kokios informacijos jai reikia. Pareiškėjai nėra aišku, kas turima omenyje duodant nuorodą į detalią informaciją apie verslo tvarumą pasikeitus susijusiems asmenims – kas yra ta detali informacija, kiek ji turi būti detali ir pan.?

Analogiškai, atmetant pareiškėjos siūlomą įsipareigojimą galimoms konkurencijos problemoms miltų mišinių rinkoje spręsti, Konkurencijos taryba taip pat nurodo visą eilė „trūkumų“ (Nutarimo 1117–1118 pastraipos). Tačiau pareiškėjai nėra aišku, kodėl Konkurencijos tarybai reikia informacijos apie visus, kiekvienoje iš Baltic Mill miltų mišinių verslo grandžių dalyvaujančius darbuotojus (nepateikta informacijos apie produktų kūrime, gamyboje (išskyrus pakavimo – fasavimo), pardavime dalyvaujančius darbuotojus, nėra išsamios informacijos apie visą verslo sandarą ir veiklą, leidžiančią įvertinti jo veiklai reikalingo turto, personalo sudėtį ir apimtį ir kokio detalumo/apimties ši informacija turi būti. Pareiškėja Konkurencijos tarybai nurodė, kad koncentracijos dalyviai ketina į UAB „Amber pasta“ perkelti darbuotojus, kurie dirbo miltų mišinių gamybos padalinyje, t. y. pardavimus būtų vykdęs UAB „Amber pasta“ personalas. Kadangi miltų mišinių padalinys tuo metu dar nebuvo perkeltas į UAB „Amber pasta“, pareiškėja neturėjo galimybės per tokį trumpą laikotarpį pateikti išsamios informacijos apie verslo, kuris dar nėra sukurtas, sandarą ir veiklą.

Pažymi, kad net po Nutarimo priėmimo pareiškėjai nėra aišku, kokią informaciją ji turėjo Konkurencijos tarybai pateikti ir kiek tos informacijos reikėjo pateikti, nes kai kurių Nutarimo formuluočių turinys suponuoja, jog prieš teikdama įsipareigojimus pareiškėja jau turėjo būti juos įvykdžiusi.

Pareiškėjos įsipareigojimai miltų dalyje buvo atmesti inter alia dėl to, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurie parodytų, kad iš tikrųjų atsiras esamų ar potencialių konkurentų, kurie pasinaudos siūlomais grūdų malimo pajėgumais (Nutarimo 1124 pastraipa). Tačiau pareiškėja tokių duomenų pateikti negalėjo ir Konkurencijos taryba žinojo tai nuo pat įsipareigojimų vertinimo procedūros pradžios. Pareiškėja neturėjo galimybės per kelias savaites surasti ūkio subjektą, kuris turėtų poreikį naudotis miltų gamybos pajėgumais. Tuo labiau, kad šiuo metu tokio poreikio rinkoje gali ir nebūti.

Pareiškėja siekdama spręsti Nutarime identifikuotas konkurencijos problemas pasiūlė: 1) neįgyti makaronus gaminančios ir parduodančios UAB „Amber pasta“, paliekant ją dabartiniams savininkams; 2) neįgyti UAB „Malsena plius“ priklausančio miltų mišinių gamybos padalinio, jį perleidžiant UAB „Amber pasta“ prieš sandorio užbaigimą; 3) nuomoti grūdų malimo pajėgumus. Konkurencijos taryba konstatavo, kad pateikti Įsipareigojimai nėra tinkami sprendžiant konkurencijos problemą. Su tokiu Konkurencijos tarybos vertinimu negalima sutikti. Pastebi, kad pareiškėja dvejose rinkose (makaronų ir miltų mišinių pardavimų atveju) siūlė struktūrinius įsipareigojimus sprendžiančius bet kokias galimas problemas. Nors miltų mišinių atveju buvo siūloma perleisti gamybinę įrangą ir darbuotojus, toks įsipareigojimas būtų leidęs išlaikyti iš esmės nepakitusią padėtį. Taip pat nepagrįstai buvo atmestas elgesio įsipareigojimas siūlant konkurentams išsinuomoti gamybinius pajėgumus.

Pareiškėjos vertinimu, Konkurencijos taryba pažeidė gero administravimo principus vertindama pareiškėjos pasiūlytus įsipareigojimus, o sprendimas juos atmesti yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pasisakydama dėl pareiškėjai laiko suteikimo paaiškinimams pateikti nurodo, kad Koncentracijos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba įžvelgė, kad yra galimas neigiamas poveikis dėl koncentracijos, todėl Koncentracijos dalyviams pateikė Preliminarias įžvalgas dar 2022 m. gegužės 3 d., o Koncentracijos dalyviai 2022 m. birželio 7 ir 9 d. pateikė atsiliepimą į Preliminarias įžvalgas bei papildomą informaciją, įskaitant 2022 m. birželio 6 d. CE parengtas ekonomines analizes. Koncentracijos nagrinėjimo išvados bei bylos medžiaga 2022 m. liepos 19 d. buvo išsiųstos pareiškėjai. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rašytiniai paaiškinimai dėl Koncentracijos nagrinėjimo išvadų gauti 2022 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 1 d. Taip pat buvo surengti du išklausymo posėdžiai: 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. Konkurencijos tarybai pateikė pasiūlymą dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų. Pareiškėja papildytus įsipareigojimus bei papildomus paaiškinimus Konkurencijos tarybai pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d.

Atsakovė akcentuoja, kad koncentracijos nagrinėjimo laiką riboja įstatyme nustatyti naikinamieji terminai. Pranešimus apie koncentraciją Konkurencijos taryba turi išnagrinėti per Konkurencijos įstatyme įtvirtintus terminus, kurie yra trumpi, nustatyti siekiant operatyviai įvertinti ketinamos vykdyti koncentracijos pasekmes ir priimti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą. Tuo atveju, jei per nustatytą terminą nepriimamas vienas iš Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas.

Pastebi, kad vertinant, ar terminas yra pakankamas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėjai iš anksto buvo žinomos pagrindinės nustatytos problemos, kadangi Preliminariose įžvalgose buvo aptarti esminiai Koncentracijos tyrimo aspektai, o pareiškėjai buvo suteikta galimybė, kuria Koncentracijos dalyviai pasinaudojo, pateikti argumentus dėl Preliminarių įžvalgų dar 2022 m. gegužės 3 d. Pareiškėjos pasitelkti CE ekonomistai dalyvavo abiejuose išklausymo posėdžiuose, iš kurių 2022 m. liepos 22 d. pasisakė dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkos bei didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkos, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasisakė dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkos ir didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvos Respublikoje rinkos. Be to, nors pareiškėja nurodo, kad ji nespėjo paruošti savo pozicijos, įsigilinti į argumentus, tačiau taip ir nenurodo, ko konkrečiai nespėjo, o ir skunde pateikta pozicija iš esmės nesiskiria nuo dėstytų argumentų procedūros metu (2022 m. birželio 6–9 d. pateiktų Koncentracijos dalyvių rašytiniuose paaiškinimuose ir CE ekonominėje analizėje išdėstytų argumentų).

Pažymi, kad tai, jog ūkio subjektams reikėjo daryti informacijos vertimus, nėra pagrindas teigti, jog nustatytas terminas nebuvo pakankamas argumentams įvertinti. Viso proceso metu koncentracijos dalyvius atstovavo advokatai iš Lietuvos bei du lietuvių kalba kalbantys CE ekonomistai.

Dėl argumentų, susijusių su nuorodomis į konkrečius bylos lapus paaiškino, kad apibendrinamos nuorodos pateikiamos tais atvejais, kai išvada daroma atsižvelgiant į daugelio ūkio subjektų atsakymus į konkretaus Konkurencijos tarybos paklausimo klausimą, kurio numeris išnašoje taip pat nurodomas (pvz. atsakymai į 2022 m. sausio 24 d. Konkurencijos tarybos rašto Nr. 6V-1700 10 klausimą), kas, Konkurencijos tarybos vertinimu, yra pakankama reikiamos informacijos paieškai.

Nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kuriuose teigiama, kad koncentracija buvo nagrinėjama 8 mėn. Pažymi, jog Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos taryboje buvo gautas 2021 m. gruodžio 10 d., pratęstas 2022 m. sausio 5 d. nutarimu. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminas buvo sustabdytas 2022 m. sausio 19 d.–2022 m. balandžio 6 d. laikotarpiu (2 mėnesius 2 savaites ir 4 dienas). Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas iš viso truko 5 mėnesius 3 savaites ir 5 dienas.

Dėl susipažinimo su duomenimis sudarančiais ūkio subjektų komercinę paslaptį paaiškino, kad užslaptinta informacija sudaro kitų ūkio subjektų, kurie yra pareiškėjos konkurentai, bei mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų (koncentracijos dalyvių produkcijos pirkėjų) komercines paslaptis. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, atsižvelgdami į nustatytas taisykles, kokią informaciją ir duomenis laiko savo komercine paslaptimi nurodo informaciją teikiantys ūkio subjektai.

Pažymi, kad šiuo atveju Nutarimas nėra dėl pareiškėjos padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba turi teisę pati atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, tik jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Šiuo atveju, pareiškėjai nebuvo suteiktas leidimas koncentracijai, atitinkamai komercinių paslapčių apsaugos ir teisės į gynybą balansas skiriasi nuo to, kuris yra konkurencijos teisės pažeidimų bylose. Nurodo, kad nebuvo nukrypta nuo ESTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja remiasi Bendrojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu byloje Nr. T-111/08 MasterCard, Inc ir kiti prieš Europos Komisiją, tačiau šiame sprendime buvo analizuojamas Europos Komisijos sprendimas dėl draudžiamo susitarimo, o šiuo atveju analizuojamas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl atsisakymo duoti leidimą koncentracijai, t. y. skiriasi procedūros ir taikomi standartai. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos minimu Teisingumo Teismo 2019 m. sausio 16 d sprendimu byloje C‑265/17 P, Europos Komisija prieš United Parcel Service, Inc remtis nėra priežasčių, nes Konkurencijos taryba Nutarime nekeitė jokių skaičiavimo metodų; vidutinių kainų palyginimas nėra tolygu ekonometriniam modeliui. Nutarime nurodyta, kad vidutinių kainų palyginimas atliekamas ūkio subjekto iš miltų prekybos gautas pajamas dalinant iš parduotos produkcijos kiekio (kg). Šiai analizei buvo naudojami Koncentracijos dalyvių pateikti B2C pirkėjams parduodamų kvietinių ir ruginių miltų duomenys bei Nielsen ataskaitų duomenys. Koncentracijos dalyviams identifikavus, kad šios analizės rezultatai gali būti nereprezentatyvūs dėl skirtumų Koncentracijos dalyvių parduodamos produkcijos krepšeliuose, Konkurencijos taryba palygino analogiškus produktus, informaciją apie kuriuos koncentracijos dalyviai pateikė 2022 m. gegužės 26 d. Šios analizės metu buvo lyginamos Koncentracijos dalyvių analogiškų produktų, t. y. tos pačios rūšies miltų tame pačiame prekybos tinkle, vidutinės metinės tiekimo kainos, palyginimus atliekant kiekviename prekybos tinkle atskirai; pareiškėjai ir jos atstovams buvo paaiškinti skaičiavimo metodai. Minėti apskaičiavimai buvo pateikti bei su jais susiję aspektai buvo aptarti tiek elektroninių susirašinėjimų (2022 m. liepos 28 d.–2022 m. rugpjūčio 1 d.), tiek nuotolinės konferencijos naudojantis „MS Teams“ platforma (2022 m. liepos 29 d. 10:00 val.), tiek telefoninių pokalbių su CE atstovais metu. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog dėl šių aspektų CE atstovai pasisakė Konkurencijos tarybai teikdami atsiliepimus dėl miltų mišinių ir makaronų. Sprendžia, kad nebuvo nukrypta nuo Teisingumo Teismo išaiškinimų.

Vertinant konkrečius atvejus, Konkurencijos tarybos surinkti konkursų duomenys yra laikomi komercine paslaptimi, nes konkursų ir vidutinių tiekimo kainų palyginimo analizėms atlikti naudotą informaciją komercine paslaptimi laiko ją pateikę ūkio subjektai, o ši informacija yra aktuali, susijusi su ūkio subjektų kainodara, strategija bei nėra viešai prieinama. Akcentuoja, kad patys koncentracijos dalyviai tokio pobūdžio informaciją laikė savo komercine paslaptimi pilna apimtimi. Pastebi, kad Nutarime yra naudojamos aiškios palyginimo būdų formuluotės: tais atvejais, kuomet buvo rodomi mažiausi bei didžiausi skirtumai tarp kainų arba rinkos dalių, buvo naudojami intervalai (pavyzdžiui, Nutarimo (325) pastraipa); tais atvejais, kuomet buvo norima akcentuoti mažiausią apytikslę intervalo ribą, buvo naudojamas vienas skaičius (pavyzdžiui, Nutarimo (323) pastraipa); tais atvejais, kuomet buvo lyginami ne faktiniai duomenys, o, pavyzdžiui, vidutinės kainos arba kainų skirtumų vidurkiai, Nutarimo tekste atitinkamai buvo nurodoma, kad yra lyginamos vidutinės kainos arba skirtumai yra vidutiniškai didesni arba mažesni (Nutarimo (144) bei (323) pastraipos). Dėl tų pačių priežasčių Konkurencijos taryba laikė komercine paslaptimi visų mažmeninę prekybą vykdančių ūkio subjektų duomenis apie įvairių makaronų 2018–2022 metais tiekimo kainas bei mažmenines pardavimo kainas. Be to, patys Koncentracijos dalyviai laikė tokio pobūdžio informaciją savo komercine paslaptimi.

Dėl taikyto įrodinėjimo standarto paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos išdėstytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėja, pasisakydama dėl to, kokio pobūdžio įrodinėjimo standartas turėtų būti taikomas vertinant horizontaliuosius susijungimus ir atitinkamai savo aiškinimo pagrindu išvesdamas taikytiną teisinį testą, vadovaujasi neįsiteisėjusiu Bendrojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu byloje Nr. T-399/16 CK Telecoms UK Investments prieš Komisiją (toliau – ir Bendrojo Teismo Sprendimas) ir pačios pareiškėjos subjektyviu Konkurencijos įstatymo nuostatų vertinimu. Atitinkamai, pareiškėjos išvados dėl Nutarime neva netinkamai taikyto įrodinėjimo standarto Koncentracijos uždraudimui ir teisinio testo tėra deklaratyvios ir neparemtos jokiais objektyviais šaltiniais.

Atsakovės įsitikinimu, išaiškinimais, pateiktais minėtame sprendime vadovautis šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip nurodyta Nutarime, pareiškėjos akcentuojamas Bendrojo Teismo Sprendimas nėra įsiteisėjęs, t. y. Europos Komisija dėl jo yra pateikusi apeliacinį skundą ESTT. Taigi, šiuo metu Bendrojo Teismo Sprendimo teisėtumas nėra įvertintas aukštesnės instancijos. Atitinkamai, Bendrojo Teismo Sprendime pateikti išaiškinimai, susiję su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų lygiu koncentracijose, negali būti laikomi aktualiais sprendžiant dėl Nutarimo teisėtumo. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad apskundimas nesustabdo jo vykdymo, todėl jis laikomas įsiteisėjusiu. Pažymi, kad ESTT statuto 60 straipsnyje numatyta nuostata dėl sprendimo vykdymo nesustabdymo yra siejama tik su ginčijamo akto ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu.

Atsiliepime teigia, kad kaip Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, vertina, ar dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Tais atvejais, kai nustatoma, jog nagrinėjama koncentracija gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, koncentracija gali būti leidžiama tik nustačius tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, būtinas užkirsti kelią minėtų neigiamų padarinių konkurencijai atsiradimui. Konkurencijos įstatymu yra siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis), todėl sprendžiant dėl koncentracijų atsižvelgiama į Europos Sąjungos institucijų praktiką taikant savo tikslais analogiškas teisės normas.

Šiuo atveju Konkurencijos taryba įrodymus vertino ir savo argumentus grindė vadovaudamasi Gairėmis dėl horizontalių susijungimų vertinimo, kuriose pateikiami nurodymai dėl Europos Komisijos strategijos vertinant galimą susijungimų, patenkančių į Tarybos 2004 m. sausio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – ir Susijungimų reglamentas) 2 straipsnio taikymo sritį, poveikį, kai juose dalyvaujančios įmonės yra ar gali būti konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje (horizontalūs susijungimai).

Vadovaudamasi Gairėmis dėl horizontalių susijungimų vertinimo, Konkurencijos taryba vertino Koncentracijos neigiamų padarinių konkurencijai tikėtinumą, t. y. kiek tikėtina, kad Koncentracija sukels neigiamus padarinius konkurencijai, jei bus leista ją vykdyti, atsižvelgiant į turimus įrodymus. Toks Gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo suponuojamas įrodinėjimo standartas savo esme atspindi tikimybių balanso įrodinėjimo standartą (angl. the balance of probabilities), reiškiantį, jog vertinant susijungimus nėra privaloma neginčijamai įrodyti, kad koncentracija nekelia jokių abejonių dėl konkurencijos, o reikia atlikti tikimybių vertinimą, t. y. nustatyti, ar labiau tikėtina, kad dėl susijungimo reikšmingai susilpnės konkurencija, nei kad nesusilpnės. Nurodo, kad toks standartas yra pripažįstamas tiek Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkų institucijų, tiek ESTT.

Konkurencijos taryba Nutarime taikė Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį testą – ar dėl Koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija.

Pasisakydama dėl pareiškėjos nurodomų kumuliatyvių taikytinų sąlygų akcentuoja, kad pareiškėja pateiktą koncentracijų vertinimo testą grindžia neįsiteisėjusiu Bendrojo Teismo Sprendimu. Kitų objektyvių šaltinių, kurie pagrįstų pareiškėjos poziciją dėl įrodinėtų sąlygų, pareiškėja nepateikia. Pažymi, kad oligopolinėse rinkos struktūrose (kaip yra ir nagrinėjamu atveju) yra itin svarbu palaikyti veiksmingą konkurenciją. Kaip nurodyta Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 24 punkte, susijungimas gali labai apriboti veiksmingą konkurenciją rinkoje, jei pašalina svarbius konkurencijos suvaržymus vienam ar keliems pardavėjams, kurių įtaka rinkoje dėl to išauga. Šiuo atveju vertindama, ar dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija, Konkurencijos taryba vadovavosi Gairėmis dėl horizontalių susijungimų vertinimo ir analizavo tokius veiksnius, kaip Koncentracijos dalyvių bei jų konkurentų užimamas rinkos dalis, Koncentracijos dalyvių konkurencinį artumą, klientų galimybes pakeisti tiekėją, konkurentų galimybes padidinti pasiūlą, jei išaugs kaina, tai, ar susijungimas panaikins svarbią konkurencinę jėgą. Priešingai nei teigia pareiškėja, Konkurencijos taryba Nutarime analizavo pareiškėjos ir kito Koncentracijos dalyvio tarpusavio konkurencinį spaudimą, tiek pareiškėjos ir kito Koncentracijos dalyvio konkurencinį spaudimą kitiems rinkos dalyviams. Be to, Konkurencijos taryba įvertino ir veiksnius, galinčius atsverti neigiamą poveikį konkurencijai – kompensacinę pirkėjo įtaką, įėjimo į rinką kliūtis bei naujos įmonės atėjimo tikimybę. Taigi, taikydama Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį testą, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Gairėmis dėl horizontalių susijungimų vertinimo, įvertino visus svarbius veiksnius, galinčius turėti įtakos konkurencijai.

Pasisakydama dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkos nurodo, kad buvo nustatyta, jog Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Koncentracijos dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai (Baltic Mill yra Dobeles artimiausias konkurentas, o Dobeles yra artimas Baltic Mill konkurentas) jau ir taip labai koncentruotoje rinkoje, o jų tarpusavio konkurencija yra reikšminga efektyvios konkurencijos užtikrinimui tiek tiesioginiams Koncentracijos dalyvių pirkėjams (t. y. mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams), tiek vartotojams. Koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą Baltic Mill ir kitiems rinkos dalyviams bei Baltic Mill daromą konkurencinį spaudimą Dobeles, mažmeninę prekybą miltais vykdantys ūkio subjektai po Koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos. Nustatyta, kad naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, dėl atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas. Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus Koncentracijos padarinius. Konkurencijos taryba sprendė, kad dėl Koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje atitinkamoje rinkoje.

Dėl pareiškėjos rinkos dalies nurodo, kad Nutarime nustatytų aplinkybių visuma parodo, jog pareiškėjos daromas konkurencinis spaudimas yra daug didesnis nei galima spręsti iš jos rinkos dalies. Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 37 punkte nustatyta, kad tam tikros įmonės turi didesnę įtaką konkurencijos procesui nei galima spręsti iš jų rinkos dalių ar panašių matų. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia įmonė, gali pakeisti konkurencijos dinamiką konkurencijai labai žalingu būdu, ypač jei rinka jau yra koncentruota.

Nors Dobeles rinkos dalis ir nėra didelė, pareiškėja yra trečias pagal dydį gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų tiekėjas bei antras pagal dydį iš trijų tiekėjų, turinčių gamybinius pajėgumus atitinkamoje rinkoje. Dobeles miltų produkcija 2018–2021 metais buvo 5 prekybos tinklų reguliaraus asortimento dalimi, o dar viename dalyvavo in-out akcijose. Koncentracijos dalyvių tarpusavio konkurencija pasireiškė pardavimo dalių pokyčiuose, kuomet mažėjant vieno iš Koncentracijos dalyvių rinkos daliai didėjo kito Koncentracijos dalyvio pardavimų dalis. Pažymi, kad lygino Koncentracijos dalyvių tiekiamus galutiniams vartotojams skirtus miltus ir nustatė, kad 2018–2021 metais Baltic Mill vidutinės didmeninės kvietinių miltų tiekimo kainos buvo 13–22 proc. didesnės, nei Dobeles, vidutinės didmeninės ruginių miltų tiekimo kainos – 18–26 proc. didesnės, nei Dobeles; vertinant vidutines mažmenines pardavimo kainas, Baltic Mill kvietinių miltų kaina buvo 6–20 proc. didesnė, nei Dobeles, o ruginių miltų kaina – 23–32 proc. didesnė, nei Dobeles.

Papildomai buvo palyginti analogiški gamintojo prekės ženklu pažymėti kvietiniai ir ruginiai miltai, kuriuos Koncentracijos dalyviai tiekia konkretiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Atlikta analizė parodė, kad Baltic Mill produkcijos tiekimo kainos daugumoje atvejų buvo (10–30) proc. didesnės, nei Dobeles analogiškų produktų. Taip pat Dobeles kvietinių ir ruginių miltų kainos buvo mažesnės, nei AB „Kauno grūdai“. Kitų konkurentų konkurencinis spaudimas pasireiškia itin ribotai, kadangi distributoriai Osama ir Sanitex platina AB „Kauno grūdai“ ir Baltic Mill produkciją, o Auga užsisako miltų malimo paslaugą iš kitų subjektų, jo vidutinės didmeninės tiekimo kainos yra žymiai didesnės, nei Koncentracijos dalyvių. Dobeles atžvilgiu po koncentracijos būtų panaikinta reikšmingiausia konkurencinė jėga, o vertinant koncentraciją iš Baltic Mill perspektyvos, Dobeles rinkos dalis neatspindi jos realiai daromo konkurencinio spaudimo.

Pažymi, kad nors 2021 metais Dobeles rinkos dalis ir mažėjo, tačiau vadovaujantis Europos Komisijos praktika laikotarpis po planuojamos Koncentracijos paskelbimo yra mažiau indikatyvus, kadangi gali būti nulemtas planuojamos koncentracijos. Akcentuoja, kad pati pareiškėja nurodė, kad 2021 metais, kuomet Dobeles buvo paskelbusi apie ketinimą įsigyti Baltic Mill, jų strategija pasikeitė.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių dėl atsiradusio pokyčio tik vienoje iš nagrinėtų rinkų atsakovė pažymi, kad pati pareiškėja nurodo, kad jos pardavimai 2021 metais mažėjo dėl išaugusių grūdų kainų – pareiškėja bandė kelti produktų kainas, tačiau šis sprendimas sąlygojo mažesnius visų produktų pardavimus.

Pareiškėja, siekdama pagrįsti teiginį, kad išvada apie reikšmingą neigiamą poveikį konkurencijai yra nesuderinama su itin maža vieno iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalimi, remiasi Konkurencijos tarybos 2016 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1S-37/2016 „Dėl leidimo vykdyti koncentraciją AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ įsigyjant dalį Danske bank A/S Lietuvos filialo turto, teisių ir įsipareigojimų“. Pastebėtina, kad šiame nutarime buvo nurodyta, kad nors sumažės konkuruojančių ūkio subjektų skaičius, tačiau perleidžiama turto dalis kiekvienoje iš rinkų nelaikytina pakankamai reikšminga; Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad rinkose veikia didelis skaičius dalyvių, o šiuo atveju situacija nagrinėjamose rinkose yra reikšmingai skirtinga. Taip pat pareiškėja remiasi Europos Komisijos sprendimais, tačiau pastebėtina, kad sprendime Nr. COMP/M.6851 Europos Komisija davė leidimą koncentracijai tik su įsipareigojimais, kadangi buvo nustatytos pasekmės konkurencijai, o nors ir nurodo, kad sprendimu Nr. COMP/M. 4662 koncentracija buvo leista nepaisant to, kad joje dalyvavo 2 iš 3 rinkoje esančių tiekėjų, tačiau pareiškėja iškreipia faktus – trys ūkio subjektai veikė Europos ekonominėje erdvėje, tačiau geografinė rinka buvo apibrėžta kaip globali ir Europos Komisija darė išvadą, kad ir už Europos Sąjungos ribų įsisteigę subjektai gali teikti paslaugas.

Dėl pareiškėjos gamybinių pajėgumų nurodo, kad Konkurencijos taryba vertino kvietinių ir ruginių gamintojų pajėgumus pagal atitinkamos miltų produkcijos tiekimo faktą į Lietuvą, t. y. tik atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų pajėgumus. Miltų gamintojų, kurių produkciją nėra perkama B2C pirkėjų, įtraukimas į pajėgumų skaičiavimą iš esmės neatitiktų nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir rinkoje neveikiančių ūkio subjektų pajėgumų vertinimas nekeistų vertinimo ir tuo labiau fakto, jog rinkoje veikia ir konkurencingas kainas siūlo tik trys kvietinių ir ruginių miltų gamintojai, kurių gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėta produkcija yra faktiškai tiekiama Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams.

Pastebi, kad nors pareiškėja ir pirko B2B transportavimo pakuotėje supakuotus miltus, tačiau šiuos miltus pareiškėja panaudojo savo didmeninių miltų pardavimų vykdymui. Tokie pirkimai iš Lenkijos buvo vykdomi kitoje nei Nutarime nagrinėjama rinka, t. y. ne B2C, o B2B lygmeniu, nes buvo perkami nesupakuoti ir be gamintojo prekės ženklo žymėjimo.

Dėl pareiškėjos įrodinėjimo, jog ji ir Baltic Mill nėra artimiausi konkurentai nurodo, kad Konkurencijos taryba niekada ir neteigė, kad Dobeles yra artimiausias Baltic Mill konkurentas. Akcentuoja, kad pareiškėjos pozicija ir vėl yra grindžiama Bendrojo Teismo Sprendimu, tačiau kaip teisingai pažymėjo Generalinė Advokatė, konkurencinis artumas yra tik vienas iš vertinamų aspektų, ir tai nereiškia, kad yra reikalaujama nustatyti, kad konkurentai yra ypač artimi.

Pažymi, kad atsakovė nurodė kad nors Dobeles ir nėra artimiausias Baltic Mill konkurentas atitinkamoje rinkoje, ji: yra viena iš riboto skaičiaus alternatyvių tiekėjų, iš kurių mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai gali įsigyti galutiniams vartotojams skirtus gamintojo prekės ženklu pažymėtus kvietinius ir ruginius miltus; Dobeles prekės ženklas pagal žinomumą yra trečioje vietoje. Dobeles kaip ir Baltic Mill veikia įvairiuose grūdų produktų segmentuose (miltų mišiniai, dribsniai, makaronai), o tai didina Dobeles, kaip gamintojo prekės ženklo, žinomumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad naujam konkurentui įeiti į atitinkamą rinką yra sudėtinga; Dobeles 2018–2021 metais buvo reguliaraus kvietinių ir ruginių miltų asortimento dalimi penkiuose mažmeninės prekybos tinkluose, o dar viename dalyvavo in-out akcijose.

Baltic Mill ir Dobeles konkurencija yra reikšminga labai koncentruotoje rinkoje, jų tarpusavio konkurencija yra reikšminga efektyvios konkurencijos užtikrinimui tiek tiesioginiams Koncentracijos dalyvių pirkėjams (t. y. mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams), tiek vartotojams.

Pasisakydama dėl AB „Kauno grūdai“ konkurencinio spaudimo, Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į Nutarimo (239) pastraipą ir joje nurodytas priežastis, kodėl AB „Kauno grūdai“ nebūtų pakankamas konkurencinis spaudimas. Pastebi, kad nors Dobeles rinkos dalis atitinkamoje rinkoje ir buvo santykinai nedidelė, Dobeles laisvų pajėgumų dydis 2021 metais viršijo atitinkamos rinkos dydį daugiau nei 2,5 kartus. Atitinkamai, po Koncentracijos susijungęs ūkio subjektas turės faktiškai atsižvelgti tik į vieno konkurento daromą konkurencinį spaudimą, kuomet prieš Koncentraciją Baltic Mill turėjo atsižvelgti ne tik į AB „Kauno grūdai“, bet ir į pareiškėjos konkurencinį spaudimą (2019 metais Kantar ataskaitoje Dobeles buvo apibūdinta kaip įmonė, kuri potencialiai galėtų kelti „pavojų“, o 2020 metų ataskaitoje yra nurodoma, kad Dobeles nekelia „pastebimo pavojaus AB „Baltic Mill“).

Dėl Lenkijos gamintojų konkurencinio spaudimo nurodo, kad Konkurencijos taryba vertino įrodymų visumą: mažmeninės prekybos veiklą vykdančių subjektų nuomones dėl lenkiškų miltų, faktinę situaciją dėl lenkiškų miltų tiekimo bei analizavo pasiūlymus konkursuose dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo. Dėl to mažmeninės prekybos veiklą vykdančių subjektų nuomonės buvo iš vienas aspektų, kurį Konkurencijos taryba vertino, kadangi koncentracijų nagrinėjimo bylose rinkos dalyvių nuomonės yra visuomet renkamos bei vertinamos ir yra svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai kai faktinė situacija rinkoje patvirtina rinkos dalyvių vertinimus. Pastebi, kad Konkurencijos taryba neturėjo jokio pagrindo nevertinti rinkos dalyviu nuomonių, ar abejoti jų patikimumu, o ir pati pareiškėja nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Konkurencija taryba neturėtų vadovautis minėtomis nuomonėmis. Priešingai, mažmeninės prekybos veiklą vykdantys subjektai yra suinteresuoti konkurencija rinkoje, kuri užtikrintų, kad nesumažėtų pasirinkimas ir neišaugtų kainos, todėl Konkurencijos tarybai nesuprantama, dėl kokių priežasčių šios nuomonės turi būti laikomos ne objektyviomis ar paremtomis kažkokiu subjektyviu nusistatymu.

Atsakovė paaiškina, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nurodė, kad Lenkijos gamintojų siūlomi galutiniams vartotojams skirti miltai nėra patrauklūs dėl lietuviškų ir lenkiškų miltų techninių savybių skirtumų, skiriasi įprastos pakuotės dydis (Lenkijoje populiaresnės 1 kg pakuotės, o Lietuvoje – 2 kg pakuotės), o lenkiškų miltų įvedimas į Lietuvos rinką reikalautų papildomų išlaidų. Mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai pažymėjo, kad jiems yra svarbu turėti 2 kg pakuotės miltus savo asortimente ir dauguma jų, pakilus 2 kg pakuotės gamintojų tiekiamų kvietinių ar ruginių miltų pakuočių kainoms, neatsisakytų šio pakuotės dydžio miltų gamintojų produkto. Taip pat nagrinėjamu laikotarpiu Lenkijos tiekėjai ne tik netiekė B2C pirkėjams skirtų miltų (nei gamintojo prekės ženklu, nei privačia etikete pažymėtų), bet ir nepateikdavo pasiūlymų dėl tokio tiekimo arba tas pasiūlymas būdavo nekonkurencingas. Pastebi, kad Lenkijos tiekėjai įsivertina visas aplinkybes ir nuspręsdami neteikti pasiūlymo ar teikti nekonkurencingą pasiūlymą faktiškai ir parodo, kad Lenkijos tiekėjai nėra konkurencingi.

Dėl pareiškėjos argumento, kad jei po koncentracijos Dobeles imtų kelti kainas, Lenkijos gamintojai galėtų tapti alternatyviu tiekimo šaltiniu, o tai pagrindžia 2012 metų atvejis, kai produkcija buvo pirkta iš Lenkijos gamintojų, siekiant sudrausminti Lietuvos gamintojus nurodo, kad tokie pareiškėjos argumentai iš esmės paneigia jos poziciją, kad dėl koncentracijos nekiltų jokių neigiamų pasekmių, nes jei Lenkijos gamintojai taptų konkurencingais tik reikšmingai pakilus rinkos kainoms, tai ir būtų laikoma neigiamu pokyčiu atsiradusiu dėl koncentracijos. Pastebi, kad jau dabar mažmeninės prekybos centrai ieško alternatyvių tiekėjų ir kviečia dalyvauti ne tik Lietuvos gamintojus, bet ir tiekėjus iš Lenkijos, tačiau transportavimo kaštai, per maži užsakymų kiekiai, produkto specifika lemia, kad Lenkijos tiekėjai nepateikia konkurencingų pasiūlymų. Nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog po koncentracijos ši situacija galėtų reikšmingai pasikeisti. 2021 metais pasikeitus pareiškėjos kainodaros strategijai (Dobeles nebetaikė tokių palankių kainų (akcijų)), parduodant produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams, ir sumažėjus pareiškėjos rinkos daliai, ją perėmė Baltic Mill, o ne Lenkijos tiekėjai.

Atsakydama į pareiškėjos argumentą, kad jokių skirtumų tarp lenkiškų ir lietuviškų miltų negali būti ir, kad atsakovė galėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ar AB „Kauno grūdai“ ir prašyti paaiškinimų dėl lietuviškų ir lenkiškų miltų tarpusavio pakeičiamumo nurodo, kad miltų rūšingumas ir nebuvo esminis Konkurencijos tarybos argumentas, o tik vienas iš aspektų, kurį vertino Konkurencijos taryba. Pareiškėja stengiasi sumenkinti Konkurencijos tarybos atliktą analizę, nurodydama, kad faktinio įvežimo nebuvimą gali nulemti įvairios priežastys, tačiau taip ir nenurodo, kokios tos priežastys gali būti. Be to, kaip minėta, mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nurodė, kad Lenkijos gamintojų siūlomi galutiniams vartotojams skirti miltai nėra patrauklūs dėl Lietuvoje ir Lenkijoje gaminamų miltų techninių savybių skirtumų, jų įvedimas į Lietuvos rinką reikalautų papildomų išlaidų, o lenkiški miltai skiriasi tiek rūšimis, tiek pakuotėmis (1 kg). Vartotojų poreikių pakeitimui reikėtų „edukacijos“ apie miltų rūšis (kuo skiriasi lenkiški miltai nuo lietuviškų), papildomų marketingo priemonių, populiarinant naują produktą rinkoje ir pan. Aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kuriuos Lietuvoje tiekia UAB „Malsena plius“ ir kurie yra vieni iš populiariausių miltų produktų Lietuvoje, negalėtų įsigyti iš Lenkijos gamintojų dėl siūlomų aukštų pardavimo kainų, nes Lenkijoje galioja kitokie miltų kategorijai taikomi specifikacijos reikalavimai ir atitinkančių reikalavimų produkto (kaip unikalaus produkto) pagaminimas yra labai brangus, reikalaujantis didelių sąnaudų, taip pat dėl to, kad prie pardavimo kainų prisideda papildomi tokios produkcijos transportavimo (logistikos) kaštai.

Dėl miltų pakuočių svorio ir Gdansko malūno pasiūlymo paaiškina, kad Konkurencijos taryba ir neginčija, kad Lenkijos gamintojai gali teikti miltus 2 kg pakuotėse, kadangi Nutarime nėra teigiama, kad vien fasavimas į 2 kg pakuotes yra esminė ir vienintelė kliūtis Lenkijos gamintojams tiekti miltus į Lietuvą. Nutarime remiamasi faktų visuma – Lenkijoje egzistuoja kiti rūšingumo standartai, Lietuvos kiekiai yra palyginti maži, Lenkijos tiekėjai negali Lietuvos rinkai pritaikytos produkcijos tiekti (ir faktiškai netiekia) konkurencingomis kainomis bei egzistuoja dideli transportavimo kaštai. Pažymi, kad pats Gdansko malūnas nurodė, kad minimalus užsakymo kiekis siekia 100 tūkst. vnt. (200 t), pasiūlymo kaina gali skirtis, priklausomai nuo tikslių reikalavimų (the price may vary if we get to know your exact requirements), o perkamo produkto pavadinimas yra „Wheat flour type 700“, kurio nėra tarp populiariausių Lietuvoje kvietinių miltų (550, 405, 812 ir t. t.). Įvertinus Koncentracijos dalyvių 2022 m. kovo 29 d. pateiktus duomenis matyti, kad vertinant konkurso metu nurodytą tiekimo kiekį Baltijos regionui (t. y. ne tik Lietuvai), 64 proc. visų atvejų konkretaus miltų produkto užsakymo kiekis buvo mažesnis nei 200 t, o vertinant tiekimo kiekį konkrečiai į Lietuvos Respubliką – 85 proc. atvejų užsakomas kiekis buvo mažesnis nei 200 t. Vertinant Konkurencijos tarybos surinktus duomenis, 2020–2021 metais tik 6 proc. visų konkurso metu perkamų produktų atvejų nurodytas pirkimo kiekis buvo lygus arba viršijo 200 t. Papildomai pažymi, kad nurodytas minimalus užsakymo kiekis (200 t) 2018–2021 metais sudarė 5,9–9,7 proc. viso rinkos dydžio, o 4 iš 6 privačia etikete pažymėtų miltų konkursus organizuojančių B2C pirkėjų bendras perkamas atitinkamos produkcijos kiekis 2021 metais neviršijo 200 t, t. y. didžioji dalis pirkėjų 2021 metais įsigijo mažiau privačia etikete pažymėtų miltų, nei nurodyto Lenkijos tiekėjo minimalus užsakymo dydis. Galiausiai, privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis iš esmės nesikeitė ir svyravo tarp 18,12 proc. ir 22,87 proc. (vertinant absoliučiais dydžiais, 2021 metais parduodamų privačia etikete pažymėtų miltų apimtis buvo mažiausia, lyginant 2018–2021 metų laikotarpį). Taip pat Gdansko malūno pavyzdyje pareiškėja nepateikė savo kreipimosi į minėtą malūną ir jame keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, pagaminti pakuotes pareiškėjos prekės ženklu arba pritaikyti Lietuvos vartotojams. Taigi, pareiškėja bando paneigti Konkurencijos tarybos išvadas, kad minėti aspektai yra svarbūs, pavyzdžiu kuriame nėra prašoma tenkinti didžiosios dalies Konkurencijos tarybos nurodytų reikalavimų atitikimo (lietuviško rūšingumo, Lietuvos rinką atitinkančių kiekių bei galimai pakuotės pritaikymo Lietuvos pirkėjams). Galiausiai, nėra pateikiamas pagrindimas, kad šis pasiūlymas būtų konkurencingas Lietuvos rinkoje, kadangi yra pateikiamas tik Gdansko malūno ir pareiškėjos kainų pasiūlymai, bet nėra paaiškinama, ar miltai, pateikti pavyzdyje, gali būti objektyviai palyginti tarpusavyje.

Dėl Konkurencijos tarybos paklausimų Lenkijos ir Vengrijos gamintojams paaiškina, kad atsakovė negali priversti užsienyje veikiančių ūkio subjektų atsakyti į pateiktus klausimus ir vertina visumą įrodymų surinktų koncentracijos nagrinėjimo metu.

Dėl kompensacinės pirkėjų įtakos nurodo, kad Konkurencijos taryba nustatė, jog mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, nes Baltic Mill produkciją yra būtina turėti asortimente, o po susijungimo pakilus Baltic Mill ar Dobeles miltų kainoms, mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba pakeitimus užtruktų, ar būtų komerciškai nenaudingas. Be to, ne visi Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi aukštas rinkos dalis ir reikšmingą derybinę galią perkant galutiniams vartotojams skirtus gamintojo prekės ženklu pažymėtus kvietinius ir ruginius miltus. Pastebi, kad 9 iš 11 informaciją pateikusių mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų per metus nuperkama galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis neviršija 20 proc. bendro atitinkamoje rinkoje nuperkamo miltų kiekio, o 8 iš 11 mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nuperkama atitinkamų miltų dalis neviršija 10 proc. bendro atitinkamoje rinkoje nuperkamo miltų kiekio. Kiekvienas iš 5 ūkio subjektų iš po Koncentracijos susikūrusio ūkio subjekto pirktų mažiausiai (60–70) proc. visos savo įsigyjamos miltų produkcijos (ūkio subjektas (KOMERCINĖ PASLAPTIS) pirktų mažiausiai (40–50) proc. visos savo įsigyjamos miltų produkcijos). Vertinant iš po Koncentracijos susikūrusio ūkio subjekto pusės – pardavimai ūkio subjektui (KOMERCINĖ PASLAPTIS) sudarytų apie (40–50) proc. nuo viso galutiniams vartotojams skirtų miltų parduodamo kiekio, o visiems kitiems ūkio subjektams – po (20–30) proc. ir mažiau. Atitinkamai, visi kiti ūkio subjektai turėtų dar mažesnes galimybes pasipriešinti įtakos rinkoje išaugimui, kurią galėtų sukurti Koncentracija. Mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų pirkėjo galią mažina ir tai, kad Koncentracijos dalyviai gali parduoti kvietinius bei ruginius miltus B2B segmentui, kuriam koncentracijos dalyviai 2021 metais pardavė apie 84 proc. nuo viso savo parduoto kvietinių ir ruginių miltų kiekio, o mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai šių miltų tolimesniam perpardavimui galutiniams vartotojams įsigyti negalėtų.

Nurodo, kad, pareiškėjos vertinimu, spaudimas iš pirkėjų pusės atsiranda ne dėl pasirinkimo tarp Dobeles, o dėl pasirinkimo tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“. Pažymi, kad nėra neigiama, kad AB „Kauno grūdai“ yra artimas Koncentracijos dalyvių konkurentas, tačiau nustatyta, kad ypač koncentruotoje rinkoje Dobeles yra artimas Baltic Mill konkurentais, o Baltic Mill yra artimiausias Dobeles konkurentas. Koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą Baltic Mill ir kitiems rinkos dalyviams bei Baltic Mill daromą konkurencinį spaudimą Dobeles, o mažmeninę prekybą miltais vykdantys ūkio subjektai po Koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, kadangi šioje atitinkamoje rinkoje yra svarbu ne tik pirkėjo galimybė pakeisti tiekėją, bet ir tiekėjų tarpusavio konkurencija teikiant kainos pasiūlymus konkursuose. Esant daugiau tiekėjų, didėja neužtikrintumas dėl konkurentų galimybės pasiūlyti konkurencingą kainą, kas verčia siūlyti mažiausias kainas. Sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui iki dviejų, toks neapibrėžtumas ir tarpusavio konkurencija iš esmės sumažės. Nedidelio konkurentų skaičiaus dalyvaujant konkursuose neužtenka konkurencingiems rezultatams pasiekti, ypatingai tuomet, kai konkurentų skaičius gali sumažėti nuo trijų iki dviejų.

Pareiškėja nurodo, kad dėl mažos Dobeles rinkos dalies koncentracija esmingai nekeičia egzistuojančios rinkos struktūros, o mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi derybinę galią koncentracijos dalyvių atžvilgiu ne dėl jų tarpusavio konkurencijos, bet dėl konkurencijos tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“ privataus prekės ženklo produktų konkurencinio spaudimo bei galimybės įsivežti miltus iš trečiųjų šalių. Atsakovė pažymi, kad mažmeninės prekybos tinklai patys miltų negamina, o privačia etikete pažymėtus miltus jiems tiekia tie patys gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų gamintojai, t. y. iš esmės didindami privačia etikete pažymėtų miltų pardavimus prekybos tinklai parduotų tų pačių gamintojų produktus pagal atitinkamų gamintojų pasiūlytas tiekimo kainas. Privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, po Koncentracijos tas pasirinkimas sumažės iki vienos alternatyvos Koncentracijos dalyviams, o atitinkamų tiekėjų tarpusavio konkurencija teikiant kainos pasiūlymus konkursuose dėl Koncentracijos reikšmingai sumažėtų, sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui. Nustatyta, kad konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos, o naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga. Nesutinka su Koncentracijos dalyvių argumentais, kad prekybos centrai galėtų realiai varžyti susijungusių ūkio subjektų galimybes riboti konkurenciją.

Dėl mažmeninės prekybos įmonių reikšmingų derybinių svertų akcentuoja, kad Gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo yra nurodoma, kad negalima nustatyti, kad kompensacinė pirkėjo įtaka pakankamai atsveria potencialius neigiamus susijungimo padarinius, jei ji tik užtikrina, kad tam tikras klientų segmentas, turintis didelę derėjimosi galią, apsaugomas nuo žymaus kainos išaugimo ir pablogėjusių sąlygų po susijungimo. Be to, nepakanka, kad pirkėjo įtaka egzistuotų tik iki susijungimo, ji turi egzistuoti ir likti veiksminga ir po susijungimo. Taip yra todėl, kad dviejų tiekėjų susijungimas gali sumažinti pirkėjo įtaką, jei susijungimu pašalinama tikėtina alternatyva. Tai, kad B2C pirkėjai nesutinka su kainos pakėlimu ir derasi dėl tiekimo kainų, savaime nereiškia, kad jie turi pakankamą kompensacinę pirkėjo galią. Be to, ne visų B2C pirkėjų galia yra identiška, ką patvirtina ir Koncentracijos dalyvių pateikti duomenys, kur su dalimi pirkėjų derybos dėl kainų pakėlimo vyksta sunkiai ir yra daromos nuolaidos, o su kitomis – „sklandžiai“ (t. y. derybos truko neilgai, o pirkėjas sutiko su gamintojo siūlomu kainos pakėlimu). Tai, kad šiuo metu dalis pirkėjų derasi dėl tiekimo kainų niekaip neparodo, kad pirkėjo galia nesumažės, kuomet įvykus Koncentracijai alternatyvių kvietinių ir ruginių miltų tiekėjų skaičius sumažės nuo 3 iki 2.

Dėl įėjimo į rinka paaiškina, kad atsakovė nustatė kad naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga, nes: šioje rinkoje juntamas gana stiprus vartotojų prisirišimas prie esančių rinkoje gamintojų prekės ženklų bei rinkoje veikiančių stiprių ir gerai žinomų miltų gamintojų; mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nėra linkę suteikti lentynos vietą naujam ir nežinomam prekės ženklui; asortimento peržiūros prekybos centruose įprastai vyksta tik kartą per metus; reikalingos didelės investicijos gamybiniams pastatams ir gamybos įrangai įsigyti. Nors Koncentracijos dalyviai nurodė, kad Lenkijos tiekėjai galėtų įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvoje rinką, tačiau su tokiu teiginiu Konkurencijos taryba nesutiko, nes 2018–2021 metais mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai neįsigijo gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų iš Lenkijos tiekėjų net ir esant mažesnėms (anot Koncentracijos dalyvių) pagamintos miltų produkcijos kainoms; iš Lenkijos tiekėjų nebuvo įsigyta net privačios etiketės produkcijos, kurios atveju nereikia nei žinomo prekės ženklo, nei su tuo susijusių marketinginių išlaidų; dalis mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų indikavo, kad egzistuoja skirtumai tarp „įprastų“ Lenkijoje pagamintų galutiniams vartotojams skirtų miltų bei „įprastų“ Lietuvoje parduodamų galutiniams vartotojams skirtų miltų; 2021 metais pasikeitus pareiškėjos kainodaros strategijai (Dobeles nebetaikė tokių palankių kainų (akcijų)), parduodant produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams, ir sumažėjus pareiškėjos rinkos daliai, ją perėmė Baltic Mill, o ne Lenkijos tiekėjai.

Dėl pareiškėjos kaip konkurencinio spaudimo šaltinio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkos paaiškina, kad rinkos dalys konkursų rinkoje nėra tinkamas matas vertinant ūkio subjektų turimą rinkos galią, privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekėjai atrenkami konkursų būdu, rinkos dalys atspindi konkursų rezultatus, kuriuose laimėtojas laimi „viską“, tačiau jos neparodo kitų konkursų dalyvių daromo konkurencinio spaudimo konkrečiuose konkursuose, kuriuose ir vyksta konkurencija tarp ūkio subjektų, todėl didesnis poveikio vertinimo svoris buvo skiriamas konkursų analizei. Buvo atlikta 2020–2021 metų galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų konkursų analizė, kurios metu buvo analizuoti 8 konkursai dėl 38 privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų produktų. Pareiškėja nepagrįstai daro išvadą dėl nereprezentatyvumo savo analizėje kiekvieną produktą laikydami atskiru konkursu, o vertinant Nutarime pateiktą analizę ima nurodytą konkursų skaičių, nors vieno konkurso metu yra perkami keli produktai, dėl kurių tiekėjai teikia kainos pasiūlymus.

Pažymi, kad buvo apklausti ūkio subjektai, organizuojantys konkursus atitinkamoje rinkoje, surinkta imtis buvo palyginta su Koncentracijos dalyvių pateiktas duomenimis ir buvo padaryta išvada, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai skelbia po vieną konkursą (bet skirtingam produktų skaičiui, dėl ko Nutarimo (289) pastraipoje ir buvo pateikiamas konkursų ir konkursų produktų skaičius atskirai) dėl kvietinių ir ruginių miltų tiekimo per metus.

Atsiliepime detaliai pateikia atliktos analizės apibendrinimą (117 atsiliepimo punktas). Pastebi, kad Nutarimo (291) pastraipoje bei Lentelėje Nr. 9 yra pateikiama informacija apie atitinkamos rinkos dalyvių dalyvavimo bei laimėjimo konkursuose dažnumą. Atsižvelgiant į (116)(a) pastraipoje nurodytus duomenis, pagrindiniai šios rinkos žaidėjai yra Baltic Mill, AB „Kauno grūdai“ ir Dobeles, o kitų konkursų dalyviai konkursuose dalyvavo ypač retai, teikė nekonkurencingus pasiūlymus ir analizuojamo laikotarpio metu nebuvo laimėję nei vieno konkurso.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad koncentracijos dalyviai nėra artimiausi konkurentai nurodo, kad atsakovė ir neteigia, kad Dobeles yra artimiausias Baltic Mill konkurentas, bet daroma išvada, kad Baltic Mill yra artimiausias Dobeles konkurentas, o Dobeles yra artimas Baltic Mill konkurentas. Artimiausiu Baltic Mill konkurentu atitinkamoje rinkoje yra AB „Kauno grūdai“, tačiau tai nereiškia, kad Dobeles nedaro konkurencinio spaudimo Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“.

Paaiškindama dėl pareiškėjos argumento, kad jos rinkos dalis yra itin maža nurodo, kad neparodo Dobeles, kaip ūkio subjekto, daromo konkurencinio spaudimo, kadangi iš rinkos dalies nėra aišku, kiek artimi Dobeles kainos pasiūlymai konkursuose buvo kitiems ūkio subjektams. Dėl minimų konkursų skaidrumo nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar Baltic Mill preziumuoja, kad jai reikia laimėti prieš AB „Kauno grūdai“, Baltic Mill taip pat turi atsižvelgti ir į Dobeles siūlomas kainas, kadangi Dobeles dalyvauja beveik 40 proc. visų konkursų.

Pažymi, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada, kad AB „Kauno grūdai“ negalėtų apriboti koncentracijos dalyvių galimybės pakelti kainas. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į Nutarimo (318) pastraipą ir joje nurodytas priežastis, kodėl AB „Kauno grūdai“ nebūtų pakankamas konkurencinis spaudimas. Be to, kaip paaiškinta Nutarimo (880) pastraipoje, didžiąją dalį (apie 80 proc.) privačia etikete pažymėtų miltų įsigyja du ūkio subjektai, kuriems 2020 metais ir 2021 metais produkciją tiekė [KOMERCINĖ PASLAPTIS]. Šis faktas turėtų būti gerai žinomas Koncentracijos dalyviams bei CE, kadangi ant pastarųjų miltų pakuočių yra nurodoma, kad jie „pagaminti Lietuvoje“, o Koncentracijos dalyviai žino, kad 2020–2021 metais netiekė atitinkamų produktų nurodytam ūkio subjektui. Įvertinus privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų rinkos dalis neįtraukiant [KOMERCINĖ PASLAPTIS] pirkimų, Koncentracijos dalyvių 2021 metų rinkos dalis siekia mažiausiai 95 proc. pagal pardavimų vertę ir apimtį. AB „Kauno grūdai“ galėtų ekonomiškai racionaliau didinti gamintojo prekės ženklu, o ne privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų gamybos apimtis, kadangi, pagal Koncentracijos dalyvių pateiktus duomenis, gamintojo prekės ženklu pažymėtų produktų pelningumas yra didesnis, nei privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų produktų. Šių argumentų visuma parodo, kad po Koncentracijos dar labiau sumažėjus ir taip nedideliam konkurentų skaičiui, mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų galimybė rinktis bei gauti konkurencingus pasiūlymus reikšmingai sumažėtų, o vien AB „Kauno grūdai“ buvimas rinkoje savaime neatsvertų neigiamų koncentracijos pasekmių.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad atsakovė neprašė AB „Kauno grūdai“ pateikti duomenų dėl gamybinių pajėgumų bei jų panaudojimo lygio. Priešingai, atsakovė prašė ir tokia informacija buvo pateikta.

Dėl Lenkijos gamintojų konkurencinio spaudimo paaiškina, kad privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis, lyginant su gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, nagrinėjamo laikotarpio metu iš esmės nesikeitė ir svyravo tarp 18,17 proc. ir 22,87 proc. pagal pardavimų apimtį (2021 metais – 18,17 proc.). Papildomai, vertinant absoliučiais dydžiais, 2021 metais privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis buvo mažesnė, nei 2019 metais. Galiausiai, 2018–2021 metais neatsirado nei vieno reikšmingo tiekėjo, kuris pradėtų tiekti privačia etikete pažymėtus kvietinius miltus (arba bent jau aktyviai dalyvautų konkursuose). Taigi, Koncentracijos dalyvių teiginys, kad įėjimas į „privačios etiketes miltų rinką“ yra paprastesnis, nei į gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų rinką neturi įtakos vertinimui, kadangi, kaip matyti iš aukščiau pateiktų įrodymų, nagrinėjamo laikotarpio metu neatsirado jokių naujų tiekėjų, o be Baltic Mill, Dobeles ir AB „Kauno grūdai“, kiti tiekėjai retai dalyvaudavo konkursuose ir pateikdavo nekonkurencingus pasiūlymus, kuomet privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų pardavimo apimtys iš esmės nesikeitė (iš dalies net mažėjo).

Nurodo, tai kad mažmenininkai kviečia Lenkijos tiekėjus teikti pasiūlymus jų organizuojamuose konkursuose dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo nereiškia, kad geografinė rinka ar konkurencinė aplinka dėl to keičiasi. Šis faktas, kartu su retu Lenkijos teikėjų dalyvavimu konkursuose ir nekonkurencingų pasiūlymo teikimo faktu, kaip tik rodo, kad rinka neturi būti plečiama.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad privačia etikete pažymėti kvietiniai ir ruginiai miltai yra perkami nedideliais kiekiais iš Vokietijos, Vengrijos bei Švedijos savaime nekeičia fakto, kad pastarieji miltai nėra perkami iš Lenkijos. Be to, Konkurencijos taryba Nutarime neteigia, kad miltų pirkimas iš Lenkijos nėra įmanomas, bet akcentuoja, kad dėl įvairių priežasčių, pateiktų aukščiau, tokie pirkimai šiuo metu nėra konkurencingi ir nedaro konkurencinio spaudimo Koncentracijos dalyviams bei AB „Kauno grūdai“.

Dėl UAB „Osama“ privataus prekės ženklo rūšies „Flora“ miltų nurodo, kad UAB „Osama“ atsakovei nurodė, kad šiuo metu neprekiauja privačiu prekės ženklu, kurį turi, dėl per didelių gamybos kaštų. Taip pat UAB „Osama“ 2020–2021 metais nepirko miltų iš Lenkijos gamintojų.

Pasisakydama dėl analizuotų pasiūlymų skaičiaus paaiškina, kad apklausė mažmeninės prekybos veiklą vykdančius ūkio subjektus (Maxima, Lidl, Palink, Rimi, Norfa/Rivona), ir surinko informaciją apie 8 galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų miltų konkursus Lietuvoje dėl 38 skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų (kvietinių – 32, ruginių – 6), kurie vyko 2020–2021 metais. Iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad iš visų atvejų, kuomet Lenkijos tiekėjams buvo išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymą dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų, tik vienas Lenkijos tiekėjas pateikė pasiūlymą dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų. Lenkijos tiekėjai netiekia pasiūlymų konkursuose, pastaroji imtis paprasčiausiai negalėjo būti didesnė, galiausiai pats atsisakymas pateikti pasiūlymą yra įrodymas, kad Lenkijos tiekėjai nedaro konkurencinio spaudimo.

Koncentracijos nagrinėjimo metu nėra keliamas reikalavimas kvantifikuoti kiekvieną įėjimo į rinką barjerą, ypač, kai faktinė situacija ir teikiami pasiūlymai parodo, kad Lenkijos tiekėjai netiekia miltų B2C pirkėjams Lietuvoje, dažniausiai net nedalyvauja konkursuose, o kai dalyvauja pateikia nekonkurencingus pasiūlymus. Įėjimas į B2C rinką šiuo metu ar po Koncentracijos yra mažai tikėtinas, kadangi Lenkijos tiekėjai neįėjo į atitinkamą rinką 2018–2019 metais, kuomet, Koncentracijos dalyvių duomenimis, Lenkijos tiekėjų kainos buvo mažesnės, nei Koncentracijos dalyvių. Be to, išanalizavus Koncentracijos dalyvių pateiktą informaciją dėl Lenkijos tiekėjo Gdanskie Mlyny pateikto pasiūlymo, šio Lenkijos tiekėjo minimalūs užsakymo kiekiai daugumoje atvejų gali būti per dideli B2C pirkėjams Lietuvoje norint gauti konkurencingą kainos pasiūlymą (pastebėtina, kad būtent šis ūkio subjektas buvo vienintelis tiekėjas iš Lenkijos, pateikęs pasiūlymą viename iš Maxima organizuotų konkursų (pasiūlymo kaina buvo bent 30 proc. didesnė, nei koncentracijos dalyvių), o Palink konkurse pasiūlymo nepateikė).

Įrodymai, kad prekybos tinklas SPAR pradėjo Latvijoje prekiauti privataus prekės ženklo lenkiškais miltais savaime neįrodo, kad Lenkijos miltų tiekėjų pasiūlymai yra konkurencingi Lietuvoje arba Latvijoje. Visų pirma, pagal pareiškėjos pateiktus duomenis SPAR Latvijoje parduoda tik privačios etiketės lenkiškus miltus. Antra, tuo metu SPAR atidarė pirmąją savo parduotuvę Latvijoje (šiuo metu nurodoma, kad Latvijoje yra dvi parduotuvės). Skunde pateikiamame pavyzdyje dėl SPAR prekybos tinklo nėra aišku, kokiu būdu minėtas ūkio subjektas įsigijo privačia etikete pažymėtus Lenkijos gamintojų miltus – ar tiesiogiai organizavęs konkursą dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ar ruginių miltų tiekimo į Latvijoje esančias SPAR parduotuves (tuo atveju koncentracijos dalyviai galėtų pateikti atitinkamo konkurso duomenis, jei toks buvo) arba kaip dalis produkcijos, kuri buvo įsigyta Lenkijoje esančioms SPAR parduotuvėms ir tik vėliau atvežta į Latvijoje esančias parduotuves.

Dėl kompensacinės pirkėjų įtakos paaiškina, kad buvo nustatyta, jog mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, todėl Koncentracija reikšmingai sumažina mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų turimas pasirinkimo galimybes ir neigiamai veikia pirkėjų galimybes pasipriešinti Koncentracijos dalyviams, jeigu jie po Koncentracijos teiktų brangesnius produkcijos pasiūlymus ar kitaip blogintų tiekimo sąlygas. Akcentuoja, kad konkursuose dėl privačia etikete pažymėtos produkcijos tiekimo realiai konkuruoja ir konkurencingas kainas siūlo tik trys šiuo metu rinkoje veikiantys miltų gamintojai, kurie ne tik konkuruoja konkursuose dėl privačia etikete pažymėtos produkcijos tiekimo, bet ir tiekia savo prekės ženklu pažymėtą produkciją tiems patiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Atitinkamai, kainų pakėlimas nagrinėjamoje rinkoje galėtų būti komerciškai naudingas atsižvelgiant į tai, kad net jei dalis vartotojų pakilus privačia etikete pažymėtų miltų kainai nebepirktų šių produktų ir pereitų prie gamintojo ženklu pažymėtų miltų, šiuos pardavimus faktiškai perimtų tie patys rinkos dalyviai.

Pasisakydama dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkos paaiškino, kad Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Koncentracijos dalyviai yra vienas kito artimi konkurentai, Koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą Baltic Mill ir kitiems rinkos dalyviams bei Baltic Mill daromą konkurencinį spaudimą Dobeles, mažmeninę prekybą miltų mišiniais vykdantys ūkio subjektai po Koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos.

Pažymi, jog atsakovė nustatė, kad naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais rinką Lietuvoje būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje juntamas gana stiprus vartotojų prisirišimas prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, taip pat dėl atitinkamos rinkos dydžio, be to, potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas. Nors miltų mišinių rinka sąlyginai nėra didelė (pagal pardavimų vertę), nėra pagrindo teigti, kad ji gali būti nevertinama ar vertinama reikšmingai kitaip nei bet kuri kita su koncentracija susijusi rinka, kurioje veikia koncentracijos dalyviai. Pareiškėja nurodo, kad rinka yra auganti, tačiau Konkurencijos taryba nustatė, jog 2021 metais rinkos dydis mažėjo. Be to, vertinant miltų mišinius svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kad ši rinka yra nauja ir auganti, bet ir tai kaip greitai ji auga ir nuo kada šia produkcija prekiaujama Lietuvos rinkoje. Nors ši rinka gali būti vadinama sąlyginai nauja, lyginant su tradicine miltų rinka, tačiau ji nėra naujai atsiradusi (parduotuvių lentynose Lietuvoje jau yra daugiau nei 15 metų), miltų mišinių rinkos augimas nėra itin didelis (atitinkama rinka 2018–2021 metais padidėjo 46,4 proc. pagal pardavimų vertę ir tik 15,6 proc. pagal pardavimų apimtį). Buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog miltų mišinių rinkoje pardavimai nėra dideli, paskatos įeiti į šią rinką yra reikšmingai mažesnės. Miltų mišinių gamybos savikainoje reikšmingą dalį sudaro miltai, o po Koncentracijos rinkoje liktų tik du miltų gamintojai, kurie taip pat yra ir pagrindiniai galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių gamintojai. Be to, 2018–2021 metais neatsirado jokių reikšmingų naujų miltų mišinių tiekėjų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atitinkamoje rinkoje gali būti tikimasi didelio augimo, ar tuo labiau, kad toks augimas sąlygos pelningą įėjimą į rinką.

Dėl Koncentracijos dalyvių artumo pažymi, kad nustatyta, jog Koncentracijos dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai jau ir taip labai koncentruotoje didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvoje rinkoje, nepriklausomai nuo prekės ženklo. Koncentracijos dalyviai siūlo platų galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių asortimentą, o panašia apimtimi rinkoje veikia tik vienas konkurentas, kai tuo tarpu kiti rinkos dalyviai siūlo tik ribotą galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių asortimentą arba pavienius produktus. Nustatyta, kad abu Koncentracijos dalyviai dalyvauja tiek privačia etikete, tiek gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių gamyboje ir tiekime. Panašia apimtimi rinkoje veikia tik AB „Kauno grūdai“, o mažesni konkurentai netiekia privačia etikete arba gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių, arba privačia etikete pažymėtus miltų mišinius tiekia tik pavieniams mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Koncentracijos dalyviai išsiskiria savo vertikalios integracijos laipsniu, t. y. tik Koncentracijos dalyviai bei AB „Kauno grūdai“ patys gamina (mala) miltus bei maišo miltų mišinius ir dėl šios priežasties turi galimybę pasiūlyti žemiausias kainas rinkoje. Be to, Koncentracijos dalyvių artumą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovių duomenys. Konkurencijos taryba surinko informaciją apie 3 galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų miltų mišinių konkursus Lietuvoje dėl 8 skirtingų miltų mišinių produktų, kurie vyko 2020–2021 metais.

Nutarime yra nurodoma, kad Koncentracijos dalyviai yra du iš trijų ūkio subjektų, dalyvavusių 2020–2021 metais skelbtuose privačia etikete pažymėtų miltų mišinių konkursuose atsižvelgiant į surinktus konkursų duomenis. Nutarimo lentelėje Nr. 15 yra nurodyti visi tiekėjai, kurie tiekė apklaustiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams privačia etikete pažymėtus miltų mišinius. Pažymi, kad kiti nurodyti tiekėjai nedalyvavo mažmeninės prekybos organizuojamuose konkursuose, o pirkimai iš jų vyko tiesiogiai. Pastarųjų ūkio subjektų vidutinės tiekimo kainos yra reikšmingai didesnės, nei Koncentracijos dalyvių tiekiamų privačia etikete pažymėtų miltų mišinių kainos. Atitinkamai, šie ūkio subjektai nedarė jokio konkurencinio spaudimo koncentracijos dalyviams minėtuose konkursuose.

Dėl Nutarimo 466 pastraipoje lentelės Nr. 16 duomenų paaiškina, kad didelei daliai mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų svarbu turėti abiejų Koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių produkciją asortimente, kad užtikrintų vartotojams pakankamą pasirinkimą, t. y. Konkurencijos taryba ir neteigia, kad miltų mišiniai buvo perkami tik iš dviejų tiekėjų.

Dėl galimybės pakeisti tiekėją paaiškina, kad dauguma mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų laiko, kad jeigu po Koncentracijos pakiltų Baltic Mill ar Dobeles miltų mišinių kainos, jie neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba toks pakeitimas užtruktų ar būtų komerciškai nenaudingas. Taip pat nagrinėjimo metu nustatyta, kad Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Koncentracija panaikina vieną iš dviejų artimų ir svarbių konkurentų (Dobeles yra artimas (antroje vietoje) Baltic Mill konkurentas, kuomet Baltic Mill yra artimiausias Dobeles konkurentas), kurių tarpusavio konkurencija yra svarbi. Daugumoje prekybos tinklų Koncentracijos dalyvių miltų mišiniai sudaro reikšmingą perkamos produkcijos dalį, o dalyje prekybos tinklų mažėjant vieno Koncentracijos dalyvio rinkos daliai didėja kito Koncentracijos dalyvio rinkos dalis, be to, Dobeles vidutinės didmeninės tiekimo kainos ir vidutinės mažmeninės pardavimo kainos 2020–2021 metais buvo mažesnės nei Baltic Mill.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba apklausė didžiausius miltų mišinių tiekėjus. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad nėra pagrindo vertinti, jog tiekimai iš užsienio valstybių riboja ar po Koncentracijos galėtų reikšmingai riboti susijungusio ūkio subjekto galimybes pasinaudoti po Koncentracijos padidėjusia įtaka rinkoje. Tik vienas iš mažmeninės prekybos centrų perka ženkliai brangesnius miltų mišinius iš Lenkijos, tačiau tuo pačiu metu miltų mišinius perka ir iš Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų. Dėl to ir nebuvo pagrindo apklausinėti kitų subjektų.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovė nepagrįstai eliminavo iš pajėgumų analizės Dr. Oetker paaiškina, kad Dr. Oetker nurodė, kad „esame platinimo įmonė, iš gamybos ir technologinio proceso pusės patirties ir nuomonės neturime“, bet turėtų galimybes padidinti pardavimo apimtis, jei jų gamintojas pagamintų naujus gaminius ir jie būtų atrinkti tiekimui į Lietuvą. Papildomai Dr. Oetker nurodė, kad parduoda „vienos rūšies miltinius mišinius pyragams“, o istoriškai yra stebima tendencija, kad Dr. Oetker parduodamos produkcijos vidutinės didmeninės tiekimo ir mažmeninės pardavimo kainos yra žymiai didesnės, nei Koncentracijos dalyvių ir AB „Kauno grūdai“, o asortimentas – siauresnis. Be to, pastarasis ūkio subjektas nurodė, kad didesni, nei 3 proc. transportavimo kaštai daro įtaką minėto ūkio subjekto galimybėms konkuruoti tiekiant miltų mišinių produkciją Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams. Minėtas konkurentas kitose valstybėse turi platų asortimentą, tačiau į Lietuvą veža tik ribotą asortimentą, būtent ir parodo, kad jo konkurencinis spaudimas Lietuvoje yra ribotas.

Pasisakydama dėl AB „Kauno grūdai“ pajėgumų reikšmės koncentracijai pažymi, kad po koncentracijos AB „Kauno grūdai“ būtų vienintelis ūkio subjektas, galintis varžyti rinkos lyderį didesnės dalies galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių asortimento atžvilgiu mažmeninės prekybos tinklams parduodant tiek gamintojo prekės ženklu pažymėtą produkciją, tiek dalyvaujant privačia etikete pažymėtos produkcijos konkursuose. Atsakovės vertinimu, nors AB „Kauno grūdai“ po Koncentracijos būtų alternatyva Koncentracijos dalyviams, tačiau vien ji negalėtų atsverti galimų neigiamų koncentracijos pasekmių. Mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams yra svarbu turėti bent jau vieno iš Koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių produkciją lentynose; šeši iš vienuolikos apklaustų mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nagrinėjamu laikotarpiu pirko abiejų Koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių produkciją, o Koncentracijos dalyvių pardavimų dalis nurodytuose prekybos tinkluose buvo ne mažesnė nei 68 proc.; tam tikrais atvejais didėjant vieno Koncentracijos dalyvio pardavimų daliai, mažėjo kito Koncentracijos dalyvio pardavimų dalis, ir atvirkščiai.

Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai kelia abejones dėl atlikto kainų palyginimo. Koncentracijos nagrinėjimo metu Koncentracijos dalyviai nurodė, kad vidutinių didmeninių tiekimo bei vidutinių mažmeninių pardavimo kainų palyginimas nėra teisingas, kadangi Koncentracijos dalyvių tiekiamų miltų mišinių krepšelis gali skirtis. Dėl to papildomai buvo palyginti analogiški miltų mišinių produktai, kuriuos Koncentracijos dalyviai tiekia konkretiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Buvo atsižvelgta į produktų diferenciaciją, kadangi buvo atsižvelgta tiek į bendrą rinkos dalyvių asortimentą, tiek (kur tinka) atliekant atskirų produktų (palyginamų pagal savybes ar naudojimą, t. y. lyginant analogiškus galutiniams vartotojams skirtus miltų mišinius) kainų palyginimą. Be to, palyginimo metodai ir paaiškinimai buvo pateikti konsultantams iš CE, dėl kurių jie pateikė savo įžvalgas atsiliepimuose į Konkurencijos tarybos išvadas.

Pažymi, kad jei dėl Koncentracijos mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai būtų priversti atsisakyti pareiškėjos produkcijos, akivaizdu, jog dėl to sumažėtų vartotojų pasirinkimas, ir atitinkamai tai ir parodytų, jog dėl Koncentracijos kilo neigiamos pasekmės.

Dėl didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkoje paaiškina, kad Koncentracijos dalyviai po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais rinkoje, prieš Koncentraciją Koncentracijos dalyviai yra vienas kito artimiausi konkurentai, po Koncentracijos Baltic Mill ir kiti rinkos dalyviai nebesusidurtų su konkurenciniu spaudimu iš Dobeles žemos kainos segmento makaronais rinkoje, kas, atsižvelgiant į Dobeles šiuo metu daromą konkurencinį spaudimą Baltic Mill, reikštų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimą bei didintų nekoordinuojamų padarinių riziką nagrinėjamoje rinkoje.

Atsakovės teigimu, ji tinkamai apibrėžė rinką. Remiantis koncentracijos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, žemos kainos segmento makaronų vartotojas negalėtų pakeisti aukštesnės kainos segmento makaronais. Siekiant įvertinti paklausos pakeičiamumą tarp atskirų makaronų kainos segmentų, Koncentracijos nagrinėjimo metu buvo vertinama, ar galutiniai žemiausios kainos segmento makaronų vartotojai reaguodami į mažą, bet reikšmingą ilgalaikį kainos padidėjimą (toliau – ir MRIKP) pradėtų pirkti aukštesnio kainų segmento makaronus. Pagal surinktus duomenis, aukštesnio kainos segmento makaronų reguliari ir vidutinė pardavimo kaina buvo 31–43 proc. didesnė, nei žemos kainos segmento makaronų, o skirtumas tarp brangiausių žemos kainos segmento makaronų ir pigiausių aukštesnio kainos segmento makaronų 2018–2021 metais sudarė daugiau, nei 10 proc., vertinant reguliarias kainas, taigi, atitinkamai MRIKP nėra pakankamai reikšmingas, kad galėtų lemti reikšmingos dalies vartotojų pasirinkimą pirkti aukštesnio kainos segmento makaronus.

Tai, kad dalis žemos kainos segmento makaronų pirkėjų perka ir aukštesnės kainos makaronus, savaime nereiškia, kad jie juos keičia vieni kitais, be to, tai neparodo pakeičiamumo įvykus 5–10 proc. kainos pasikeitimui. Atkreipia dėmesį, kad žemos kainos segmento makaronai buvo išskirti ne tik remiantis kainų analize, bet ir vadovaujantis rinkos dalyvių nuomone, praktiniu veikimu rinkoje. Be to, patys Koncentracijos dalyviai savo vidiniuose dokumentuose skaido makaronus į segmentus pagal kainas.

Dėl aukštesnių kainų segmentų makaronų spaudimo paaiškino, kad nuolaidos prekėms savo esme yra trumpalaikis reiškinys, o pasitelkiant MRIKP testą, yra vertinamas ilgalaikis kainų padidėjimas. Vertinant reguliarias makaronų kainas, pastebėtina, kad pritaikius 5–10 proc. kainos padidėjimą 2018–2021 metais žemos kainos segmento makaronų duomenims, intervalų ribos iš esmės nesikeistų, kadangi skirtumas tarp makaronų, kurių kaina siekia iki 0,6 Eur (2021 m. – 0,65 Eur), grupės, ir makaronų, kurie pagal histogramas yra parduodami už daugiau nei 0,7 Eur, grupės, sudaro daugiau nei 10 proc. Parduodama makaronų dalis (pagal pardavimų apimtį), kuri yra tarp 0,6 ir 0,7 Eur, yra nereikšminga ir nesiekia net 1 proc., kas prieštarauja kainų tęstinumui. Pabrėžia, kad nuolaidos kainai vyksta ne tik aukštesnio kainos segmento makaronuose, bet ir žemos kainos segmento makaronuose.

Dėl pateiktų nuomonių vertinimo paaiškino, kad rinkos dalyvių nuomonės yra vertinamos visų surinktų duomenų kontekste. Be to, atsakovei nėra suprantama kuo remiantis pareiškėja teigia, kad nuomonės turėtų būti vertinamos remiantis hipotetinio monopolisto testu, nes pastarasis yra naudojamas apibrėžiant rinką, o ne vertinti koncentracijos nagrinėjimo metu surinktas rinkos dalyvių nuomones.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Koncentracijos dalyvių atliktas konkurencinis artumas yra metodologiškai nekorektiškas. Nurodo, kad buvo analizuojama rinkos dalis; B2C pirkėjų pateikta informacija ir buvo atlikta konkursų analizė. Pasisakydama dėl pareiškėjos kvestionuojamą vertintų konkursų imtį nurodo, kad Nutarime buvo analizuojami 6 konkursai dėl 62 privačia etikete pažymėtų žemos kainos segmento makaronų produktų (t. y. 62 konkursai, ta prasme, kuria konkursai yra suprantami skunde, t. y. kaip atskirą konkursą laikant kiekvieną produktą). Konkurencijos taryba apklausė visus ūkio subjektus, organizuojančius konkursus atitinkamoje rinkoje. Didžioji dalis pateikė informaciją apie 2020–2021 metais vykusius konkursus (išskyrus Lidl ir Norfa/Rivona, kurie pateikė informaciją apie 2021 metus). Surinkta imtis buvo palyginta su Koncentracijos dalyvių pateiktas duomenimis ir buvo padaryta išvada, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai skelbia po vieną konkursą (bet skirtingam produktų skaičiui, dėl ko Nutarimo (674) ir (1074) pastraipose ir buvo pateikiamas konkursų ir konkursų produktų skaičius atskirai) dėl žemos kainos segmento makaronų tiekimo per metus.

Teigia, kad priešingai, nei nurodoma skunde, Nutarime yra aiškiai nurodomi metodai, kuriais vadovaujantis buvo atlikta konkursų analizė, ir pateikti šios analizės rezultatai. Atsiliepime pateikia šios analizės apibendrinimą nurodant konkretaus analizės aspekto įtaką gaunamai išvadai, kad Dobeles yra artimas Baltic Mill konkurentas, o Baltic Mill – artimiausias Dobeles konkurentas.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad jos rinkos dalis yra itin maža paaiškina, kad su tokiu argumentu nesutinka (Nutarimo 1059 pastraipa). Dėl pareiškėjos minimų konkursų skaidrumo nurodo, kad tais atvejais, kuomet organizuojami konkursai nėra skaidrūs, konkursų dalyvių skaičius daro tiesioginę įtaką konkursų metu siūlomoms kainoms, t. y. mažėjant konkursų dalyvių skaičiui, kiekvieno dalyvio kainų pasiūlymas didės. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar Baltic Mill preziumuoja, kad jai reikia laimėti prieš AB „Kauno grūdai“, Baltic Mill taip pat turi atsižvelgti ir į Dobeles siūlomas kainas, kadangi Dobeles dalyvauja beveik [60–70] proc. visų konkursų. 2020–2021 metais Dobeles laimėjo (5–10) proc. visų konkursų, atitinkamai, Dobeles kainos buvo mažesnės nei Baltic Mill, ir dar (50–60) proc. atvejų, kai Baltic Mill laimėjo, Dobeles kainos pasiūlymas buvo antroje vietoje. Taigi, po koncentracijos neapibrėžtumas konkursuose sumažėtų, kadangi būtų prarastas Dobeles ir Baltic Mill tarpusavio konkurencinis spaudimas bei rinkoje sumažėtų tiekėjų, turinčių reikšmingus gamybinius pajėgumus bei teikiančius konkurencingus kainų pasiūlymus konkursų metu.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ir kiti, ne Norfa/Rivona, mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai galėtų įsigyti žemos kainos segmento makaronus iš nurodytų užsienio gamintojų.

Konkurencijos taryba 2022 m. liepos 27 d. nutarime Nr. 1S-89 (2022) „Dėl pranešimo apie koncentraciją „AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau – 2022 m. liepos 27 d. Nutarimas) konstatavo, kad atsižvelgiant į preliminarias Koncentracijos vertinimo išvadas bei Pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto prašymą pratęsti Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą, bei siekiant įvertinti, ar pateikti Įsipareigojimai yra tinkami pašalinti galimas neigiamas koncentracijos pasekmes veikiamose rinkose, Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą būtina pratęsti.

Pažymi, kad termino pratęsimas šiuo atveju negalėjo būti interpretuojamas kaip Konkurencijos tarybos įsipareigojimas priimti pareiškėją tenkinantį nutarimą. Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos 50 punkte nustatyta, kad įsipareigojimai turi būti pakankami konkurencijos problemoms visiškai išspręsti, išsamūs bei tinkami juos įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką, o 52 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu įsipareigojimai nepašalina konkurencijos problemų, Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją. Iš to yra akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei yra pratęsiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminas, siekiant įvertinti, ar įsipareigojimai yra tinkami, tai jokiu būdu nereiškia, kad Konkurencijos taryba privalo tokius įsipareigojimus tvirtinti. Toks aiškinimas prieštarautų ne tik bendriesiems teisės principams, bet ir Konkurencijos įstatymui, kuriuo siekiama saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kadangi Konkurencijos taryba vien tik nuspręsdama pratęsti terminą tam, kad galėtų įvertinti pateiktų įsipareigojimų pagrįstumą, įsipareigotų tvirtinti pateiktus įsipareigojimus, nors įvertinus juos ir būtų nustatyta, kad jie nepašalina konkurencijos problemų.

Vadovaujantis Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos 48 punktu, įsipareigojimai Konkurencijos tarybai gali būti teikiami kartu su Pranešimu, Pranešimo nagrinėjimo metu arba gavus Pranešimo nagrinėjimo išvadas, todėl atmestinu laiko pareiškėjos argumentą dėl nepakankamo termino įsipareigojimams derinti, kadangi ji įsipareigojimus galėjo teikti ir anksčiau.

Remiasi Europos Komisijos išaiškinimais ir nurodo, kad pareiškėja privalėjo formuluoti įsipareigojimus, pagrįsti juos, pateikti įsipareigojimų turinį bei sąlygas bei įrodyti, kad įsipareigojimai spręstų identifikuotas problemas. Priešingai, pareiškėja, remdamasi gero administravimo principu, siekia pagrįsti, kad Konkurencijos taryba privalėjo teikti konkrečius nurodymus, kokie veiksmai turėtų būti atlikti ir/ar kokie duomenys turėtų būti pateikti tam, kad Konkurencijos taryba galėtų įvertinti, ar įsipareigojimai sprendžia identifikuotas konkurencijos problemas. Konkurencijos taryba pažymi, kad Nutarime yra išsamiai išnagrinėti pareiškėjos pateikti įsipareigojimai ir nurodytos priežastys, kodėl teikti įsipareigojimai nėra pakankami konkurencijos problemoms spręsti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Pareiškėja atsiliepimuose į Išvadas, taip pat ir 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykusiuose išklausymo Konkurencijos taryboje posėdžiuose nurodė, kad nesutinka su Išvadose pateiktu vertinimu, tačiau, jeigu Konkurencijos taryba pritartų Išvadoms, pareiškėja yra pasiruošusi prisiimti Įsipareigojimus, kurie pašalintų Išvadose nustatytas abejones dėl Koncentracijos poveikio atitinkamose rinkose.

Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. Konkurencijos tarybai pateikė pasiūlymą dėl ketinamų prisiimti Įsipareigojimus.

Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas 2022 m. liepos 27 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-89 (2022) Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytam laikotarpiui.

Pareiškėja Įsipareigojimus bei papildomus paaiškinimus Konkurencijos tarybai pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d.

Konkurencijos taryba 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“, kuriuo atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją. Nutarime konstatuota, kad įgyvendinus koncentraciją būtų sukurta dominuojanti padėtis ir tuo itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, miltų mišiniais ir žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamose rinkose. Taip pat buvo konstatuota, kad Dobeles siūlomi patvirtinti Įsipareigojimai nešalina Konkurencijos tarybos nustatytų konkurencijos problemų, ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti Koncentraciją.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti atnaujintą Pranešimą apie koncentraciją AS ,,Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. akcinės bendrovės „Baltic mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo atsakovė atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad Nutarimas turi būti panaikintas, nes Konkurencijos taryba pažeidė gero administravimo principą bei padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nes neužtikrino pareiškėjos teisės į veiksmingą gynybą bei objektyvaus visų faktinių aplinkybių vertinimo; netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą, kad koncentracijai atsisakoma duoti leidimą, jei bus „sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“; netinkamai įvertintas koncentracijos poveikis gamintojo prekės ženklu, privačiu prekės ženklu pažymėtų galutiniams vartotojams skirtų kvietinių ir ruginių miltų rinkoje, miltų mišinių ir žemos kainos segmentų makaronų rinkoje vertinimas; Nutarime pateikta analizė nesuponuoja, kad koncentracijos dalyviai yra artimiausi konkurentai; netinkamai įvertinta pirkėjų (mažmeninės prekybos tinklų) kompensacinė galia; nepagrįstai buvo atmesti įsipareigojimai.

Atsakovė teigia priešingai – atlikdama Koncentracijos vertinimą, apibrėžė atitinkamas rinkas; įvertino Koncentracijos poveikį konkurencijai. Vertindama poveikį konkurencijai, Konkurencijos taryba vertino: Koncentracijos dalyvių bei jų konkurentų užimamas rinkos dalis; Koncentracijos dalyvių konkurencinį artumą; klientų galimybes pakeisti tiekėją; konkurentų galimybes padidinti pasiūlą, jei išaugs kaina; ar susijungimas panaikina svarbią konkurencinę jėgą; kompensacinę pirkėjo įtaką; įėjimo į rinką kliūtis bei naujos įmonės atėjimo tikimybę.

Koncentracijos sąvoka pateikiama Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatas, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą.

Konkurencijos įstatymo 11 straipsnis nustato pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimo tvarką ir nustato, jog gavusi pranešimą apie koncentraciją, Konkurencijos taryba apie tai paskelbia interneto svetainėje nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti (11 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Konkurencijos įstatymo 12 straipsnis nustato, jog išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos taryba priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba, prieš priimdama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nutarimą, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims raštu pateikia motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas ir nuo šių išvadų pateikimo momento sudaro galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, išskyrus tarnybinio naudojimo dokumentus ir kitų ūkio subjektų komercines bei profesines paslaptis sudarančią informaciją.

Nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, Konkurencijos taryba vadovaujasi Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015 „Dėl Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Pranešimo nagrinėjimo tvarka).

Atitinkama rinka yra apibrėžiama vadovaujantis Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, kurie yra patvirtinti Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) „Dėl Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo patvirtinimo“.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 16 dalimis, prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis. Pirmiausia apibrėžiama prekės, o vėliau – geografinė rinka.

Remiantis Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, atitinkamos rinkos apibrėžimas yra konkurencijos ribų tarp ūkio subjektų nustatymo įrankis, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo veiksmingo konkurencinio spaudimo ir atitinkamai įvertinti, ar egzistuoja nagrinėjama konkurencijos problema. Atitinkamos rinkos apibrėžimas paprastai apima keletą etapų: pirmiausia apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita, po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką, iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), vėliau – pasiūlos pakeičiamumas (kitų tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų). Paklausos pakeičiamumas yra tiesioginis ir veiksmingiausias tiekėjo elgesį rinkoje varžantis konkurencinis veiksnys. Vienas ar keli ūkio subjektai negali žymiai paveikti vyraujančių kainų ir kitų pardavimo sąlygų, jeigu jų pirkėjai gali lengvai pakeisti šią prekę tinkamu pakaitalu ar pirkti ją iš kitur esančių tiekėjų.

Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir Europos Komisijos gairės dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (97/C 372/03) nustato, kad pasiūlos pakeičiamumas egzistuoja tuomet, kai dauguma ūkio subjektų parduoda daug įvairių rūšių ir kokybės tos pačios prekės atmainų. Net jei kai kurioms pirkėjų ar vartotojų grupėms skirtingos kokybės ar rūšies prekės nėra pakaitalai, jos gali būti priskirtos vienai prekės rinkai, jeigu dauguma tiekėjų gali pasiūlyti ir parduoti įvairios kokybės ir rūšies prekes nedelsdami ir be žymaus išlaidų ar rizikos padidėjimo.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė nesuteikė pakankamai laiko pateikti savo pozicijos, todėl padarė esminį procedūrinį pažeidimą bei pažeidė gero administravimo principą. Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjai buvo suteiktas pakankamas terminas paaiškinimams dėl Išvadų pateikti.

Pranešimo nagrinėjimo tvarkos aprašo 44 punktas nustato, kad jeigu Pranešimo nagrinėjimo išvadose siūloma atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją (toliau – Pranešimo nagrinėjimo išvados), Koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims pateikiamos Pranešimo nagrinėjimo išvados ir jie informuojami apie terminą, iki kada Konkurencijos tarybai gali būti raštu pateikti paaiškinimai dėl Pranešimo nagrinėjimo išvadų (paprastai suteikiamas 7 kalendorinių dienų terminas). Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys taip pat informuojami apie Konkurencijos tarybos posėdžio, kurio metu jie bus išklausomi žodžiu, datą.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra), kad atsakovė Koncentracijos nagrinėjimo metu įžvelgusi, kad yra galimas neigiamas poveikis dėl koncentracijos, 2022 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškėjai Preliminarias įžvalgas. Išvados bei bylos medžiaga 2022 m. liepos 19 d. buvo išsiųstos pareiškėjai. Rašytiniai paaiškinimai dėl Koncentracijos nagrinėjimo išvadų gauti 2022 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 1 d. Taip pat buvo surengti du išklausymo posėdžiai: 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. Konkurencijos tarybai pateikė pasiūlymą Įsipareigojimų bei papildomus paaiškinimus pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d. Atsakovė, išsiuntusi Išvadas, pareiškėjai suteikė 3 dienų terminą susipažinti su Išvadomis bei bylos medžiaga ir numatė, kad išklausymo posėdis bus rengiamas 2022 m. liepos 22 d. Atsakovė pažymėjo, jog minėto išklausymo posėdžio metu, atsižvelgdama į Koncentracijos dalyvių raštu išdėstytus argumentus dėl galimo laiko trūkumo, pasiūlė išklausymo posėdį nukelti iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau Koncentracijos dalyviai pasiūlymo atsisakė ir pageidavo, kad posėdis įvyktų tada, kada buvo numatytas. 2022 m. liepos 27 d. Koncentracijos nagrinėjimą pratęsus vieno mėnesio laikotarpiui, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas 5 kalendorinių dienų terminas atsiliepimams papildyti.

Atsakovė atsiliepime visiškai pagrįstai nurodo, kad vertinant, ar terminas pakankamas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėjai iš anksto buvo žinomos pagrindinės nustatytos problemos kadangi Preliminariose įžvalgose buvo aptarti esminiai Koncentracijos tyrimo aspektai, o pareiškėjai buvo suteikta galimybė, kuria Koncentracijos dalyviai pasinaudojo, pateikti argumentus dėl Preliminarių įžvalgų dar 2022 m. gegužės 3 d.

Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Konkurencijos taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį. Taigi, informaciją teikiantys ūkio subjektai nurodo, kokią informaciją ir duomenis laiko savo komercine paslaptimi.

Pareiškėja taip pat remiasi ESTT 2019 m. sausio 16 d. sprendimu C‑265/17 P, Europos Komisija prieš United Parcel Service, Inc., kuriame buvo pripažinta, kad koncentracijos dalyvių teisė į gynybą buvo pažeista, nes Europos Komisija neinformavo apie ekonometrinio modelio pakeitimus. Atsakovės teigimu, šiuo sprendimu remtis taip pat nėra pagrindo, nes skaičiavimo metodai nebuvo keičiami; vidutinių kainų palyginimas nėra tolygu ekonometriniam modeliui; pareiškėjai ir jos atstovams buvo paaiškinti skaičiavimo metodai ir dėl šių metodų CE atstovai pasisakė teikdami atsiliepimus. Pareiškėja šių atsakovės argumentų nepaneigė. Išvadose buvo pateikti pakankami paaiškinimai apie atliktas analizes ir pareiškėja galėjo pasisakyti dėl jų, todėl teismas sprendžia, kad Konkurencijos taryba nenukrypo nuo ESTT išaiškinimų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Konkurencijos taryba pareiškėjos išklausymo procedūrą vykdė tinkamai ir nepažeidė pareiškėjos teisės į gynybą. Pažymėtina ir tai, kad gero administravimo principo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Šis principas reikalauja, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą veiktų greitai, tinkamai, nuosekliai, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio principo Konkurencijos taryba nepažeidė.

Pareiškėjos teigimu, Konkurencijos taryba Nutarime netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą, kad koncentracijai atsisakoma duoti leidimą, jei bus „sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“. Tiksliau, Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą įrodymus vertino ir savo argumentaciją grindė lygindama tikimybes. Vis dėlto, koncentracijų poveikio vertinimo atveju įrodinėjimo standartas turi būti aukštesnis nei tik tikimybių palyginimas – turi būti įrodyta, kad yra didelė tikimybė, jog dėl koncentracijos bus „itin apribota konkurencija“. Tokį aukštesnį vertinimo standartą suponuoja tiek pati koncentracijų vertinimo esmė, tiek ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika. Atsakovė su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir nurodo, kad pareiškėja remiasi neįsiteisėjusiu Bendrojo Teismo Sprendimu, todėl laiko pareiškėjos išvadas deklaratyviomis. Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad atsakovė, šiuo atveju, įrodymus vertino ir savo argumentus grindė vadovaudamasi Gairėmis dėl horizontalių susijungimų vertinimo. Atsakovė, vadovaudamasi Gairėmis dėl horizontaliųjų susijungimų vertino neigiamų padarinių konkurencijai tikėtinumą. Gairių dėl horizontaliųjų susijungimų 11 punktas nustato, kad pranešimo pagrindą sudaro tokie elementai: a) Komisijos požiūris į rinkos dalis ir ribines koncentracijos vertes (III skirsnis); b) tikimybė, kad susijungimas turės konkurencijai nepalankių padarinių atitinkamose rinkose, nesant kompensacinių veiksnių (IV skirsnis); c) tikimybė, kad pirkėjo įtaka veiks kaip veiksnys, kompensuojantis dėl susijungimo atsiradusį įtakos rinkoje padidėjimą (V skirsnis); d) tikimybė, kad atėjimas išlaikys veiksmingą konkurenciją atitinkamose rinkose (VI skirsnis); e) tikimybė, kad našumas veiks kaip veiksnys, neutralizuojantis žalingus padarinius konkurencijai, kurie kitu atveju atsirastų dėl susijungimo (VII skirsnis); f) sąlygos bankrutuojančios įmonės gynybai (VIII skirsnis). Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad Gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo suponuojamas įrodinėjimo standartas savo esme atspindi tikimybių balanso įrodinėjimo standartą (angl. the balance of probabilities), reiškiantį, jog vertinant susijungimus nėra privaloma neginčijamai įrodyti, kad koncentracija nekelia jokių abejonių dėl konkurencijos, o reikia atlikti tikimybių vertinimą, t. y. nustatyti, ar labiau tikėtina, kad dėl susijungimo reikšmingai susilpnės konkurencija, nei kad nesusilpnės.

Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodė, kad Dobeles buvo itin mažas rinkos žaidėjas, per daugiau nei 10 metų veiklos Lietuvoje nesugebėjo reikšmingai išauginti savo rinkos dalies; koncentracijos dalyviai niekada nebuvo artimi konkurentai didmeninėje gamintojo prekės ženklu pažymėtų galutiniams vartotojams skirtų miltų rinkoje; nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į Lenkijos miltų gamintojų keliamą grėsmę; nepagrįstai nuvertinama kompensacinė pirkėjų įtaka.

Gairių dėl horizontalių susijungimų 37 punkte nustatyta, kad tam tikros įmonės turi didesnę įtaką konkurencijos procesui nei galima spręsti iš jų rinkos dalių ar panašių matų. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia įmonė, gali pakeisti konkurencijos dinamiką konkurencijai labai žalingu būdu, ypač jei rinka jau yra koncentruota. Pavyzdžiui, įmonė gali būti neseniai atėjusi į rinką, ir tikimasi, kad ateityje ji vykdys didelį konkurencinį spaudimą kitoms rinkoje esančioms įmonėms. Gairių dėl horizontalių susijungimų 38 punkte nustatyta, kad rinkose, kuriose svarbi konkurencinė jėga yra novatoriškumas, susijungimas gali padidinti įmonės galimybę ir stimulą atnešti į rinką naujovių ir, tokiu būdu, padidinti konkurencinį spaudimą varžovams diegti naujoves toje rinkoje. Alternatyviu atveju veiksmingą konkurenciją gali labai apriboti dviejų svarbių novatorių susijungimas, pvz., dviejų bendrovių su „rengiamais“ produktais, susijusiais su specifine produkto rinka. Panašiai įmonė, turinti palyginti mažą rinkos dalį, nepaisant to gali būti svarbia konkurencine jėga, jei ji turi daug žadančių rengiamų produktų. Gairių 16 punktas nustato, kad bendras koncentracijos lygis rinkoje taip pat gali suteikti naudingos informacijos apie konkurencinę padėtį. Siekdama išmatuoti koncentracijos lygius, Komisija dažnai taiko Herfindahl-Hirschman indeksą (HHI). HHI apskaičiuojamas susumuojant visų rinkoje veikiančių įmonių individualių rinkos dalių kvadratus. HHI suteikia proporcingai didesnį svorį didesnių įmonių rinkos dalims. Nors geriausia yra įtraukti į skaičiavimą visas įmonės, informacijos apie labai mažas įmones nebuvimas nėra svarbus, nes tokios įmonės nedaro HHI didesnio poveikio. Nors absoliutinis HHI lygis gali suteikti pradinės informacijos apie rinkoje po susijungimo esantį konkurencinį spaudimą, HHI pokytis (vadinamas „delta“) yra naudingas pakaitinis koncentracijos pokyčio, kurį tiesiogiai sukėlė susijungimas, rodiklis.

Nutarimo 243 pastraipoje nustatyta, kad Koncentracija vyktų labai koncentruotoje rinkoje tarp Baltic Mill ir trečio pagal dydį rinkos dalyvio Dobeles, kuri yra trečias pagal dydį gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų tiekėjas bei antras pagal dydį iš trijų tiekėjų, turinčių gamybinius pajėgumus atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjos miltų produkcija 2018–2021 metais buvo 5 prekybos tinklų reguliaraus asortimento dalimi, o dar viename dalyvavo in-out akcijose. Nutarimo 247 pastraipoje nurodoma, kad Koncentracijos dalyvių tarpusavio konkurencija pasireiškė pardavimo dalių pokyčiuose, kuomet mažėjant vieno iš Koncentracijos dalyvių rinkos daliai didėjo kito Koncentracijos dalyvio pardavimų dalis. Atsakovė Nutarime lygino Koncentracijos dalyvių tiekiamus galutiniams vartotojams skirtus miltus ir nustatė, kad 2018–2021 metais Baltic Mill vidutinės didmeninės kvietinių miltų tiekimo kainos buvo 13–22 proc. didesnės, nei Dobeles, vidutinės didmeninės ruginių miltų tiekimo kainos – 18–26 proc. didesnės, nei Dobeles. Taip pat buvo palyginti analogiški gamintojo prekės ženklu pažymėti kvietiniai ir ruginiai miltai. Nutarimo 248–250 pastraipose atlikta analizė parodė, kad Baltic Mill produkcijos tiekimo kainos daugumoje atvejų buvo (10–30) proc. didesnės, nei Dobeles analogiškų produktų. Dobeles kvietinių ir ruginių miltų kainos buvo mažesnės, nei AB „Kauno grūdai“. Nutarimo 244 pastraipoje prieita išvados, kad kitų konkurentų konkurencinis spaudimas pasireiškia itin ribotai, kadangi distributoriai Osama ir Sanitex platina AB „Kauno grūdai“ ir Baltic Mill produkciją, o Auga užsisako miltų malimo paslaugą iš kitų subjektų, jo vidutinės didmeninės tiekimo kainos yra žymiai didesnės, nei Koncentracijos dalyvių. Iš šių atsakovės nustatytų aplinkybių pagrįstai prieita išvados, kad pareiškėjos rinkos dalis neatspindi jos realiai daromo konkurencinio spaudimo. Nutarimo 246 pastraipoje nurodyta, kad Baltic Mill vidinių dokumentų analizė parodė, kad Baltic Mill vertina Dobeles aktyvumą ir atidžiai stebi jos veiksmus, todėl pareiškėjos argumentai, jog ji nėra novatorius ir neturi išskirtinių savybių paneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė įvertino ir pačios pareiškėjos pristatymą (Konkurencijos tarybos bylos 64 t., b. l. 116), kuris taip pat paneigia jos minėtus argumentus.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į Lenkijos miltų gamintojų keliamą grėsmę. Atsakovė Nutarimo 179 pastraipoje nurodė, kad konkurencinio spaudimo iš Lenkijos gamintojų nebuvimą pagrindžia net tik B2C pirkėjų vertinimai, bet ir faktinės aplinkybės, rodančios, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lenkijos tiekėjai ne tik netiekė B2C pirkėjams skirtų miltų (nei gamintojo prekės ženklu, nei privačia etikete pažymėtų), bet ir nepateikdavo pasiūlymų dėl tokio tiekimo arba tas pasiūlymas būdavo nekonkurencingas. Be to, net jeigu Koncentracijos dalyvių pateikta CE analizė ir išvados dėl Lenkijos tiekėjų kainų konkurencingumo būtų tinkama, ji kaip tik rodytų, kad nors miltų kainos Lenkijoje ir yra žemesnės, Lenkijos tiekėjams egzistuoja kiti barjerai, dėl kurių šie negali tiekti B2C pirkėjams skirtų miltų Lietuvoje. Nutarimo 181 pastraipoje teigiama, kad dėl B2C pirkėjų indikacijų apie skirtumus tarp Lenkijoje gaminamų ir Lietuvoje parduodamų miltų nepagrįstumo ir pateiktų pavyzdžių, kad, pagal laboratorijos rezultatus, Lenkijos atrinkti gamintojų miltai gali atitikti Baltic Mill kriterijus, atkreipė dėmesį, kad minėtos aplinkybės nepaneigia, kad Lenkijoje egzistuoja kitoks miltų rūšingumas, 2 kg pakuotė yra nepopuliari, Lietuvos kiekiai yra palyginti maži ar tuo labiau, kad Lenkijos tiekėjai negali Lietuvos rinkai pritaikytos produkcijos tiekti konkurencingomis kainomis. Iš Nutarimo matyti, kad Konkurencijos taryba rėmėsi Maxima, Palink ir Aibė paaiškinimais bei vertino įrodymų visumą, t. y. mažmeninės prekybos veiklą vykdančių subjektų nuomones dėl lenkiškų miltų, faktinę situaciją dėl lenkiškų miltų tiekimo bei analizavo pasiūlymus konkursuose dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdančių subjektų nuomonės buvo iš vienas aspektų, kurį Konkurencijos taryba vertino, kadangi koncentracijų nagrinėjimo bylose rinkos dalyvių nuomonės yra visuomet renkamos bei vertinamos ir yra svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai kai faktinė situacija rinkoje patvirtina rinkos dalyvių vertinimus. Pažymėtina, jog pareiškėja nepagrindžia argumentų, kodėl Konkurencijos taryba turėjo nevertinti rinkos dalyvių nuomonių ar abejoti jų patikimumu. Visiškai pagrįstai teigiama, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys subjektai yra suinteresuoti konkurencija rinkoje, kuri užtikrintų, kad nesumažėtų pasirinkimas ir neišaugtų kainos. Teismas taip pat sutinka su atsakove, kad miltų rūšingumas nebuvo esminis atsakovės argumentas, o tik vienas iš aspektų, kuris buvo vertintas. Atsakovė įvertino ir tai, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nurodė, kad Lenkijos gamintojų siūlomi galutiniams vartotojams skirti miltai nėra patrauklūs dėl Lietuvoje ir Lenkijoje gaminamų miltų techninių savybių skirtumų, jų įvedimas į Lietuvos rinką reikalautų papildomų išlaidų, o lenkiški miltai skiriasi tiek rūšimis, tiek pakuotėmis (1 kg). Taip pat buvo nurodo, kad aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kuriuos Lietuvoje tiekia UAB „Malsena plius“ ir kurie yra vieni iš populiariausių miltų produktų Lietuvoje, negalėtų įsigyti iš Lenkijos gamintojų dėl siūlomų aukštų pardavimo kainų, nes Lenkijoje galioja kitokie miltų kategorijai taikomi specifikacijos reikalavimai ir atitinkančių reikalavimų produkto (kaip unikalaus produkto) pagaminimas yra labai brangus, reikalaujantis didelių sąnaudų, taip pat dėl to, kad prie pardavimo kainų prisideda papildomi tokios produkcijos transportavimo (logistikos) kaštai.

Pareiškėja tai pat nesutinka su atsakovės Nutarime pateiktu vertinimu dėl kompensacinės pirkėjų įtakos ir nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės turi derybinę galią, nes egzistuoja konkurencija tarp Baltic Mill ir AB „Kauno grūdai“, privataus prekės ženklo produktų konkurencinis spaudimas bei galimybė įsivežti miltus iš trečiųjų šalių.

Atsakovė nagrinėjimo metu nustatė, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją. Kaip nurodė keli mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai, Baltic Mill produkciją yra būtina turėti asortimente, o kai kurie mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nurodė, kad jeigu po susijungimo pakiltų Baltic Mill ar Dobeles miltų kainos, jie neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba pakeitimus užtruktų, ar būtų komerciškai nenaudingas (Nutarimo 258 pastraipa). Kompensacinės pirkėjo įtakos buvimas grindžiamas prezumpcija, kad pirkėjai apsaugos save ir galiausiai galutinį vartotoją nuo neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti susijungimas. Visgi, ne visi Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai turi aukštas rinkos dalis ir reikšmingą derybinę galią perkant galutiniams vartotojams skirtus gamintojo prekės ženklu pažymėtus kvietinius ir ruginius miltus. Kaip nurodoma Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 67 punkte, kompensacinė pirkėjo įtaka pakankamai neatsveria potencialius neigiamus susijungimo padarinius, jei ji tik užtikrina, kad tam tikras klientų segmentas, turintis didelę derėjimosi galią, apsaugomas nuo žymaus kainos išaugimo ir pablogėjusių sąlygų po susijungimo (Nutarimo 261 pastraipa). Atsakovė, vertindama klientų segmentą atskirai, nustatė, kad 9 iš 11 informaciją pateikusių mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų per metus nuperkama galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis neviršija 20 proc. bendro atitinkamoje rinkoje nuperkamo miltų kiekio, o 8 iš 11 mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nuperkama atitinkamų miltų dalis neviršija 10 proc. bendro atitinkamoje rinkoje nuperkamo miltų kiekio (Nutarimo 262 pastraipa). Nutarime pažymima, kad kiekvienas iš 5 ūkio subjektų ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) iš po Koncentracijos susikūrusio ūkio subjekto pirktų mažiausiai (60–70) proc. visos savo įsigyjamos miltų produkcijos (ūkio subjektas [KOMERCINĖ PASLAPTIS] pirktų mažiausiai (40–50) proc. visos savo įsigyjamos miltų produkcijos), tuo tarpu vertinant iš po Koncentracijos susikūrusio ūkio subjekto pusės – pardavimai ūkio subjektui [KOMERCINĖ PASLAPTIS] sudarytų apie (40–50) proc. nuo viso galutiniams vartotojams skirtų miltų parduodamo kiekio, o visiems kitiems ūkio subjektams – po (20–30) proc. ir mažiau. Atitinkamai, visi kiti ūkio subjektai turėtų dar mažesnes galimybes pasipriešinti įtakos rinkoje išaugimui, kurią galėtų sukurti Koncentracija. Atsakovė nustatė ir tai, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų pirkėjo galią mažina ir tai, kad Koncentracijos dalyviai gali parduoti kvietinius bei ruginius miltus B2B segmentui, kuriam koncentracijos dalyviai 2021 m. pardavė apie 84 proc. nuo viso savo parduoto kvietinių ir ruginių miltų kiekio, o mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai šių miltų tolimesniam perpardavimui galutiniams vartotojams įsigyti negalėtų (Nutarimo 263 pastraipa).

Pareiškėja taip pat nesutinka su Nutarime pateiktu vertinimu dėl naujos įmonės tikimybės įėjimo į rinką ir nurodo, kad atsakovė neatsižvelgė į šios koncentracijos specifiką – pareiškėja yra itin mažas rinkos žaidėjas. Pareiškėjos teigimu, Lenkijos tiekėjai galėtų įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvoje rinką. Atsakovė su tokiu pareiškėjos argumentu nesutiko ir nurodė, kad 2018–2021 metais mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai neįsigijo gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų iš Lenkijos tiekėjų net ir esant mažesnėms (anot Koncentracijos dalyvių) pagamintos miltų produkcijos kainoms; iš Lenkijos tiekėjų nebuvo įsigyta net privačios etiketės produkcijos, kurios atveju nereikia nei žinomo prekės ženklo, nei su tuo susijusių marketinginių išlaidų; dalis mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų indikavo, kad egzistuoja skirtumai tarp „įprastų“ Lenkijoje pagamintų galutiniams vartotojams skirtų miltų bei „įprastų“ Lietuvoje parduodamų galutiniams vartotojams skirtų miltų; 2021 metais pasikeitus pareiškėjos kainodaros strategijai (AS „Dobeles Dzirnavnieks“ nebetaikė tokių palankių kainų (akcijų)), parduodant produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams, ir sumažėjus pareiškėjos rinkos daliai, ją perėmė Baltic Mill, o ne Lenkijos tiekėjai. Atsakovės teigimu, pareiškėjos pateikta 2012 m. situacija (bendradarbiavimas su Lenkijos miltų tiekėjais) buvo nesėkmingas bandymas, kadangi 2018–2021 metais Lenkijos miltų gamintojai netiekė gamintojo prekės ženklu arba privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų B2C pirkėjams Lietuvoje, kas reiškia, kad 2012 m. sprendimas bendradarbiauti su Lenkijos miltų tiekėjais nepasiteisino. Be to, Lenkijos tiekėjų produkcija nėra parduodama B2C pirkėjų organizuojamų „in-out“ akcijų metu, o pagal Konkurencijos tarybai prieinamus duomenis, Lenkijos tiekėjai taip pat nelaimėjo nei vieno 2021 metais organizuoto konkurso dėl miltų tiekimo B2C pirkėjams Lietuvoje 2022 metais.

Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 68 punkte nustatyta, kad jei naujos įmonės atėjimas į rinką yra palyginti lengvas, susijungimas veikiausiai nesukels didesnio pavojaus konkurencijai. Todėl atėjimo analizė yra svarbi bendro konkurencijos įvertinimo dalis. Kad atėjimą būtų galima laikyti pakankamu konkurenciniu suvaržymu susijungiančioms šalims, turi būti įrodyta, kad jis yra tikėtinas, savalaikis ir pakankamas atgrasinti ar įveikti bet kokius potencialius susijungimo padarinius.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad atsakovė prieidama minėtų išvadų vertino naujo rinkos dalyvio galimybes įvesti galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų produkciją į atitinkamą rinką bei sėkmingai tiekti nurodytą produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Atsakydami į klausimą dėl to, ar sudėtinga naujam rinkos dalyviui įvesti minėtą kvietinių ir ruginių miltų produkciją, didžioji dalis atsakymą pateikusių ūkio subjektų nurodė, kad naujas rinkos dalyvis susidurtų su sunkumais. Pagrindinė kliūtimi buvo nurodoma tai, kad nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje „dominuoja keli stambūs gamintojai su kuriais sunku konkuruoti kaina“ bei kad „didžiausi rinkos dalyviai yra gerai žinomi visiems pirkėjams“. Kita įvardyta kliūtis – mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūko subjektų nenoras suteikti naujam ir galimai nežinomam prekės ženklui lentynos vietą. Didžioji dalis apklaustų ūkio subjektų nurodė, kad norint patekti į „lentynas“ nauji ir esami miltų tiekėjai dalyvauja organizuojamuose miltų produkcijos asortimento peržiūrose, kuomet naujų tiekėjų miltų produkcija turi galimybę patekti į lentynas, o esami tiekėjai gali pasiūlyti naują produkciją (arba jų produkcija gali būti pilnai ar iš dalies pašalinta iš asortimento). Tokios asortimento peržiūros, anot didžiosios dalies mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų, vyksta kartą per metus. Tai, kad asortimento peržiūros vyksta tik kartą per metus, taip pat apsunkina naujo tiekėjo galimybes įeiti į atitinkamą rinką.

Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad išvados nėra tinkamai pagrįstos, o pati analizė neatitinka jai keliamų metodinių reikalavimų.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad atsakovė vertino konkursų dalyvių dalyvavimo dažnumą, koncentracijos dalyvių įtaką vienos kito tikimybei laimėti, kaip dažnai konkursų dalyviai teikdavo antrą geriausią pasiūlymą bei kiek skyrėsi konkursų dalyvių teikiami kainų pasiūlymai. Lentelėje Nr. 9 nurodyti visi 2020–2021 m. pasiūlymus pateikę miltų tiekėjai, pagrindiniai mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų organizuojamų konkursų dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo dalyviai yra Baltic Mill, AB „Kauno grūdai“ bei Dobeles. Baltic Mill pateikė pasiūlymus dėl (80–90) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų, AB „Kauno grūdai“ – dėl (70–80) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), o Dobeles – dėl (30–40) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]). Kiti ūkio subjektai – Armbruster, Gdanskie Mlyny bei Fasma pateikė pasiūlymus atitinkamai dėl (5–10) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), (5–10) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) ir (0–5) proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų. Visi apklausti mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai (Maxima, Lidl, Rimi, Palink, Norfa/Rivona), organizuodami konkursus dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo, kviečia abu Koncentracijos dalyvius pateikti kainos pasiūlymus. Keturi iš penkių ūkio subjektų taip pat kviečia ir pagrindinį Koncentracijos dalyvių konkurentą AB „Kauno grūdai“. Galiausiai, ūkio subjektai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] ir [KOMERCINĖ PASLAPTIS] išsiunčia pasiūlymus dalyvauti konkursuose dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo 13 ir 24 ūkio subjektams atitinkamai, bet, kaip matyti iš 9 lentelės, kiti ūkio subjektai beveik visais atvejais nepateikia kainų pasiūlymų konkrečiame konkurse. Vertinant, kaip dažnai abu Koncentracijos dalyviai dalyvavo tuose pačiuose konkursuose, buvo nustatyta, kad Dobeles dalyvavo 44 proc. visų konkursų, kuriuose dalyvavo Baltic Mill, o Baltic Mill dalyvavo 100 proc. visų konkursų, kuriuose dalyvavo Dobeles (t. y. visuose konkursuose, kuriuose dalyvavo Dobeles, taip pat dalyvavo ir Baltic Mill). Be to, bent (60–70) proc. visų atvejų konkurse dalyvavo tik du žaidėjai, o (10–20) proc. visų atvejų vieninteliai konkurso dalyviai buvo Koncentracijos dalyviai. Pagal pateiktus duomenis, Baltic Mill laimėjo (70–80) proc. visų atvejų, kai dalyvavo konkurse, Dobeles – (30–40) proc. atvejų, kai tuo tarpu AB „Kauno grūdai“ – tik (20–30) proc. atvejų. Iš lentelės Nr. 10 matyti, kad Dobeles dalyvavimas konkursuose mažina Baltic Mill tikimybę laimėti. Dobeles dalyvaujant konkurse dėl tų pačių privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo, Baltic Mill tikimybė laimėti siekė 40 proc., o nedalyvaujant Dobeles – 100 proc. Palyginti, ar Baltic Mill dalyvavimas turėjo įtakos Dobeles tikimybei laimėti tiekimą konkrečiam kvietinių ar ruginių miltų produktui nebuvo galimybės, kadangi visais atvejais, dalyvaujant Dobeles, konkurse dalyvavo ir Baltic Mill. Atliekant pasiūlymų vietų analizę (į konkursų imtį įtraukiant tik tuos atvejus, kuomet dalyvavo du ir daugiau tiekėjų) buvo nustatyta, kad visais atvejais ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), kuomet Dobeles laimėjo konkretaus privačia etikete pažymėto kvietinių ar ruginių miltų produkto tiekimą, Baltic Mill kainos pasiūlymas buvo antroje vietoje. Vertinant iš Baltic Mill perspektyvos, (80–90) proc. atvejų ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), kuomet Baltic Mill laimėjo konkretaus privačia etikete pažymėto kvietinių ar ruginių miltų produkto tiekimą, antroje vietoje buvo AB „Kauno grūdai“ kainos pasiūlymas, o (10–20) proc. atvejų antroje vietoje buvo Dobeles kainos pasiūlymas. Vertinant atvejus, kuomet Dobeles laimėjo konkretaus privačia etikete pažymėto kvietinių ar ruginių miltų produkto tiekimą, Dobeles pasiūlymai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atvejais iš [KOMERCINĖ PASLAPTIS] buvo vidutiniškai (5–10) proc. mažesni, nei Baltic Mill (AB „Kauno grūdai“ [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atvejų nedalyvavo, o [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atveju AB „Kauno grūdai“ kainos pasiūlymas buvo (10–20) proc. didesnis, nei artimiausias Koncentracijos dalyvio pasiūlymas), o dar 1 atveju Dobeles pasiūlė identiškas kainas, kaip Baltic Mill (AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas tuo atveju buvo (5–10) proc. didesnis nei artimiausias Koncentracijos dalyvių pasiūlymas). Atsakovės teigimu, kiekybiškai įvertinti Dobeles dalyvavimo įtaką Baltic Mill pasiūlytoms kainoms nėra galimybės dėl dviejų priežasčių. Pirma, atitinkamoje rinkoje konkursai vyksta dėl skirtingų pagal savo savybes miltų produktų, o kadangi konkursai įprastai vyksta kartą per metus, skirtumai tarp identiškų pasiūlymų skirtingais metais gali būti paveikti kitų priežasčių (pavyzdžiui, grūdų supirkimo kainos augimu). Antra, identiškų miltų produktų (pavyzdžiui, kvietinių miltų 550D) kainų palyginimas tarp skirtingų mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų taip pat negali būti objektyviai atliktas dėl galimų skirtumų privačia etikete pažymėtų produktų konkursų sąlygose (pavyzdžiui, užsakomas produkcijos kiekis, pakavimo reikalavimai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad išvados nepagrįstos, o analizė neatitinka metodinių reikalavimų. Dar daugiau, atsakovė Nutarime pažymi, kad Konkurencijos tarybos atliktos konkursų analizės išvados neprieštarauja Koncentracijos dalyvių pateiktai CE analizei. Teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Pareiškėjos teigimu, įėjimas į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkas yra paprastesnis. Atsakovė nustatė, kad pagal Konkurencijos tarybai prieinamus duomenis Lenkijos tiekėjų kainų pasiūlymai privačia etikete pažymėtų miltų konkursuose yra žymiai didesni, nei Koncentracijos dalyvių ir AB „Kauno grūdai“. Taigi, Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos galėtų turėti paskatas sumažinti savo pasiūlą iki žemesnio lygio, nei buvo prieš Koncentraciją, tokiu būdu padidinant didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinkos kainų lygį. Surinkti duomenis patvirtina, kad privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis, lyginant su gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, nagrinėjamo laikotarpio metu iš esmės nesikeitė ir svyravo tarp 18,17 proc. ir 22,87 proc. pagal pardavimų apimtį (2021 metais – 18,17 proc.). Vertinant absoliučiais dydžiais, 2021 metais privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų dalis buvo mažesnė, nei 2019 metais. 2018–2021 metais neatsirado nei vieno reikšmingo tiekėjo, kuris pradėtų tiekti privačia etikete pažymėtus kvietinius miltus (arba bent jau aktyviai dalyvautų konkursuose). Taigi, pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovės apklausti mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai nepirko nei privačia, nei gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų iš Lenkijos tiekėjų, Lenkijos tiekėjai pateikdavo pasiūlymus tik dalyje konkursų, dėl kurių buvo kviečiami, o jų pateikti pasiūlymai buvo mažiausiai 30 proc. didesni, nei Koncentracijos dalyvių bei AB „Kauno grūdai“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nutarime padaryta pagrįsta išvada – dėl Koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkoje.

Dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo

Atsakovė nustatė, kad Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Koncentracijos dalyviai yra vienas kito artimi konkurentai; Koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą Baltic Mill ir kitiems rinkos dalyviams bei Baltic Mill daromą konkurencinį spaudimą Dobeles; mažmeninę prekybą miltų mišiniais vykdantys ūkio subjektai po Koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos; naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus Koncentracijos padarinius.

Pareiškėja su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka ir teigė, kad Konkurencijos tarybos išvados nėra tinkamai pagrįstos, o pati analizė neatitinka jai keliamų metodinių reikalavimų.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad informacija apie didmeninės prekybos B2C pirkėjams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkos dydį atsakovė rinko ir vertino, prašydama Lietuvos Respublikoje veikiančių miltų mišinių tiekėjų pateikti gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėtų miltų mišinių 2018–2021 m. pardavimo duomenis (pagal vertę ir apimtį) parduodant galutiniams vartotojams skirtus miltų mišinius bei duomenis apie visus tiekėjus, iš kurių pardavimui Lietuvos Respublikoje 2018–2021 m. pirko gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėtus miltų mišinius. Nustatant didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkos dydį, buvo sudedami apklaustų miltų mišinių tiekėjų pateikti pardavimo duomenys ir neapklaustų ūkio subjektų pardavimo apklaustiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams Lietuvos Respublikoje duomenys. Rinkos dydžiui (pagal pardavimų apimtį) bei rinkos dalims įvertinti buvo naudojami tyrimų bendrovės Nielsen duomenys, kuriuose yra pateikiami miltų mišinių tiekėjų 2018–2020 m. metiniai pardavimų duomenys (pagal vertę bei apimtį), tokiu būdu užtikrinant Konkurencijos tarybos surinktų duomenų apie rinkos dydį bei rinkos dalių analizės patikimumą. Nutarimo Lentelėje Nr. 13 pateikė duomenys apie Koncentracijos dalyvių bei jų konkurentų užimamas rinkos dalis 2018–2021 m. didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkoje, vertinant pardavimus pagal vertę bei apimtį. Lentelėje Nr. 14 pateikti duomenys apie Koncentracijos dalyvių bei jų konkurentų užimamas rinkos dalis 2018–2021 m. didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkoje, vertinant pardavimus pagal vertę bei apimtį. Įvertinusi surinktus duomenis atsakovė priėjo išvados, kad Koncentracijos metu jungiasi pirmas ir trečias galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių tiekėjai Lietuvoje. Dobeles rinkos dalis tik nežymiai atsilieka nuo antro pagal dydį rinkos dalyvio. Dėl Koncentracijos reikšmingą rinkos dalį turinčių konkurentų skaičius bendroje galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių rinkoje ženkliai sumažėtų nuo 3 iki 2.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė neįvertino, kad miltų mišinių rinka yra nauja ir maža. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos argumentu. Priešingai, atsakovė minėtą aplinkybę įvertino ir nurodė, kad miltų mišinių rinka sąlyginai nėra didelė (pagal pardavimų vertę), bet sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ji gali būti nevertinama ar vertinama reikšmingai kitaip nei bet kuri kita su koncentracija susijusi rinka, kurioje veikia koncentracijos dalyviai. Atsakovė vertino atskirus pirkėjus ir nustatė, kad jie perka mažus kiekius, o pats rinkos dydis nėra didelis, o rinka turi stiprius prekės ženklus ir yra koncentruota. Nors pareiškėja nurodė, kad rinka yra auganti, tačiau koncentracijos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. rinkos dydis mažėjo. Atsakovė nurodė, kad vertinant miltų mišinius svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kad ši rinka yra nauja ir auganti, bet ir tai kaip greitai ji auga ir nuo kada šia produkcija prekiaujama Lietuvos rinkoje. Nors ši rinka gali būti vadinama sąlyginai nauja, lyginant su tradicine miltų rinka, tačiau ji nėra naujai atsiradusi (parduotuvių lentynose Lietuvoje jau yra daugiau nei 15 metų), miltų mišinių rinkos augimas nėra itin didelis (atitinkama rinka 2018–2021 metais padidėjo 46,4 proc. pagal pardavimų vertę ir tik 15,6 proc. pagal pardavimų apimtį). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė nustatė, kad miltų mišinių rinkoje pardavimai nėra dideli, tačiau paskatos įeiti į šią rinką yra reikšmingai mažesnės. Apklausti ūkio subjektai nurodė, tam, kad naujo ūkio subjekto atėjimas į rinką būtų veiksmingas, toks ūkio subjektas turi turėti galimybę pasiūlyti konkurencingas kainas. Miltų mišinių gamybos savikainoje reikšmingą dalį sudaro miltai, o po Koncentracijos rinkoje liktų tik du miltų gamintojai, kurie taip pat yra ir pagrindiniai galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių gamintojai. Naujai įmonei įeiti į atitinkamą miltų mišinių rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas. 2018–2021 metais neatsirado jokių reikšmingų naujų miltų mišinių tiekėjų, todėl pagrįstai teigiama, kad atitinkamoje rinkoje negali būti tikimasi didelio augimo, ar tuo labiau, kad toks augimas sąlygos pelningą įėjimą į rinką.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės pateiktu vertinimu dėl Koncentracijos dalyvių artumo. Nutarime yra prieita išvados, kad Koncentracijos dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai jau ir taip labai koncentruotoje didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvoje rinkoje, nepriklausomai nuo prekės ženklo. Koncentracijos dalyviai yra artimi konkurentai, kurių tarpusavio konkurencija yra reikšminga efektyvios konkurencijos užtikrinimui tiek tiesioginiams Koncentracijos dalyvių pirkėjams (t. y. mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams), tiek vartotojams. Tokia išvada padaryta įvertinus Koncentracijos dalyvių veiklos modelį, asortimento plotį, konkursų analizes, mažmeninės prekybos veikla vykdančių subjektų pateiktą informaciją. Teismas sutinka su tokiu atsakovės vertinimu ir jo papildomai sprendime nekartoja.

Pareiškėja nesutinka ir su atsakovės išvadomis, kad po koncentracijos mažmeninės prekybos įmonės neturės galimybės pakeisti vieno iš koncentracijos dalyvių kitu tiekėju.

Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 31 punktas nustato, kad susijungiančių šalių pirkėjams gali būti sunku pasirinkti kitus tiekėjus, nes yra mažai alternatyvių tiekėjų arba jie susidurtų su didelėmis keitimo išlaidomis. Tokie klientai yra ypač pažeidžiami kainų padidinimu. Susijungimas gali paveikti tokių pirkėjų gebėjimą apsiginti nuo kainų padidinimo. Taip ypač gali įvykti, jei klientai naudojosi abiejų susijungiančių šalių pasiūla ir konkurencine kova taip siekdami konkurencingų kainų.

Atsakovė nustatė, kad po Koncentracijos rinkoje liktų tik vienas rinkos dalyvis – AB „Kauno grūdai“ – kuris galėtų varžyti rinkos lyderį didesnės dalies galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių asortimento atžvilgiu mažmeninės prekybos tinklams parduodant tiek gamintojo prekės ženklu pažymėtą produkciją, tiek dalyvaujant privačia etikete pažymėtos produkcijos konkursuose. Dr. Oetker ir kitų konkurentų siūlomas asortimentas yra žymiai siauresnis ir specializuotas, o mažmeninės vidutinės pardavimo bei didmeninės tiekimo kainos yra aukštesnės. Koncentracijos dalyviai po Koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Koncentracija panaikina vieną iš dviejų artimų ir svarbių konkurentų (Dobeles yra artimas (antroje vietoje) Baltic Mill konkurentas, kuomet Baltic Mill yra artimiausias Dobeles konkurentas), kurių tarpusavio konkurencija yra svarbi. Daugumoje prekybos tinklų Koncentracijos dalyvių miltų mišiniai sudaro reikšmingą perkamos produkcijos dalį, o dalyje prekybos tinklų mažėjant vieno Koncentracijos dalyvio rinkos daliai didėja kito Koncentracijos dalyvio rinkos dalis, be to, Dobeles vidutinės didmeninės tiekimo kainos ir vidutinės mažmeninės pardavimo kainos 2020–2021 metais buvo mažesnės nei Baltic Mill. Taip pat 2018–2021 metais neatsirado nei vieno konkurento, kuris reikšmingai padidintų savo miltų mišinių pardavimo rinkos dalį, o pagrindiniais miltų mišinių tiekėjais buvo ir išliko Baltic Mill, AB „Kauno grūdai“, Dobeles ir Dr. Oetker. Koncentracijos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba apklausė didžiausius miltų mišinių tiekėjus, prašydama nurodyti, ar pastarieji galėtų greitai bei nepatiriant reikšmingų sąnaudų pagaminti daugiau miltų mišinių, t. y. padidinti gamybos apimtis, jei konkurentų miltų mišinių kainos padidėtų nežymiai (5–10 proc.), bet ilgam laikui. AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad „[KOMERCINĖ PASLAPTIS]“. Dr. Oetker nurodė, kad „esame platinimo įmonė, iš gamybos ir technologinio proceso pusės patirties ir nuomonės neturime“, bet turėtų galimybes padidinti pardavimo apimtis, jei jų gamintojas pagamintų naujus gaminius ir jie būtų atrinkti tiekimui į Lietuvą. Papildomai Dr. Oetker nurodė, kad parduoda „vienos rūšies miltinius mišinius pyragams“, o istoriškai yra stebima tendencija, kad Dr. Oetker parduodamos produkcijos vidutinės didmeninės tiekimo ir mažmeninės pardavimo kainos yra žymiai didesnės, nei Koncentracijos dalyvių ir AB „Kauno grūdai“. Dr. Oetker nurodė, kad didesni, nei 3 proc. transportavimo kaštai daro įtaką galimybėms konkuruoti tiekiant miltų mišinių produkciją Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams. Kitose valstybėse Dr. Oetker turi platų asortimentą, tačiau į Lietuvą veža tik ribotą asortimentą. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Dr. Oetker nepagrįstai eliminuotas iš pajėgumų analizės, nepagrįsti. Šios aplinkybės parodo, kad Dr. Oetker konkurencinis spaudimas Lietuvoje yra ribotas.

Dėl AB „Kauno grūdai“ pajėgumų vertinimo pažymėtina, kad AB „Kauno grūdai“ po Koncentracijos liktų viena alternatyva Koncentracijos dalyviams, o mažmeninės prekybos veiklą vykdantys subjektai paaiškino, kad jiems yra svarbu turėti bent jau vieno iš Koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių produkciją lentynose; šeši iš vienuolikos apklaustų mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nagrinėjamu laikotarpiu pirko abiejų Koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių produkciją, o Koncentracijos dalyvių pardavimų dalis nurodytuose prekybos tinkluose buvo ne mažesnė nei 68 proc., todėl AB „Kauno grūdai“ laisvų pajėgumų egzistavimas rinkoje savaime nėra laikomas pakankamu atsverti neigiamas Koncentracijos pasekmes.

Pareiškėja nesutinka ir atsakovės vertinimu dėl svarbios konkurencinės jėgos panaikinimo. Gairių dėl horizontalių susijungimų vertinimo 37 punkte nustatyta, kad tam tikros įmonės turi didesnę įtaką konkurencijos procesui nei galima spręsti iš jų rinkos dalių ar panašių matų. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia įmonė, gali pakeisti konkurencijos dinamiką konkurencijai labai žalingu būdu, ypač jei rinka jau yra koncentruota.

Nustatyta, kad Koncentracijos dalyviai tiekia mažiausiai (60–70) proc. visų miltų mišinių produkcijos didžiajai daliai mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų, o jų tarpusavio konkurencija pasireiškia rinkos dalių pokyčiuose (Norfa/Rivona, Maxima, Rimi, Aibė), kuomet mažėjant vieno iš Koncentracijos dalyvių rinkos daliai didėja kito Koncentracijos dalyvio rinkos dalis. Atsakovė palygino Koncentracijos dalyvių tiekiamų galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių kainas ir nustatė, kad Dobeles vidutinės didmeninės tiekimo bei vidutinės mažmeninės pardavimo kainos dažniau buvo mažesnės nei Baltic Mill. 2018–2019 m. vidutinės Malsena miltų mišinių tiekimo kainos ir mažmeninės pardavimo kainos buvo nežymiai (iki (5–10) proc. ir iki (10–20) proc.) mažesnės nei Dobeles, bet nuo 2020 m. Malsena vidutinės didmeninės tiekimo ir vidutinės mažmeninės pardavimo kainos buvo (20–30)–(20–30) proc. ir (10–20) proc. didesnės nei Dobeles. Papildomai buvo palyginti analogiški miltų mišinių produktai, kuriuos Koncentracijos dalyviai tiekia konkretiems mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Analizės metu nustatyta, kad, nors Baltic Mill ir Dobeles miltų mišinių produkcijos kainos yra panašios (vidutiniškai kainos 2021 m. skyrėsi 9,2–16,2 proc.), Baltic Mill miltų mišinių produktai dažniau buvo brangesni nei analogiški Dobeles miltų mišinių produktai (Nutarimo Lentelė Nr. 18). Lyginant atvejus, kuomet mažmeninės prekybos veiklą vykdantys ūkio subjektai įsigyja analogiškus galutiniams vartotojams skirtus miltų mišinius iš abiejų Koncentracijos dalyvių, Baltic Mill miltų mišinių produktų 2018–2021 m. didmeninės tiekimo kainos buvo 13,6–21,6 proc. didesnės nei Dobeles. Atsakovė lygindama vidutines didmenines tiekimo ir vidutines mažmenines pardavimo kainas nustatė, kad Dobeles kainos taip pat buvo mažesnės nei AB „Kauno grūdai“. Atitinkamai, iki Koncentracijos B2C pirkėjai turėjo galimybę rinktis tarp tiekėjų, kurių analogiškų produktų tiekimo kainos yra mažesnės, o galutiniai vartotojai – atitinkamai įsigyti pigesnius miltų mišinių produktus. Po Koncentracijos liktų miltų mišinių tiekėjai, kurių miltų mišinių vidutinės didmeninės tiekimo ir mažmeninės pardavimo kainos 2020–2021 m. buvo didesnės, o Dobeles konkurencinis spaudimas kainomis išnyktų arba Dobeles nebeliktų paskatų konkuruoti kainomis.

Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, kad po Koncentracijos Baltic Mill ir kiti rinkos dalyviai nebesusidurtų su konkurenciniu spaudimu iš Dobeles tiekiant B2C pirkėjams skirtus miltų mišinius (o Dobeles atitinkamai nebeturėtų paskatų konkuruoti su Baltic Mill), kas, atsižvelgiant į Dobeles šiuo metu daromą konkurencinį spaudimą, reikštų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimą bei didintų nekoordinuojamų padarinių riziką nagrinėjamoje rinkoje.

Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 59 punktas nustato, kad vertinant pakeičiamumo grandinės įtaką atitinkamos rinkos apibrėžimui, svarbu nustatyti, kurios iš prekių sudaro pakankamą konkurencinį spaudimą, varžantį nagrinėjamos prekės gamintojo galimybes didinti kainas arba bloginti kitus parametrus. Nors tarp atskirų prekių rūšių gali egzistuoti tam tikro lygio pakeičiamumo grandinė, tai nereiškia, jog visos jos patektų į tą pačią rinką. Vienas iš būdų tai nustatyti yra hipotetinio monopolisto testas. Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo taip pat pabrėžta, kad atitinkamos rinkos ribos dėl pakeičiamumo grandinės gali būti praplečiamos tik jeigu grandininis pakeičiamumas yra paremtas faktiniais duomenimis, tokiais kaip pakeičiamumo grandinės kraštuose esančių prekių kainų tarpusavio priklausomybė, kainų lygių pakeičiamumo grandinės kraštuose panašumas (61.5. papunktis).

Dėl mažmeninės prekybos tinklų nuomonių išsiskyrimo pažymėtina, kad dauguma, t. y. 4 iš 6, atsakymus pateikusių mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nurodė, kad MRIKP atveju galutiniai vartotojai nepradėtų pirkti aukštesnio kainų segmento makaronų. Dauguma savo atsakymus dėl kainų segmentų egzistavimo pateikusių didmeninių makaronų tiekėjų taip pat laikėsi nuomonės, kad atskirų kainų segmentų makaronai tarpusavyje nėra pakeičiami.

Skunde teismui pareiškėja akcentuoja, kad atsakovė, vertindama Įsipareigojimus padarė procedūrinių pažeidimų, o derinimo procesas buvo nesąžiningas ir neobjektyvus, pradėtas neturint tikslo priimti nutarimo Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymi, jog Nutarimas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, Įsipareigojimų atmetimo motyvai neaiškūs ir nepagrįsti teisės normomis.