Byla 1S-37/2016

DĖL LEIDIMO VYKDYTI KONCENTRACIJĄ „SWEDBANK“, AB IR „SWEDBANK

TEISIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016 m. kovo 22 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl leidimo vykdyti koncentraciją „Swedbank“, AB (kodas 112029651) ir „Swedbank lizingas“, UAB (kodas 111568069) įsigyjant dalį Danske Bank A/S Lietuvos filialo (kodas 301694694) (toliau – Danske) turto, teisių ir įsipareigojimų, susijusių su mažmeninės bankininkystės veiklos vykdymu (toliau – Turto dalis).

Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos taryboje gautas 2015 m. gruodžio 1 d.1 Apie gautą pranešimą apie koncentraciją buvo paskelbta Konkurencijos tarybos interneto svetainėje 2015 m. gruodžio 2 d. (3)

Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1S-136/20152 Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytam keturių mėnesių laikotarpiui.

Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo metu iš suinteresuotų asmenų nebuvo gauta prieštaravimų dėl numatomos vykdyti koncentracijos.

Kartu su pranešimu apie koncentraciją buvo gauta 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos banko 3 išvada dėl planuojamo sandorio, kurią Lietuvos bankas pateikė vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi. Nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją ir siekdama gauti reikiamos informacijos, Konkurencijos taryba kreipėsi ir gavo paaiškinimus iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų, Lietuvos banko, taip pat iš kitų finansinių paslaugų teikimo veikla užsiimančių ūkio subjektų – bankų, kredito unijų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, vartojimo kredito davėjų, lizingo paslaugų teikėjų, taip pat vartotojų asociacijų. 1.

Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir jų vykdoma veikla

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015, 12.3 punktu4, koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais laikomi „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB (kontrolę įgyjantys ūkio subjektai) 1

Bylos 1 tomas, 1–156 lapai, bylos 2 tomas, 1–184 lapai, bylos 3 tomas, 1–192 lapai, bylos 4 tomas, 1–200 lapai, bylos 5 tomas, 1–194 lapai, bylos 6 tomas, 1–15, 21–44, 48–52 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 1–171 lapai, 8 tomas, 1–151 lapai, 9 tomas, 1–2, 8–30, 34–38 lapai. 2

Bylos 6 tomas, 76a lapas.

Bylos 35 tomas, 31–34 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 36 tomas, 1–3 lapai. 4

Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Konkurencijos tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 (galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 6.1.1. punktas.

Išrašas ir Danske Turto dalis (ūkio subjekto dalis, kurios kontrolė įgyjama), kuri generuoja savarankiškas pajamas.

Kiekvieno iš koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų bendrosios pajamos 2014 m. buvo didesnės nei 1,45 mln. eurų, o koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos 2014 m. buvo didesnės nei 14,5 mln. eurų. (8)

Kontrolę įgyjantis ūkio subjektas „Swedbank“, AB turi Lietuvos banko išduotą licenciją Lietuvoje teikti visų rūšių finansines paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, ir kitas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą. „Swedbank“, AB vykdo mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo veiklą, kuri apima: fizinių asmenų indėlių priėmimą, skolinimą fiziniams asmenims (vartojimo kreditų ir būsto paskolų teikimą), fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymą (įskaitant mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims), mokėjimų kortelių (debeto ir kredito) išdavimą fiziniams asmenims, fizinių asmenų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir prekybą vertybiniais popieriais. „Swedbank“, AB taip pat teikia paslaugas verslo klientams (juridiniams asmenims).

Kontrolę įgyjantis ūkio subjektas „Swedbank lizingas“, UAB vykdo lizingo ir faktoringo paslaugų teikimo veiklą.

(10) Danske Turto dalis, kurios kontrolė yra įgyjama, generuoja pajamas iš mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo veiklos, kuri apima fizinių asmenų indėlių priėmimą, skolinimą fiziniams asmenims (vartojimo kreditų ir būsto paskolų teikimą), fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymą (įskaitant mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims), mokėjimų kortelių (debeto ir kredito) išdavimą fiziniams asmenims, fizinių asmenų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir prekybą vertybiniais popieriais, taip pat generuoja pajamas iš lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo fiziniams asmenims veiklos.

2.

Su koncentracija susijusi koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų vykdoma

(11) „Swedbank“, AB ir Danske Turto dalis vykdo mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo veiklą. „Swedbank“, AB ir Danske Turto dalies veikla sutampa teikiant fizinių asmenų indėlių priėmimo paslaugas, skolinimo fiziniams asmenims paslaugas (vartojimo kreditus ir būsto paskolas), fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo paslaugas (įskaitant mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims), mokėjimų kortelių (debeto ir kredito) išdavimo fiziniams asmenims paslaugas, fizinių asmenų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir prekybos vertybiniais popieriais paslaugas. Taip pat „Swedbank lizingas“, UAB ir Danske Turto dalies vykdoma veikla sutampa teikiant lengvųjų automobilių lizingo (finansinės nuomos) paslaugas fiziniams asmenims.

2.1. Finansų įstaigų sektorius Lietuvoje (12) Lietuvoje be bankų veikia daug alternatyvių (nebankinių) ūkio subjektų, kurie gali pasiūlyti tam tikras analogiškas bankams teikiamas paslaugas, t. y. kredito unijos5, mokėjimo įstaigos6, elektroninių pinigų įstaigos7 ir vartojimo kredito davėjai8. 2012–2015 m. veiklą pradėjo 5 kredito unijos, 22 mokėjimo įstaigos, 6 elektroninių pinigų įstaigos ir 42 vartojimo kredito davėjai9.

2016 m. sausio 1 d. veikė 74 kredito unijos. Žr. Lietuvos banko 2015 m. Kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/kredito_uniju_ir_lietuvos_centrines_kredito_unijos_veik la_2015_m.

2016 m. sausio 1 d. viešajame mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 40 mokėjimo įstaigų. Žr. Lietuvos banko 2015 m. Mokėjimo įstaigų veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/n4569/mi_apzvalga_2015_m.pdf. 7

2016 m. sausio 1 d. viešajame elektroninių pinigų įstaigų sąraše buvo užregistruotos 6 elektroninių pinigų įstaigos. Žr. Lietuvos banko 2015 m. Elektroninių pinigų įstaigų veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/n20771/ epi_2015_m.apzvalga.red.pdf.

Išrašas (13) 2015 m. III ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 9 užsienio bankų filialai10. 2008– 2015 m. bankiniame sektoriuje pradėjo veiklą šie ūkio subjektai: 2015 m. Lietuvoje buvo įsteigtas naujas užsienio banko filialas – TeliaSonera Finance AB Lietuvos filialas, kuris veiklos dar nevykdo11; 2013 m. pradžioje veiklą pradėjo Pohjola Bank plc Lietuvos filialas (tačiau jis teikia paslaugas tik verslo klientams)12; 2010 m. pabaigoje veiklą pradėjo AS „Meridian Trade Bank“ Lietuvos filialas13, o 2008 m. buvo įsteigtas AB bankas „FINASTA“, kuris 2015 m. buvo prijungtas prie akcinės bendrovės Šiaulių bankas14.

(14) Beveik visi bankai, iš kurių Konkurencijos taryba gavo paaiškinimus, išskyrė klientų naudojimosi elektroninės bankininkystės kanalu augimo tendenciją15. Vis dėlto, tam tikros paslaugos gali būti suteikiamos (ar pradedamos teikti, pavyzdžiui, atsidarant banko sąskaitą, išduodant elektroninėje bankininkystėje naudojamas tapatybės patvirtinimo priemones) tik klientui fiziškai atvykus į klientų aptarnavimo padalinį16. Bankai nurodė, kad dėl sudėtingų banko produktų įsigijimo (pavyzdžiui, būsto paskolų), kliento galimybių įvertinimo ir aktualių alternatyvų pateikimo banko skyriai išlieka svarbūs banko paslaugų teikimo kanalai17.

(15) Remiantis Danske pateiktais duomenimis18, nustatyta, kad 2012–2015 m. apie [10–20]– [20–30] proc. Danske Turto dalies klientų, turinčių banko sąskaitas Danske, į šias sąskaitas gavo darbo užmokestį. Taip pat apie [20–30]–[30–40] proc. visų aktyvių Danske Turto klientų 2012– 2015 m. gavo darbo užmokestį į Danske atidarytas banko sąskaitas. Apie [10–20]–[10–20] proc. Danske Turto dalies klientų, pasiėmusių būsto paskolą iš Danske, 2012–2015 m. gavo darbo užmokestį į Danske atidarytas banko sąskaitas. Apie [10–20]–[10–20] proc. Danske Turto dalies klientų, turinčių indėlį Danske, 2012–2015 m. gavo darbo užmokestį į Danske atidarytas banko sąskaitas.

(16) Koncentracijos nagrinėjimo metu atlikus „Swedbank“, AB ir Danske pateiktų duomenų palyginimą, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apie [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. Danske Turto dalies klientų (fizinių asmenų, planuojamu sandoriu perleidžiamų „Swedbank“, AB) kartu buvo ir „Swedbank“, AB klientai (t. y. turėjo atsidarę sąskaitą „Swedbank“, AB)19.

2015 m. gruodžio 31 d. viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše buvo įrašytos 66 įmonės (ne kredito įstaigos), turinčios teisę teikti vartojimo kreditus. Žr. Lietuvos banko 2015 m. Vartojimo kredito rinkos apžvalga. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_2015_m.

Bylos 35 tomas, 29 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 36 tomas, 31 lapas. 10

Žr. 2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko atliktą 2015 m. III ketvirčio bankų veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/banku_apzvalga_2015_m_iii_ketvirtis.

Žr. 2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko 2015 m. III ketvirčio bankų veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/banku_apzvalga_2015_m_iii_ketvirtis.

Bylos 28 tomas, 16 lapas.

Bylos 27 tomas, 125 lapas.

Bylos 26 tomas, 181 lapas, bylos 35 tomas, 29 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 31 tomas, 17 lapas, 36 tomas, 31 lapas.

Bylos 26 tomas, 28, 84, 126, 197d lapai, bylos 27 tomas, 59a, 138 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 29 tomas, 28 lapas, 30 tomas, 33 lapas, 31 tomas, 40 lapas, 33 tomas, 24 lapas. 16

Bylos 1 tomas, 17 lapas, bylos 26 tomas, 125, 137, 197c lapai, bylos 27 tomas, 59–59a lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 15 lapas, 30 tomas, 32 lapas, 31 tomas, 39 lapas, 33 tomas, 24 lapas.

Bylos 1 tomas, 17 lapas, bylos 26 tomas, 125, 197c lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 15 lapas, 30 tomas, 32 lapas, 31 tomas, 39 lapas.

Bylos 6 tomas, 124, 134–136 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 9 tomas, 77–79 lapai, 10 tomas, 33 lapas.

Bylos 6 tomas, 104a–104b lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 9 tomas, 88–89 lapai.

2.2. Mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimas (17) Mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimas galėtų būti apibūdinamas kaip Bankų įstatyme nurodytų standartizuotų bankų paslaugų teikimas dideliam kiekiui klientų (tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų), kai atskiram klientui suteiktų paslaugų kiekiai ir mastas, palyginti su visų klientų atliekamų operacijų skaičiumi ir apimtimi, yra nedideli20.

(18) Koncentracijos nagrinėjimo metu Konkurencijos tarybai paaiškinimus pateikę bankai laikosi nuomonės, kad mažmeninės bankininkystės paslaugos – tai ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (smulkioms ir vidutinėms įmonėms) bankų teikiamos finansinės paslaugos 21. Vis dėlto planuojamu sandoriu ketinama perleisti Danske Turto dalį, susijusią tik su bankinių paslaugų teikimu fiziniams asmenims, dėl to bankinių paslaugų teikimo juridiniams asmenims detalesnis analizavimas nėra tikslingas.

(19) Bankų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina bankų teisę teikti visas finansines paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje registruotiems komerciniams bankams yra išduotos analogiškos banko licencijos, suteikiančios teisę Lietuvoje verstis visų rūšių licencijuojamomis veiklomis22. Iš Konkurencijos tarybai pateiktų paaiškinimų matyti, kad dauguma Lietuvoje veikiančių bankų (įskaitant užsienyje registruotų bankų filialus Lietuvoje) faktiškai teikia identiško ar panašaus pobūdžio paslaugų kompleksą fiziniams asmenims – priima jų indėlius, teikia paskolas, tvarko sąskaitas, išduoda mokėjimo korteles23. Dauguma paaiškinimus pateikusių ūkio subjektų taip pat nurodė, kad siūlydami aukščiau nurodytus ir kitus produktus savo klientams taiko įvairias lojalumo programas ar specialius paslaugų planus24, kurių dalyviai (vartotojai) paprastai gali pasinaudoti palankiais (mažesniais) paslaugų įkainiais ir (ar) kitomis papildomomis sąlygomis. (20) Dauguma paaiškinimus pateikusių bankų pažymėjo, kad klientų poreikius paprastai atitinka daugiau nei vieno produkto turėjimas atitinkamame banke. Pavyzdžiui, bankai nurodė, kad fizinis asmuo, planuojantis pervesti darbo užmokestį į atitinkamos kredito įstaigos sąskaitą, labai dažnai kartu įsigyja ir debeto ar kredito kortelę, taip pat užsisako elektroninės bankininkystės paslaugą, siekdamas patogiau valdyti kasdienius finansus. Fiziniai asmenys, norintys pasiimti paskolą, paprastai taip pat kartu įsigyja mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės paslaugą 25. Dalis bankų pažymėjo, kad kliento poreikius geriausiai atitinka darbas su viena kredito įstaiga, turinčia visą paslaugų paketą26, taip pat kliento kasdieniam aptarnavimui yra reikalinga daugiau kaip 3/4 mažmeninės bankininkystės paslaugų27.

(21) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 1 pateikiami duomenys apie bankų gautas pajamas iš mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje 2012–2015 m. I–II ketv.28

Bylos 35 tomas, 21 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 36 tomas, 22 lapas. Bylos 26 tomas, 18–19, 110–111, 181–182 lapai, bylos 27 tomas, 16, 163–164 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 29 tomas, 16–17 lapai, 30 tomas, 16–18 lapai, 31 tomas, 17–18 lapai, 32 tomas, 16 lapas, 34 tomas, 17–18 lapai.

Lietuvos banko skelbiama informacija apie Lietuvoje registruotiems komerciniams bankams išduotas licencijas. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/bankai_1. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienyje registruotų bankų filialai Lietuvoje veikia pagal atitinkamų užsienio valstybių išduotas licencijas, žr. Bankų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį. 23

Bylos 26 tomas, 18, 69, 110, 181 lapai, bylos 27 tomas, 16, 51–52, 125 lapai, bylos 28 tomas, 34 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 29 tomas, 16 lapas, 30 tomas, 16 lapas, 31 tomas, 17 lapas, 32 tomas, 16 lapas, 33 tomas, 16–17 lapai.

Bylos 26 tomas, 80, 196 lapai, bylos 27 tomas, 20, 56–58, 77, 124, 134 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 31 tomas, 34–35 lapai, 32 tomas, 20 lapas, 33 tomas, 20–22 lapai. 25

Bylos 26 tomas, 123 lapas, bylos 27 tomas, 59 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 30 tomas, 30 lapas, 33 tomas, 23 lapas.

Bylos 27 tomas, 61 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 33 tomas, 26 lapas. 27

Bylos 26 tomas, 198 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 31 tomas, 44 lapas. 28

2015 m. I–II ketv. duomenys apie Danske pajamas iš mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m. I–II ketv.

n. d.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

(22) Jei į procentinių dalių skaičiavimus būtų įtrauktos kredito unijos, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei vartojimo kredito davėjai, bendra koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų dalis sumažėtų [0–5]–[5–10] proc. punktais, priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio. (23) Dalis koncentracijos nagrinėjimo metu apklaustų ūkio subjektų laikėsi nuomonės, kad nagrinėjant koncentraciją mažmeninės bankininkystės paslaugas reikėtų skaidyti bent jau pagal pagrindines mažmeninės bankininkystės produktų rūšis, nes ne visi šioje srityje veikiantys ūkio subjektai teikia visas mažmeninės bankininkystės paslaugas.

2.3. Fizinių asmenų indėlių priėmimas (24) Indėlis galėtų būti apibūdinamas kaip dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidaręs pinigų likutis, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal įstatymą ar sutartį, tačiau neįskaitant tokio pinigų likučio, kai: 1) jo egzistavimas gali būti įrodytas tik finansine priemone; 2) jo pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte; 3) jo pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik pagal kredito įstaigos ar trečiojo asmens suteiktą specialią garantiją ar susitarimą29.

(25) Bankai ir kitos kredito įstaigos (kredito unijos) paprastai sudaro galimybę klientams pasirinkti skirtingų rūšių indėlius, t. y. indėlius iki pareikalavimo ir terminuotuosius indėlius (jie savo ruožtu gali būti skirstomi į dar smulkesnes rūšis pagal savo skirtingą funkcionalumą). (26) Lietuvos banko duomenimis, dėl mažos indėlių investicinės grąžos mažiau rinkos subjektų yra linkę rinktis terminuotuosius indėlius kaip taupymo formą ir teikia pirmenybę likvidumui, pavyzdžiui, 2014 m. didžioji lėšų dalis buvo laikoma kaip indėliai iki pareikalavimo. 2015 m. sausio 1 d. 31 proc. visos fizinių ir juridinių asmenų indėlių sumos buvo laikomas kaip terminuotieji indėliai30.

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis. Lietuvos banko 2014 m. Bankų veiklos apžvalga. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/banku_apzvalga_2014_m.

Išrašas (27) Indėlius iš fizinių asmenų turi teisę priimti ir faktiškai priima ne tik bankai, bet ir kitos kredito įstaigos – kredito unijos31. Lietuvos banko rengiamose apžvalgose nurodoma, kad kredito unijos, mokėdamos didesnes nei bankai palūkanas už indėlius, yra patrauklios gyventojams32. Pažymėtina, kad visi indėliai iki 100 000 Eur (ir ekvivalentu užsienio valiuta) yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“, nepriklausomai nuo to, kuriame banke ar kredito unijoje jie yra laikomi33.

(28) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 2 pateikiami duomenys apie indėlių priėmimo veiklą vykdančių ūkio subjektų (bankų ir kredito unijų) priimtų fizinių asmenų indėlių vertę Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.34

2012 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

n. d.

n. d.

n. d.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

2013 m.

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

2.4. Skolinimo paslaugų teikimas fiziniams asmenims (29) Skolinimas gali būti apibūdinamas, kaip pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį35. Lietuvoje skolinimo fiziniams asmenims paslaugas teikia ne tik

Lietuvos banko interneto tinklapyje skelbiamos visų kredito unijų turimos licencijos, kurios apima ir indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimą iš neprofesionalių rinkos dalyvių. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/kredito_unijos_1. 32

Žr. Lietuvos banko 2013 m. Kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/kredito_uniju_ir_lietuvos_centrines_kredito_unijos_veikla_2013_m. 33

Žr. Lietuvos banko 2013 m. Kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalgą. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/kredito_uniju_ir_lietuvos_centrines_kredito_unijos_veikla_2013_m. 34

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske fizinių asmenų indėlių vertę yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį. 35

Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 38 dalis.

Išrašas bankai, bet ir kredito unijos, vartojimo kredito davėjai, taip pat specifinės tarpusavio skolinimosi (angl. peer-to-peer lending) platformos.

2.4.1. Būsto paskolų teikimas fiziniams asmenims (30) Būsto paskolos išsiskiria specifinėmis paskolos išdavimo sąlygomis, t. y. būsto paskolos suteikiamos asmenims, planuojantiems pirkti žemės sklypą, skirtą būstui statyti, taip pat ketinantiems pirkti, statyti ar rekonstruoti būstą; paskolos suteikimui reikalingas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įkeitimas.

(31) Būsto paskolas fiziniams asmenims teikia ne tik bankai, bet ir kredito unijos36, kurios Konkurencijos tarybai pateiktuose paaiškinimuose taip pat nurodė, jog jos laiko save bankų konkurentėmis teikdamos šias paslaugas37.

(32) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 3 pateikiami duomenys apie būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims veiklą vykdančių ūkio subjektų (bankų ir kredito unijų) fiziniams asmenims suteiktų būsto paskolų vertę Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.38 Lentelė Nr. 3

2012 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

2013 m.

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

Lietuvos banko 2014 m. II ketvirčio Kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalga. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/kredito_uniju_veikla_2014_m.

Bylos 12 tomas, 25, 41, 58, 73, 90, 107, 119, 125 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 13 tomas, 16 lapas.

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske būsto paskolų fiziniams asmenims vertę yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

2.4.2. Vartojimo kreditų teikimas fiziniams asmenims (33) Vartojimo kreditai pasižymi tam tikra specifika, lyginant su kitomis skolinimo rūšimis: vartojimo kreditai suteikiami būtent vartotojams, t. y. fiziniams asmenims, kurie siekia gauti kreditą asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms39; vartojimo kreditai gali būti išduodami nuotoliniu būdu40, pavyzdžiui, internetu, mobiliuoju telefonu; palūkanos už suteiktus vartojimo kreditus paprastai yra didesnės nei, pavyzdžiui, būsto kredito atveju, o grąžinimo terminai – trumpesni.

(34) Aukščiau išvardytus požymius iš esmės atitinka visų Lietuvoje veikiančių vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų – bankų, kredito unijų, kitų vartojimo kredito davėjų teikiamos paslaugos. Visi vartojimo kredito davėjai privalo laikytis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, Lietuvos banko valdybos patvirtintuose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose bei kituose dokumentuose numatytų ribojimų ir reikalavimų, susijusių, pavyzdžiui, su taikomų palūkanų dydžiu, reklama. Daugumos Konkurencijos tarybai paaiškinimus pateikusių bankų nuomone, neatsižvelgiant į skirtingose įstaigose taikomas skirtingas vartojimo kreditų teikimo sąlygas, tiek pasiūlos, tiek paklausos požiūriu bankų ir kredito unijų teikiami vartojimo kreditai iš esmės gali būti laikomi tarpusavyje pakeičiamais41. Pažymėtina, kad dauguma paaiškinimus pateikusių bankų taip pat laiko savo konkurentais ir vartojimo kredito davėjus (bent jau didžiausius)42, o vartojimo kredito davėjai savo konkurentais laiko ir bankus43. (35) Dauguma paaiškinimus pateikusių ūkio subjektų, taip pat Lietuvos bankas laikosi nuomonės, kad vartotojo požiūriu vartojimo kreditai gali būti laikomi pakeičiamais su kredito gavimu per vadinamąsias tarpusavio skolinimosi platformas44. Patys tarpusavio skolinimosi platformų operatoriai taip pat nurodo, kad paslauga yra orientuota į potencialius bankų klientus45. (36) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 4 pateikiami duomenys apie vartojimo kreditų teikimo fiziniams asmenims veiklą vykdančių ūkio subjektų (bankų, kredito unijų ir vartojimo kredito davėjų) fiziniams asmenims suteiktų vartojimo kreditų vertę Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.46 Lentelė Nr. 4

2012 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

2013 m.

Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 dalis.

Vartojimo kredito įstatymo 10 straipsnis.

Bylos 26 tomas, 74, 114, 186–187 lapai, bylos 27 tomas, 53, 169 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 30 tomas, 21 lapas, 31 tomas, 24, 41 lapai, 33 tomas, 17a lapas, 34 tomas, 22 lapas. 42

Bylos 26 tomas, 85, 197e lapai, bylos 27 tomas, 178 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 31 tomas, 41 lapas, 34 tomas, 31 lapas.

Bylos 14 tomas, 41, 45, 53, 88, 91, 110 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 22 tomas, 7, 11 lapai, 23 tomas, 8 lapas, 25 tomas, 9, 12 lapai.

Tarpusavio skolinimosi platformų operatoriai iki 2016 m. vasario 1 d. buvo įtraukti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir privalėjo dėl vartotojo atlikti tas pačias pareigas, kokias turi įprastos vartojimo kredito bendrovės (nuo 2016 m. vasario 1 d., įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimams, turi būti tvarkomas atskiras tarpusavio skolinimosi platformų sąrašas, į kurį privalės įsirašyti tarpusavio skolinimosi veiklą vykdantys ūkio subjektai). Bylos 35 tomas, 26 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 36 tomas, 28–29 lapai. 45

Pavyzdžiui, žr. UAB „Bendras finansavimas“ (Savy.lt) interneto tinklapyje skelbiamą informaciją. Prieiga per internetą: https://savy.lt/docs/how_it_works.html.

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske fiziniams asmenims suteiktų vartojimo kreditų vertą yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

2.5. Fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymas (apimantis mokėjimo paslaugų teikimą) (37) Fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo paslauga yra kompleksinė ir apima tokias paslaugas kaip: banko sąskaitos atidarymo paslaugą; banko sąskaitos administravimą, kuris užtikrina klientų nuolatinę galimybę naudotis atitinkama banko sąskaita, t. y. į savo banko sąskaitą gauti ir joje laikyti lėšas, daryti pavedimus į savo ar kitų asmenų vardu atidarytas kitas banko sąskaitas, atlikti kitus mokėjimus; banko sąskaitos uždarymą47.

(38) Banko teikiamos sąskaitų tvarkymo paslaugos sudaro galimybę klientams gauti ir atitinkamas mokėjimo paslaugas48, pavyzdžiui, įmokėti grynuosius pinigus į mokėjimo sąskaitą, grynuosius pinigus išsiimti iš mokėjimo sąskaitos, atlikti mokėjimo operacijas, įskaitant lėšų pervedimą į savo ar kitų asmenų vardu atidarytas kitas banko sąskaitas.

(39) Didžioji dalis Konkurencijos tarybai paaiškinimus pateikusių bankų laikosi nuomonės, kad fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymas ir mokėjimo paslaugos gali būti laikomos viena nuo kitos neatsiejamomis paslaugomis, nes daugeliu atvejų mokėjimo paslaugos negali būti teikiamos be banko sąskaitos palaikymo banko informacinėje sistemoje (išskyrus, pavyzdžiui, atsiskaitymą už įmokas grynaisiais pinigais ar valiutos keitimo operacijas)49. Galima teigti, kad mokėjimo operacijų vykdymas yra esminis mokėjimo sąskaitos bruožas50.

(40) Pagal Mokėjimų įstatymo 6 straipsnį, teisę teikti mokėjimo paslaugas turi ne tik bankai, bet ir kitos kredito įstaigos (kredito unijos) bei kiti ūkio subjektai, įskaitant elektroninių pinigų 47

Bylos 1 tomas, 49 lapas, bylos 26 tomas, 76, 115, 188 lapai, bylos 27 tomas, 54, 131 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 50–51 lapai, 30 tomas, 22 lapas, 31 tomas, 26 lapas, 33 tomas, 18 lapas.

Mokėjimo paslaugos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje. 49

Bylos 26 tomas, 76, 115, 188 lapai, bylos 27 tomas, 54, 131 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 30 tomas, 22 lapas, 31 tomas, 26 lapas, 33 tomas, 18 lapas.

Remiantis Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, mokėjimo sąskaita – tai vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti.

Išrašas įstaigas ir mokėjimo įstaigas. Remiantis Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, bankai 2015 m. buvo populiariausi mokėjimo paslaugų teikėjai, tačiau reikšminga gyventojų dalis naudojosi ir mokėjimo įstaigų paslaugomis: 2015 m. bankų paslaugomis naudojosi 67 proc. apklaustųjų, o mokėjimo įstaigų paslaugomis – 43 proc. apklaustųjų. Buvo naudojamasi ir kredito unijų bei elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis, tačiau jų naudotojai sudarė mažesnę dalį – atitinkamai 3 ir 5 proc. – apklaustųjų51. Be to, 29 proc. apklaustųjų mokėjimus atlikdavo naudodamiesi dviejų rūšių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, o dar apie 3 proc. – trijų ir daugiau skirtingų rūšių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis52. Lietuvos bankas 2015 m. pabaigoje įdiegė naują mažmeninių mokėjimų sistemą, kuri atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus ir prie kurios gali jungtis ne tik bankai, bet ir kredito unijos bei mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos. Lietuvos banko duomenimis, šia sistema siekiama padidinti konkurenciją mokėjimų sektoriuje53.

(41) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 5 pateikiami duomenys apie fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo veiklą vykdančių ūkio subjektų (bankų ir kredito unijų) atidarytų fizinių asmenų banko sąskaitų skaičių Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.54 Lentelė Nr. 5

2012 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

2013 m.

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

Lietuvos banko 2015 m. Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lietuvos_gyventoju_mokejimo_iprociu_apklausos_apzvalga_2015_m.

Lietuvos banko 2015 m. Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lietuvos_gyventoju_mokejimo_iprociu_apklausos_apzvalga_2015_m.

Lietuvos banko skelbiama informacija. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/naujos_kartos_mokejimu_sistemos_per spektyva_mokejimai_realiuoju_laiku_istisa_para_be_poilsio_dienu.

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske banko sąskaitų skaičių yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

Išrašas (42) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 6 pateikiami duomenys apie bankų turimų visų klientų (fizinių asmenų) skaičių Lietuvoje 2012 m. spalio mėn.–2015 m. spalio mėn.55 Lentelė Nr. 6

2012 m. spalio mėn.

2013 m. spalio mėn.

2014 m. spalio mėn.

2015 m. spalio mėn.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

(43) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 7 pateikiami duomenys apie bankų turimų aktyvių klientų56 (fizinių asmenų) skaičių Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.57 Lentelė Nr. 7

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

n. d.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

(44) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 8 pateikiami duomenys apie mokėjimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų (bankų ir kredito unijų) fizinių asmenų atliktų kredito pervedimų operacijų skaičių Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.

2015 m. spalio mėn. duomenys apie Danske visų klientų (fizinių asmenų) skaičių yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

Atliekant skaičiavimus, buvo remiamasi kiekvieno iš bankų pateikta informacija apie jų aktyvių klientų skaičių. Aktyvius klientus kiekvienas bankas identifikavo pats pagal savo nustatytus kriterijus, susijusius naudojimosi banko paslaugomis aktyvumu.

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske aktyvių klientų (fizinių asmenų) skaičių yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

2012 m.

2014 m.

2015 m. I–II ketv.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

2013 m.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

2.6. Mokėjimo kortelių išdavimas fiziniams asmenims (45) Mokėjimo kortelės išdavimas gali būti apibūdinamas kaip paslauga, kada fiziniam ar juridiniam asmeniui yra išduodama mokėjimo kortelė, t. y. mokėjimo priemonė, suteikianti galimybę atlikti mokėjimo sandorius nenaudojant grynųjų pinigų bei atsiskaityti už tam tikras prekes ir paslaugas per atstumą, pavyzdžiui, internetu. Mokėjimo kortelės turėjimas taip pat suteikia galimybę pasiimti grynųjų pinigų iš bankų bankomatų, o tam tikri bankai suteikia galimybę specialiuose bankomatuose įmokėti grynuosius pinigus į savo banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele58. (46) Lietuvoje išduodamos trijų tarptautinių mokėjimo kortelių schemų – VISA, MasterCard ir American Express – mokėjimo kortelės59. Vietinės mokėjimo kortelės, skirtos mokėjimams šalies ar šalių grupės teritorijoje, Lietuvoje neišleidžiamos60. Klientams Lietuvoje yra prieinamos trijų rūšių mokėjimo kortelės: debeto, kredito ir virtualiosios kortelės61. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai fiziniams asmenims išduoda tik debeto ir kredito korteles, o virtualiųjų kortelių neišduoda. (47) Debeto ir kredito kortelės skiriasi aptarnavimo ir grynųjų pinigų išsiėmimo iš bankomatų mokesčiais. Taip pat tuo, kad debeto kortelių turėtojai gali atsiskaityti su kortele susietoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, o kredito kortelių turėtojai už pirkinius taip pat gali atsiskaityti kredito

Bylos 1 tomas, 63 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 61 lapas. Lietuvos banko 2014 m. Mokėjimų rinkos apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/mokejimu_rinkos_apzval ga_2014.

Lietuvos banko 2012 m. Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/mokeji mo_paslaugu_sanaudu_tyrimo_apzvalga_2012.

Lietuvos banko 2014 m. Mokėjimų rinkos apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/mokejimu_rinkos_apzval ga_2014.

Išrašas lėšomis, be to, prekių ar paslaugų įsigijimui tam tikrose vietose yra reikalinga būtent kredito kortelė62.

(48) Remiantis Lietuvos banko duomenimis63, bent vienos rūšies mokėjimo kortelę (dažniausiai – debeto) 2015 m. turėjo turi 92 proc. respondentų, turinčių sąskaitą kredito įstaigoje (2014 m. – 89 proc.). Kredito korteles turėjo tik 14 proc. apklaustųjų (2014 m. – 23 proc.). (49) Mokėjimo korteles turi teisę išduoti ir faktiškai išduoda ne tik Lietuvoje veikiantys bankai (įskaitant užsienio bankų filialus), bet ir kredito unijos64 bei elektroninių pinigų įstaigos65. (50) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 9 pateikiami duomenys apie bankų ir kredito unijų fiziniams asmenims išduotų debeto kortelių apyvartą Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.66 Lentelė Nr. 9

2012 m.

2014 m.

2015 m. I–II ketv.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

2013 m.

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

(51) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 10 pateikiami duomenys apie bankų ir kredito unijų fiziniams asmenims išduotų kredito kortelių apyvartą Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.67

Bylos 1 tomas, 63–64 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 62 lapas. Taip pat žr. Lietuvos banko 2012 m. Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo apžvalgą. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/ mokejimo_paslaugu_sanaudu_tyrimo_apzvalga_2012.

Lietuvos banko 2015 m. Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių apžvalga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lietuvos_gyventoju_mokejimo_iprociu_apklausos_apzvalga_2015_m.

Bylos 12 tomas, 22, 38, 57, 71, 86, 106, 116, 124, 142 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 13 tomas, 15 lapas.

Bylos 15 tomas, 46 lapas.

2015 m. I–II ketv. duomenys apie Danske fiziniams asmenims išduotų debeto kortelių apyvartą yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

2015 m. I–II ketv. duomenys apie Danske fiziniams asmenims išduotų kredito kortelių apyvartą yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m. I–II ketv.

ŠILUTĖS KREDITO UNIJA

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

2.7. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas ir prekyba vertybiniais popieriais (52) Į planuojamo sandorio apimtį taip pat patenka paslaugos, susijusios su vertybinių popierių tvarkymu ir prekyba, kurios paprastai apima vertybinių popierių sąskaitos atidarymą, vertybinių popierių apskaitą ir saugojimą, paslaugas, susijusias su vertybinių popierių prekyba. (53) Paslaugas, susijusias vertybinių popierių prekyba, paprastai klientams teikia tas pats ūkio subjektas, kuris tvarko kliento vertybinių popierių sąskaitą, tad šios paslaugos gali būti vertinamos kartu. Šias paslaugas Lietuvoje turi teisę teikti ir teikia ne tik bankai, bet ir finansų maklerio įmonės68.

(54) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais paslaugos, susijusios su vertybinių popierių sąskaitų tvarkymu ir prekyba vertybiniais popieriais neskaidytinos į smulkesnes dalis pagal tai, ar klientas yra fizinis ar juridinis asmuo, kadangi nenustatyta esminių sąlygų skirtumų priklausomai nuo to, ar nurodytos paslaugos teikiamos fiziniams ar juridiniams asmenims69.

(55) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 11 pateikiami duomenys apie NASDAQ OMX narių grupių vertybinių popierių prekybos rezultatus (apyvartą) Vilniaus biržoje 2012–2015 m.

Bylos 1 tomas, 75–76 lapai, bylos 6 tomas, 73 lapas, bylos 26 tomas, 120 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 74–75 lapai, 9 tomas, 56 lapas, 30 tomas, 27 lapas. Taip pat žr. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.

Bylos 1 tomas, 76 lapas, bylos 26 tomas, 79, 119–120, 195 lapai, bylos 27 tomas, 56 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 75 lapas, 30 tomas, 26–27 lapai, 31 tomas, 33 lapas, 33 tomas, 20 lapas.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš Nasdaq Baltic interneto svetainės.

2.8. Lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimas (56) Lizingo paslaugos apima veiklos nuomos ir finansinės nuomos paslaugas, teikiamas fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyjant nekilnojamąjį turtą, pramonės įrangą ir įrengimus, organizacinę ir biuro techniką, kelių transporto priemones ir kitą kilnojamąjį turtą. Veiklos nuomos atveju su nuosavybės teise susijusias rizikas išlaiko lizingo davėjas, nes lizingo sutarties trukmė paprastai yra trumpesnė nei lizingo objekto eksploatacijos laikotarpis, o pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė į lizingo objektą automatiškai nepereina lizingo gavėjui. Finansinė nuoma paprastai sudaroma ilgesniam laikotarpiui ir atitinkamos įmokos visiškai padengia lizingo objekto kainą, todėl pasibaigus lizingo terminui lizingo objektas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn 70. Veiklos nuomos paslaugas „Swedbank lizingas“, UAB teikia tik verslo klientams, tačiau šie klientai nepatenka į planuojamo sandorio apimtį71, todėl veiklos nuomos paslaugas analizuoti netikslinga. (57) Planuojamu sandoriu „Swedbank lizingas“, UAB bus perleidžiami tik tie Danske Turto dalies klientai (fiziniai asmenys), kuriems teikiamų lizingo paslaugų objektas yra lengvieji automobiliai. Lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimas analizuotinas neskaidant jo į 70

Bylos 1 tomas, 70 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 69 lapas. Taip pat žr. Europos Komisijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimą byloje Nr. COMP/M.4844 – Fortis / ABN AMRO ASSETS, 61– 62 punktai; Europos Komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą byloje Nr. COMP/M.5384 – BNP Paribas / Fortis, 65 punktas.

Bylos 1 tomas, 70 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 69 lapas.

Išrašas smulkesnes dalis pagal tai, ar klientas yra fizinis ar juridinis asmuo, nes, neatsižvelgiant į tam tikrus teisinių reikalavimų skirtumus, lizingo paslaugų teikimo tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims procesas yra iš esmės panašus72.

(58) Ūkio subjektui norint teikti lizingo paslaugas nėra reikalinga veiklos licencija. Šiuo metu lengvųjų automobilių lizingo paslaugas teikia Lietuvoje veikiantys bankai ir (ar) jų dukterinės bendrovės73, taip pat kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas74, ar UAB „mogo LT“75.

(59) Žemiau esančioje Lentelėje Nr. 12 pateikiami duomenys apie lizingo paslaugų teikimo veiklą vykdančių ūkio subjektų (bankų ir kitų lizingo paslaugų teikėjų) lengvųjų automobilių lizingo portfelio vertę Lietuvoje 2012–2015 m. II ketv.76 Lentelė Nr. 12

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m. II ketv.

n. d.

n. d.

n. d.

IŠ VISO

Šaltinis: duomenys gauti iš koncentracijos nagrinėjimo metu gautų ūkio subjektų paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

(60) Konkurencijos įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje yra įtvirtintos koncentracijų priežiūrą reglamentuojančios teisės normos. Vadovaudamasi šio skirsnio nuostatomis, Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą tais atvejais, jeigu nustato, kad po koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

(61) Kadangi Konkurencijos įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis), vertinant koncentraciją taip pat atsižvelgiama į Europos Sąjungos institucijų praktiką taikant savo tikslais analogiškas teisės normas.

Bylos 1 tomas, 71 lapas, bylos 14 tomas, 6, 29–30, 124–125 lapai, bylos 26 tomas, 24, 119, 194 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 7 tomas, 69 lapas, 16 tomas, 6 lapas, 17 tomas, 6–7 lapai, 29 tomas, 23 lapas, 30 tomas, 26 lapas, 31 tomas, 32 lapas.

Bylos 14 tomas, 29 lapas, bylos 26 tomas, 18, 69, 109–110, 180 lapai, bylos 27 tomas, 55 lapai. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 17 tomas, 6 lapas, 29 tomas, 16 lapas, 30 tomas, 16–17 lapai, 31 tomas, 16–17 lapai, 33 tomas, 19 lapas.

Bylos 14 tomas, 6 lapas. Bylos, kurioje yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 16 tomas, 6 lapas. 75

Bylos 14 tomas, 121 lapas.

2015 m. II ketv. duomenys apie Danske lizingo lengvųjų automobilių portfelio vertę yra pateikti vertinant tik perleidžiamą Turto dalį.

3.

(62) Nagrinėdama šios koncentracijos įtaką konkurencijai, Konkurencijos taryba vertina konkurencijos sąlygas su koncentracija susijusiose atitinkamose rinkose.

(63) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, atitinkama rinka – tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 ir 12 dalis, prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

(64) Pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų ir dalies Konkurencijos tarybai paaiškinimus pateikusių bankų nuomone, atitinkamą prekės rinką tikslinga būtų apibrėžti ir nagrinėti kaip mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinką, nes, kaip minėta nutarimo (20) pastraipoje, vertinant paklausos požiūriu, klientai iš esmės suinteresuoti įsigyti ne vieną kurią nors bankinę paslaugą, o bent keletą susijusių paslaugų. Vertinant pasiūlos pakeičiamumą, atitinkamą rinką taip pat gali sudaryti daugiau nei viena mažmeninės bankininkystės paslauga (tai ypač taikoma paslaugoms, susijusioms su fizinių asmenų banko sąskaitų administravimu)77. Taigi nagrinėjamos koncentracijos tikslais plačiausiai atitinkamą prekės rinką būtų galima apibrėžti kaip mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinką. Vis dėlto, pranešimą apie koncentraciją pateikę ūkio subjektai ir kiti bankai, iš kurių koncentracijos nagrinėjimo metu buvo gauti paaiškinimai, sutinka ir su galimu mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinkos smulkesniu skaidymu į atskiras prekės rinkas (pagal mažmeninės bankininkystės produktų rūšis), nes ne visi rinkos dalyviai teikia visas mažmeninės bankininkystės paslaugas. Europos Komisijos praktikoje taip pat neatmetama galimybė, kad, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, galėtų būti tikslinga mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinką skaidyti į smulkesnes rinkas78. Siekiant įvertinti, kokį poveikį nagrinėjama koncentracija turėtų atskiriems mažmeninės bankininkystės paslaugų rinkos segmentams, toliau pateikiamas galimas mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinkos skaidymas į smulkesnes prekės rinkas.

(65) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais galėtų būti išskiriama atskira rinka, susijusi su fizinių asmenų indėlių priėmimu. Galima teigti, kad nėra būtina skirstyti fizinių asmenų indėlių priėmimo rinkos į siauresnes rinkas pagal indėlių tipą, nes tarp skirtingų indėlių tipų egzistuoja tiek pakeičiamumas pasiūlos požiūriu, tiek ir tam tikras pakeičiamumas paklausos požiūriu79. Atsižvelgiant į taikomas palūkanų normas, taip pat rizikos valdymo prasme tiek bankų, tiek ir kredito unijų teikiamos indėlių priėmimo paslaugos gali būti laikomos pakeičiamomis, todėl atitinkamos prekės rinkos vertinimas turėtų apimti visų kredito įstaigų, t. y. ne tik bankų, bet ir kredito unijų, teikiamų fizinių asmenų indėlių priėmimo paslaugas.

(66) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais galėtų būti išskirta atskira rinka, susijusi su skolinimu fiziniams asmenims. Plačiausiai rinka galėtų būti apibrėžiama kaip bendra skolinimo paslaugų teikimo fiziniams asmenims rinka, o skaidant ją siauriau – kaip būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims rinka ir vartojimo kreditų teikimo fiziniams asmenims rinka (atsižvelgiant į skirtingų paskolų rūšių gavėjų poreikius, paskolų išdavimo specifiką).

Taip pat žr. Europos Komisijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimą byloje Nr. COMP/M.4844 – Fortis / ABN AMRO ASSETS, 35 punktas.

Europos Komisijos 2011 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.6168 – RBI/EFG EUROBANK / JV, 12 punktas; Europos Komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.5384 – BNP Paribas / Fortis, 9 punktas; Europos Komisijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.4844 – Fortis / ABN AMRO ASSETS, 41 punktas.

Taip pat žr. Europos Komisijos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.2567 – NORDBANKEN / POSTGIROT, 9 punktas.

Išrašas (67) Jeigu būtų išskiriama atskira būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims rinka, į tokios atitinkamos rinkos vertinimą turėtų būti įtrauktos ne tik bankų, bet ir kredito unijų išduodamos būsto paskolos. Tai, jog bankai patiria kitų finansų įstaigų konkurencinį spaudimą, susijusį su būsto paskolų teikimo paslaugomis, pripažįstama ir Europos Komisijos praktikoje80.

(68) Jei į atskirą rinką būtų išskiriamas vartojimo kreditų teikimas fiziniams asmenims, į tokios atitinkamos rinkos vertinimą turėtų būti įtraukiami visi Lietuvos teritorijoje vartojimo kreditus teikiantys ūkio subjektai, t. y. ne tik bankai, kredito unijos, bet ir kiti vartojimo kredito davėjai bei tarpusavio skolinimosi platformos, kadangi visų jų teikiamos paslaugos gali būti laikomos iš esmės pakeičiamomis.

(69) Atsižvelgiant į tai, kad banko sąskaitų tvarkymo paslaugų teikėjai sudaro galimybę klientams gauti ir atitinkamas mokėjimo paslaugas, nagrinėjamos koncentracijos tikslais fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo paslaugų rinkos apibrėžimas turėtų apimti ir atitinkamų su banko sąskaita susijusių mokėjimo paslaugų teikimą klientams (fiziniams asmenims). Lietuvoje teisę teikti mokėjimo paslaugas turi ir faktiškai jas teikia ne tik bankai, bet ir kitos kredito įstaigos (kredito unijos) bei kiti ūkio subjektai, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas ir mokėjimo įstaigas, dėl to atitinkama prekės rinka galėtų būti apibrėžta kaip bankų, kredito unijų, mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų teikiamo fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo rinka (apimanti mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims).

(70) Jeigu nagrinėjamos koncentracijos tikslais būtų išskiriama mokėjimo kortelių išdavimo fiziniams asmenims rinka, galima ją skaidyti smulkiau ir apibrėžti debeto kortelių išdavimo fiziniams asmenims ir kredito kortelių išdavimo fiziniams asmenims rinkas. Atsižvelgiant į nutarimo (47) pastraipoje nurodytus šių dviejų kortelių rūšių skirtumus, vartotojo požiūriu jos nelaikytinos tarpusavyje pakeičiamomis. Mokėjimo korteles turi teisę išduoti ir faktiškai išduoda ne tik Lietuvoje veikiantys bankai, bet ir kredito unijos bei elektroninių pinigų įstaigos, tad į atitinkamų rinkų vertinimą turėtų būti įtraukiami ne tik bankai, bet ir minėti ūkio subjektai, teikiantys debeto ir kredito kortelių išdavimo fiziniams asmenims paslaugas.

(71) Jei į atskirą rinką būtų išskiriamos paslaugos, susijusios su vertybiniais popieriais, atitinkamą rinką būtų galima apibrėžti kaip vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir prekybos vertybiniais popieriais rinką. Analogiškas paslaugas, susijusias su vertybinių popierių sąskaitų tvarkymu ir prekyba vertybiniais popieriais, teikia ne tik bankai, bet ir finansų maklerio įmonės, todėl nepaisant tam tikrų su paslaugų teikimu susijusių skirtumų, į atitinkamos rinkos vertinimą turėtų būti įtraukiami ne tik bankai, bet ir finansų maklerio įmonės. Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais paslaugų, susijusių su vertybinių popierių sąskaitų tvarkymu ir prekyba vertybiniais popieriais, rinką galima būtų apibrėžti neskaidant jos į smulkesnes rinkas pagal tai, ar klientas yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiame segmente fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamos paslaugos gali būti laikomos pakeičiamomis pasiūlos požiūriu, nes nėra esminių sąlygų skirtumų priklausomai nuo to, kam teikiamos nurodytos paslaugos.

(72) Šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais taip pat gali būti išskiriama lizingo paslaugų, kurių objektas yra lengvieji automobiliai, rinka. Atitinkamos rinkos šios koncentracijos tikslais nėra būtina skaidyti į smulkesnes rinkas pagal tai, ar klientas yra fizinis ar juridinis asmuo, nes, vertinant pasiūlos požiūriu, lizingo paslaugos fiziniams ir juridiniams asmenims, esant tam pačiam lizingo objektui, laikytinos pakeičiamomis. Europos Komisijos praktikoje lizingo paslaugų rinka taip pat analizuota neišskiriant į atskiras rinkas lizingo paslaugų teikimo fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims81. Taigi atitinkama prekės rinka galėtų būti apibrėžta kaip bankų ir kitų lizingo bendrovių teikiamų lengvųjų automobilių lizingo paslaugų rinka.

Europos Komisijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.4844 – Fortis / ABN AMRO ASSETS, 151 punktas.

Pavyzdžiui, Europos Komisijos 2007 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.4844 – Fortis / ABN AMRO ASSETS, 61, 88, 165 punktai.

Išrašas (73) Geografinės mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo, siauresnių mažmeninės bankininkystės paslaugų (skaidant jas pagal atskiras produktų rūšis) bei lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo rinkos galėtų būti apibrėžtos kaip nacionalinės, t. y. apimančios visą Lietuvos teritoriją. Nėra pagrindo atitinkamų geografinių rinkų apibrėžti kaip siauresnių nei nacionalinių, nes, visų pirma, nėra įmanoma išskirti kokių nors specifinių klientų (fizinių asmenų) įpročių ar poreikių, kurie būtų būdingi tik tam tikros Lietuvos dalies klientams ir kurie pagrįstų atskirų Lietuvos regionų išskyrimą į atskiras geografines rinkas82. Be to, nėra žinoma, kad kurių nors bankų ar kitų finansų įstaigų, veikiančių atitinkamose rinkose, taikomos kainos ar rinkodaros priemonės skirtųsi priklausomai nuo Lietuvos regiono83. Negana to, dauguma bankų (Lietuvoje registruotų komercinių bankų ir užsienio bankų Lietuvos filialų), taip pat kitų finansinių paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, mokėjimo įstaigų, kitų vartojimo kredito davėjų) veikia visoje Lietuvos teritorijoje. (74) Pažymėtina, kad geografinių atitinkamų rinkų apibrėžimo nekeičia (neišplečia) klientų galimybė naudotis elektronine bankininkyste, prie kurios klientai gali prisijungti ir nebūdami Lietuvoje, nes, kaip minėta, tam tikros paslaugos klientui gali būti suteikiamos tik fiziškai atvykus į klientų aptarnavimo padalinį, pavyzdžiui, susijusios su banko sąskaitos atidarymu ar elektroninėje bankininkystėje naudojamų tapatybės patvirtinimo priemonių išdavimu. Klientai paprastai atvyksta į aptarnavimo padalinius siekdami gauti sudėtingesnes paslaugas, pavyzdžiui, būsto paskolas. Europos Komisijos praktikoje geografinė mažmeninės bankininkystės paslaugų rinka taip pat apibrėžiama kaip nacionalinė, atsižvelgiant į skirtingas konkurencijos sąlygas kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat į klientų aptarnavimo padalinių ir kitų faktorių (pavyzdžiui, kalbos) svarbą atitinkamų paslaugų teikimui84.

(75) Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, šios koncentracijos vertinimo tikslais galėtų būti išskirtos ir apibrėžtos tokios atitinkamos rinkos: pirma, mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje atitinkama rinka, kuri dar gali būti siauriau skaidoma į fizinių asmenų indėlių priėmimo Lietuvoje atitinkamą rinką; skolinimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką, kuri dar gali būti siauriau skaidoma į būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką ir vartojimo kreditų teikimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką; fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo Lietuvoje atitinkamą rinką (apimančią mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims); mokėjimo kortelių išdavimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką, kuri dar gali būti siauriau skaidoma į debeto kortelių išdavimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką ir kredito kortelių išdavimo fiziniams asmenims Lietuvoje atitinkamą rinką; vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir prekybos vertybiniais popieriais Lietuvoje atitinkamą rinką; antra, gali būti išskiriama lengvųjų automobilių lizingo paslaugų Lietuvoje atitinkama rinka.

(76) Pažymėtina, kad tikslūs atitinkamų rinkų apibrėžimai šios koncentracijos nagrinėjimui nėra būtini, kadangi nepriklausomai nuo to, kokie rinkų apibrėžimai būtų pasirinkti, nagrinėjamos koncentracijos vertinimas nesikeistų.

4.

Koncentracijos įtakos konkurencijai atitinkamose rinkose vertinimas

4.1. Koncentracijos įtakos konkurencijai mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje (įskaitant siauresnes atitinkamas rinkas) ir lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo Lietuvoje rinkose vertinimas

Pavyzdžiui, Lietuvos bankas Lietuvos gyventojų atsiskaitymo (mokėjimo) grynaisiais ir negrynaisiais pinigais įpročius vertina visos Lietuvos, o ne atskirų regionų mastu.

Pavyzdžiui, iš Lietuvos banko interneto tinklapyje skelbiamos įvairios statistikos matyti, kad bankai ir (ar) kitos finansų įstaigos įkainius nustato visos Lietuvos, o ne atskirų regionų mastu.

Europos Komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Nr. COMP/M.5384 – BNP Paribas / Fortis, 71 punktas.

Išrašas (77) Remiantis šiame nutarime esančiose lentelėse pateiktais duomenimis, Danske Turto dalies užimama rinkos dalis beveik visose nagrinėtose rinkose 2015 m. yra pakankamai nedidelė ir svyruoja nuo [0–5] iki [0–5] proc., priklausomai nuo nagrinėjamos rinkos ir rinkos dalių apskaičiavimo kriterijų. Išimtimi galėtų būti laikoma Danske Turto dalies užimama rinkos dalis būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims rinkoje Lietuvoje, kur Danske Turto dalies rinkos dalis siekia [5–10] proc. Vis dėlto, šioje rinkoje „Swedbank“, AB užimama rinkos dalis sudaro [20–30] proc. ir yra mažesnė nei artimiausio konkurento – AB SEB banko, kuris užima [30–40] proc. rinkos. Pažymėtina, kad abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai minėtoje rinkoje kartu užima [30– 40] proc. rinkos.

(78) Skirtingai nei Danske Turto dalis, „Swedbank“, AB85 užimama rinkos dalis daugelyje nagrinėtų rinkų gali būti laikoma reikšminga, nes svyruoja nuo 15,12 iki [50–60] proc. priklausomai nuo nagrinėjamos rinkos ir rinkos dalių apskaičiavimo kriterijų. Fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo rinkoje (apimančioje mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims) Lietuvoje, skaičiuojant rinkos dalis pagal fizinių asmenų atliktų kredito pervedimų skaičių, „Swedbank“, AB užima didžiausią rinkos dalį, t. y. [50–60] proc., iš visų šiame nutarime analizuotų rinkų. Vis dėlto, šioje rinkoje, kaip ir daugumoje kitų nutarime nagrinėtų rinkų Danske Turto dalies užimama rinkos dalis yra nežymi ir siekia tik [0–5] proc. (79) Atliekant koncentracijos nagrinėjimą nebuvo galimybės surinkti informacijos iš visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų bei vartojimo kredito davėjų, todėl į skaičiavimus jie nepateko. Galima teigti, kad dėl šios priežasties koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamos atitinkamos rinkos dalys visose nagrinėtose rinkose faktiškai galėtų būti mažesnės. Tai iš esmės reiškia, kad prognozuojamas procentinis pokytis po koncentracijos galėtų būti dar mažesnis nei šio nutarimo lentelėse nurodyta Danske Turto dalies užimama rinkos dalis.

(80) Nors Danske Turto dalies užimama rinkos dalis visose nagrinėtose rinkose, išskyrus būsto paskolų teikimo fiziniams asmenims rinką Lietuvoje, nelaikytina reikšminga, nagrinėjant koncentraciją buvo siekiama dar tiksliau įvertinti galimą po koncentracijos įvyksiantį pokytį. (81) Atlikus „Swedbank“, AB ir Danske pateiktų duomenų analizę, buvo nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apie [KOMERCINĖ PASLAPTIS] proc. Danske Turto dalies klientų jau dabar yra „Swedbank“, AB klientai, t. y. turi sąskaitą „Swedbank“, AB. Tai reiškia, kad fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo rinkoje Lietuvoje (apimančioje mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims), pokytis po koncentracijos faktiškai galėtų būti dar mažesnis nei nurodyta nutarime pateiktose lentelėse, vertinant rinkos dalis pagal banko sąskaitų skaičių, visų klientų (fizinių asmenų) skaičių bei aktyvių klientų (fizinių asmenų) skaičių.

(82) Negana to, iš koncentracijos nagrinėjimo metu surinktų duomenų taip pat matyti, kad 2012–2015 m. tik apie [10–20]–[30–40] proc. Danske Turto dalies klientų, turinčių banko sąskaitą ar esančių aktyviais banko klientais, gavo darbo užmokestį į Danske atidarytas banko sąskaitas. Tai reiškia, kad likusi dalis Danske Turto dalies klientų nurodytu laikotarpiu darbo užmokestį gavo į kituose bankuose (įskaitant ir „Swedbank“, AB) atidarytas sąskaitas. Dėl šios priežasties Danske Turto dalies rinkos dalis fizinių asmenų banko sąskaitų tvarkymo rinkoje (apimančioje mokėjimo paslaugų teikimą fiziniams asmenims) Lietuvoje galėtų būti dar mažesnė nei nurodyta nutarime pateiktose lentelėse.

(83) Visose nutarime nagrinėtose rinkose (išskyrus fizinių asmenų indėlių priėmimo rinką Lietuvoje ir lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo rinką Lietuvoje), vertinant pagal užimamas rinkos dalis, „Swedbank“, AB artimiausias konkurentas buvo AB SEB bankas (vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo bei prekybos vertybiniais popieriais rinkoje Lietuvoje – AB SEB banko grupė), kuris užėmė nuo [10–20] proc. iki 55,53 proc., priklausomai nuo nagrinėjamos rinkos ir rinkos dalių apskaičiavimo kriterijų. Fizinių asmenų indėlių priėmimo rinkoje Lietuvoje artimiausi 85

Lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo rinkoje Lietuvoje – „Swedbank lizingas“, UAB užimama rinkos dalis.

Išrašas konkurentai buvo akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir AB DNB bankas, kurie užėmė, atitinkamai [10– 20] proc. ir [10–20] proc. rinkos. Tuo tarpu lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo rinkoje Lietuvoje artimiausias konkurentas buvo uždaroji akcinė bendrovė „NORDEA FINANCE LITHUANIA“, kuri užėmė [30–40] proc. rinkos.

(84) Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad nors po koncentracijos įgyvendinimo tiek mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinkoje Lietuvoje, tiek ir siauresnėse atskirų mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo rinkose, taip pat lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo rinkoje Lietuvoje, sumažės konkuruojančių ūkio subjektų skaičius, tačiau perleidžiama Danske Turto dalis kiekvienoje iš aukščiau minėtų rinkų nelaikytina pakankamai reikšminga, tad nagrinėjama koncentracija minėtose rinkose nesukels jokių esminių pokyčių.

4.1.2. Koordinuojami padariniai (85) Vertinant koncentracijos poveikį nagrinėjamose rinkose veikiančių ūkio subjektų galimybėms koordinuoti savo veiksmus, pažymėtina, kad nėra pakankamai pagrindo teigti, kad mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje (įskaitant siauresnes atitinkamas rinkas), taip pat lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo Lietuvoje rinkos būtų skaidrios. Pavyzdžiui, tiek mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo, tiek lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikimo Lietuvoje rinkose, veikia didelis skaičius dalyvių, kurių rinkos dalys yra nesimetriškos. Vien per 2012–2015 m. veiklą pradėjo 5 kredito unijos, 22 mokėjimo įstaigos, 6 elektroninių pinigų įstaigos ir 42 vartojimo kredito davėjai. Tokios rinkos savybės apsunkina galimus koordinavimo veiksmus.

(86) Be to, mažmeninės bankininkystės paslaugų rinkoje fiziniams asmenims siūlomos įvairios paslaugos (produktai), tad negalima išskirti vienos ar tik kelių rūšių produktų, dėl kurių atitinkamos rinkos dalyviams būtų lengva susitarti. Kaip minėta, skirtingi bankai taiko skirtingas lojalumo programas ar paslaugų planus, kurių dalyviai paprastai gali pasinaudoti palankiais (mažesniais) paslaugų įkainiais ir (ar) kitomis papildomomis sąlygomis, kas galėtų apsunkinti rinkos dalyvių veiksmų koordinavimą.

(87) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad nėra tikėtina, jog įgyvendinus koncentraciją, mažmeninės bankininkystės ir lengvųjų automobilių lizingo paslaugų teikėjai, kurie iki tol nekoordinavo savo veiksmų, pradėtų juos koordinuoti.

5.

(88) Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, darytina išvada, kad dėl vykdomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Konkurencijos taryba

nutaria:

Leisti vykdyti koncentraciją „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB įsigyjant dalį Danske Bank A/S Lietuvos filialo turto, teisių ir įsipareigojimų pagal pateiktą pranešimą apie koncentraciją.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.