Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Sauliui Preikšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. J. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, nustatęs, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 str. 1 d.) ir 2020 m. spalio 23 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti (CPK 428 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 630,26 Eur žalos atlyginimą. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus neplaninį patikrinimą, 2020-06-19 patikrinimo akte Nr. 140 užfiksuota, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame O. J., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas dirbtinis vandens telkinys, kurio plotas 1260,56 kv. m. Dirbtinis vandens telkinys patenka į Aitros valstybinio hidrografinio draustinio teritoriją. Pagal 2009 m. sausio 9 d. Vandens telkinio įrengimo projektą, suderintą su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, atsakovei buvo leista įrengti 950 kv. m. dirbtinį vandens telkinį. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė įrengė 310,56 kv. m. didesnį dirbtinį vandens telkinį nei buvo leidžiama pagal tuo metu esantį teisinį reglamentavimą, pažeisdama tiek vandens telkinio projekte nustatytus reikalavimus, bei pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Remiantis 2020-06-02 Varnių regioninio parko direkcijos rašte Nr. V3-1.8-65 pateiktais duomenimis atkurti pirminę objekto būklę netikslinga. Aplinkai padaryta žala, kuri, kaip matyti iš 2020-06-19 žalos aplinkai paskaičiavimo, yra 630,25 Eur, paskaičiuota pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 12 punktą. Ši žala padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ji privalo žalą atlyginti.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad 2002 metais įsigijo 8 ha sklypą. 2009 metais ji, gavusi leidimą, iškasė vandens telkinį pagal suderintą projektą. Visi darbai buvo atlikti pagal reikalavimus, numatytus dokumentuose. Tuo metu ji prašė, kad būtų išduotas darbų priėmimo aktas, tačiau toks aktas jai išduotas nebuvo, ji buvo patikinta, kad bus atvykta, apžiūrėta ir kad apžiūrės atliktus darbus be jokio įspėjimo. 2020 metais, t. y. po vienuolikos metų, atvyko pareigūnai, pamatavo jos sklype esantį vandens telkinį ir nustatė, kad jo plotas yra per didelis. Tačiau per tiek metų įvyko natūrali erozija, buvo nuplauti krantai, krantai slinko, be to, jie nuolat į telkinį įleisdavo įvairių žuvų, kurios taip pat prisidėjo prie krantų šlaitų irimo. Taip pat, vyraujantys vakariniai vėjai išvertė didelius medžių plotus miške, kurie atvėrė naujus vėjo koridorius, kas sukėlė įvairias įgriuvas. Mano, kad atlikti specialistų matavimai yra netikslūs, kadangi matuoti buvo sudėtinga, pakrantėje buvo įgriuvų, kurias reikėjo apeiti, be to, ji nežino ar buvo matuota nuo vandens pradžios ar nuo kranto, nes tarp kranto ir vandens yra gan didelis atstumas. Ji išsikvietė į sklypą specialistus, kurie teigė, kad tarp matavimų nuo kranto, arba nuo vandens gali būti 10 – 11 proc. skirtumas. Be to, ieškovė į bylą nepateikė 2009 metų atliktų faktinių vandens telkinio matavimų, o gretinant ortofoto nuotraukas matosi vandens telkinio atstumų pakitimai iki pylimų. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes žala neva padaryta prieš daugiau nei dešimt metų, taip pat, prašo sumažinti priteistinos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas pakeistinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus neplaninį patikrinimą, 2020-06-19 patikrinimo akte Nr. 140 užfiksuota, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame O. J., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas dirbtinis vandens telkinys, kurio plotas 1260,56 kv. m. Dirbtinis vandens telkinys patenka į Aitros valstybinio hidrografinio draustinio teritoriją. Pagal 2009 m. sausio 9 d. Vandens telkinio įrengimo projektą, suderintą su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, atsakovei buvo leista įrengti 950 kv. m. dirbtinį vandens telkinį. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė įrengė 310,56 kv. m. didesnį dirbtinį vandens telkinį nei buvo leidžiama pagal tuo metu esantį teisinį reglamentavimą, pažeisdama tiek vandens telkinio projekte nustatytus reikalavimus, bei pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė prašo atlyginti padarytą žalą aplinkai.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės O. J. vyrui J. J. 2009-01-09 Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnija išdavė leidimą vykdyti statinio – vandens telkinio iškasimą (duomenys neskelbtini). Leidime nurodyta žemės darbų apimtis – 0,095 ha, kurių apytikslis kiekis 2800 m³. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vandens telkinys tais pačiais metais, t. y. 2009 m., ir buvo iškastas, laikantis visų numatytų reikalavimų, neviršijant nurodyto vandens ploto, o patikrinimo metu nustatytas didesnis vandens telkinio plotas yra natūralios erozijos padarinys.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė žalos padarymo aplinkai faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimo. Atsakovė, būdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančio vandens telkinio, savininkė, įrengė 310,56 kv. m. didesnį dirbtinį vandens telkinį nei buvo leidžiama pagal tuo metu esantį teisinį reglamentavimą ir padarė žalos aplinkai, atlikdama neteisėtus veiksmus – atsakovė savavališkai iškasė didesnį vandens telkinį, tuo pažeisdama vandens telkinio projekte bei teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 (suvestinė redakcija nuo 2008-04-18 iki 2010-08-17) 158 punkte yra nustatyta, kad hidrografiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 (1000 kv. m.) hektaro vandens telkinius.

Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų, patvirtintų 2008 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 318, 11 p. nustatyta, kad draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

Ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes byloje patvirtina ieškovės atlikti matavimai, kurio rezultatai užfiksuoti 2020-06-19 patikrinimo akte Nr. 140, kurių metu nustatyta, kad iškastas dirbtinis vandens telkinys neatitinka leidime bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors atsakovė nurodė, kad matavimo ribos gali turėti paklaidų ir labai skiriasi matavimo ribos matuojant vandens telkinį nuo kranto, nuo vandens pradžios, ar nuo ten kur vanduo gilėja, tačiau atsakovė šiems savo samprotavimams pagrįsti jokių įrodymų į bylą nepateikė. Iš ieškovės byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir chemijos kontrolės skyriaus rašto dėl atliktų matavimų matyti, kad matavimus atliko Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir chemijos kontrolės skyriaus pareigūnas, naudodamas geodezinį prietaisą SOUTH S82-V, kurio patikra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti atliktais matavimais, o atsakovė kitokių vandens telkinio matavimo duomenų teismui nepateikė. Atsakovės teiginiai, kad vandens telkinys padidėjo savaime, veikiamas gamtos faktorių, taip pat vertinami kritiškai, kadangi kaip nurodė ieškovės atstovas, atlikus papildomus vandens telkinio ploto 2009 – 2010 m., 2012 – 2013 m., 2015 – 2017 m., skaičiavimus geoportal.lt tinklapyje, akivaizdžiai matyti, kad iškastas vandens telkinys neatitiko bei šiuo metu neatitinka išduotame leidime bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. A., kuris kaip ieškovės atstovės pareigūnas dalyvavo su kitu pareigūnu atliekant vandens telkinio matavimus, patvirtino, kad nustatytas 310,56 kv. m. didesnis vandens telkinio nei buvo leidžiamas plotas, negalėjo atsirasti dėl natūralios erozijos, apžiūrėjus vandens telkinį natūroje didelių erozijos požymių nenustatyta, matavimai atlikti nuo vandens pradžios su tam skirtu specialiu prietaisu, be to, ortofoto nuotraukose matytųsi, kad dėl erozijos yra pasislinkę krantai, tačiau šiuo atveju vandens telkinio plotas pagal išmatuotus taškus praktiškai nesiskiria nuo iškasto vandens telkinio 2009 metais, kas patvirtina, kad atsakovė jau tada iškasė per didelį vandens telkinį. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai priklausančiame vandens telkinyje tekančio vandens, dėl kurio galėtų vykti stipri erozija, nėra, yra tik nežymiai vamzdžiu iš miško slūgstantis vanduo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Atsakovė nagrinėjamu atveju savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės užfiksuotus vandens telkinio ploto paskaičiavimus, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pasikvietusi į savo žemės sklypą specialistus, kurie teigė, kad atliekant vandens telkinio matavimus gali būti 10 – 11 proc. paklaida. Taip pat, atsakovė teikė teismui vandens telkinio nuotraukas, nurodydama, kad vienoje iš nuotraukų matosi vamzdis, o ankščiau jo nesimatė, nes buvo šlaitas, kuris įgriuvo, kitoje nuotraukoje neva vėl matosi įgriuvę šlaitai ar kiti objektai, kurių nebuvo ir kurie atsirado natūralios erozijos metu, tačiau jos nepaneigia žalos aplinkai padarymo fakto, atsakovė jokių kitų palyginamųjų nuotraukų, paskaičiavimų, specialistų išvadų teismui nepateikė. Iš atsakovės pateikto UAB „GEO standartas“ atsakymo matyti, kad faktinį vandens telkinio plotą reikia matuoti vietovėje, ką ir atliko ieškovės pareigūnai nustatydami pažeidimą, atsakovė savo atliktų matavimų teismui nepateikė, ginčijamų paskaičiavimų jokiais kitais leistinai įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, kad atsakovei buvo suteikta galimybė teismui pateikti dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, kreiptis į specialistus, dėl šios priežasties buvo du kartus atidėtas bylos nagrinėjimas, atsakovei išaiškinta teisė turėti byloje atstovą – advokatą.

STĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 34 str. įvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomoms teritorijoms, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Remiantis 2020-06-02 Varnių regioninio parko direkcijos rašte Nr. V3-1.8-65 pateiktais duomenimis atkurti pirminę objekto būklę netikslinga.

Aplinkai padaryta žala, kuri, kaip matyti iš 2020-06-19 žalos aplinkai paskaičiavimo, yra 630,25 Eur, paskaičiuota pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 12 punktą. Ši žala padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl ji privalo žalą atlyginti.

Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jos kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės, be to, nustatytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes neva žala padaryta prieš daugiau nei dešimt metų.

Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovės sklype esančio vandens telkinio neplaninis patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė iškasdama vandens telkinį pažeidė aukščiau nurodytus teisės aktus, ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos aplinkai atlyginimo kreipėsi 2020 m. spalio 19 d., taigi ieškovė įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido. Šiuo atveju tik nustačius padarytą pažeidimą ieškovei atsirado teisė kreiptis į teismą su ieškiniu.

Dėl žalos dydžio sumažinimo

Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė sumažinti priteistos žalos dydį iki 200 Eur ir nurodė, kad ji nedirba, gauna 267 Eur senatvės pensiją, todėl įvertinus turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovė neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą. Taip pat, sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad žalos atsiradimo pasekmės aplinkai nėra didelio masto, nėra duomenų, kad pakrantės zonoje sunaikinta vertinga augmenija ir padaryta esminė žala gamtai, vandens telkinys iškastas 2009 metais, žala aplinkai padaryta privačioje teritorijoje. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), teismas, remiantis CK 6.251 str. 2 d., mažina iš atsakovės priteistinos žalos atlyginimą ir iš atsakovės priteisia 430,26 Eur žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 23 d. preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 259, 263, 265, 268, 270, 271, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą.

Priteisti iš atsakovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 430,26 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 26 ct) žalos atlyginimo ieškovei Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 304766622.

Priteisti iš atsakovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.