- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-2098-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03759-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- J. G., M. G.
- Ieškovas
- VĮ Vilniaus miškų urėdijos
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo V. S.,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. G. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos ieškinį atsakovams M. G. ir J. G. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Vilniaus miškų urėdija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus M. G. ir J. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamųjų patalpų (1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovui iš atsakovų 372,21 Lt nuomos mokesčio dydžio nuostolius, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-12 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iškeldino atsakovus M. G. ir J. G., gyvenančius (duomenys neskelbtini), iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4198-3008-1012-0008) ir negyvenamųjų patalpų (1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė solidariai iš M. G. ir J. G. VĮ Vilniaus miškų urėdijai 372,21 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 372,21 Lt sumos nuo 2014-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš M. G. ir J. G. lygiomis dalimis VĮ Vilniaus miškų urėdijai 166,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 83,00 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovai M. G. ir J. G. pateikė teismui prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovai yra brolis ir sesuo, abu našlaičiai. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo vaikystės su savo globėjais seneliais. Po buto pagrindinio nuomininko senelio J. G. mirties 2012-08-07, bute liko gyventi atsakovai. J. G. gyvenamąją vietą minėtame bute deklaravo nuo 2002-08-20, M. G. – nuo 2004-05-13. 2012-10-02 buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis. Skola atsirado dėl finansinių sunkumų, kuri vėliau buvo padengta. Nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai gadina buto patalpas arba naudoja jas ne pagal paskirtį, arba sudaro neįmanomas sąlygas kitiems gyventi šalia. CK normos nenumato besąlygiškos galimybės iškeldinti nuomininkus, jei jie nemoka nuomos mokesčio. Prašė atsižvelgti ir į kitas įtakojusias skolos susidarymą aplinkybes, nuomininko asmeninę turtinę padėtį ir veiksmus po skolos susidarymo. M. G. nuomos nemokėjo dėl itin sudėtingos finansinės padėties, o ne dėl nesąžiningumo, nes sunku gyventi be giminaičių palaikymo, pagalbos ir vienai spręsti visas problemas. 372,21 Lt skola negali būti pripažinta didele, ją atsakovė įsipareigoja padengti iki 2014-04-30, nes rado darbą ir pasikeitė požiūris į prievolę mokėti mokesčius. Siūlė tęsti nuomos santykius, sudaryti naują nuomos sutartį su sąlyga sumokėti nuomos mokestį į priekį už 6 mėnesius. Prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Ieškovas VĮ Vilniaus miškų urėdija pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovų prieštaravime nurodytomis aplinkybėmis, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog atsakovei M. G. yra 26 metai, o atsakovui J. G. – 27 m., t. y. jie jau yra pilnamečiai ir nėra pripažinti nedarbingais, ar iš dalies darbingais, todėl atsako už savo veiksmus (CK 2.5 str. 1 d.). Pagal CK 6.487 str. 1 d. nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomos sutarties 39.3 punkte numatyta, jog sutartis pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Atsakovai nuo 2012-10-02 iki 2013-10-03, t. y. daugiau kaip metus nemokėjo nuomos mokesčio, nors ieškovas rašytiniais pranešimais įspėjo atsakovą dėl skolos už nuomą ir nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog atsakovams buvo duotas pakankamai ilgas laiko tarpas sumokėti už nuomą, tačiau atsakovai vis tiek vengė vykdyti prievolę. Atsakovė M. G. ieškovui ne kartą minėjo, kad turi darbą, tačiau su ieškovu neatsiskaitė ir toliau vengia vykdyti prievolę, sumokėti už buto nuomą ir išsikelti iš buto. Nuomininkui nevykdant pareigos mokėti už buto nuomą, CK 6.611 str. suteikia teisę iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad pagal nuomos sutarties 9 p. „nuomininkas per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos privalo sudaryti atitinkamas sutartis dėl paslaugų teikimo su komunalines ir kitas susijusias paslaugas teikiančiomis įmonėmis“ ir per 5 darbo dienas nuo jų sudarymo pateikti nuomotojui, tačiau iki šiol sutartys nėra sudarytos. Kadangi atsakovai nesudarė sutarčių, negalima teigti, kad nėra įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties su atsakovais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai vengė vykdyti prievolę sumokėti už buto nuomą, prašė iškelti juos iš buto, o teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-11-05 sprendimu pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovus M. G. ir J. G. iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamųjų patalpų (1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš M. G. ieškovui VĮ Vilniaus miškų urėdijai 270,08 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 270,08 Lt sumos nuo 2014-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui VĮ Vilniaus miškų urėdijai iš M. G. 100,44 Lt, iš J. G. 54 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės M. G. 2012-10-02 sudaryta Gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. S1-77CK, kuria atsakovei neterminuotai suteikta teisė valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis – butu ir ūkiniu pastatu. Šiame bute suteikta teisė gyventi ir M. G. broliui J. G.. Sutartyje numatyta, kad sutartis tarp šalių pasibaigia, jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio bei per 30 kalendorinių dienų tinkamai neįvykdžius 9 ir 10 punktų sąlygų, t. y.: ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sudaryti atitinkamas sutartis dėl paslaugų tiekimo su komunalines ir kitas susijusias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir/ar organizacijomis bei nurodytas sutartis per 5 darbo dienas nuo jų sudarymo dienos pateikti nuomotojui (ieškovui). Taip pat numatyta galimybė nuomotojui vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį, raštu pareikalavus nuomininko ištaisyti nurodytus sutarties pažeidimus, suteikiant nuomininkui ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą šiems pažeidimams pašalinti. Teismas nustatė, kad apie galimą nuomos sutarties nutraukimą, neapmokėjus susidariusio nuomos mokesčio įsiskolinimo iki 2013-06-25, nuomininkei (atsakovei M. G.) buvo pranešta raštu 2013-05-21. Jai skolos nepadengus, nuomotojas (ieškovas) šalis siejusią sutartį 2013-09-04 vienašališkai nutraukė dėl to, kad atsakovė nuo 2012-10-02 Gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo nei sykio nesumokėjo už nuomą ieškovui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nemokėjo ne tik gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio, bet ir mokesčių už komunalines paslaugas, kurios 2014-10-14 sudarė 2 364,22 Lt, bei tik iš dalies įvykdė nuomos sutarties 9 ir 10 p. numatytus reikalavimus – 2014-10-14 sudarė Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atitinka vieną CK 6.611 straipsnyje nustatytų atvejų (jeigu nuomininkas nuolat, ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuompinigių), įvardytų kaip sudarančių įstatyme nustatytą galimybę sutartį nutraukti nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Teismas nurodė, kad šis nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atsiranda kaip nuomininko ir kitų su juo gyvenančių asmenų CK 6.611 straipsnyje nustatytų veiksmų padarinys, todėl, nutraukus nuomos sutartį, sutartį pažeidę asmenys, nagrinėjamu atveju M. G. ir J. G., iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.610 str., 6.611 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius už faktinį naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis nemokant nuomos mokesčio, pagrįstas, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad dalį nuostolių atsakovė M. G. padengė, į tai, kad atsakovas J. G. pagal CK 6.588 str. 1 d. nėra priskiriamas prie nuomininkės (atsakovės M. G.) šeimos narių, tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek sprendimo priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nuomojamose patalpose negyvena, sprendė, kad jam pareiga, numatyta CK 6.588 str. 6 d., t. y. pagal 2012-10-02 sutartį mokėti nuomos mokestį, neatsirado. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pakeitė šioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-12 preliminarų sprendimą ir ieškovo patirtus nuostolius dėl nesumokėtos nuomos mokesčio dalies – 270,08 Lt, priteisė tik iš atsakovės M. G., o reikalavimą nuostolius priteisti ir iš atsakovo J. G. atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimą dalyje dėl iškeldinimo su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su skolos priteisimu, tačiau nesutinka su sprendimu dalyje dėl iškeldinimo. Pažymi, jog atsakovo J. G. gyvenamoji vieta nurodytu adresu deklaruojama nuo 2002-08-20, atsakovės M. G. – nuo 2004-05-13. 2012-10-02 buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis. Dėl finansinių sunkumų susidarė skola, kuri vėliau buvo padengta. Nors nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, tačiau atsakovė gyvena nurodytame bute, mokėjo pagal savo galimybes mokesčius, susiklostė faktiniai nuomos santykiai, bylai išspręsti turi būti taikomos bendros Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.611 str.). Nurodo, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai gadina buto patalpas arba naudoja jas ne pagal paskirtį, arba sudaro neįmanomas sąlygas kitiems šalia gyventi. CK normos numato galimybę, tačiau ne besąlygišką pagrindą iškeldinti nuomininkus, jei jie nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė gavo labai mažas pajamas, tačiau stengėsi padengti skolas – sudarė 2014-10-14 Šalto vandens teikimo sutartį. Nurodo, kad priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai teismo praktikai. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2003 nurodė, jog nemokėjimas nuomininkui priklausančio mokėti nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas gali būti pagrindu nutraukti, jei pradelstas įsiskolinimas yra žymus ir tęsiasi ilgesnį laikotarpį. Šiuo pagrindu galima konstatuoti, kad būtina atsižvelgti ir į kitas įtakojusias skolos susidarymo aplinkybes, nuomininko asmeninę turtinę padėtį ir veiksmus po skolos susidarymo. Atsakovė nuomos mokesčio neapmokėjo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos finansinės padėties, o ne dėl nesąžiningumo. Sunku gyventi be giminaičių palaikymo, pagalbos ir spręsti vienai visas problemas. Be to, 372,21 Lt skola negali būti pripažintina didele. Bylos nagrinėjimo metu skola iš dalies buvo padengta.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ Vilniaus miškų urėdija atsiliepimu į atsakovės M. G. apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė, laiku nemokėdama nuomos ir kitų mokesčių, pažeidė nuomos sutartį, ir šis pažeidimas buvo teisėtu pagrindu ieškovui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Toks pirmosios instancijos teismo teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą, išaiškinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas turėjo teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti nuomos sutartį, kadangi apeliantė, nemokėdama nuomos mokesčio, pažeidė komercinėmis sąlygomis sudarytą nuomos sutartį. Tokio vienašališko nuomos sutarties nutraukimo apeliantė neginčijo, o tai reiškia, kad ši sutartis yra nutraukta, t. y. pasibaigė ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai (CK 6.221 str. 1 d.). Atitinkamai pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovai privalo išsikelti iš minėtų patalpų, kadangi išsikėlimas iš išnuomotų patalpų yra nuomos sutarties pasibaigimo padarinys. Apeliantė savo skunde apeliuoja į tai, kad nesumokėtas skolos dydis yra nedidelis, be to, jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau tokie apeliantės argumentai nepaneigia aplinkybės, kad nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį nereikalaujama, kad sutarties pažeidimas būti esminis. Tai atitinkamai reiškia, kad skolos dydis neturi reikšmės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumui. Dėl to apeliantės teiginiai, susiję su įsiskolinimo dydžiu, nepaneigia nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, apeliantės teiginys, kad jos finansinė padėtis yra sunki taip pat nepaneigia nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi įsiskolinimo dydis, kaip nurodo pati apeliantė, nėra didelis, todėl tokį įsiskolinimą apeliantė, būdama sąžininga nuomininkė, galėjo laiku apmokėti, tačiau ilga laiką vengė tai daryti. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad ji šiuo metu nedirba ir neturi pajamų.
Šalies argumentai
Atsakovas J. G. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimą pakeisti, neiškeldinti atsakovo J. G. iš buto ir negyvenamųjų patalpų bei įpareigoti VĮ Vilniaus miškų urėdiją sudaryti su atsakovu J. G. gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodo, kad skola susidarė atsakovui esant laisvės atėmimo vietoje. Atsakovas nežinojo, kad atsakovė M. G. nemoka nuomos mokesčio, o apie tai sužinojo tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymi, jog sužinojęs apie susidariusį įsiskolinimą, atsakovas pradėjo jį dengti, tačiau galimybės iškart padengti visą skolą jis neturi, nes pataisos namuose neturi darbo. Pažymi, jog 2012-10-02 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su atsakovo seserimi M. G., o ne su atsakovu. Atsakovas jokių sutarčių su VĮ Vilniaus miškų urėdija nėra pasirašęs ir jokių įsipareigojimų nėra prisiėmęs, todėl negalima laikyti, kad atsakovas pažeidė ar nevykdė nuomos sutarties sąlygų. Nurodo, kad sužinojęs apie teismo priimtą preliminarų sprendimą, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad padėtų seseriai padengti susidariusią skolą, nes suprato, kad jis taip pat turi pareigą prisidėti prie nuomos mokesčio mokėjimo, nes jis turi teisę patalpose gyventi. Atsakovas siekia ir tikisi su VĮ Vilniaus miškų urėdija sudaryti nuomos sutartį, tačiau tam trukdo priimtas skundžiamas sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ Vilniaus miškų urėdija atsiliepimu į atsakovo J. G. apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6.589 str. 1 d. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. 2012-08-24 įgaliojimu J. G. įgaliojo savo seserį būti pagrindine buto nuomininke ir atlikti visus veiksmus, susijusius su buto nuomos dokumentų tvarkymu. Darytina išvada, kad J. G., kaip ir pagrindinis nuomininkas, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir mokėti nuomos mokestį. Pažymi, jog pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymas, pagrindinė buto nuomininkė M. G. gyvenamąją vietą deklaravo 2014-05-13 adresu (duomenys neskelbtini). J. G. šiuo adresu deklaruotas nuo 2002-08-20, nors faktinė gyvenamoji vieta pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-01-13 pranešimą Nr. 9/07-513 nuo 2012-06-07 iki dabar (daugiau negu dveji metai) yra Marijampolės pataisos namai, Sporto g. 7, Marijampolė. Vadovaujantis CK 6.591 str. 1 d., laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik CK 6.591 str. 2 d. numatytais atvejais (išvykusiems gydytis; mokytis; į ilgalaikę komandiruotę į užsienį; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui rūpintojui, - visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką). Pasibaigus šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jų iškeldinimo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos ir atsakovės M. G. buvo sudaryta 2012-10-02 Gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. S1-77CK (t.1, b. l. 8-13), kuria atsakovei neterminuotai suteikta teisė valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis – butu ir ūkiniu pastatu. Šiame bute buvo suteikta teisė gyventi ir M. G. broliui atsakovui J. G..
Pagal sutarties 39.3 ir 41 punktų sąlygas nuomotojui buvo suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, kai nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir nepašalina šio pažeidimo per nuomotojo nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kai 30 kalendorinių dienų. Atsakovė M. G. nuo sutarties sudarymo dienos nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovas 2013-05-21 raštu nustatė terminą pažeidimui pašalinti iki 2013-03-26 ir įspėjo atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą (b. l. 24). Tačiau atsakovė į ieškovo raginimą nereagavo ir toliau nemokėjo nuomos mokesčio, todėl 2013-09-04 ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį (t. 1, b. l. 25). Nurodytų aplinkybių ir nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovai neginčija.
CK 6.611 str. nustatyta, kad, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kaip minėta, atsakovė M. G. daugiau negu tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį ir kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iškeldinti atsakovus iš nuomojamų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos visiškai atitinka CK 6.611 str. sąlygas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK. 6.200 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos numato pareigą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai bei dėti maksimalias pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta. Gyvenamųjų patalpų nuomininkė atsakovė M. G. ilgą laiką nevykdė sutartyje numatytos pareigos mokėti nuomos mokestį, nereagavo į nuomotojo raginimą pašalinti sutarties pažeidimą, todėl šiuo atveju nuomininko, o ne nuomotojo elgesys neatitiko aukščiau paminėtų civilinės teisės principų. Nuomotojui nutraukus nuomos sutartį, abu atsakovai neteko teisės naudotis nuomojamomis patalpomis, todėl turėjo pareigą jas atlaisvinti. Jiems to nepadarius, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį ieškovo reikalavimą patenkino.
Nepagrįsti atsakovės M. G. apeliacinio skundo argumentai, kad 2013-09-04 nutraukus nuomos sutartį, tačiau atsakovei neatlaisvinus patalpų ir toliau jose gyvenant vėl tarp ginčo šalių susiklostė faktinei nuomos santykiai. Tokia atsakovės argumentacija prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teimą dienos kelis kartus 2013-09-04, 2013-09-30, 2013-10-08 raštais ragino atsakovus atlaisvinti patalpas ir įspėjo, kad kreipsis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo (t. 1, b.l. 25,26,28). Ieškovas aiškiai nesutiko, kad po sutarties nutraukimo būtų tęsiami nuomos santykiai, todėl argumentai, kad tokie santykiai vėl faktiškai buvo sukurti, neturi jokio pagrindo.
Aplinkybė, kad atsakovė M. G. po sutarties nutraukimo bylos nagrinėjimo metu iš dalies padengė įsiskolinimą taip pat nereiškia, kad tarp šalių buvo atkurti nuomos santykiai ir atsakovai vėl įgijo teisę naudotis ieškovui priklausančiomis patalpomis.
Atsakovo J. G. argumentai, kad jis gyvena laisvės atėmimo įstaigoje, neturi pajamų, kad M. G. nepranešė jam apie susidariusį nuomos įsiskolinimą, neturi reikšmės bylos nagrinėjimui.
Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas VĮ Vilniaus miškų urėdija pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 378,43 EUR (t. 2, b.l. 6). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimų apeliacinius skundus turinį ir apimtį, bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovų M. G. ir J. G. lygiomis dalimis ieškovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos naudai priteisiama po 150 EUR už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų M. G. ir J. G. lygiomis dalimis ieškovo VĮ Vilniaus miškų urėdija naudai po 150 EUR už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.