Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-672-144/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
1-672-144/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-672-144/2016Teisminio proceso Nr.:1-01-1-49036-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š., būdamas darbingas, vengė pareigos pagal 2011-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko – dukters S. Š. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115.85 Eur) kas mėnesį - nuo 2011-05-18 iki 2012-11-18 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas M. Š. 6828.84 Lt ( 1977.77 Eur), nuo 2012-11-18 iki 2012-12-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2012-12-18 iki 2013-02-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 506.66 Lt (146.74 Eur), nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2013-03-18 iki 2013-04-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 218.42 Lt (63.26 Eur), nuo 2013-04-18 iki 2013-05-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2013-05-18 iki 2013-08-12 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 1521.44 Lt (440.64 Eur), nuo 2013-08-21 iki 2014-10-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2014-10-18 iki 2014-11-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 200 Lt (57.92 Eur), nuo 2014-11-18 iki 2015-02-27 ir nuo 2015-07-28 iki 2015-09-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2015-09-18 iki 2016-04-18 šią pareigą vykdė iš dalies sumokėdamas M. Š. 3729.02 Lt (1080.00 Eur), nuo 2016-04-18 iki 2016-05-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2016-05-18 iki 2016-06-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 241.70 Lt (70 Eur)tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir laikotarpyje nuo 2011-05-18 iki 2016-06-18 įsiskolino 9784.92 Lt ( 2833.91 Eur).

Kaltinamasis V. Š. parodė, kad kuo yra įtariamas visiškai supranta. Dėl jam 2015-09-29 pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. 2008-06-18 susituokė su M. J. gim. 1983-02-19, kuri po santuokos pakeitė savo pavardė bei tapo Š.. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Š.. Po santuokos jie gyveno jo motinai J. Š. priklausančiame bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2011-06-18 žmonos iniciatyva jie išsiskyrė. Ji prieš tai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl skyrybų bei alimentų priteisimo. 2011-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo, dukros išlaikymui buvo priteisti alimentai, nuo 2011-05-18 kas mėnesį po 400 Lt, kad sudaro 115.85 Eur, iki dukros pilnametystės. Po teismo priimto sprendimo jis praktiškai reguliariai mokėjo pinigus, vaiko išlaikymui. Mokėjo antstoliui bei atliko mokėjimus M. Š. į jai priklausančią sąskaitą, esančia „(duomenys neskelbtini)“ AB. Pinigus prašė pervesti savo motinos J. Š. bei tėvo E. Š., nes jis tuo metu dirbo už Lietuvos Respublikos ribų, pagal kontraktus plaukdavo į jūrą. Patikslina, kad nuo 2011-07-07 iki 2012-10-17 dukros S. Š. išlaikymui M. Š. naudai sumokėjo 7327.16 Lt kas sudaro 2122.09 Eur. Po to kai grįžo iš jūros jis bandė ieškoti darbo bei dirbo atsitiktinius darbus, t.y. nuo 2012-02-15 iki 2012-02-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastu darbininku, nuo 2012-09-21 iki 2012-09-24 ir nuo 2012-10-16 iki 2012-10-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, nuo 2012-10-25 iki 2012-11-20 dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)„ montuotoju bei 2012-12-02 iki 2013-01-11 dirbo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ apsauginiu, nuo 2013-01-21 iki 2013-02-28 ir nuo 2013-09-13 iki 2013-09-23 dirbo UAB“ B. P.“ dažytoju, nuo 2013-08-22 iki 2013-09-03 dirbo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ dažytoju, nuo 2013-10-03 iki 2013-11-04 dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ montuotuoju, nuo 2014-01-31 iki 2014-02-05 dirbo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ valytoju. Nurodytu laikotarpiu darbas buvo trumpalaikis, jo uždarbis buvo labai mažas, todėl alimentų nuo 2012-10-17 iki 2014-02-05 pilnai mokėti negalėjo. Darbo biržoje nesiregistravo, dėl darbo nesikreipė, nes norėjo išvykti į užsienį, kur tikėjosi rasti darbą. 2014 metų pradžioje išvykęs į užsienį į Angliją, kur neoficialiai dirbo žuvęs fabrike. Pilno užmokesčio negavo, buvo apgautas, todėl 2014 metų pabaigoje grįžo į Lietuvą. Niekur neradęs darbo, jis 2015-02-27 užsiregistravo darbo biržoje, tačiau jokio pasiūlymo dirbti negavo. Darbo biržoje buvo registruotas iki 2015-07-28, po ko jį išregistravo, nes jis laiku neatvyko atsižymėti. Nuo 2015-07-28 iki dabar niekur nedirba, darbo surasti negali, todėl alimentų vaiko išlaikymui mokėti negali, nes neturi pajamų. Turint pajamų, pažada vaiko išlaikymui mokėti tam skirtas lėšas. Papildomos apklausos metu V. Š. parodė, kad 2015-10-08 įsidarbino į UAB “(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, bet jam iškart buvo pasakyta, jog jie neturi iš ko mokėti, todėl jis UAB“ (duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienos dienos. Po to, jis įsidarbino į UAB “(duomenys neskelbtini) kur dirbo nuo 2015-10-19 iki 2015-10-28 auto mechaniku, tuo metu buvo priimtas laikinai. UAB “(duomenys neskelbtini) gavo užmokėsti 90 Eur. Iš UAB“ (duomenys neskelbtini) teko išeiti, nes atgal į savo vietas grįžo nuolatiniai darbuotojai. Po to, įsidarbino UAB “(duomenys neskelbtini)“ kur dirbo nuo 2015-11-09 iki 2015-11-20, dirbo pagalbiniu darbuotoju, ten uždirbo 40 Eur. Iš UAB“ (duomenys neskelbtini)“ teko išeiti dėl didelio fizinio krūvio. Dirbant sunku darbą jam pablogėjo sveikata. Po to, jis įsidarbino UAB“ (duomenys neskelbtini) kur dirbo sandėlio darbininku, nuo 2015-11-27 iki 2015-11-30, bei uždirbo 20 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) teko išeiti, nes darbovietė yra už miesto ribų, o darbdavys pareiškė, jog transportu turi pasirūpinti pats. Jis tokios galimybės neturėjo. Nuo 2015-10-08 iki 2016-02-10 jis niekur nedirbo, nes negalėjo surasti darbo. 2016-02-10 jis užsiregistravo Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje. Patikslina, kad nuo 2015 metų pabaigos prižiūri serganti tėvą E. S., gim. 1944-04-28, gyv. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., už tėvo priežiūrą gauna socialinę pašalpą 102 Eur. Taip pat patikslina, kad dirbant nuo 2015-10-08 išvardintuose įstaigose, iš jų M. Š. naudai lėšos vaiko išlaikymui išskaičiuoti ir pervesti nebuvo. Nežiūrint į tai jis M. Š. naudai mokėjo pinigus t. y. 2015-10-15 į M. Š. sąskaitą, vaiko išlaikymui pervedė 150 Eur; 2015-11-30 į M. Š. sąskaitą pervedė 150 Eur; 2016-01-14 pervedė 120 Eur. Turint pajamų, pažada vaiko išlaikymui mokėti tam skirtas lėšas. (t.1, b.l. 143-145, 164-165, 173-174, 180-181).

Nukentėjusioji M. Š. parodė, kad 2008-06-18 ištekėjo, po santuokos pakeitė savo mergautinė pavardę (duomenys neskelbtini) į vyro pavardę Š.. Po santuokos su vyru V. Š. gim. 1975-02-13 gyveno nuomojamame bute. Jos vyras po santuokos niekur nedirbo. Ji viena išlaikė jų šeimą. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Š.. 2010 metais vasario mėnesi ji kreipėsi su pareiškimu į skyrybų centrą, kur jai buvo paruošti skyrybų dokumentai. Paruošti dokumentai iškart buvo perduoti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kur 2011-05-18 buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, dukters S. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, bei pinigų 400 Lt priteisimo iš V. Š. vaiko išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Po 2011-05-18 priimto sprendimo V. Š. jai pradžioje mokėjo vaiko išlaikymui pinigus, tačiau nereguliariai. Pinigus V. Š. mokėjo antstolių A. S. kontorai iš kur ji į savo sąskaitą gaudavo mokamus pinigus. Nuo 2013 metų rugpjūčio mėn. iki 2015 metu ji jokių alimentų iš V. Š. negaudavo, išskyrus 2014 spalio mėnesį V. Š. jai į sąskaitą sumokėjo 200 Lt, kas sudaro 57.92 Eur. Taip pat 2015-09-29 ji gavo iš V. Š. alimentus sumoje 150 Eur. Patikslina, kad 2013 metu rugpjūčio mėnesi negavus alimentų, ji kreipėsi su pareiškimu į vaikų išlaikymo fondą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinus jos pateiktus dokumentus ji 2013 metais, kada konkrečiai nurodyti negali, nes nepamena, gavo sprendimą apie tai, kad dukrai S. Š., į jai priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) AB, kiekvieną mėnesį bus mokama po 195 LT dydžio išmoka, kas 2015-01-01 sudaro 57 Eur iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Jei neklysta šiai dienai V. Š. susidarė alimentų įsiskolinimas 2200.00 Eur. V. Š. dukrai jokios kitokios pagalbos neteikė su gimtadieniais nesveikino, jokių dovanų nedovanojo. (t.1, b.l. 31-32, 35-36).

Iš 2014-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. Š. privalo mokėti M. Š. naudai, nepilnametės dukros S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115,84 eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant M. Š. nepilnametės dukros turto ir lėšų tvarkytoja. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš antstolių A. S. ir S. S. 2016-03-01 pažymos Nr. S1a-10414 apie išlaikymo įsiskolinimą nustatyta, kad V. Š. dukros išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-05-11 iki 2016-02-29 sudaro 3795,74 eurų. (1 t. b. l. 74-75).

Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2015-10-02 pažymos Nr. SR2-4676 (11.9) matyti, kad V. Š., buvo registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje nuo 2012-10-09 iki 2012-10-17 bei 20113-08-12 iki 2013-08-21, 2015-02-27 iki 2015-07-28. Jam be svarbių priežasčių, neatvykus į TDB laiku priimti pasiūlymo dirbti, registracija darbo biržoje nutraukta (t. 1, b. l. 56).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-07 pažymos Nr. (7.100) I5-2501 matyti, kad V. Š. 2012 m. draudžiamosios pajamos buvo 1139,53 Lt., 2013 m. – 3294,14 Lt., iki 2014-02-05 – 167,11 Lt. (1 t. b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių V. Š. tinkamai rūpintis nepilnamete savo dukra, nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti dukrai išlaikymą. Darbo biržoje nesiregistravo, dėl darbo nesikreipė, nes norėjo išvykti į užsienį, kur tikėjosi rasti darbą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Kaltinamasis nurodo, kad dirbo pavienius darbus, kadangi už darbą buvo mokamas mažas uždarbis, iš gautų pinigų neskyrė lėšų dukros išlaikymui. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, nepateikė, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdymo priežastis – pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti dukrą, ir tai akivaizdžiai ribojo kaltinamojo galimybes išlaikyti nepilnametę, išlaikymo reikalaujančią savo dukrą.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad tinkamo darbo jam rasti nepavyksta. Teismas konstatuoja, kad vietoj to, kad dėtų maksimalias pastangas pats vėl įsidarbinti, užsidirbti lėšų vaikų išlaikymui, jis laiku nenuvyksta į darbo biržą ir nesulaukia darbo pasiūlymų per šią įstaigą, nors jokių kliūčių tam nebuvo. Taigi, tai vienareikšmiai byloja, jog kaltinamasis turi realias galimybes pragyvenimo šaltinį užsitikrinti, ir užsitikrinti jį pakankamą, ne tik sau, bet ir savo dukrai.

LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo, nesant jokių svarbių priežasčių.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis pagal 2014-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti M. Š. naudai, nepilnametės dukros S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115,84 eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nuo 2011-05-18 iki 2012-11-18 šią pareigą vykdė tik iš dalies, nuo 2012-11-18 iki 2012-12-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2012-12-18 iki 2013-02-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 506.66 Lt (146.74 Eur), nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2013-03-18 iki 2013-04-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 218.42 Lt (63.26 Eur), nuo 2013-04-18 iki 2013-05-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2013-05-18 iki 2013-08-12 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 1521.44 Lt (440.64 Eur), nuo 2013-08-21 iki 2014-10-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2014-10-18 iki 2014-11-18 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas M. Š. 200 Lt (57.92 Eur), nuo 2014-11-18 iki 2015-02-27 ir nuo 2015-07-28 iki 2015-09-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2015-09-18 iki 2016-04-18 šią pareigą vykdė iš dalies sumokėdamas M. Š. 3729.02 Lt (1080.00 Eur), nuo 2016-04-18 iki 2016-05-18 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo, nuo 2016-05-18 iki 2016-06-18 šią pareigą vykdė iš dalies. Taip, būdamas darbingas, legaliai nedirbdamas, tyčia vengė pareigos pagal nurodytą teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą, mokėti lėšas dukros išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas ją išlaikyti, būdamas darbingas, taigi, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis V. Š. šios pareigos nevykdė. Kaltinamasis būdamas darbingas, nedirbo arba dirbo nelegaliai, darbo biržoje nesiregistravo, neteikė jokios kitos materialinės paramos dukrai, tai yra vengė išlaikyti savo dukrą.

Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus.

Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines veikų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – V. Š. niekur nedirba, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, bus pasiekti V. Š. paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog V. Š. kaltu prisipažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. Š. paskirti – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

V. Š. paskirtą kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

T. E. Šatkuvienė