- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- A-575-1884-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“
- Pareiškėjas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Viešosios policijos apsaugos tarnybos (po reorganizavimo - Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, b. l. 41) (toliau – ir Institucija) priteisti jo darbo užmokesčio nepriemoką – 9 638,99 Lt už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Paaiškino, kad jis dirba Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuodamas priedus bei priemokas atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį, 26 straipsnio 1 bei 3 dalis ir pažymėjo, kad toks reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo manymu, nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Nurodė, kad pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei ir tinkamas atsakovas šioje byloje gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Pažymėjo, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl Institucijos, kaip darbdavio, netinkamo jo darbo užmokesčio apskaičiavimo, todėl Institucija taip pat gali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepimu į skundą (b. l. 13-15) prašė pastarąjį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą. Pabrėžė, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį veikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus. Pažymėjo, kad Institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas). Atkreipė dėmesį, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl šio akto prieštaravimo Konstitucijai arba įstatymams, t. y. toks aktas negalioja tik ateičiai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 17-18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka, jog Institucija nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad Lietuvos teisėje galiojanti įstatymo teisėtumo prezumpcija reiškia, jog įstatymas ar kitais teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl Institucija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, vadovavosi galiojančiais teisės aktais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 48-50) pareiškėjo skundą patenkino ir pareiškėjui iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ priteisė 9 638,99 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX?856 redakcija) 25 straipsnio 1, 7 dalis, 23 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 6 dalį ir atkreipė dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 9 d. buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Taip pat nurodė Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 ir 5 dalis, Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir pažymėjo, kad šis nutarimas reiškia, jog teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikė, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai atsiskaitęs. Teismas priėjo prie išvados, kad tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo principams. Nustatė, kad atsakovas neprašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 298 straipsnyje numatyto 3 metų senaties termino, todėl dėl jo nepasisakė.
III.
Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ apeliaciniu skundu (b. l. 54-57) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl Institucijos pareiškėjui taikomų apribojimų išmokant darbo užmokestį teisėtumo. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009 ir kt. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, kuriame nurodyta, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Prieina prie išvados, kad šioje byloje vienintelis tinkamas atsakovas turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Nurodo, kad Institucija, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsniu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Paaiškina, kad įstatymas laikomas teisėtu ir turi būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pažymėjo, kad jei išmokos pareigūnams būtų priteistos, Institucija šias sumas dengtų iš darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trūkumas, galintis sąlygoti pareiškėjo bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų išmokėjimo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti senaties terminą ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio priedas sudarė 6 850,52 Lt.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. A. atsiliepimu (b. l. 66-67) prašo atmesti Institucijos apeliacinį skundą. Nurodo, kad nėra teisinių kliūčių priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. įvykdyti sprendimą laikantis Konstitucijoje įtvirtintų principų ir įstatymuose nustatytų normų. Apelianto nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju yra netaikytina, nes minėtose byloje buvo susiklostęs iš esmės kitoks teisinis santykis, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo priėmusi specialius norminius teisės aktus ir buvo laikoma atsakovu. Apelianto argumentas dėl tikslingo biudžeto lėšų panaudojimo nesusijęs su ginču dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Dėl apelianto prašomo taikyti senaties termino pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodo, kad jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą nepraleidęs trijų metų senaties termino nuo sužinojimo iš Viešosios policijos apsaugos tarnybos 2009 m. kovo 20 d. pažymos apie jam priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu (b. l. 64) prisideda prie Institucijos apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl už 2004-2008 metus pareiškėjui A. A. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Atsakovas Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, iš kurio pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, su minėtu sprendimu nesutinka nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl tinkamas atsakovas yra ne Institucija, o Lietuvos valstybė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo skundo reikalavimai yra tapatūs aplinkybėms, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Minėta nutartimi išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbą) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Kadangi nagrinėto ginčo laikotarpiu asmens darbdavio funkcijas visa apimtimi įgyvendino vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas, ši įstaiga pripažinta tinkamu atsakovu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329.
Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina išvada, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ o ne Lietuvos valstybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta teismine praktika šioje byloje vadovautis negalima, kadangi apelianto nurodytų bylų teisinės ir faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamo ginčo skiriasi: atsakovo nurodytose administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, o teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja; VTĮ 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas teisėjams netaikytinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Pagal nurodytą įstatymo nuostatą, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Darbo kodekso nuostatą, nustatančią, kad priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis turi neviršyti 3 metų termino. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui yra priteistina darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančios atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 16) matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo neišmokėta 6 850,52 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, pareiškėjui priteisiant 6 850,52 Lt dydžio neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas ir pareiškėjui yra priteistina 6 850,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjui iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ priteisti 6 850,52 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, kitoje dalyje atsakovo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.