Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: Darius Bliznikas (antstolis), S. R. (skolininkas), R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

4. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 689,87 Eur skolos, 12 157,82 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojo M. A. naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas S. R. sudaręs santuoką su R. Š.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties.

5. Antstolis, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2025 m. gegužės 26 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Tačiau, kaip patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, toks sutikimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, išieškotojas M. A., vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui S. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. Š. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. Š. gaunamo darbo užmokesčio; leisti antstoliui Dariui Bliznikui vykdyti ½ gaunamo R. Š. darbo užmokesčio išieškojimą išieškotojo M. A. naudai.

6. Pagal CPK 667 straipsnyje apibrėžtą paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

8. Antstolio 2025 m. gegužės 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota skolininko sutuoktinei R. Š. ir skolininkui S. R. bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas – R. Š. banko sąskaita ir R. Š. priklausančios darbo užmokesčio ir kitos jam prilygintos išmokos sumos.

9. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

10. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

11. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad areštuotas turtas priklausytų kuriam nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, t. y. nebuvo paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

12. Vykdant išieškojimą pagal asmeninę prievolę įstatymo normos leidžia išieškojimą nukreipti į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai nepakanka skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CK 3.112 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, nenustatyta, kad skolininkas turėtų dar kokio nors likvidaus turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Šioje byloje skolininkas ir jo sutuoktinė prieštaravimų antstolio pareiškimui nepateikė.

13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti, kokia turto dalis skolininkui ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso.

14. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismui nebuvo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą tenkina ir nustato, kad skolininkui S. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. Š. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat piniginės lėšos, esančios R. Š. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pareiškime taip pat suformulavo prašymą leisti antstoliui Dariui Bliznikui vykdyti ½ gaunamo R. Š. darbo užmokesčio išieškojimą išieškotojo M. A. naudai. Pažymėtina, kad, nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, atskiras teismo leidimas antstoliui vykdyti išieškojimą iš tokio turto nėra reikalingas. Todėl ši pareiškėjo pareiškimo dalis atmestina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 ir 593 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. A. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės R. Š. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, taip pat piniginės lėšos, esančios R. Š. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią pareiškimo dalį atmesti, nes, nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, atskiras teismo leidimas antstoliui vykdyti išieškojimą iš tokio turto nėra reikalingas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.