Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta. Išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas rašytinio proceso tvarka atidėtas 2021 m. rugsėjo 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P. Atsakovo butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 3275543. Už nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. į butą patiektą šilumos energiją ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 349,45 Eur sumai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pagal išrašytas sąskaitas, nepaisant ieškovės siųsto įspėjimo dėl įsiskolinimo, neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Iš prijungtos apžiūrai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-6482-868/2020 nustatyta, kad teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. P. 1 015,40 Eur skolos nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už šilumos energiją ir karštą vandenį, 32,04 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 047,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas dviem esminiais argumentais: 1) tarp ieškovės ir atsakovo nesudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo ir 2) ieškovė atsakovo patalpoms priskaičiuotus mokesčius skaičiuoja nesivadovaudama skaitikliais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Atsakovo teigimu, jis su ieškove nebuvo sudaręs rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovas, šis faktas nereiškia, kad šalių nesieja šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Teisės aktai nenumato privalomos rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties formos.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad aplinkybė dėl šilumos energijos tiekimo sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. prijungtoje apžiūrai Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6482-868/2020 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 10 d.).

CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ar įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo-padavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo-pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento. CK 6.383 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis).

Energijos tiekimo vartotojams pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161, 6.383 straipsniai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų.

Apibendrinant, aplinkybė, kad tarp šalių yra sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sprendžiant klausimus dėl skolos priteisimo už ankstesnį laikotarpį, taip pat nėra nustatyta, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, t. y., kad ginčo laikotarpiu atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka atsijungęs nuo ieškovės šilumos tinklų. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės argumentą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui.

Šioje byloje atsakovas kelia klausimą ir dėl priskaičiuotų sumų teisingumo. Atsakovo įsitikinimu, mokėtinos sumos jam turėtų būti skaičiuojamos remiantis skaitiklių rodmenimis ir tokią argumentaciją įrodinėja į bylą pateiktomis skaitiklių nuotraukomis bei skaitiklių įrengimo aktais. Pagal Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų VKEKK 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 (kuriuo 2004 m. lapkričio 11 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės išdėstytos nauja redakcija, galiojančia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.), nuostatas Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (11 punktas); pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas (12 punktas). Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (18 punktas). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį sudaromas šilumos balansas, pagal kurį visas atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais užfiksuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas (21 punktas). Kai veikiantys buitiniai šilumos skaitikliai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos, šilumos kiekis butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis (26.1 punktas).

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pastate (duomenys neskelbtini), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintas „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4“ taikomas, kai: 1.1. šiluma ir karštas vanduo šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams tiekiami iš pastato individualaus šilumos punkto; 1.2. visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis; 1.3. bute ir (ar) kitoje patalpoje, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas: 1.3.1. pagal faktinius karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis; 1.3.2. pagal karšto vandens suvartojimo normas, kurių taikymo sąlygos nurodytos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“; 1.4. pastate suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis.

Pažymėtina, kad atsakovo nesutikimas su priskaičiuotomis sumomis yra deklaratyvaus pobūdžio, atsakovas konkrečiai nenurodo, sutinka ar nesutinka su tuo, kad pastate taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, o jei nesutinka – dėl kokių priežasčių. Atsakovui tik deklaratyviai išreiškus nesutikimą su ieškiniu, teismas neturi galimybės įvertinti atsakovo pozicijos galimo pagrįstumo. Atsakovui nepateikus duomenų, jog ieškovė šilumos paskirstymui taiko netinkamą metodą, ar taiko tinkamą metodą, bet netinkamai paskirsto mokėtinas sumas, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad nei iš atsakovo pateiktų nuotraukų, nei iš skaitiklių įrengimo aktų nėra galimybės identifikuoti, kokios patalpose ir kas fotografijose užfiksuotus skaitiklius įrengė, taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovui priklausančiose patalpose teisės aktų nustatyta tvarka įrengti skaitikliai. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovas yra kreipęsis į ieškovę ar ieškovės įgaliotą asmenį dėl skaitiklių įrengimo.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklė) 133.2 punkte nustatyta, kad vartotojai privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšo vandens sistemos priežiūrą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja prašomą priteisti sumą ir nesivadovauja skaitikliais. Teismo vertinimu, atsakovas deklaratyviai kelia abejones dėl apskaičiuotų sumų pagrįstumo, tačiau nepateikia jokių duomenų, kodėl ieškovės taikomas metodas šiuo konkrečiu atveju yra netinkamas.

Iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. atsakovo įsiskolinimas už patalpoms (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją sudaro 349,45 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškinio reikalavimas dėl 349,45 Eur skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo tenkintinas (CK 6.383 straipsnis).

Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją pagal pateikiamas sąskaitas, vadovaudamasi Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį, taikydama 0,02 proc. delspinigių normą, atsakovui paskaičiavo 8,37 Eur delspinigių nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Atsakovas laiku prievolės neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiami jo paskaičiuoti 8,37 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 357,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 17,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 349,45 Eur (trys šimtai keturiasdešimt devyni eurai 45 ct) skolos, 8,37 Eur (aštuoni eurai 37 ct) delspinigių, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (357,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,13 Eur (septyniolika eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybė naudai iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,92 Eur (šeši eurai 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.