- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-34-450/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energijos servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 323 431,37 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad BUAB „Energijos servisas“ nemokumas prasidėjo 2016 m. IV ketvirtį, nes 2016 m. pabaigoje bendrovės turimi pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas laiku 2016 m. pabaigoje nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors kaip bendrovės vadovas žinojo apie bendrovės finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų bendrovės mokumui atstatyti. Nurodė, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2018 m. vasario 20 d., kai bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę jau beveik 3 kartus. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovės veikla tapo nuostolinga, ženkliai ir neproporcingai sumažėjo bendrovės turimas turtas. Žalą sudaro išaugusių kreditorių finansinių reikalavimų suma nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (kai atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė iš atsakovo 241 434,86 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovo priteisė 2 538,85 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas sprendė, kad atsakovas pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis matydamas, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas iš buhalterinės apskaitos duomenų nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Energijos servisas“ įsipareigojimai kreditoriams siekė 351 438 Eur, iš jų pradelsti įsiskolinimai sudarė 203 988,98 Eur, kai tuo tarpu įmonės balanse apskaityto turto vertė buvo 357 914 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas sprendė, kad šias aplinkybes taip pat patvirtina ieškovės pateikti įrodymai – 2016 m. gruodžio 31 d. skolų lentelė ir 2016 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų kreditoriams lentelė. Be to, iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2016 m. patyrė 320 651 Eur nuostolį, kai 2015 m. buvo apskaitytas 7 693 Eur pelnas.
5. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose neteisingai nurodyta turto vertė, nurodyta per maža turto likutinė vertė, įranga buvo veikianti, todėl jos vertė buvo žymiai didesnė. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog turtas būtų naujai įvertintas, o atsakovas, pasirašydamas ir pateikdamas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui balansą, iš esmės patvirtino balanso duomenų teisingumą. Teismas pastebėjo, kad iškėlus bankroto bylą, atsakovas perduodamas turtą administratoriui, nurodė tą pačią turto likutinę vertę. Atkreipė dėmesį, kad materialusis turtas visoje turto masėje sudarė tik 84 006 Eur, kitas turtas – trumpalaikis, kurio didžiausią dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (200 945 Eur), kurių realus gavimas nėra patvirtintas, tai, teismo vertinimu, labiau patvirtina įmonės nemokumo būseną.
6. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė nebuvo nemoki, kadangi atsakovo nuomone, įsipareigojimai, kurie tapo pradelstais paskutinę metų dieną – 2016 m. gruodžio 31 d., nelaikytini pradelstais įmonės nemokumo prasme. Teismo vertinimu, tokių įsipareigojimų dalis nedidelė, be to, atsiskaityti galima nelaukiant prievolės vykdymo termino pasibaigimo.
7. Teismas sprendė, kad kai kurių kreditorių sutikimai atidėti BUAB „Energijos servisas“ mokėjimus iki 2018 m. rugsėjo 28 d. nepaneigia įmonės nemokumo, atsiradusio 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Energijos servisas“ savininko ir vadovų veiksmai, kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, vėliau šį pareiškimą atsiėmus, siekiant imtis veiksmų dėl įmonės restruktūrizavimo, vertinami kaip siekis išvengti bankroto.
8. Teismas nesutiko, kad atsakovo veiksmai bendrovei 2016 m. dalyvaujant trijuose viešuosiuose pirkimuose ir juose laimint pateisina jo, kaip vadovo, pareigos, nustačius įmonės nemokumą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. 2016 m. balanso duomenys akivaizdžiai rodė, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki, todėl įmonei neturint pakankamai resursų (piniginių, darbo jėgos, įrangos ir pan.), konkursų projektų tolimesnis vykdymas buvo ekonomiškai nepagrįstas.
9. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimus, nepaneigia įmonės nemokumo, atsiradusio 2016 m. gruodžio 31 d., nes dauguma jų buvo išduoti 2016 m. gegužės–liepos mėn. įmonei dalyvaujant viešuose konkursuose, t. y. iki nemokumo nustatymo, be to, nėra duomenų, kad asmenys, išduodami laidavimo draudimus, būtų tikrinę ieškovės finansinę būklę.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balansas buvo sudarytas 2017 m. balandžio 29 d., tai patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys ir to neneigia atsakovas, sprendė, jog nuo šio momento atsakovas turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, o jam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdžius įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, tokį jo neveikimą vertino, kaip vadovo neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
11. Ieškovės teiginius, kad atsakovas apie įmonės nemokumo būseną turėjo sužinoti 2016 m. gruodžio 31 d. pagal darbinės atskaitomybės parengimo lentelės duomenis, teismas vertino nepakankamais, nes nėra duomenų, kad apie tokius darbinius buhalterinės apskaitos duomenis buvo informuotas vadovas, be to, balanso duomenys turi būti parengti nustatyta tvarka ir tik juos pasirašius bei perdavus VĮ Registrų centrui jie yra pagrįsti. Teismas sprendė, kad atsakovas apie įmonės nemokumą sužinojo 2017 m. balandžio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas vertino naujų įsipareigojimų prisiėmimą ir esamų įsipareigojimų padidėjimą nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 28 d. skolos sudarė 433 254,51 Eur, kreditorių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 674 689,37 Eur sumai, todėl sprendė, kad skolos išaugo 241 434,86 Eur suma (674 689,37 – 433 254,51) ir vertino, kad šiuo dydžiu kreditoriams finansiniai reikalavimai išaugo dėl atsakovo nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pastebėjo, kad iš 2020 m. vasario 14 d. pažymos apie ilgalaikio turto pardavimą matyti, jog pardavus ilgalaikį bendrovės turtą gauta 11 765,79 Eur pajamų, todėl sprendė, kad išaugusios kreditorių skolos nebus padengtos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas M. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Iš nemokumo administratoriaus 2020 m. vasario 14 d. pažymos dėl ilgalaikio turto pardavimo bei 2017 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio Didžiosios knygos lapų „521 – Ilgalaikio turto perleidimo pelnas“, „1220 – Automobilių įsigijimo savikaina“ ir „1227 – Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas“ matyti, kad realiai parduoto ieškovės turto vertė viršija to paties turto buhalterinę vertę 29 840,19 Eur suma, t. y. ieškovės 2016 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę bendrovės turto vertės tik 10 111,91 Eur dydžiu.
13.2. Nėra parduoti ieškovei priklausantys ekskavatorius „New Holland“ bei automobiliai „Peugeot Partner“ ir „Citroen Berlingo“, kurių likutinės vertės nurodytos po 0,29 Eur. Ekskavatorius buvo įgytas už 52 073,68 Eur, jis yra didesnis ir brangesnis už ieškovės jau parduotą kitą ekskavatorių už 37 000 Eur. Interneto svetainėje www.mascus.lt skelbiama, kad analogiškas ekskavatorius „New Holland“ yra parduodamas už 31 500 Eur. Taigi įvertinus tikrąją ieškovės turto vertę, įmonės nemokumas 2016 m. gruodžio 31 d. nebūtų konstatuotas.
13.3. Iš nemokumo administratoriaus ataskaitos kreditoriams matyti, kad 0,29 Eur verte yra įvertinta ir didelė dalis kito ilgalaikio turto (iš 70 pozicijų 53), pvz., suvirinimo įrenginiai, generatoriai, magnetinė gręžimo mašina, įrankių komplektai, motogeneratorius, skardos lankstymo staklės, kompiuterinė įranga ir pan. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad turto vertinimas yra teisingas.
13.4. Ieškovės teiktose pažymose nurodoma ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitinė vertė. Nors apeliantas, kaip ieškovės direktorius, patvirtino šiose pažymose esančių apskaitos duomenų tikrumą, tačiau tai nereiškia veikiančių transporto priemonių ir kito turto realios vertės – 0,29 Eur, bei kad atsakovas tokiomis vertėmis įkainojo turtą.
13.5. Turto vertės nustatymo klausimas bei su tuo susijęs bendrovės nemokumo atsiradimo momento nustatymo klausimas buvo sprendžiami Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7-717/2020, kurioje ieškovė ginčijo 2017 m. balandžio 1 d. sandorį, kaip sudarytą po 2016 m. gruodžio 31 d., todėl teismas turėjo atsižvelgti į minėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
13.6. Tuo metu, kai skundžiamu sprendimu teismas konstatavo ieškovės nemokumą, įmonė neturėjo jokių mokestinių įsiskolinimų ar įsiskolinimų darbuotojams. BUAB „Energijos servisas“ kreditoriai nereiškė pretenzijų dėl neatsiskaitymo su jais, gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo terminus, tai patvirtina, kad ieškovė buvo aktyviai veikiantis juridinis asmuo, atsakovo veiksmais buvo plečiama ūkinė komercinė veikla, dalyvaujama viešuosiuose pirkimuose, o verslo partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, šio fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas.
13.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturėjo vykdyti laimėtų viešųjų pirkimų (konkursų) įsipareigojimų, nes atsisakius tai daryti, kai buvo gauti ir pateikti laidavimo draudimo raštai, draudimo bendrovės būtų įgijusios atgręžtinio reikalavimo teises į BUAB „Energijos servisas“ bendrai 98 890 Eur sumai. Ieškovė turėjo įsipareigojimų ir kitoms įmonėms, kuriuos atsisakius vykdyti, neįvykdyti įsipareigojimai būtų padidėję 1 017 786,81 Eur suma. Taigi dėl to, kad atsakovas priėmė sprendimą vykdyti BUAB „Energijos servisas“ veiklą, vien per 2017 m. lapkričio mėn., t. y. tuo laikotarpiu, kai konstatuotas ieškovės nemokumas, ieškovė atliko darbų bendrai 160 601,53 Eur sumai. BUAB „Energijos servisas“ pasirašytų sutarčių vertė 2017–2018 metams viršijo 2,6 mln. Eur be PVM, ieškovė net ir 2018 m. turėjo visas galimybes toliau vykdyti veiklą ir įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė 570 965,07 Eur be PVM. Teismas šių faktinių aplinkybių nepaneigė.
13.8. Iš 2018 m. vasario 1 d. BUAB „Energijos servisas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. l matyti, kad atsakovas informavo vienintelį akcininką apie įmonės finansinę būklę; po 19 dienų, prieštaraudamas akcininko pozicijai, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau l. e. p. direktorius, atstovavęs akcininką, pareiškimą atsiėmė. Nurodytos aplinkybės patvirtina principingą ir sąžiningą atsakovo poziciją: matydamas net ir mažiausias galimybes tęsti BUAB „Energijos servisas“ veiklą, jis priiminėjo sprendimus, kad ši veikla būtų tęsiama, o supratęs, jog tolimesnė veikla yra neįmanoma, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Energijos servisas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Tiek teisės aktuose, tiek ir teismų praktikoje imperatyviai nurodoma, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o už šios pareigos nevykdymą, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Nėra jokių atsakovo nurodomų išimčių – jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) galėtų nežymiai viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės ir dėl to įmonė nebūtų laikoma nemokia.
14.2. Nors atsakovas įrodinėja aplinkybę dėl esą tikrovės neatitinkančių 2016 m. bendrovės balanso duomenų, tačiau pats atsakovas VĮ Registrų centrui šiuos duomenis pateikė, todėl yra atsakingas už šių duomenų teisingumą. Pats atsakovas, bendrovei iškėlus bankroto bylą, administratoriui perdavė bendrovės turtą bei dokumentus, balanse esantį turtą (dėl jo nusidėvėjimo) įvertindamas tik kelių euro centų suma, tai paneigia jo argumentus, kad bendrovės turto įkainojimas 0,29 Eur suma esą yra akivaizdžiai nerealus ir neprotingas. Bendrovės turto įkainojimo administratorius neatliko, jį atliko pats atsakovas.
14.3. 2017 m. gegužės–birželio mėn. vykę bendrovės sandoriai, jų vertė, po bankroto bylos iškėlimo administratoriaus vykdyti turto pardavimo sandoriai neturi reikšmės bendrovės nemokumo nustatymui, nes bendrovės nemokumas turėjo būti vertinamas ir imamasi konkrečių veiksmų (įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) konkrečiu momentu, t. y. sužinojus apie 2016 m. balanso duomenis ir akivaizdų bendrovės nemokumą.
14.4. Argumentai dėl esą reikšmingų bendrovei sandorių vykdymo ir iš to 2017–2018 m. numatytų gauti pajamų, negalėjimo atsisakyti sandorių vykdymo dėl didelių galimai būsimų nuostolių, yra nepagrįsti. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu (nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.) įmonės pelningumas itin sumažėjo, įmonė tapo nemoki, tačiau apeliantas tai žinodamas, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, sprendimas vienu metu per trumpą laiko tarpą įgyvendinti 3 didelius projektus, atsižvelgus į tuometinę sunkią įmonės finansinę padėtį, buvo visiškai nelogiškas, viršijantis protingą ekonominę riziką. Bendrovė projektų nepajėgė įgyvendinti, tuo atveju, jei atsakovas 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, didžioji dalis bendrovės kreditorių reikalavimų būtų patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas bankrutavusios bendrovės administratoriaus buvusiam bendrovės vadovui pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl ieškovės nemokumo momento bei atsakovo, kaip ieškovės vadovo, prievolės vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas atsiradimo momento.
Dėl faktinio bendrovės nemokumo momento nustatymo
17. Civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl didėja bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
18. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga atsirado, ar bendrovės vadovas šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, nuo kurio atsirado vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, atsiradęs dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą, todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
19. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė jau buvo nemoki, tačiau atsižvelgęs į tai, jog 2016 m. gruodžio 31 d. balansas buvo sudarytas 2017 m. balandžio 29 d., sprendė, kad būtent nuo šio momento atsakovas turėjo suprasti ir žinoti apie jo vadovaujamos bendrovės nemokumą, todėl jam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdžius įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, tokį jo neveikimą vertino kaip vadovo neteisėtus veiksmus. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą bei spręsdamas dėl atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momento, rėmėsi 2016 m. gruodžio 31 d. balansu, kurio duomenys neatitinka tikrovės, nes jame didelė dalis ieškovei priklausančio ilgalaikio turto įvertinta balansine verte, kuri visiškai neatitinka realios turto vertės. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2020 m. liepos 3 d. Kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. 238, priimtą ir vertintą Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-16194-812/2020, kuriuo kilnojamojo turto vertinimo metu ekspertas pateikė išvadą, kad kilnojamųjų daiktų vertė 2017 m. balandžio 1 d. buvo 147 500 Eur, t. y. ilgalaikio turto vertė yra didesnė nei nurodyta 2016 metų balanse net 53 036,10 Eur suma.
21. Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, kuris sudarytas ir pateiktas VĮ Registrų centrui 2017 m. balandžio 29 d., įmonė turėjo turto iš viso už 357 914 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 351 438 Eur, iš jų pradelsti – 203 988,98 Eur sumai, todėl pradelsti įmonės įsipareigojimai 25 031,98 Eur suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumo būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
22. Iš apelianto pateikto 2020 m. liepos 3 d. Kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto Nr. 238 matyti, kad kilnojamojo turto vertinimo metu ekspertas pateikė išvadą, jog kilnojamųjų daiktų vertė 2017 m. balandžio 1 d. buvo 147 500 Eur, t. y. ilgalaikio turto vertė yra didesnė nei nurodyta 2016 metų balanse net 53 036,10 Eur suma. Teisėjų kolegijos nuomone, 2020 m. liepos 3 d. ekspertizės akte pateiktas retrospektyvinis kilnojamųjų daiktų vertinimas negali būti prilygintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme reglamentuojamam turto vertės nustatymui (turto vertinimo ataskaitai), šis aktas surašytas neapžiūrėjus vertinamų daiktų, nesurinkus apie juos detalios informacijos, jame nėra pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas, todėl atsakovo pateiktas aktas neįrodo bylai svarbių aplinkybių dėl turto vertės. Akte nurodyta, kad aplinkybių vertinimas atliktas pagal pareiškėjo (atsakovo) pateiktą pagrindinį daiktų sąrašą 2018 m. balandžio 10 d. datai ir papildomą informaciją apie tų daiktų tinkamumą naudoti ir fizinės būklės požymius, t. y. jų būklę vertės tyrimo – 2017 m. balandžio 1 d. datai. Taigi Ekspertizės akte turto vertinimas atliktas retrospektyviniu būdu, neapžiūrėjus turto, nesant jo fiksacijos (pvz., foto), vertinant daiktų savybes išimtinai pagal užsakovo (atsakovo) daromas prielaidas apie turto būklę. Pažymėtina, kad vertinamų daiktų rinkos vertę lemia jų išimtinės savybės, ginčo turto pasiūla ir paklausa rinkoje bei įvairūs kiti veiksniai, tačiau iš pateikto akto turinio matyti, kad, kaip jau minėta, daiktai buvo įvertinti jų neapžiūrėjus, remiantis subjektyviais ir suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo M. L. paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apelianto pateiktu 2020 m. liepos 3 d. ekspertizės aktu.
23. Apeliantas, įrodinėdamas 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų neatitikimą, nurodo, kad realiai parduoto ieškovės turto vertė viršija to paties turto buhalterinę vertę 29 840,19 Eur suma. Tačiau net ir padidinus įmonės turto buhalterinę vertę atsakovo nurodoma ieškovės sudarytų įmonės turto perleidimo sandorių rinkos kaina iki 387 754,19 Eur (357 914 Eur + 29 840,19 Eur), įmonės 203 988,98 Eur pradelsti įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. vis tiek viršija pusę taip atsakovo apskaičiuoto įmonės turto vertę (387 754,19 Eur : 2 = 193 877,10 Eur). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, spręsdama dėl įmonės nemokumo būsenos, net ir įvertinusi gerokai vėliau sudarytų ieškovės turto perleidimo sandorių rinkos kainą, neturi pagrindo kitaip vertinti 2016 m. balanso duomenis ir apie balanse įrašyto turto vertę spręsti pagal gerokai vėliau sudarytų įmonės turto perleidimo sandorių rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog turtas būtų buvęs pervertintas, o atsakovas, pasirašydamas ir pateikdamas VĮ Registrų centrui balansą bei perduodamas turtą nemokumo administratoriui, jo vertę nurodė likutine verte, t. y. dalis ilgalaikio turto buvo įvertinta po 0,29 Eur. Nors teisėjų kolegija pripažįsta, kad kyla abejonių dėl nurodytos likutinės turto vertės, tačiau nei šioje byloje, nei bankroto byloje nesant pateiktų patikimų įrodymų dėl kitokios ginčo turto vertės, išvada dėl 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų teisingumo nėra paneigta.
25. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoto ieškovės faktinio nemokumo momentui įmonė buvo aktyviai veikiantis juridinis asmuo, atsakovo veiksmais buvo plečiama ūkinė komercinė veikla, dalyvaujama viešuosiuose pirkimuose, savaime nėra pakankamos, kad šalintų vadovo atsakomybę, nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
26. Lyginant ieškovės balansus už 2016 ir 2017 metus matyti, kad ieškovės turtas sumažėjo nuo 357 914 Eur iki 217 712 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai išaugo nuo 351 438 Eur iki 622 013 Eur. Per 2016 metus įmonė buvo patyrusi 320 621 Eur nuostolių, o per 2017 metus jie išaugo iki 410 777 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi nors ieškovė ir vykdė veiklą, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, tačiau jos veikla generavo nuostolius, kurie lyginant 2016 metų ir 2017 metų ataskaitinius laikotarpius ženkliai didėjo. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie jau 2016 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, per 2017 metus ne tik nesumažėjo, tačiau išaugo beveik dvigubai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Energijos servisas“ vadovas M. L. 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bankroto byla buvo iškelta 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-267-896/2020 (nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 10 d.). Įmonės vadovas pareiškime nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 14 d. balanso duomenis bendrovės turto vertę sudaro 217 712 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 622 013 Eur, todėl įmonė yra nemoki. Pažymėjo, kad didžiąją dalį įsiskolinimų kreditoriams sudaro skolos tiekėjams (599 070,40 Eur), su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 10 384 Eur, valstybės biudžetui įsipareigojimų nepriskaičiuota, t. y. 2018 m. pradžioje įmonės įsipareigojimai jau beveik tris kartus viršijo įmonės turimą turtą. Aukščiau išanalizuoti ieškovės duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinė padėtis sistemingai blogėjo, o nuostoliai dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tik didėjo, tai, remiantis nutarties 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
27. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1414-254/2019 pagal BUAB „Energijos servisas“ ieškinį atsakovei UAB „Kurtas service“, trečiasis asmuo M. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pastarasis pripažino, kad nors bendrovė ir laimėjo kelis viešuosius pirkimus, tačiau jiems įgyvendinti neturėjo finansinių ir žmogiškųjų resursų, todėl daugėjo įsipareigojimų kreditoriams, nes įmonė negaudama atsiskaitymo už darbus dėl mokėjimo terminų nesuėjimo, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais (2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1414-254/2019, 41 punktas), tai tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadas dėl tolesnės ieškovės veiklos vykdymo (laimėtų viešųjų pirkimų (konkursų) įsipareigojimų vykdymo) neatitikimo protingai verslo rizikai ir prieštaravimo geriems verslo standartams.
28. Nors atsakovas nurodo, kad BUAB „Energijos servisas“ kreditoriai nereiškė pretenzijų dėl neatsiskaitymo su jais ir gera valia sutiko nukelti finansinių įsipareigojimų jiems įvykdymo terminus, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog aptariami sutikimai dėl skolų atidėjimo buvo duoti tuo tikslu, kad įmonė būtų restruktūrizuota, nėra. Todėl tokie sutikimai niekaip nepagrindžia apelianto argumentų, kad verslo partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, šio fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas, nes tokių sutikimų tikslas buvo, ieškovės vadovui prašant, suteikti galimybę ieškovei restruktūrizuotis, o ne kreditorių patvirtinimas dėl geros ieškovės finansinės padėties.
29. Apelianto teigimu, analogiški turto vertės nustatymo klausimai bei su tuo tiesiogiai susijęs bendrovės nemokumo atsiradimo momento nustatymo klausimas buvo sprendžiami Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7-717/2020, kurioje ieškovė ginčijo 2017 m. balandžio 1 d. sandorį, kaip sudarytą po 2016 m. gruodžio 31 d., todėl teismas turėjo atsižvelgti į minėtoje byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Energijos servisas“ apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-895-555/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog byloje neįrodytas BUAB „Energijos servisas“ nemokumas ginčijamo susitarimo sudarymo metu (nutarties 28 punktas). Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16194-812/2020 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies bei nustatė, kad ieškovės finansinė būklė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo artima bankroto būklei, tačiau ne kritinė. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1722-480/2020, kuri yra įsiteisėjusi, su tokiu pirmosios instanciojos teismo vertinimu nesutiko ir nustatė, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumas ir nemokumo momentas yra vertinamas analogiškai kaip ir apelianto nurodomoje civilinėje byloje.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo žalos atlyginimą dėl neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą, teigdamas, kad jis, informavęs ieškovės vienintelį akcininką apie įmonės finansinę būklę, po 19 dienų, prieštaraudamas akcininko pozicijai, 2018 m. vasario mėn. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai anot apelianto, rodo jo principingą ir sąžiningą poziciją, t. y. matydamas net ir mažiausias galimybes tęsti BUAB „Energijos servisas“ veiklą, jis priiminėjo sprendimus, jog veikla būtų tęsiama, o supratęs, kad tolimesnė veikla yra neįmanoma, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
31. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Minėtoje normoje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
32. Byloje nustatyta, kad ieškovės BUAB „Energijos servisas“ direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. buvo atsakovas M. L., taigi būtent jam ir kilo pareiga teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tai patvirtina apelianto argumentų, nurodytų nutarties 30 punkte, nepagrįstumą. Taip pat pabrėžtina, kad būtent atsakovui, buvus BUAB „Energijos servisas“ vadovu, kilo įvairios pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei specialiuosiuose įstatymuose, pvz. susijusios su bendrovės turto apskaitos organizavimu, bendrovės finansinės padėties stebėjimu, tarp jų ir pareiga bendrovei pasiekus nemokumo būseną nedelsiant veikti, kad mokumas būtų atstatytas arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, turėjęs pareigą parengti ir teikti įmonės balansą bei kitus finansinius duomenis Juridinių asmenų registrui, vėliausiai nuo 2017 m. balandžio 29 d., teikdamas Juridinių asmenų registrui 2016 metų finansinius dokumentus, sužinojo (privalėjo sužinoti) apie bendrovės nemokumą, todėl būtent tada jam ir kilo pareiga inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimą, o to nepadaręs, jis veikė neteisėtai ir turi atlyginti kreditorių patirtus nuostolius.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas 2017 m. balandžio 29 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Energijos servisas“ iškėlimo, tačiau dėl savo aplaidžių veiksmų (neveikimo), ją pažeidė, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei paskirstė įrodinėjimą naštą tarp šalių, savo išvadas motyvavo, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė, tačiau ji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.