Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad B. siūlė vežti vogtus daiktus, tačiau jis nesutiko, B. jam tris paras taip zirzė. Vėliau išgėrė daug alkoholio (2 litrus degtinės) ir eidamas į parduotuvę sutiko B., kuris negražiai kalbėjo, pasakė jam, kad užtiltų, t. y. su nukentėjusiuoju buvo žodinis konfliktas, po kurio neteko kantrybės ir norėjo B. sumušti gatvėje, kad įrodymų nebūtų, bet jis nuėjo pas „batsiuvį“ į namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. Ž. (byloje esančiuose įvairių asmenų parodymuose A. Ž. kartais klaidingai įvardijamas kaip A. G., nes jo mamos pavardė G., tačiau tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad tai tas pats asmuo) pasiliko prie parduotuvės, o jis vienas nuėjo (nusekė B.) pas „batsiuvį“ ir sumušė B., namo viduje suduodamas jam 3 stiprius smūgius (sudavė iš kumščio į veido sritį 2 kartus ir į šonkaulius). Sutinka, kad tai jis padarė B. sužalojimus, nurodytus kaltinime, bet tris dienas iki įvykio girdėjo tokias kalbas, jog B. buvo jau kažkur kaime prisidirbęs, sudavė jam smūgius kažkas kitas, o jo smūgiai tik patvirtino, t. y. buvo lemiami. Matėsi, kad B. veidas buvo ištinęs, mano, jog dėl to, kad buvo jau sumuštas ir nuo alkoholio. B. buvo ištinęs, vaikščiojo šlubuodamas, bet sumušimų nesimatė, sužalojimų jo veide nebuvo, ir B. jam tiesiogiai nesakė, kad buvo sumuštas. Be to, nevilko B. į lauką. Po įvykio apsisuko ir išėjo, nusipirko alkoholio už J. Ž. duotus pinigus ir išėjo toliau gerti, kol atvyko policija. Tai gali paliudyti A. Ž., kuris buvo tuo metu prie parduotuvės ir matė, kaip išėjo iš tų namų bei tiesiai link jo nuėjo, t. y. A. Ž. ėjo jau link jo (kaltinamojo), kai kaip tik jis išėjo po įvykio ir kartu su A. Ž. išėjo toliau gerti, A. Ž. nebuvo į vidų įėjęs. Atvykus policijai buvo nustatytas virš 1,5 prom. neblaivumas. Į kiemą B. netempė ir ten prieš jį nesmurtavo, bet tyrėjai sakė, kad rašytų, jog būtų ramiau, nes norėjo, kad greičiau viskas baigtųsi, nebenorėjo tyrėjos varginti, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo parašyta kitaip. Įvykio niekas daugiau nematė, buvo kitų asmenų, bet jie miegojo ant fotelio, ant lovos, nukentėjusysis sėdėjo ir alų gėrė vienas, savininkas „B.“ „komoje“ buvo, moterų, kurias pažįsta iš matymo, nebuvo, gal jos vėliau atėjo. Pripažįsta, kad reikia atlyginti žalą ligonių kasoms, tačiau iki šiol nėra jos atlyginęs, nes neturi galimybės. Nesutinka su B. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jis grįžo iš ligoninės ir iš karto ėjo gerti, nemano, kad jam skaudėjo. Gali nukentėjusiajam duoti pinigų alkoholiui įsigyti, tačiau daugiau jis nevertas. Jei būtų buvęs blaivus, būtų taip nebuvę, gal ir būtų sudavęs, bet ne taip stipriai, o gal žodžiais būtų išsiaiškinę. Vertina blogai savo elgesį, tuo momentu nepagalvojo, klaidą padarė, kad taip smarkiai sudavė. Antstoliams yra sumokėjęs apie 99 Eur anksčiau skirtos baudos. Specialybės neturi, turi tik įvairios patirties, iš šiuo metu nedirba, ieško darbo.

Nukentėjusysis L. B. teismo posėdyje parodė, kad balandžio 13 d. iki įvykio gėrė pas A. R. kartu su juo ir G. M., niekas iš jų nemiegojo, niekam iš jų nebuvo „koma“, visi buvo sąmoningi, kai atvyko K., todėl R. ir G. matė, kas vyko viduje. Begeriant atvažiavo S. K. su A. Ž.. K., įėjęs į kambarį, kažką jam pasakė ir iš karto puolė smūgiuoti, sudavęs kelis smūgius (2–3 smūgiai buvo į veido kairę pusę) tempėsi į lauką per koridorių, bet tempiant nemušė. A. Ž. irgi buvo kambaryje, bet nieko nedarė. Ištempus į kiemą jam buvo suduoti keli smūgiai rankomis ir kojomis į šonus (nepamena, kiek jų buvo), tarpais buvo praradęs sąmonę. Nežino, ar kas matė, kaip buvo mušamas kieme, gal nematė niekas, nes kaimynų nėra. S. K. su Artūru į mašiną ir išvažiavo iš kiemo, o jį paliko kieme. Kai atsikėlė, pajautė, kad pradėjo durti šoną, buvo pilnos akys kraujo, nieko nebematė, išėjo namo, iki jų netoli, reikia praeiti tris namus. Kai grįžo namo, kvėpuoti nebegalėjo, nosis buvo užsikišusi krauju. Parėjus namo, paskambino dukra, pasakė jai, kad yra sumuštas, kruvinas, negali iš lovos pasikelti. Gal po 10 min. atvažiavo dukra, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę, į Žalgirio kliniką Vilniuje, nustatė lūžius, Žalgirio klinikoje gydėsi 10 dienų. Buvo atlikta 4 val. operacija, implantas įdėtas, įdėtos 6 plokštelės visam gyvenimui, nosis ir šonkaulis buvo sulaužyti, dantenas išėmė. Anksčiau sumuštas nebuvo, t. y. iki įvykio nebuvo sužalotas, nei veidas, nei kūnas, viskas įvyko pas R.. S. K. buvo susitikęs prieš savaitę iki įvykio, o įvykio dieną nebuvo sutikęs K.. Anksčiau buvo paskambinęs S. ir paprašęs, ar gali pavežti, yra įkyrus, kai būna girtas, jam gal trūko kantrybė, bet jokių blogų žodžių nesakė. Būdavo, kad paprašydavo kaltinamojo jį girtą pavežti, paprašydavo pinigų, kartais duodavo, tada atiduodavo, išgerdavo kartu, buvo K. ir ankščiau jį sumušęs, bet ne šitaip smarkiai, dėl to pirmą kartą teisme byla nagrinėjama. Nors su advokate aptarė, kad iš kaltinamojo nieko negaus, skausmą jautė visas dienas, 4 mėn. sukąsti negalėjo, o iki pat dabar dar negali normaliai kramtyti. Po ligoninės išrašė vaistus nuo skausmo, kuriuos vartojo apie savaitę, ir skalavimo skystį, po 3 dienų išėmė siūles.

Liudytoja E. B. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 7 val. ryto tėtis L. B. išvažiavo į Jotainius, jis buvo sveikas ir blaivus, prieš tai nebuvo jokių traumų patyręs. Tėčiui jau išvažiavus, pas juos atsigerti kavos atvažiavo dėdė S. K., jis buvo blaivus, pasakė (grasino), kad B. gaus į galvą. Mamai paklausus, dėl ko, S. pasakė, kad už tai, jog skambinėja ir neduoda miegoti, tačiau grasinimais nepatikėjo, nes jis dažnai taip sako. Tą dieną vėliau S. K. nebematė, o mama paskambino tėvui po pietų, tačiau jis neatsiliepė. Neaišku po kiek laiko, gal apie 19 val., mama prisiskambino L. B., kuris pasakė, kad guli kraujo klane. Pati tiesiogiai su tėčiu nebendravo, tačiau kadangi mama kalbėjo prie jos, pasakė, kad tėtis guli kraujo klane. Dar sakė, kad jį S. sumušė pas „batsiuvį“ A. namuose. Sulaukė iš darbo grįžtančio brolio ir apie 21 val. nuvažiavo pas L. B.. Pamačiusi baisų, kraupų vaizdą, t. y. namuose lovoje gulintį baisiai sumuštą nukentėjusįjį, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kuri tėtį išvežė į ligoninę. Nuvažiavo į Vilnių, kur pasakė, kad žandikauliai, šonkauliai lūžę. Tėtis gijo labai ilgai, kokius du mėnesius. Ilgiausiai gijo šonkauliai, žandikauliai. Įvykio dieną ir telefonu, ir kai nuvažiavo pas tėtį, jis pasakė, kad sumušė S., kad buvo A. Ž. su S. kartu atvažiavęs, bet nežino, ar jis mušė, kad buvo V. G., bet ji išėjo, kai atvažiavo S., todėl nežino, ar ji viską matė. Kai kaltinamasis būna išgėręs, nesivaldo, būna labai agresyvus, o blaivus visai kitoks. Anksčiau yra buvę konfliktų, ir anksčiau S. buvo sumušęs B., bet ne taip smarkiai, tai buvo smulkmenos, o dėl smulkmenų niekas niekur nesikreipdavo. Po įvykio S. K. jiems grasino, kitiems asmenims sakydamas, kad jiems bus „šakės“.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį pas senelį J. Ž. kartu su juo ir S., su kuriuo po pietų ėjo į parduotuvę pirkti daugiau degtinės, nors buvo jau daug išgėrę, gal butelį ar du butelius degtinės. Kadangi buvo neblaivus, neatsimena tiksliai aplinkybių, bet atsimena, kad S. sutiko B. ir nusivijo jį link R., o jis laukė S. prie parduotuvės, prie kurios ir išsiskyrė su S.. Kadangi ėjo nusipirkti alkoholio, tai suprato, kad reikia palaukti. S. užtruko apie 10 min. Daugiau jokių asmenų nematė, nežino, kas dar buvo R. name. Kai atsibodo laukti, ėjo S. ieškoti ir pamatė, kaip S. atidaro duris, išeina iš R. namų ir eina link gatvės, t. y. link jo, su juo susitiko ant kelio ir išėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio (pinigų turėjo S., o ne jis) ir nuėjo pas J. Ž.. Nežino, kiek laiko dar buvo su S. tą dieną, bet po kurio laiko nuėjo miegoti. Kitą dieną sužinojo, kad S. išvežė pareigūnai. Nežino, kaip bendravo S. susitikęs B., iš pradžių nesuprato, dėl ko S. nusivijo B.. B. kelyje pamatė, netoli buvo iki R., S. nubėgo paskui B., o B. gal jau buvo pas R., bet pats nematė, kaip B. ėjo pas R.. Susitikęs B. nebuvo, nebuvo B. prie jo šalia priėjęs, tik iš toliau matė tuos įvykius. S. nubėgdamas pasakė, kad B. pas R. nuėjo. Kai S. nubėgo tolyn, nieko nesakė. Matė, kaip S. įsuko į R. kiemą. Ties parduotuve nuo kelio truputį matosi R. kiemas. B. tą dieną daugiau nematė, tik matė kaip S. jį nusivijo. S. po to, kai jį paleido pareigūnai, pasakojo, kad muštynės buvo. Sakė, kad jis pats sumušė L. B., daugiau nieko neminėjo. M. buvo sutikęs ryte, tik pasisveikino ir daugiau nematė jos.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, kartu su juo buvo B., G., neatsimena, kas dar buvo, bet visi vartojo alkoholį, po to jis girtas miegojo, o atsibudo dėl muštinių triukšmo, kuris buvo tame pačiame kambaryje, kuriame ir miegojo, t. y. viskas vyko priekiniame kambaryje. Ką asmenys kalbėjo, nežino, nes sumaištis, triukšmas buvo. Girdėjo vyrų ir moterų balsus. Iš balso atpažino tik nukentėjusįjį. Nematė, kaip mušė B., ir nepažįsta tų, kurie mušė jį, pažįsta tik nukentėjusįjį. Nežino, nuo ko viskas prasidėjo, t. y. nežino, kaip prasidėjo muštynės. Kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, bet tą dieną jo nematė pas save, o S. K. pavardė jam nežinoma. Atbudo tada, kai visi pradėjo skirstytis, pamatė viduje sumuštą B., kai jis jau buvo ištinęs ir kruvinas, taip pat matė išeinančius kitus 2 asmenis, kurių prieš tai nebuvo, kai vartojo alkoholį. Buvo 2 asmenys, o kiek asmenų mušė, nežino, nes tuo metu miegojo girtas. Kada jie atėjo, nematė ir negirdėjo. Tuos 2 asmenis matė išeinant pro duris ir kieme jie dar su kažkuo šnekėjo. Kai visi skirstėsi, asmenys buvo išėję į kiemą, bet nematė, kas buvo kieme, nes tuo momentu nebuvo išėjęs, tik vėliau išėjo į kiemą. Kai tie asmenys išėjo, B. taip pat buvo išėjęs, bet vėliau (gal po valandos) grižo, nes buvo telefoną palikęs, kurį G. jam atidavė. Niekas konkrečiai jam nieko nepasakojo, sakė, kad susipykę buvo, bet nežino, dėl ko. Jam nesakė vardų ir pavardžių tų, kas smurtavo, o gal ir pasakojo, kas mušėsi, bet neatsimena, nes buvo girtas. Nelabai atsimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja G. M. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo pas A.. Ji, A. ir L. B. išgėrinėjo. Vėliau atėjo V., kuri atnešė arbatos, ji alkoholio nevartojo. B. sėdėjo ant sofos, R. sėdėjo šalia B., o jos su V. sėdėjo ant fotelių. Staiga pamatė pro duris įeinantį S. K.. S. buvo vienas, jį pažino, nes buvo mačiusi, bet mažai su juo bendraudavo, nesuprato, ar S. buvo išgėręs. S. nieko nesakė, net nepasisveikino ir puolė mušti B., kuris negalėjo gintis. S. B. mušė kambaryje, lauke ji nieko nematė. Kas tarp jų buvo anksčiau, jie nežino, nesuprato, dėl ko viskas, bet nesikišo. Matė, kad buvo smūgiai iš kojų ir iš rankų, bet nežino, kiek smūgių buvo suduota, nes išsigando, tačiau daugiau nei vienas. Po to S. išėjo, o kruviną B., kuris atrodė labai baisiai, paliko sėdintį. L. buvo visas mėlynas, staigiai ištino, nieko nebematė. Į lauką išėjo tuo metu, kai muštynės jau buvo pasibaigusios ir S. jau nebebuvo, o B. dar buvo. Kartu su ja išėjo ir V. G.. Po to, kai grįžo iš lauko į vidų, B. išėjo namo ir ji jo daugiau nebematė. Išvalė sukrešėjusį kraują. Nežino, ar jis po to dar buvo susitikęs su S.. Daugiau jokių asmenų nematė. Nematė jokio automobilio, gal jis ir buvo ant kelio, bet per mažus namo langus nieko nesimato.

Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jai paskambino G. ir paprašė arbatos, kurios ji ir nunešė. A. ir G. „baliavojo“. Besėdint pas juos (ji sėdėjo ant fotelio ir buvo blaivi, A. gulėjo tame pačiame kambaryje, o G. sėdėjo, nemiegojo) atvažiavo S. K., įlėkė į vidų, griebė B. ir sudaužė jį. B. tuo metu sėdėjo ant lovos, o kai daužė, buvo nukritęs ant žemės. Nesuprato, dėl ko viskas, bet B. mušė smarkai ir ji išsigandusi pabėgo. Tuo metu, kai ji pabėgo namo, dar buvo smurtaujama (B. ir S. buvo viduje), G. taip pat liko kambaryje. Viskas vyko pas R.. S. atvažiavo su jos sūnumi A. Ž. su mašina. A. Ž. buvo įėjęs į vidų, bet jis nieko nedarė, sūnus jai nieko nepasakojo apie tuos įvykius. Nežino, kiek smūgių sudavė S. B., bet daužė su rankomis ir su kojomis. Tiksliai nežino, į kurias vietas pataikė, bet matė, kad per galvą tai tikrai daužė. Kiti asmenys nieko nedarė. Daugiau S. prieš nieką nesmurtavo. Iki to įvykio B. buvo sveikas. Neatsimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių, kad buvo pas R., bet ji įvykio dieną pas A. R. buvo nuėjusi ir šiandien įvykio aplinkybes papasakojo teisingai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Panevėžio raj., Vadoklių sen., Jotainių k., (duomenys neskelbtini), esantis medinis namas, vieno aukšto. Įėjimas į namą iš pietų pusės. Namo pietinėje pusėje yra įvažiavimas į kiemą. Namo vakarinėje pusėje yra kiemas. Namo durys medinės. Ant durų ties rankena matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 17–21).

2019 m. rugpjūčio 6 d. akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, kad S. K. pas A. R. atvažiavo su A. Ž. ir kad S. K. pradėjo jį mušti kambaryje, suduodamas smūgius į galvos sritį iš rankų ir kojų, o kaltinamasis nurodė, kad atėjo pas R. vienas (A. Ž. nebuvo), ir pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam (1 t., b. l. 46–49).

Tyrėjos 2019 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. R., G. M. ir V. G. neigė matę konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo (1 t., b. l. 55).

2019 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Panevėžio ligoninės gautas pranešimas, jog L. B. nustatytas 2,23 prom. girtumas, kairės pusės 10 šonkaulio lūžimas, daugybiniai veido kaulo lūžimų, nosies lūžimas, gydomas Vilniaus ligoninėje (1 t., b. l. 80–81).

Iš specialisto išvadų Nr. 584/2019 (05) ir Nr. pG 1300/2019 (05) matyti, kad L. B. nustatyti veido ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimai, pasireiškę daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu veide; kraujavimu iš nosies, oro susikaupimu (poodine emfizema) veido minkštuosiuose audiniuose; daugybiniais veido kaulų lūžiais apimančiais-abipus žandinių ančių vidines, priekines užpakalines sieneles, abipus akiduobių vidines sieneles, nosies pertvarą, nosikaulius, abipus pleištakaulių sparnines ataugas viršutinio žandikaulio alveolinę ataugą 16 danties vainiko srityje; X šonkaulio lūžiu krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2019 m. balandžio 13 d. 22.49 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. L. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tyrimui pateiktuose L. B. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų tiksliau pasisakyti apie žalojusių įrankių individualias savybes, ar tikslų trauminių poveikių kiekį. Neatmetama galimybė, kad tiriamasis krūtinės ląstos kairės pusės X šonkaulio lūžį galėjo pasidaryti pats griūdamas ir krūtinės ląsta atsitrenkdamas į kietą buką daiktą ar paviršių, tačiau vertinant tiriamojo sužalojimus visumoje – jie nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 86–87, 92–93).

Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinika pateikė L. B. medicininius dokumentus (1 t., b. l. 96–107).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją (1 t., b. l. 123–125).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. birželio 10 d.) pareiškė 1876,32 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajam L. B. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina (1 t., b. l. 130–132). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa rašte Nr. 12-3096 nurodė, kad pareikšto civilinio ieškinio dėl L. B. sužalojimo atsisako, kadangi su S. K. sudaryta sutartis dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis (1 t., b. l. 144–145).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 23.10 val. į laikino sulaikymo patalpas buvo pristatytas S. K., kaip įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu. Asmeniui alkotesteriu (Drager Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0201, patikros Nr. 0852628), 23.14 val. buvo nustatytas 1,48 promilės girtumas (1 t., b. l. 199).

Nukentėjusysis L. B. teisme pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (2 t., b. l. 76–77).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis S. K. šioje byloje prisipažįsta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), Jotainių kaime, Panevėžio rajone, kur gyvena liudytojas A. R., smurtavo prieš nukentėjusįjį L. B. (ikiteisminio tyrimo metu pripažino namo viduje kumščiais į įvairias kūno vietas sudavęs maždaug 6 smūgius, o teisme pripažino namo viduje sudavęs 3 stiprius smūgius iš kumščio), tačiau neigia L. B. sudavęs smūgius kojomis, taip pat neigia tempęs nukentėjusįjį į kiemą ir ten prieš jį smurtavęs, nors būtent tokias įvykio aplinkybes nurodo nukentėjusysis.

Nukentėjusiojo dukra liudytoja E. B., apklausta tą patį vakarą po įvykio (po 23 val.) ir teisme, nuosekliai nurodė, kad jos mama jai girdint apie 19 val. paskambino L. B., kuris pasakė, kad jį S. K. sumušė pas draugą, pravarde „B.“, dėl to ji apie 21 val. nuvažiavo pas nukentėjusįjį, kurį rado sumuštą, ir iškvietė jam pagalbą. Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusysis į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos, jo ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė pradėta pildyti 22.49 val., ligoninėje, t. y. jau praėjus kelioms valandoms po įvykio, nukentėjusiajam buvo nustatytas 2,23 prom. girtumas. Iš vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad su L. B. buvo bendrauta ligoninės Priėmimo skyriuje, tačiau galimybės jį apklausti nebuvo, nes jis buvo sunkios būklės, negalėjo daug kalbėti, rašyti (1 t., b. l. 24). Pirmą kartą nukentėjusysis apklaustas 2019 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus beveik 2 savaitėms nuo įvykio. Tos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jam sudavė kelis smūgius į galvos sritį ir į kairės pusės šonkaulius, tačiau kiek ir kuo jis sudavė smūgius, negali pasakyti, nes buvo „stipriai pavartojęs alkoholio“, be to, momentais nuo suduotų smūgių prarasdavo sąmonę, pamena, kad buvo nukritęs ant grindų, taip pat kaltinamasis kažkuriuo momentu kažkokiu būdu jį ištempė iš A. R. namų į kiemą, kur jis vėl buvo mušamas, kas vyko kieme, negali pasakyti, bet žino, kad jam dar buvo smūgiuojama, iš A. R. kiemo šiaip ne taip pasiekė namus (1 t., b. l. 28–31). 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusios akistatos metu nukentėjusysis paaiškino, kad S. K. pradėjo jį mušti kambaryje, kad kartais prarasdavo sąmonę, kad neskaičiavo, kiek jam sudavė smūgių, kad smūgiavo į galvos sritį, kad smūgiai buvo iš rankų ir kojų (1 t., b. l. 46–49). 2019 m. spalio 28 d. apklausoje, t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo įvykio, nukentėjusysis paaiškino, kad kambaryje jam sėdint ant sofos buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai rankos kumščiu į veido sritį, o kai jis kėlėsi nuo jos, kaltinamasis suėmęs jį už rūbų atlapų ištempė koridoriumi į namo kiemą ir prie pat įėjimo durų mušė, t. y. sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, nuo kurio jis parkrito ant žemės, o jam parkritus pradėjo spardyti kojomis, gerai pamena, kad gulinčiam tikrai kojomis spyrė į kairės pusės šoną, spyrė tikrai ne mažiau kaip 2 kartus, į kitas kūno vietas nespardė, tik spyrė į kairį šoną, nors galėjo S. K. suduoti smūgius ir į veidą, bet to tikrai negali pasakyti, nes momentais prarasdavo sąmonę (1 t., b. l. 32–35). Nukentėjusysis L. B. teismo posėdyje parodė, kad S. K., įėjęs į kambarį, sudavė jam kelis smūgius (2–3 smūgiai buvo į veido kairę pusę), po to tempėsi į lauką per koridorių (tempiant nemušė), o ištempus į kiemą jam buvo suduoti keli smūgiai rankomis ir kojomis į šonus (nepamena, kiek jų buvo), tarpais buvo praradęs sąmonę (2 t., b. l. 83–86).

Nors V. G. ikiteisminio tyrimo metu neigė L. B. sužalojimo metu buvusi pas A. R. namuose ir mačiusi įvykį, teisme ji prisipažino ten buvusi tuo metu, kai S. K. atėjo ir pradėjo smurtauti prieš L. B.. Kadangi kitų asmenų, išskyrus nukentėjusįjį, kuris teigia V. G. nematęs, parodymai dėl V. G. buvimo yra nuoseklūs, teismas vadovaujasi jos teisme duotais parodymais apie įvykio aplinkybes, kurie dėl daugelio aplinkybių sutampa su liudytojos G. M. (ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino mačiusi smurtą prieš nukentėjusįjį) parodymais. Abi šios liudytojos patvirtino mačiusios kaip į A. R. namus įėjęs S. K. pradėjo mušti B., jos nurodė, kad buvo suduoti smūgiai tiek iš kojų, tiek ir iš rankų. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo mušamas ne tik rankomis, bet buvo spardomas ir kojomis, nors tai kaltinamasis nuosekliai neigia. Sutampa liudytojos V. G. teisme duoti parodymai su kaltinamojo ir nukentėjusiojo pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo suduotų smūgių L. B. buvo parkritęs ant žemės. Nors G. M. ikiteisminio tyrimo metu, o V. G. teisme nurodė, kad pabėgo iš A. R. namų dar S. K. smurtaujant prieš L. B., G. M. teisme paaiškino, kad ji su V. G. į lauką išėjo tuo metu, kai muštynės jau buvo pasibaigusios ir S. jau nebebuvo, o po to iš A. R. namų išėjo ir L. B.. Nors nukentėjusiojo parodymai, kad jį kaltinamasis ištempė į kiemą ir dar ten mušė, yra nuoseklūs (jis tai tvirtina nuo pirmosios apklausos), tačiau jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kaltinamasis tai nuosekliai neigia, o jokie liudytojai nukentėjusiojo tempimo į kiemą ir smurto prieš jį ten nematė. Tai, kad sumuštas nukentėjusysis pats išėjo iš A. R. namų, o ne buvo iš jų ištemptas kaltinamojo ir dar mušamas kieme, netiesiogiai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog ant durų ties rankena matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (jos galėjo atsirasti kruvinam nukentėjusiajam darant duris), tačiau kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta, nors buvo apžiūrėtas kiemas, ir vieta prie įėjimo durų, kur, anot nukentėjusiojo, jis buvo mušamas kieme. Teismo vertinimu, nukentėjusysis dėl smurto prieš jį metu buvusios savo būsenos (girtumo ir sąmonės praradinėjimo), nurodydamas vietas, kur prieš jį smurtavo kaltinamasis, sąžiningai klysta.