- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1947-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „PVCH“
- Atsakovas
- UAB „Sadvita“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1947-115/2011
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorijos:
2011 m. gruodžio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) UAB „Sadvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą civilinėje byloje Nr. 2-92-723/2011 pagal ieškovo UAB „PVCH“ ieškinį atsakovui UAB „Sadvita“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovas UAB „Sadvita“ kreipėsi su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-09 sprendimo, kuriuo buvo iš patenkintas ieškovo UAB „PVCH“ ieškinys, taip pat pateikė prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad per klaidą apeliacinis skundas buvo paduotas tiesiai į Vilniaus apygardos teismą. Apeliacinis skundas buvo išsiųstas į apygardos teismą nepažeidus terminų paduoti šiam skundui (LR CPK 307 str. ).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo UAB „Sadvita“ prašymą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą netenkintas (b.l.62).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta 2011-04-26. Sprendimas paskelbtas 2011-05-09. 2011-05-10 teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas. Sprendime buvo išaiškinta apskundimo tvarka aiškiai ir suprantamai. Apeliacinio skundo padavimo paskutinė diena 2011-06-09. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą tiesiai į apygardos teismą 2011-06-13. Teismas gražino apeliacinį skundą atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė pažymėjo, jog atsakovas nepateikė teismui jokių svarbių priežasčių dėl kurių praleistas terminas paduoti apeliacinį skundą (CPK 307 str.). Teismas iš atsakovo veiksmų sprendė, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir yra nesąžiningas, kas neatitinka CPK 7 str. 2 d. nuostatų ir sąžiningumo principo (CK 1.5str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sadvita“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.65-66), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutartį, priimtą ir atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą. Nurodo, jog teismas apsiribojo tik formaliu procesinio termino, kuris nėra naikinamasis, praleidimo priežasčių vertinimu. Teismas nagrinėjo bylą atsakovui prašant bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta 2011-04-26, o sprendimas paskelbtas 2011-05-09. 2011-05-10 teismo sprendimas buvo išsiųstas atsakovui. Teismo nutartį atsakovas gavo tik 2011-05-14. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, bei į tai, kad atsakovas apsiriko dėl apskundimo termino skaičiavimo pradžios, teismo sprendimas yra klaidinantis. Atsakovas buvo įsitikinęs, jog apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos. Visa tai patvirtina aplinkybė, jog atsakovas apeliacinį skundą išsiuntė per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos ir faktiškai praleido tik keletą dienų. Teismas priimdamas nutartį, nustatė, kad atsakovas apsirikdamas išsiuntė apeliacinį skundą tiesiai į apygardos teismą 2011-06-13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą. Formalus, tinkamai neapsvarstytas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimas vertintinas kaip vengimas ginti pažeistą teisę ir visiškai nesiderina su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, užtikrinimo. Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 str. kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra suformuluota procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į apeliaciją įgyvendinimą, aiškinimo taisyklė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka - neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LAT 2007 m. vasario 9 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-40/2007).
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo UAB „Sadvita“ prašymo atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą netenkino (b.l.62).
Apeliantas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tais motyvais, kad sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, be to atsakovas apsiriko dėl apskundimo termino skaičiavimo pradžios, nes buvo įsitikinęs, jog apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos. Atsakovas per klaidą apeliacinį skundą tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui išsiuntė per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos ir faktiškai praleido tik keletą dienų. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui prašant nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta 2011-04-26. Sprendimas paskelbtas 2011-05-09 ir sekančią dieną, t.y. 2011-05-10 teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas. Sprendime buvo išaiškinta apskundimo tvarka. Apeliacinio skundo padavimo paskutinė diena buvo 2011-06-09. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą tiesiai į apygardos teismą 2011-06-13, t.y. keturiomis dienomis praleidęs apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismas gražino apeliacinį skundą atsakovui.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (LAT 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007 UAB „Kelmeda“ v. N. M.; LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009 R. Š. v. V. Š. ).
Šiuo atveju atsakovas, prašydamas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l.48), turėjo pasirūpinti, kad tuo atveju, jei priimtas teismo sprendimas jo netenkins, apeliacinis skundas būtų paduotas per CPK nustatytą terminą, nevilkinat teismo proceso. CPK 7 str. 2 d. nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Pažymėtina ir tai, jog apeliantas (atsakovas) yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei fiziniam asmeniui, todėl sužinojęs apie civilinės bylos jam iškėlimą, ir manydamas, kad jo valdymo organai stokoja teisinių žinių, galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, bet to nepadarė. Pasikliaudamas savo teisinėmis žiniomis, apeliantas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą ir jį praleido, be to pateikė apeliacinį skundą ne pirmosios instancijos teismui, kaip numatyta CPK 310 str. Darytina išvada, jog apeliantas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, jo suklydimą lėmė subjektyvūs paties apelianto valdymo organų sprendimai.
Pažymėtina, jog apeliantas be nuodytų atskirajame skunde, nenurodė kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 22-92-723/2011 palikti nepakeistą.