Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1947-115/2011

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorijos:

2011 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) UAB „Sadvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą civilinėje byloje Nr. 2-92-723/2011 pagal ieškovo UAB „PVCH“ ieškinį atsakovui UAB „Sadvita“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo UAB „Sadvita“ prašymo atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą netenkino (b.l.62).

Apeliantas atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tais motyvais, kad sprendimas buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, be to atsakovas apsiriko dėl apskundimo termino skaičiavimo pradžios, nes buvo įsitikinęs, jog apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos. Atsakovas per klaidą apeliacinį skundą tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui išsiuntė per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos ir faktiškai praleido tik keletą dienų. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui prašant nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta 2011-04-26. Sprendimas paskelbtas 2011-05-09 ir sekančią dieną, t.y. 2011-05-10 teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas. Sprendime buvo išaiškinta apskundimo tvarka. Apeliacinio skundo padavimo paskutinė diena buvo 2011-06-09. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas išsiuntė apeliacinį skundą tiesiai į apygardos teismą 2011-06-13, t.y. keturiomis dienomis praleidęs apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismas gražino apeliacinį skundą atsakovui.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (LAT 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007 UAB „Kelmeda“ v. N. M.; LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009 R. Š. v. V. Š. ).

Šiuo atveju atsakovas, prašydamas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l.48), turėjo pasirūpinti, kad tuo atveju, jei priimtas teismo sprendimas jo netenkins, apeliacinis skundas būtų paduotas per CPK nustatytą terminą, nevilkinat teismo proceso. CPK 7 str. 2 d. nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Pažymėtina ir tai, jog apeliantas (atsakovas) yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei fiziniam asmeniui, todėl sužinojęs apie civilinės bylos jam iškėlimą, ir manydamas, kad jo valdymo organai stokoja teisinių žinių, galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, bet to nepadarė. Pasikliaudamas savo teisinėmis žiniomis, apeliantas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą ir jį praleido, be to pateikė apeliacinį skundą ne pirmosios instancijos teismui, kaip numatyta CPK 310 str. Darytina išvada, jog apeliantas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, jo suklydimą lėmė subjektyvūs paties apelianto valdymo organų sprendimai.

Pažymėtina, jog apeliantas be nuodytų atskirajame skunde, nenurodė kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 22-92-723/2011 palikti nepakeistą.