- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- eA-2010-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04698-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 23S33736 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. sausio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovas Prašymo nenagrinėjo, o priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėją perduoti Čekijos Respublikai. Paaiškino, kad 2023 m. sausio 19 d. ji kartu su broliu V. A. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvoje pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prašydami juos nagrinėti kartu, t. y. kaip šeimos narių, tačiau šio skundo padavimo teismui metu Migracijos departamentas pareiškėjos brolio atžvilgiu jokio sprendimo dar nebuvo priėmęs. Nurodė, kad po prezidento rinkimų, vykusių 2020 m., pareiškėjos brolis buvo sulaikytas, jam paskirta 2,5 metų bausmė kolonijoje. Brolis pripažintas politiniu kaliniu. Politinių kalinių artimieji subūrė savo bendruomenę (grupę) socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) kanale, kurioje buvo aptarinėjami kasdieniai klausimai, siūlomi problemų sprendimo būdai ir atitinkama pagalba. Pareiškėjos žiniomis, nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) nuolat daromas spaudimas politinių kalinių artimiesiems, kai kurie artimieji buvo sulaikyti ir teisiami. (duomenys neskelbtini) grupėje (kanale) buvo pasiūlyta pasidaryti vizą, jeigu skubiu atveju reikėtų išvykti iš šalies. Siekdama apsaugoti save, pareiškėja pasinaudojo nurodytu pasiūlymu ir kreipėsi dėl vizos. Galimybės rinktis, kokios šalies vizą jai pasidaryti, neturėjo, sužinojo, jog turi pateikti vizos gavimui dokumentus į Čekijos ambasadą. Tuo metu pareiškėjai labiausiai rūpėjo jos saugumas, o ne aplinkybė, kokios šalies vizą gaus. Pareiškėja gavo Čekijos vizą laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d.
3. Pareiškėja nurodė, kad apytiksliai laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. liepos 18 d. su pareiškėja susisiekė moteris, kuri lankėsi (duomenys neskelbtini) mieste esančioje kolonijoje Nr. 15 ir jos brolio paprašyta perspėjo pareiškėją, jog ji turi išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Iš pradžių pareiškėja tokios žinios nepriėmė rimtai, tačiau 2022 m. liepos 25 d. su pareiškėja susisiekė tyrimų komiteto pareigūnas (duomenys neskelbtini) ir informavo, jog jos brolio baudžiamojoje byloje atėjo paklausimas, reikia patikrinti kažkokią informaciją ir pareiškėja turi atvykti į tyrimų komitetą kaip liudytoja. Pareiškėjai toks skambutis pasirodė keistas, kadangi jos brolio baudžiamoji byla jau buvo baigta, jis jau atlieka bausmę, o jeigu ir būtų kilę kokie klausimai, juos pareiškėjai būtų uždavę tyrimo metu, t. y. 2020 m. Pareiškėja taip pat buvo susisiekusi su brolio advokatu, kuris nurodė, jog jokia nauja byla brolio atžvilgiu nėra užvesta, o pareiškėjos atžvilgiu galėjo kilti klausimai dėl tos priežasties, jog galimai jos brolis kažkur yra ją paminėjęs. Pareiškėja 2020 m. dalyvavo akcijose prieš smurtą, maršuose dėl neteisėtų rinkimų, kiemo iniciatyvose (duomenys neskelbtini) rajone. Pasak pareiškėjos, į vėlesnius pareigūno skambučius ji neatsakinėjo. Kitą dieną po pareigūno skambučių kažkas iš tyrimų komiteto paskambino pareiškėjos broliui ir teiravosi, kur ji yra bei dėl ko neprisistato pareigūnams, taip pat įspėjo, kad jai nepasirodžius, klausimą spręs kitokiu būdu. Prisiminusi patirtį tų žmonių, kurie būdavo „liudytojais“ ir daugiau negrįždavo, pareiškėja nusprendė išvykti iš savo kilmės šalies.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. liepos mėn. jau buvo Lietuvoje, atvyko autobusu su Čekijos viza. Paaiškino, kad į Čekiją nevyko, kadangi su Čekija jos niekas nesieja, ji ten neturi pažįstamų ar draugų. Savo geros pažįstamos pagalba pareiškėja atsidūrė viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“ globoje. Nusprendė palaukti brolio Lietuvoje. Jis į Lietuvą atvyko 2023 m. sausio 16 d. (Lietuvos vizą jam padėjo gauti organizacija „(duomenys neskelbtini“). Pareiškėja Lietuvoje pateikė prašymą D tipo vizos išdavimui, kad galėtų susirasti darbą. Būdama Lietuvoje dalyvavo akcijose, palaikančiose represuotus (duomenys neskelbtini), taip pat akcijose, palaikančiose (duomenys neskelbtini) (žinomos akcijos, kuriose dalyvavo pareiškėja: 2022 m. rugpjūčio 9 d. – diena, kurią (duomenys neskelbtini) buvo suklastoti rinkimai, o po to žiauriai susidorota su protestuotojais; 2023 m. vasario 24 d. – metai nuo karo pradžios (duomenys neskelbtini)).
5. Pareiškėjos nuomone, aplinkybės, jog jos su Čekija nesieja jokie santykiai (nei šeiminiai, nei kultūriniai, nei ekonominiai), taip pat, kad kartu su broliu yra pateikę prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, dalyvauja Lietuvos socialiniame gyvenime, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, nes su Lietuvos Respublika ją sieja šeiminiai bei socialiniai (visuomeniniai) ryšiai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad vienas iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – ir Dublino reglamentas), principų yra tas, kad už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta Europos Sąjungos valstybė narė, kurios vaidmuo prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją ir joje apsigyvenant buvo didžiausias. Dublino reglamentas buvo priimtas siekiant išvengti atvejų, kai tas pats prieglobsčio prašymas pateikiamas keliose valstybėse narėse, o 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieglobsčio prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas, bendradarbiaudamas su Europos Sąjungos valstybėmis, vadovaudamasis Dublino reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 74 straipsnyje įtvirtinta, kad gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko turėdama Čekijos Respublikos C tipo vizą CZE (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d., o prieglobsčio pasiprašė 2023 m. sausio 20 d. Pažymėjo, kad Dublino reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jei prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė. Kadangi pareiškėjai 1 metus galiojančią vizą išdavė Čekija, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į Čekiją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu ir sprendė, jog šiuo atveju atsakinga už pareiškėją valstybė yra Čekija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš esmės neginčijo, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė – Čekijos Respublika, tačiau jos atžvilgiu prašė taikyti Dublino reglamente numatytą diskrecinę išlygą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime įvertino pareiškėjos situaciją ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę išlygą jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė tam pagrindų. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai (dėl socialinės ir visuomeninės veiklos, brolio) Migracijos departamento išvadų nepaneigė. Akcentavo, kad asmens noras, jog jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau šios nuostatos yra neprivalomos, nes Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Citavo su tuo susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Atsakovo teigimu, nebuvo nustatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Atkreipė dėmesį, kad Čekija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl nebuvo pagrindo daryti prielaidą, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjos prašymą ir priims sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes manė, kad neturint jokio pagrindo abejoti Čekijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Čekijai, kaip valstybei, atsakingai už pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo Nr. 2301-AS-0041, kuriame nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini); turi (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 10 d. išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2025 m. sausio 9 d.), netekėjusi, gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), rusų; paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje adresas – (duomenys neskelbtini); yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą – komercinių produktų dizaineris (216302); partijai nepriklauso. Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko 2022 m. liepos 27 d. Pasak pareiškėjos, iš pradžių viskas vyko dėl 2020 m. rinkimų, kadangi pareiškėja buvo aktyvi protestų dalyvė. Jos brolis dėl protestų ir aktyvaus dalyvavimo juose atsidūrė kolonijoje, ten būdamas perdavė pareiškėjai žinią, kad jai reikia išvykti iš šalies. Pareiškėjos teigimu, neilgai trukus ji sulaukė skambučio iš pareigūnų, buvo kviečiama liudyti savo brolio byloje, kas pareiškėjai pasirodė keista, nes brolis jau buvo nuteistas ir sėdėjo kalėjime. Tapo aišku, jog pareiškėjai reikia išvykti, todėl ji 2022 m. liepos 27 d. autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilnių. Jos brolis kolonijoje praleido 2 metus ir 3 mėnesius. Pareiškėja kitose valstybėse dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė. Pareiškėjai yra išduota Čekijos Respublikos viza, galiojanti nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. Atsakydama į klausimą – šeimos nario giminystės ryšys – pirmosios eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis (pvz., tėvai, seneliai ir t. t.), kuris išlaikomas ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama, nurodė: V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje turi pažįstamų – N. K., N. R.. Į klausimą, ar turi (turėjo) ryšių su kilmės valstybės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvą) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, atsakė neigiamai. Prašyme taip pat papildomai pažymėta, jog pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė kartu su broliu V. A..
11.2. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 6 d. kreipėsi į Čekijos Respubliką su prašymu dėl pareiškėjos perdavimo Čekijos Respublikai. Paaiškino, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje 2023 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nurodė, kad remiantis VIS paieškos rezultatais buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduota Čekijos nacionalinė viza (CZE (duomenys neskelbtini)), galiojanti nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog tuo metu, kai pareiškėja kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos Lietuvoje, ji turėjo galiojančią Čekijos Respublikos vizą, todėl darė išvadą, jog Čekijos Respublika yra atsakinga už pareiškėjos tarptautinės apsaugos prašymą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 12 straipsnio 2 punkto pagrindu.
11.3. Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2023 m. kovo 13 d. raštu informavo atsakovą, kad Migracijos departamento 2022 m. kovo 6 d. prašymas perimti (duomenys neskelbtini) pilietę N. S., gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 12 straipsnio 2 punktu, buvo priimtas ir kad Čekijos Respublika perims atsakomybę dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo.
11.4. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 23S33736, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 74–75 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 65.1 papunkčiu, 67, 68 ir 75 punktais, Dublino reglamento 12.2 straipsniu, nusprendė: perduoti pareiškėją Čekijos Respublikai: perdavimo tikslais pareiškėjai išduoti kelionės dokumentą laissez-passer; perdavimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo, Tvarkos aprašo ir Dublino reglamento nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos per pirminę apklausą pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą bei kitą turimą informaciją, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja turi galiojančią Čekijos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) išduotą Čekijos Respublikos C tipo vizą CZE (duomenys neskelbtini) (galioja nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d.), nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jos prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Migracijos departamentas gavo Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 13 d. atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Čekijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė perduoti pareiškėją Čekijos Respublikai. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo argumentų buvo matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė – Čekijos Respublika, tačiau jos atžvilgiu prašė taikyti Dublino reglamente nustatytą diskrecinę išlygą.
13. Teismas pažymėjo, jog Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti, tačiau remiantis Dublino reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Dublino reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Teismas atkreipė dėmesį, jog analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Dublino reglamentą, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 straipsnio, II priedas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3277-822/2019; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4362-261/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4030-442/2020; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).
14. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikoje aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nustatytos Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 ,,Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas). Teismo vertinimu, pareiškėja poreikį taikyti jos atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad su Čekijos Respublika jos nesieja jokie ryšiai (nei šeiminiai, nei kultūriniai, nei ekonominiai), pareiškėja kartu su savo broliu yra pateikusi prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, pareiškėja dalyvauja Lietuvos socialiniame gyvenime ir šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, sudaro pagrindą išvadai, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui.
15. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, jog ją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai bei socialiniai (visuomeniniai) ryšiai. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjos šeimos nariai Lietuvos Respublikoje negyvena, o jos socialiniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui. Nors pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė kartu su broliu, teismas pažymėjo, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu sprendimas dėl pareiškėjos brolio pateikto prašymo dar nebuvo priimtas. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 25 d. informavo teismą, kad sprendimas dėl pareiškėjos brolio prašymo vis dar nėra priimtas, taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėja kartu su broliu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pati savaime taip pat niekaip nepagrindė, jog yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs turimą informaciją Migracijos departamentas kitų, individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjos perdavimas Čekijos Respublikai sukeltų jai pernelyg didelę ir neproporcingą žalą, nenustatė.
16. Teismas atkreipė dėmesį, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Pažymėjo ir tai, kad Čekijos Respublika, kuri pagal Dublino reglamento nuostatas yra atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Čekijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Čekijos Respublikai.
17. Teismas apibendrindamas darė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas. Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo.
III.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti.
20. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
20.1. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjos prieglobsčio prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi priežastis kodėl Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjos prieglobsčio prašymui nagrinėti. Pareiškėjos vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos su Čekija nesieja jokie santykiai (nei šeiminiai, nei kultūriniai, nei ekonominiai), pareiškėja kartu su savo broliu yra pateikusi prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, pareiškėja dalyvauja Lietuvos socialiniame gyvenime (dalyvavo akcijose, palaikančiose represuotus (duomenys neskelbtini), taip pat akcijose, palaikančiose (duomenys neskelbtini)), sudaro pagrindą išvadai, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, kadangi su Lietuvos Respublika pareiškėją sieja šeiminiai bei socialiniai / visuomeniniai ryšiai.
20.2. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, jog Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos šeimos nariai, o jos socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti, tačiau tokia Migracijos departamento išvada nebuvo niekaip motyvuota, nenurodyta, kokie pareiškėjos socialiniai ryšiai įvertinti, o taip pat nėra įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjos brolis kartu su pareiškėja pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei kokią įtaką ši aplinkybė turi sprendžiant valstybės, atsakingos už pareiškėjos prieglobsčio prašymą, nustatymą. Pirmosios instancijos teismas į šiuos pareiškėjos argumentus, nurodytus skunde, neatsižvelgė.
20.3. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, naudodamasis Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecine išlyga, vadovaudamasis Įsakymu, gavęs pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nesilaikė Įsakyme suformuluotų taisyklių, nepakankamai įvertino pareiškėjos situaciją, nenustatė ir neįvertino pareiškėjos turimų socialinių ryšių Lietuvoje, aplinkybės, jog pareiškėjos brolis taip pat yra pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl netinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų argumentų taip pat nevertino. Taigi pripažintina, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pakankamai motyvuotas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:
22.1. Čekija pareiškėjai išdavė 1 metus galiojančią vizą, todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į Čekiją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu ir sprendė, jog šiuo atveju atsakinga už pareiškėją valstybė yra Čekija. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą.
22.2. Nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos Europos Sąjungos valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau šios nuostatos yra neprivalomos. Jei valstybės narės kiekvieną kartą turėtų motyvuoti diskrecinės išlygos netaikymą, tai reikštų, kad valstybėms narėms faktiškai būtų suteikiama ne diskrecija, o nustatyta pareiga, kas paneigtų pačios diskrecijos esmę. Nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą.
22.3. Nėra pagrindo daryti prielaidą, kad Čekija netinkamai įvertins pareiškėjos prašymą ir priims sprendimą neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Čekijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Čekijai, kaip atsakingai už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
22.4. Dėl pareiškėjos brolio teisinės padėties, atsakovas pažymi, kad tiek teismo sprendimo, tiek ir Sprendimo priėmimo metu pareiškėjos brolio prieglobsčio prašymas nebuvo išnagrinėtas, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, pagal tuo metu žinomas aplinkybes, vien aplinkybė, kad pareiškėja kartu su broliu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pati savaime taip pat niekaip nepagrindžia, jog yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2023 m. birželio 27 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašo prijungti Migracijos departamento 2023 m. birželio 14 d. sprendimą pareiškėjos brolio atžvilgiu, kuriuo pareiškėjos broliui buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje bei išduotas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėja teigia, kad nurodyto Migracijos departamento sprendimo negalėjo pateikti anksčiau, kadangi Migracijos departamento sprendimas pareiškėjos broliui buvo įteiktas tik 2023 m. birželio 23 d. Teisėjo rezoliucija papildomi įrodymai prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 23S33736, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Čekijos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai netaikė diskrecinės išlygos. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino pareiškėjos socialinius ryšius Lietuvoje, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikė jos brolis V. A. ir šis jo prašymas yra patenkintas.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, nuostatos.
29. Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas, vadovaudamasis Dublino III reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 str. 1 d.). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 str.). Procedūra, kurios metu priimamas sprendimas, nustatytas Įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje, detalizuota Aprašo V skyriuje „ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai ES valstybei narei“, kurio atitinkamai 64 punkte reglamentuojama prieglobsčio prašytojo apklausos, kurios tikslas surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, rengimo procedūra ir 73 punkte nustatyta, kad, net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Dublino III reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo Dublino III reglamento 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Dublino III reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.
30. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus.
31. Reglamento 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal Reglamente įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė 2023 m. sausio 20 d., todėl už šio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė nustatoma atsižvelgiant į padėtį būtent 2023 m. sausio 20 dienai.
32. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Be to, Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.
33. Šios bylos kontekste svarbus ir Reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punktas, kuris nustato, kad pagal šį Reglamentą atsakinga valstybė narė įpareigojama 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės, kurio prašymas buvo atmestas ir kuris paprašė apsaugos kitoje valstybėje narėje arba kuris be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje.
34. Byloje nustatyta, kad, kaip minėta, pareiškėja 2023 m. sausio 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja turėjo galiojančią nacionalinę Čekijos Respublikos vizą, nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jos prašymo nagrinėjimą iš esmės yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. D023637 gavo Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio ir migracijos politikos departamento atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Čekijos Respublika prisiima atsakomybę už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka perimti pareiškėją. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 23S33736 nusprendė perduoti pareiškėją Čekijos Respublikai. Iš skundo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė Čekijos Respublika, tačiau jos atžvilgiu prašo taikyti Reglamente (ES) Nr. 604/2013 numatytą diskrecinę išlygą.
35. Kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).
36. Pareiškėja poreikį taikyti jos atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jai pažįstami asmenys, taip pat jos brolis, o ji nenori būti išskirta su šiais asmenimis ir būti perduota kitai Europos Sąjungos valstybei nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jos prieglobsčio prašymą. Pareiškėjos argumentai, kad Lietuvoje turi socialinių ir kultūrinių ryšių, taip pat nėra patvirtinti įrodymais. Pagal Reglamento 2 straipsnio g ir h punktus brolis nėra priskiriamas prie šeimos narių ar giminaičių. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad Čekijos Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Čekijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Čekijos Respublikai.
37. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.