- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- eA-4030-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00043-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (15/6-7)20PR-5 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Estijos Respublikai“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti tyrimą, siekiant nustatyti valstybę, atsakingą už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
2. Pareiškėjas cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 64 punkte, kuris įpareigoja atsakovą atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai Europos Sąjungos valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas atsakovui neatlikus numatytos apklausos, jame nėra nurodyta, kad yra nustatytas bent vienas iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, kada tokia apklausa gali būti neatliekama.
3. Pareiškėjas vertino, kad ne tik Aprašo 64 punktas, tačiau ir gero administravimas principas bei teisės būti išklausytam imperatyvas suponuoja atsakovo pareigą suteikti galimybę pareiškėjui išsamiai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje, teigė, kad nagrinėjamu atveju tokia galimybė pareiškėjui nebuvo suteikta.
4. Migracijos departamentas tinkamai neįsigilinęs į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai neatlikęs Aprašo 64 punkte nustatytos apklausos, priėmė skubotą Sprendimą dėl pareiškėjo perdavimo Estijos Respublikai, kuri yra formaliai atsakinga už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėją grąžinus į Estijos Respubliką, jis negalės naudotis tinkama valstybės apsauga, kadangi Estijos Respublika nėra 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso (toliau – Konvencija) dalyvė, priešingai nei Lietuvos Respublika, kuri yra ratifikavusi šią Konvenciją bei yra jos dalyvė. Pažymėjo, kad pareiškėjo perdavimas pagal Estijos Respublikos Dublino padalinio gautą raštą, kuriuo Estijos Respublika sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją, reikštų pareiškėjo perdavimą iš Europos Sąjungos valstybės, kuri įsipareigojo teikti tarptautinę apsaugą asmenims be pilietybės pagal Konvenciją, į kitą Europos sąjungos valstybę, kuri tokių įsipareigojimų nėra prisiėmusi. Nurodė, kad pareiškėjas 18 mėn. buvo sulaikytas sulaikymo centre, tačiau buvo paleistas, kadangi Estijos Respublika neturėjo pagrindo išsiųsti pareiškėjo iš Estijos Respublikos, kaip asmens be pilietybės. Pareiškėjo manymu, būdamas Estijos Respublikoje, neturėdamas paso / asmens tapatybės kortelės, jis neturės galimybės gauti laikino leidimo gyventi Estijos Respublikoje, o taip pat naudotis ir kitomis teisėmis (įskaitant teise į darbą), kurios galėtų būti įgyvendintos pareiškėjui būnant Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas privalėjo tinkamai įvertinti, ar atsižvelgiant į individualias pareiškėjo savybes ir aplinkybes, t. y. kad jis yra asmuo be pilietybės, neturi galiojančio tapatybės dokumento, Estijos Respublika po 18 mėn. sulaikymo jį paleido į laisvę ir negalėjo išsiųsti į (duomenys neskelbtini), nėra išspręstas jo teisinės padėties klausimas ir neužtikrinamas pagrindinių teisių prieinamumas (tame teise į darbą) bei kt.), ar asmeniui Estijos Respublikoje grėstų nežmoniškas ar žeminantis elgesys pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuluotus kriterijus, turėjo atlikti Aprašo 64 punkte nurodytą pareiškėjo apklausą bei surinkti visą reikšmingą informaciją apie sąlygas Estijos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 10 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai dokumentų patikrinimui sulaikė pareiškėją, pėsčiomis einantį iš Lietuvos Respublikos link Lenkijos Respublikos, kuris nurodė, kad dokumentų neturi, yra asmuo be pilietybės. Apžiūros metu pas pareiškėją buvo surasta leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) kopija su asmens nuotrauka. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atvyko iš Estijos Respublikos ir vyksta į Ispaniją. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad Estijoje gyveno užsieniečių registracijos centre ir yra prašęs prieglobsčio Estijos Respublikoje. Pareiškėjas 2019 spalio 10 d. buvo sulaikytas 48 val., būdamas sulaikytas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
8. Nurodė, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs tyrimą ir atsižvelgęs į surinktą informaciją (atlikus patikrinimą EURODAC duomenų bazėje nustatytas pareiškėjo pirštų atspaudų sutapimas su pirštų atspaudais, pateiktais Estijoje), nustatė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-50348 informavo pareiškėją, kad, remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo nustatyta, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, remiantis Reglamento 18 straipsnio nuostatomis, gali būti atsakinga Estijos Respublika. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas kreipėsi į Estijos Respubliką, kuri 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 15.6-7/159-2 sutiko perimti pareiškėją, todėl Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į aukščiau minėto tyrimo rezultatus ir vadovaudamasis Reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktu, 26 straipsniu ir 29 straipsnio I punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 74–75 straipsniais ir Aprašo 10 punktu, 72.1 papunkčiu bei 74,75 ir 82 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją į Estijos Respubliką ir pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo perdavimą į Estijos Respubliką bei išduoti pareiškėjui vykimui į Estijos Respubliką laissez-passer kelionės dokumentus.
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad privalėjo būti atlikta apklausa, kadangi 2019 m. spalio 15 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas pateikė informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti, o Migracijos departamento įgalioto darbuotojo atliktas tyrimas šią informaciją patvirtino, todėl Aprašo 64 punkte nurodyta apklausa neprivalėjo būti atlikta. Nurodė, kad pirminės apklausos metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti visą papildomą informaciją reikalingą norint nustatyti atsakingą valstybę narę, tai patvirtina pirminės apklausos protokolas, bei pareiškėjo raštu pateikti paaiškinimai.
10. Atsakovas vertino, kad nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog jei jo prašymas suteikti prieglobstį bus nagrinėjamas Estijos Respublikoje, jo teisės bei teisėti interesai nebus tinkamai įgyvendinti, kadangi Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 buvo priimtas siekiant išvengti atvejų, kai tas pats prieglobsčio prašymas pateikiamas keliose valstybėse narėse, atvejų, kai bėgama iš vienos valstybės narės į kitą ir ten pateikiamas prieglobsčio prašymas, nors prieš tai buvusioje narėje prieglobsčio nustatymo procedūra dar nebaigta ir tokiu būdu yra vilkinama, atvejų, kai jau išnagrinėti prieglobsčio prašymai ir atmesti pateikiami kitose valstybėse – tai lemia pakartotinių pašymų pateikimo tendenciją, todėl, atsakovo manymu, atsižvelgus į „diskrecijos teisės“ esmę bei į tai, kad nepasinaudojimas šia teise nėra prilyginamas pareigos nevykdymui, Migracijos departamento Sprendimas netaikyti pareiškėjui Reglamento 17 straipsnio 1 dalies nepažeidžia nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų normų ir negali būti laikomas neteisėtu dėl šios priežasties, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo, nei skundo teismui pateikimo metu nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą Lietuvos Respublikai prisiimti atsakomybę už jo prašymo nagrinėjimą. Atsakovas teigė, kad nenustatyta jokių svarių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pažymėjo, kad asmens noras, jog jo prašymas būtu nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Estijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje ir siekiant harmonizuoti Europos prieglobsčio sistemą, vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautinės, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktus, Migracijos departamente buvo priimtas pagrįstas Sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės bei nustatyti atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę.
II.
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Estijos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o pirminės apklausos metu atsakovui pateikė visą informaciją, kuri reikalinga atsakingai valstybei nustatyti. Migracijos departamento įgaliotas darbuotojas atlikdamas tyrimą patikrino pareiškėjo pateiktą informaciją ir atsižvelgęs į tai, kad EURODAC duomenų bazėje pareiškėjo pirštų atspaudai sutampa su pirštų atspaudais pateiktais Estijoje, taip pat, kad pasitvirtino informacija, jog pareiškėjas gyveno užsieniečių registracijos centre Estijoje ir yra prašęs prieglobsčio Estijos Respublikoje, bei į Lietuvą atkeliavo autobusu iš Estijos, o gavęs bendradarbiavimo pagrindu iš Estijos Respublikos kitą būtiną informaciją nusprendė, kad yra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo iš esmės, nes už jo prašymo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, t. y. Estijos Respublika. Teisėjų kolegija vertino, jog pareiškėjo argumentas, kad atsakovas neatliko apklausos ir priėmė skubotą Sprendimą laikytinas nepagrįstu, kadangi teisinis reglamentavimas įtvirtina atsakovui tokią galimybę, t. y. nerengti asmeninio pokalbio, jeigu prieblobsčio prašytojas kitomis priemonėmis jau pateikė informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti, o atsakovas patvirtino, kad pirminės apklausos metu gautos informacijos priimti Sprendimą jam užteko.
14. Įstatymo 73 straipsnio 1 dalis nustato, kad Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus, kurių pagrindu nustatoma už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nustatoma šių kriterijų tarpusavio hierarchija. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje. Pagal šiame skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą (2 dalis). Siekdamos taikyti 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodytus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į visus turimus įrodymus apie tai, kad valstybės narės teritorijoje yra prašytojo šeimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, jeigu tokių duomenų pateikiama iki to laiko, kol kita valstybė narė atitinkamai pagal 22 ir 25 straipsnius priima prašymą perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį, ir jei dėl ankstesnių prašytojo tarptautinės apsaugos prašymų dar nebuvo priimtas pirmas sprendimas iš esmės ( 3 dalis).
15. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybės narė, nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita Europos Sąjungos valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje. Reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punktas nustato, kad pagal šį reglamentą atsakinga valstybė narė įpareigojama 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybes, kurio prašymas buvo atmestas ir kuris paprašė apsaugos kitoje valstybėje narėje arba kuris be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje.
16. Kiek tai susiję su Reglamento 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžė, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).
17. Pareiškėjas poreikį taikyti jo atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, jog Estijos Respublika yra ateistinė valstybė ir dėl jo išpažįstamos religijos, t .y. krikščionybės, joje gyventi nesaugu, taip pat pažymėjo, kad Estija neužtikrino pagrindinių jo teisių į darbą, o perdavus pareiškėją į Estijos Respubliką jis negalės naudotis teisėmis, kurios jam galėtų būti suteiktos būnant Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsakydamas į pareiškėo argumentus, atkreipė dėmesį, jog asmens pageidavimas, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėjo tai, kad Estija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl, neturint jokio pagrindo abejoti Estijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegija vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės bei atlikti tyrimą, siekiant nustatyti atsakingą Europos sąjungos valstybę narę.
18. Teisėjų kolegija vertino, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, turintis teisę, o ne pareigą pasinaudoti Reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecine išlyga, gavęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, įvertino jo situaciją, tačiau pagrįstai nenustatė pagrindų pateiktą prašymą nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad Reglamento 17 straipsnio 1 dalis neįtvirtina asmens teisės reikalauti, ir atitinkamai – atsakovo pareigos pasinaudoti savo teise nagrinėti šio asmens prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.
19. Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti tyrimą, siekiant nustatyti valstybę, atsakingą už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
III.
20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
21. Pareiškėjas teigia, kad jį gra?z?inus i? Estijos Respublika?, negale?s naudotis tinkama valstybe?s apsauga, nes Estijos Respublika ne?ra 1954m. konvencijos de?l asmenu? be pilietybe?s statuso dalyve?, pries?ingai nei Lietuvos Respublika, kuri yra ratifikavusi s?ia? Konvencija bei yra jos dalyvė. Pareiškėjo perdavimas pagal Estijos Respublikos Dublino padalinio gauta? ras?ta?, kuriuo Estijos Respublika sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsc?io pras?iusi? pareiškėją, reiks?tu? perdavima? is? Europos Sa?jungos valstybe?s, kuri i?sipareigojo teikti tarptautine? apsauga? asmenims be pilietybe?s pagal Konvencija?, i? kita? Europos Sa?jungos valstybe?, kuri tokiu? i?sipareigojimu? ne?ra prisie?musi. Nagrine?jamu atveju, pareiškėjo nuomone, atsakovas privale?jo tinkamai i?vertinti, ar atsiz?velgiant i? individualias pareiškėjo savybes ir aplinkybes, t. y., kad asmuo yra be pilietybe?s, jis neturi galiojanc?io tapatybe?s dokumento, Estijos Respublika po 18 me?n. sulaikymo ji? paleido i? laisve? ir negale?jo is?siu?sti i? (duomenys neskelbtini), ne?ra is?spre?stas jo teisine?s pade?ties klausimas ir neuz?tikrinamas pagrindiniu? teisiu? prieinamumas (tame tarpe teise? i? darba?) bei kt.), ar asmeniui Estijos Respublikoje gre?stu? nez?monis?kas ar z?eminantis elgesys pagal ESTT suformuluotus kriterijus.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigia, jog nagrine?jamu atveju atsakovas, turintis teise?, o ne pareiga? pasinaudoti Reglamento 17 straipsnyje i?tvirtinta diskrecine is?lyga, gave?s pareis?ke?jo pras?yma? de?l prieglobsc?io suteikimo, nepakankamai i?vertino pareis?ke?jo situacija?, ypac? susijusia? su tomis aplinkybe?mis, kad asmuo yra be pilietybe?s, jis neturi galiojanc?io tapatybe?s dokumento, Estijos Respublika po 18 me?n. sulaikymo ji? paleido i? laisve? ir negale?jo is?siu?sti i? (duomenys neskelbtini), ne?ra is?spre?stas jo teisine?s pade?ties klausimas ir neuz?tikrinamas pagrindiniu? teisiu? prieinamumas (tame teise i? darba?) bei kt., tode?l prie?me? neteise?ta? ir nepagri?sta? sprendima?.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (15/6-7)20PR-5 „Dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Estijos Respublikai“, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją į Estijos Respubliką.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatęs, jog už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog atsakovas Migracijos departamentas nepagrįstai neatliko pareiškėjo apklausos. Be to, pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas turėtų pasinaudoti Reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecine išlyga ir prisiimti atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prašymą.
28. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalis numato, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės (Įstatymo 72 str. 3 d.). Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją (Įstatymo 73 str. 1 d.). Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas (Įstatymo 73 str. 2 d.).
29. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto 2019 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. 150-10244 ,,Dėl sulaikyto asmens be kelionės dokumento“ nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai pastebėtas asmuo, kuris pareigūnams paaiškino, jog neturi asmens dokumento ir yra asmuo be pilietybės. Amuo paaiškino, kad Estijoje gyveno užsieniečių registracijos centre ir yra prašęs prieglobsčio Estijos Respublikoje. 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Užsieniečių registracijos centrą, prašydamas suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Prašyme paaiškino, kad Estijoje keturis kartus kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Estija ruošėsi jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjui nesaugu dėl jo krikščioniškų pažiūrų. Taip pat, iš 2019 m. spalio 15 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi Estijoje. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (15/6-2) 10K-50348 informavo pareiškėją, kad remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo nustatyta, jog už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, remiantis Reglamento 18 straipsnio nuostatomis, gali būti atsakinga Estijos Respublika ir, jeigu Estijos Respublika sutiks jį atsiimti, jis bus perduotas Estijai. 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 15.6-7/159-2 Estija sutiko perimti pareiškėją. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą ir nusprendė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Migracijos departamentas nesivadovavo Aprašo 64 punktu ir neatliko pareiškėjo apklausos. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 64 punktą apklausa gali būti neatliekama Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais – vienas iš numatytų atvejų – prašytojas kitomis priemonėmis jau pateikė informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą papildomą informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti. Kaip minėta, pareiškėjas vykusios 2019 m. spalio 15 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra prašęs prieglobsčio Estijos Respublikoje, o į Lietuvą atvyko autobusu iš Tartu miesto. Taip pat, 2019 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 150-10244 ,,Dėl sulaikyto asmens be kelionės dokumento“ nurodyta, kad pareiškėjas pareigūnams paaiškino, jog Estijoje gyveno užsieniečių registracijos centre ir yra prašęs prieglobsčio Estijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Aprašo 64 punkte nurodyta apklausa neprivalėjo būti atlikta, nes pareiškėjas pateikė informaciją, kuri reikalinga valstybei narei nustatyti.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente.
32. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.
33. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Aprašo 73 punkte irgi numatyta, kad net nustačius, jog kita Europos Sąjungos valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.
34. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jį gra?z?inus i? Estijos Respublika?, negale?s naudotis tinkama valstybe?s apsauga, kadangi Estijos Respublika ne?ra 1954 m. konvencijos de?l asmenu? be pilietybe?s statuso dalyve?, pries?ingai nei Lietuvos Respublika, kuri yra ratifikavusi s?ia? Konvenciją bei yra jos dalyve. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog vien asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Nesant jokio pagrindo abejoti Estijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis ginčui aktualiais teisės aktais, pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Estijos Respublikai.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas ginčo išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.