Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinį atsakovui D. T. dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė K. U.-D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad V. T., mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu su D. T., įgijo ir lygiomis dalimis – po 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias V. T. UAB „(duomenys neskelbtini).“ pensijų kaupimo sąskaitoje; 2) Gyventojo pajamų mokesčio permoką; 3) pinigines lėšas, esančias V. T. L. B. AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje; 4) pinigines lėšas, esančias V. T. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje; 5) pinigines lėšas, esančias V. T. (duomenys neskelbtini) AB sąskaitoje; 6) pinigines lėšas, esančias V. T. R. B. UAB sąskaitoje. Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po V. T. mirties. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI ir kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl VMI kreipėsi į Vilniaus m. 10-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties. Notaro biuras informavo, kad negali išduoti liudijimo, kadangi palikėja mirė būdamas santuokoje su D. T. ir nėra duomenų, kad palikėja ir palikėjos sutuoktinis būtų sudarę vedybinę sutartį, tad po palikėjos mirties atsiradęs palikimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. VMI, kaip valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti institucija, negali užbaigti paveldėjimo procedūrų nagrinėjamu atveju, nes notaro biuras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo tol, kol nėra nustatytos turto dalys palikėjai ir palikėjos sutuoktiniui priklausiusioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. V. T. ir D. T. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). P. V. T. mirė būdama santuokoje su sutuoktiniu.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per laisvės atėmimo atlikimo vietos administraciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu sprendimas priimamas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė K. U.-D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. T. ir V. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) V. T. mirė (duomenys neskelbtini) P. V. T. mirė būdama santuokoje su sutuoktiniu.

Ieškovė 2025 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus m. 10-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2024 m. birželio 25 d. mirusiosios V. T. mirties. Notarų biuras 2025 m. gegužės 2 d. el. paštu informavo ieškovę, kad negali išduoti liudijimo, kadangi palikėja mirė būdama santuokoje su D. T. ir nėra duomenų, kad palikėjas ir palikėjo sutuoktinė būtų sudarę vedybinę sutartį, tad po palikėjos mirties atsiradęs palikimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės turimais duomenimis nagrinėjamu atveju paveldimą turtą, kuris įgytas santuokoje, sudaro:

1. Piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje. 2025 m. kovo 5 d. sukaupto turto vertė buvo 6057,29 Eur (5045.6388 vnt.).

2. Gyventojų pajamų mokesčio permoka 2025 m. gegužės 30 d. – 417,77 Eur.

3.Piniginės lėšos palikėjos vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų likutis 2024 m. birželio 25 d. – 92,10 Eur.

4. Piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų likutis 2024 m. birželio 25 d. – 1,05 Eur.

5. Piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) El. pinigų sąskaitos likutis 2024 m. birželio 25 d. – 0,00 Eur.

6. Piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų likutis 2024 m. birželio 25 d. – 0,40 Eur. Palikėjos darbovietė UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 27 d. į sąskaitą išmokėjo palikėjai priklausantį darbo užmokestį – 397,58 Eur.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Dėl mirusiosios V. T. likusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė, todėl pripažintina, kad yra pagrindas mirusiosios turtą paveldėjimo teise perimti valstybei. V. T. vardu turtas įgytas jai esant santuokoje su D. T.. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms byloje aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą V. T. ir D. T. įgijo lygiomis dalimis.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį už ieškinį turi būti sumokėtas 114 Eur dydžio žyminis mokestis. Bylos nagrinėjimo metu teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą turėtų būti priteistina 114 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgus į reikalavimų ir bylos pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu su D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis – po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias V. T. (duomenys neskelbtini)“ pensijų kaupimo sąskaitoje – 6057,29 Eur; 2) V. T. vardu neišmokėtą gyventojų pajamų mokesčio permoką – 417,77 Eur; 3) pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) – 92,10 Eur; 4) pinigines lėšas (duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,05 Eur; 5) pinigines lėšas (duomenys neskelbtini)– el. pinigų sąskaitoje esantį likutį – 0,00 Eur; 6) pinigines lėšas UAB „R. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje piniginių lėšų likutis 2024 m. birželio 25 dienai – 0,40 Eur ir palikėjos V. T. darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 27 d. į sąskaitą išmokėtą palikėjai priklausantį darbo užmokestį – 397,58 Eur.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.