Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6529-1266/2026,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti klausimas dėl Kauno apylinkės teisme gautos civilinės bylos Nr. 2-6529-1266/2026 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. Iš Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. 2-6529-1266/2026 esančių duomenų matyti, kad ieškovo V. J. ieškinys grindžiamas ieškovo patirta žala dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir teisėjos veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-944-896/2022: nepagrįstu ieškinio priėmimu; proceso šalių atleidimu nuo žyminio dalies sumokėjimo; atsisakymais tenkinti V. J. prašymus byloje. Ieškovo teigimu, dėl teisėjų neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

5. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad, spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

6. Kadangi ieškovo V. J. reikalavimai grindžiami Kauno apygardos teismo teisėjo, anksčiau dirbusio Kauno apylinkės teisme, neteisėtais procesiniais veiksmais, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. 2-6529-1266/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų perduodama nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. 2-6529-1266/2026 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.