Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl paskyrimo į patalpas, gyvenamojo ploto pažymi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmę atliko LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 4 būryje, 10 patalpoje, patalpos plotas 22,77 m², laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 5 d. 17 būryje, 2 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 16, patalpos plotas 52,40 m², vienam asmeniui tekęs plotas 3,27 m², laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 iki 2021 m. spalio 18 d. 4 būryje, 3 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 1, patalpos plotas 22,13 m², vienam asmeniui tekęs plotas 22,13 m², laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. 17 būryje, 2 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 8, patalpos plotas 52,40 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,55 m², laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. 17 būryje, 11 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 14,25 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m², laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. sausio 10 d. 8 būryje, 6 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 12,32 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,16 m², laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 23 d. 17 būryje, 4 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 14,25 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m². Daro išvadą, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas buvo daugiau nei pakankamas. Nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. sausio 23 d., priteisimo.

LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 5 d. Pažyma apie nuteistojo A. G. laikymo sąlygas Nr. RV-22-1269, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 10 patalpą, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 2 patalpą (patalpoje 16 nuteistieji), nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 3 patalpą (patalpoje 1 nuteistasis), nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 2 patalpą (patalpoje 8 nuteistųjų), nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 11 patalpą (patalpoje 2 nuteistieji), nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. sausio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį, 6 patalpą (patalpoje 2 nuteistieji), nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 4 patalpą.

LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. Pažyma apie nuteistojo A. G. laikymo sąlygas Nr. LV-6734, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 10 patalpą, patalpos plotas 22,77 m², nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 2 patalpą, patalpos plotas 52,40 m², nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 3 patalpą, patalpos plotas 22,13 m², nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 2 patalpą, patalpos plotas 52,40 m², nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 11 patalpą, patalpos plotas 14,25 m², nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. sausio 10 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį, 6 patalpą, patalpos plotas 12,32 m², nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį, 4 patalpą, patalpos plotas 14,25 m².

LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 2 d. Pažyma dėl nuteistojo A. G. Nr. RV-22-1205, kurioje nurodyta, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, nuteistasis A. G. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. sausio 23 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. ploto trūkumas, laisvalaikio kambario neįrengimas, drabužių džiovinimo patalpos nebuvimas, nesikreipė. Patikslinama, kad asmuo nurodytu ginčo laikotarpiu įstaigos psichologų konsultuotas buvo, tačiau kitais klausimais.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. A822-1037/2009).

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2024 m. sausio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2024 m. sausio 24 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją ir į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas teisme gautas 2024 m. sausio 30 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo pareiškėjo bausmės atlikimo pradžios, todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą. Teismas nenustatė svarbių bei objektyvių priežasčių netaikyti senaties, todėl prašymas taikyti senatį tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, skundo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 29 d., atlyginimo taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas suėjus senaties terminui kaip nepagrįstas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. sausio 30 d. (skundo padavimo teismui dienos).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-205 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintomis minimalaus gyvenamojo ploto normų (galiojusių nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) 2.1. punktu vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 m².“ Vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d.įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1. punktu vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m² – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 4 būryje, 10 patalpoje, patalpos plotas 22,77 m², laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 5 d. 17 būryje, 2 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 16, patalpos plotas 52,40 m², vienam asmeniui tekęs plotas 3,27 m², laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 5 iki 2021 m. spalio 18 d. 4 būryje, 3 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 1, patalpos plotas 22,13 m², vienam asmeniui tekęs plotas 22,13 m², laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. 17 būryje, 2 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 8, patalpos plotas 52,40 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,55 m², laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. 17 būryje, 11 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 14,25 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m², laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. sausio 10 d. 8 būryje, 6 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 12,32 m², vienam asmeniui tekęs plotas 6,16 m², laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 23 d. 17 būryje, 4 patalpoje, nuteistųjų skaičius patalpoje 2, patalpos plotas 14,25 m², vienam asmeniui tekęs plotas 7,12 m².

Teismas pažymi, kad galiojantys nacionaliniai teisės aktai nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas (baldais neužimtas) plotas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma, o pareiškėjo teiginiai apie tai, kad vienam asmeniui tekdavo asmeninės erdvės ne daugiau kaip 2,4 m², šį plotą sumažindavo patalpoje esantys baldai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Tuo buvo apsunkintos kalinimo sąlygos, nes nebuvo galimybės nors trumpam išeiti į kitą patalpą, pabūti nuošaliau nuo kitų asmenų, ramiai parašyti laišką ar paskaityti knygą, pažaisti stalo žaidimą ar kitaip turiningai praleisti laisvalaikį.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) 5.8 punktą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2022 m. liepos 22 d.) 6.8 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).

LKT atsiliepime nurodė, kad 4, 8 būriuose buvo įrengti laisvalaikio kambariai visą ginčo laikotarpį. 17 būrio patalpose iki 2022 m. spalio 17 d. laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Nuteistieji galėjo lankytis bibliotekoje, bažnyčioje, nuteistųjų klubo patalpose, dalyvauti resocializacijos užsiėmimuose, lankytis sporto salėje. 17 būryje nuo 2022 m. spalio 18 d. buvo įrengtas laisvalaikio kambarys.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo yra deklaratyvus, neparemtas įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl laisvalaikio kambario nebuvimo LKT neužregistruota. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentas dėl laisvalaikio kambario nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. spalio 5 d. 17 būryje laisvalaikio kambario nebuvo, tačiau jam buvo sudaryta galimybė naudotis kitomis laisvalaikio patalpomis (biblioteka, bažnyčia, klubas, sporto salė), būti gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl drabužių džiovinimo patalpos nebuvimo yra deklaratyvus, neparemtas įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl drabužių džiovinimo patalpos nebuvimo LKT neužregistruota. Galimybė džiovinti rūbus buvo užtikrinta visuose būriuose įrengtomis atskiromis patalpomis drabužių džiovinimui su skalbimo mašinomis ir pastatomomis džiovyklėmis. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo, todėl jo argumentas dėl drabužių džiovinimo patalpos nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovė LKT ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2024 m. sausio 30 d. nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.