Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei I. D., ieškovės atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovui A. R., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus ekspertizę, atsakovas, susipažinęs su ekspertizės akto Nr. ES 351/15(01) išvada, su ja sutiko, pripažino, kad yra vaiko tėvas, pasirašė standartinį ieškinio pripažinimo pareiškimą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nustačius, kad nustačius, jog atsakovas yra vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteistinas vaikui išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Ieškovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą b.l. 19).

Atsakovui teismo posėdyje ieškinį pripažinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, sprendimas šioje dalyje surašomas sutrumpintais motyvais (LR CPK 140 str. 2d., LR CPK 268 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patvirtintina taikos sutartis ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl tėvystės nustatymo.

CK 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. numato, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Šioje byloje atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad atsakovas A. R. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99 proc. tikimybe (b.l. 91-94). Teismo posėdyje atsakovas tėvystę pripažino ir pasirašė ieškinio pripažinimo pareiškimą. Tėvystę taip pat tai patvirtino ir sudarytoje taikos sutartyje.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, DNR ekspertizės išvada, paties atsakovo tėvystės pripažinimas yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas A. R. yra nepilnamečio E. D. biologinis tėvas. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.1 d., CPK 178, 197, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio E. D. gyvenamąją vietą su ja. Šalys taikos sutartimi šio klausimo neaptarė, todėl ieškovės reikalavimas išspręstinas teismo sprendimu.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to nereiškė. Todėl laikytina, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio E. D. nuo gimimo gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas – nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. D. (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

Šalys dėl šių ieškinio reikalavimų sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, bylą šioje dalyje nutraukti. Šalys taikos sutartyje taip pat nurodo, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., 140 str.

Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo E. D. bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d.).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 5 d.).

Šalys taikos sutartyje susitarė, kad lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Teismas šioje byloje turėjo 8,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios iš šalių nepriteistinos, kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 392 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. D. yra jo sūnus.

Nepilnamečio E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo E. D. priteisimo priimti ir patvirtinti 2016-02-10 šalių sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:

„1. Atsakovas pripažįsta, kad yra sūnaus E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

2. Atsakovas įsipareigoja teikti nepilnamečiam sūnui E. D. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 eurų nuo 2016 m. kovo mėnesio 1d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas pervedamas periodinėmis išmokomis į asmeninę ieškovės sąskaitą. Išlaikymui skirtos lėšos pervedamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ieškovė pripažįstama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2016 m. vasario 10 d., sumoje 2800 eurų atsakovas A. R. įsipareigoja sumokėti per 36 mėnesius, lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2016 m. kovo mėnesio.

4. Kiekviena iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiima sau.

5. Atsakovas ir ieškovė įsipareigoja lygiomis dalimis padengti išlaidas susijusias su bylos procesinių dokumentų siuntimu, jeigu tokios būtų.

6. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims yra žinomos ir išaiškintos.

7. Šalys prašo Teismo priimti šią taikos sutartį, ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.“

Civilinę bylą Nr. 2-257-752/2016 dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.