- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-135-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- G. V., N. V.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05632-2015-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. V. ir N. V. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovo J. G. priešieškinį ieškovams G. V. ir N. V. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas J. G. pateikė teismui prašymą pakeisti teismo 2015-05-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti areštą atsakovui nuosavybės teise priklausantiems ginklams: graižtviniam šautuvui CZ455, Nr. (duomenys neskelbtini), vamzd. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), graižtviniam šautuvui „Sauer 202 Clasic“, Nr. (duomenys neskelbtini), vamzd. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pistoletui SIG Sauer P226, Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), lygiavamzdžiui šautuvui Blaser F3 Competition, Nr. (duomenys neskelbtini), užraktas Nr. (duomenys neskelbtini), vamzd. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 850 Eur sumą. Argumentavo, jog atsakovas šių ginklų nebeeksploatuoja, nors yra atsakingas už ginklų priežiūrą ir saugojimą. Kadangi ginklų vertė nuo eksploatacijos mažėja, atsakovas pageidauja perduoti šiuos ginklus eksploatuoti kitam asmeniui už ginklų šiandieninę rinkos vertę, t. y. 2 850 Eur. Išieškojimas iš piniginių lėšų bus operatyvesnis ir ekonomiškesnis negu iš ribotos civilinės apyvartos daiktų – ginklų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su šiuo atsakovo prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas motyvavo, jog atsakovui suteikiama galimybė pasiūlyti jam priimtiniausią ieškovo interesų užtikrinimo būdą. Atsakovo interesus užtikrina ir ekonomiškumo principas, pagal kurį bendra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma (atsakovo suvaržymų mastas) iš esmės nebūtų didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Ieškovo, siekiančio užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, teisėti interesai nėra pažeidžiami, jeigu pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra pakankamas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl svarbu įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones dėl pasikeitusio arešto objekto nesumažėjo ir tebėra pakankamas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismas nustatė, jog antstolis A. S., vykdydamas teismo 2015-05-18 nutartį (nutarta areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 34321,76 Eur sumos), surado atsakovui priklausantį turtą ir surašė 2015-05-20 bei 2015-06-02 turto aprašus. Antstolis 2015-05-20 turto aprašu areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius ginčo ginklus. Šiuo turto aprašu antstolis įpareigojo atsakovą per tris dienas nuo turto aprašo gavimo dienos pateikti antstoliui aprašyto turto rinkos kainą šią dieną nurodančius dokumentus (nuotraukas, įsigijimo sąskaitas, draudimo polisus) turto vertei nustatyti, atsakovui taip pat išaiškino, kad nepateikus šių dokumentų aprašytas turtas nebus vertinamas. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pateikė antstoliui reikalaujamus dokumentus turto vertei nustatyti ir kad turto vertė buvo antstolio nustatyta, byloje nepateikta. Įvertinęs atsakovo su prašymu pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. B. raštą, pavadinimu Turto vertinimas, kuriame nurodyta, kad bendra ginklų vertė yra 2 850 Eur, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 8 d. ir nustatęs, jog atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog turto vertinimą atliko tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, teismas padarė išvadą, jog areštuotų ginklų rinkos vertė nėra nustatyta. Iš atsakovo nurodytų argumentų padarė išvadą, jog atsakovas ketina perleisti nuosavybės teisę į areštuotus ginklus trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad tokiu atveju tinkamas šio areštuoto turto vertės nustatymas turi ypatingą reikšmę, siekiant nepažeisti ieškovų interesų. Iš viso antstolio surasto ir aprašyto atsakovui priklausančio turto tik nedidelė dalis, tarp jų ir areštuoti ginklai, gali būti realizuotina ir tinkamai užtikrina ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymą.
Šalies argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Argumentuoja, jog teismas pažeidė rungimosi principą ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas, darydamas išvadą, jog įrodymų apie ginklų vertę nėra, rėmėsi įrodymais nepagrįstu ieškovės atstovo nesutikimu su ginklų verte ir atmetė atsakovo rašytinius įrodymus. Teismui buvo pateikti įrodymai apie areštuotų ginklų vertę (2 850 Eur) ir ieškovė kitokių įrodymų apie ginklų vertę nepateikė, todėl labiau tikėtina, jog ginklai vis dėlto turi atsakovo rašytiniuose įrodymuose nurodytą vertę. Ginklais ir šaudmenis prekiaujanti įmonė, kurios pažymą apie ginklų vertę atsakovas pateikė teismui, turi įstatymų suteiktą teisę vykdyti naudotų ginklų komisą (supirkimas) ir turi teisę nustatinėti ginklų rinkos vertę. Siekdamas pašalinti abejones dėl ginklų vertę nustačiusio asmens kompetencijos, pateikia su skundu papildomus įrodymus. Teismo nutartį vertina kaip nepagrįstą, neobjektyvią, neatitinkančią CPK 263 str. nuostatų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus, o teismo išvadas pagrįstomis ir teisingomis. Be to, nurodo, jog iš atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas prašo panaikinti apribojimus ginklams, kodėl būtent dabar atsakovas nusprendė perduoti eksploatuoti ginklus kitam asmeniui. Nei kas šis asmuo yra, nei kaip bus perduodama teisė jam eksploatuoti ginklus, ar apskritai toks asmuo turi teisę eksploatuoti ginklus bei kodėl šiam asmeniui reikalingi visi atsakovo ginklai, neaišku. Mano, jog keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra objektyviai būtina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų
Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Serenika“ licencijos Nr. 000486 ir Nr. 000185, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į skundžiamojoje nutartyje išdėstytus motyvus (teismo pasisakyta dėl ginklų vertinimo), nepriimami ir nevertinami (CPK 314 str.).
CPK 148 str. 1 d. numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.).
Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015).
Apeliantas siekia, jog būtų pakeistos pirmosios instancijos teismo 2015-05-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nustatyta, jog 2015-05-18 nutartimi teismas areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 34 321,76 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovais. Antstolis A. S., vykdydamas 2015-05-18 nutartį, surado atsakovui priklausantį turtą ir surašė 2015-05-20 bei 2015-06-02 turto aprašus. Antstolis 2015-05-20 turto aprašu inter alia areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius ginčo ginklus. Šiuo turto aprašu antstolis įpareigojo atsakovą per tris dienas nuo turto aprašo gavimo dienos pateikti antstoliui aprašyto turto rinkos kainą šią dieną nurodančius dokumentus (nuotraukas, įsigijimo sąskaitas, draudimo polisus) turto vertei nustatyti, išaiškino, kad nepateikus šių dokumentų aprašytas turtas nebus vertinamas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas pateikė antstoliui reikalaujamus dokumentus ginklų vertei nustatyti, jog šių ginklų vertė yra nustatyta antstolio. Taip pat iš minėtų 2015-05-20 bei 2015-06-02 turto aprašuose esančių duomenų apie areštuoto atsakovo turto, turtinių teisių vertę nėra pagrindo pripažinti, jog panaikinus areštą ginčo ginklams ir/ar atsakovui įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 2 850 Eur sumą, ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju tokio sprendimo įvykdymas bus (liks) tinkamai užtikrintas.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių kitų būdų, galinčių užtikrinti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimo įvykdymą, nenurodė ir nepateikė papildomų įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo 2015-05-18 nutartyje padarytas išvadas, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir kt. Dėl šių priežasčių pagrįstais vertintini ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog iš esmės faktinio ir teisinio pagrindo keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismas pažymi, jog atsakovas siekdamas ginklų arešto panaikinimo ir nurodydamas, jog ginklai 2 850 Eur suma įvertinti kompetentingo tai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, per se nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovo norimu būdu pakeitus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikyto atsakovo turtui arešto mastas (34 321,76 Eur) liks nepakitęs ir/ar bus pakankamas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tai suponuoja būtinybę nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrinti ieškovų interesai nagrinėjamoje byloje, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, laikinosios apsaugos priemonės atitiktų jų taikymu siekiamus tikslus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas tiesiog siekia įgyti galimybę atgauti areštuoti ginklus tam, jog galėtų juos perleisti kitam asmeniui už pinigų sumą (atsakovas sutinka į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 850 Eur), kuri objektyviai yra per maža būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vien aplinkybė, jog atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas pažeidė rungimosi principą, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Akivaizdu, jog teismas vertino atsakovo pateiktus duomenis, kuriais jis grindė ginklų vertę, aiškiai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai vadovavosi galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis.
Akcentuotina, jog teismas apskritai gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą (34 321,76 Eur) į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apelianto atskirasis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Kiti bylos proceso dalyviai nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.