Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-21212-534/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2-21212-534/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13905-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 21212-534/2014Proceso Nr. 2-68-3-13905-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.; 99.5.; 99.7.; 116.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant E. R.,dalyvaujant ieškovo atstovui adv.J. K.,atsakovo atstovui E. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad nuo 2006-11-09 atlieka laisvės atėmimo bausmę 12 metų 4 mėnesių. Per bausmės atėmimo laiką paleistas namo nebuvo, atostogų neturėjo. Nurodo, kad norminiai aktai draudžia jam naudotis TEO LT paslaugomis, internetu. Nurodo, kad gavo antstolio pranešimą, kad turi sumokėti priteistą skolą pagal TEO LT ieškinį M. B.. Nurodo, kad apie teismo procesą buvo informuotas skelbimu internete. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas tinkamai nepranešus atsakovui, pinigų priteisimas nesant prievolės, yra LR Konstitucijos pažeidimas 23 str. įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo. Nurodo, kad padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes priklauso labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, sprendimas priimtas už akių ir neinformavus ieškovą apie teismo procesą. Nurodo, kad diskriminacija sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nes nėra žalos atlyginimo sąlygų: žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė, kad iš teisėtų teismo, antstolio veiksmų negali atsirasti ieškovui žala. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos nustatyta, kad civilinė byla 2012-01-20 iškelta pagal ieškovo TEO LT ieškinį atsakovui M. B.. Teismui pateikta 2010-02-15 M. B., a.k(duomenys neskelbtini) pasirašyta sutartis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos retransliavimo paslaugos užsakymo, išduotas priedėlis, atkodavimo kortelė. Iš 2012-01-25 įrašo ant voko matyti, kad dokumentai neįteikti, nes adresatas įkalinimo įstaigoje. Teismas 2012-01-30 priėmė nutartį procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, o 2012-03-06 buvo priimtas sprendimas už akių. Sprendimas už akių išsiųstas M. B., kuris 2012-03-08 grįžo neįteiktas, nes nurodytų adresu asmuo negyveno.

Teismas ieškinį atmeta, nes nėra žalos atlyginimo sąlygų – teisėjo, antstolio neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 str.). Teismas atmeta ieškinį, nes nėra LR CK 6.272 str. 2 d. numatytos kaltės. Civilinė byla išnagrinėta laikantis civilinio proceso kodekso normų reikalavimų. Antra, ieškovas M. B. turi visas civilines teises reaguoti į jo turtinių teisių pažeidimą – nuginčyti 2010-02-15 sutartį, jei ji suklastota, ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 365 str.). Ieškovas privalo paneigti esančią prievolę (sutartį ieškovo vardu galėjo sudaryti įgaliotas asmuo), o tada reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo kaltei. Taigi, taikant valstybės atsakomybę, turi būti nustatyta teisėjo kaltė nagrinėjant civilinę bylą, kurioje pareikštas ieškinys valstybei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas.

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Teismas ieškinį atmeta, nes jis nepagrįstas.

Ieškovui teikiama 100 procentų garantuojama Valstybės teisinė pagalba, todėl bylinėjiosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis