Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei Ruibavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

atkūrimo į 5.6 ha žemės (duomenys neskelbtini) vyko teismo procesai. 2011 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Šio sprendimo pagrindu 2011 m. liepos 25 d. pakartotinai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir leidimo išsipirkti likusią sklypo dalį. 2011 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-206 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 56000 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį – 4.3910 ha. 2011 m. gruodžio 5 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, prašydamas leisti išsipirkti likusią žemės ūkio paskirties sklypo dalį – 1.2090ha. 2012 m. sausio 6 d. jai buvo atsakyta, kad teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl dalies žemės sklypo pardavimo nėra. Šį Kauno skyriaus atsakymą skundė Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-454 jos prašymo taip pat netenkino. Mano, kad nurodyti administraciniai sprendimai nepagrįsti ir naikintini, o atsakovas įpareigotinas parduoti jai 12090/56000 dalių žemės sklypą. Pareiškėjo atstovės nuomone, 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 494 patvirtintų „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 p. nustato, jog žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus teritorijų planavimo dokumentus. Šio nutarimo 2.2 punktas nustato, jog pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 3 p. nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymi, kad Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nustato, jog pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas juridinis faktas apie detaliuoju planu, kuris galioja neribotą laiką ir nebus keičiamas, suplanuotą teritoriją, taip pat teismų sprendimų motyvais nustatytos ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos taikymo sąlygos nagrinėjamu atveju. Prašo skundą tenkinti.

priskirtoje teritorijoje, buvo suformuotas prie statinių ir detalieji planai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 40 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“, todėl pareiškėja E. Ž., atsakovo atstovės nuomone, teisės aktų nustatyta tvarka neturi teisės pirkti pageidaujamos dalies ginčo žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos E. Ž. teisės įsigyti (pirkti) iš valstybės jos naudojamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį – 1.2090 ha. Sprendžiant šį ginčą nustatytina, ar ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose egzistuoja sąlygos, suteikiančios pareiškėjai teisę valstybinės žemės ūkio paskirties dalies žemės sklypo įsigijimui - pirkimui lengvatinėmis sąlygomis.

Teisinius santykius, susijusius su valstybinių žemės sklypų privatizavimu, reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, taip pat šiuos įstatymus įgyvendinantys ir juos detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. sausio 15 d. Kauno miesto valdybos sprendimu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , detalusis planas, tikslinė žemės paskirtis – žemės ūkio žemė (civilinė byla, t. I b.l. 94 – 114). 2011 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-206 E. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties (specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių ir medelynų ūkio žemė) 5.6000 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį – 4.3910 ha (b.l. 10,11). Dėl likusios šios žemės ūkio paskirties 5.6000 ha sklypo dalies – 1.2090 ha, pareiškėja 2011 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, prašydama leisti šią dalį išsipirkti. Atsakovas 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.104.)-18 atsisakė leisti išsipirkti likusią žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Šį raštą ji skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau 2012 m. kovo 8 d. šios institucijos sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-454 tenkinti jos prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0279:34) dalies pardavimo taip pat buvo atsisakyta. Būtent šiuos sprendimus pareiškėja ir ginčija.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 40, 41) patvirtina, kad 5600 kv. m. ploto žemės sklypas (registro Nr. 19/23786, unikalus Nr. 1901-0279-0034, kadastrinis Nr. 1901/0279:34), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, kuris nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai E. Ž. (43910/56000 dalys) ir Lietuvos Respublikai (12090/56000 dalys) yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai.

Pareiškėja savo reikalavimus dėl dalies žemės sklypo pardavimo grindžia 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuostatomis, teigdama, kad jos teisė pirkti žemę sietina su jai nuosavybės teise priklausančių esamų statinių ar įrenginių eksploatavimu pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kolegija pažymi, kad ginčo žemė – žemės ūkio paskirties, tuo tarpu pareiškėjos nurodyti teisės aktai reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kokie žemės plotai priskiriami žemės ūkio paskirties žemei. Tai naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Pati pareiškėja nurodo, jog žemę naudoja pagal tiesioginę žemės ūkio paskirtį - yra užregistravusi ūkininko ūkį daržininkystei vykdyti, augina daržoves, yra nusipirkusi būtiną žemės ūkio techniką, deklaruoja pasėlius, gauna tiesiogines išmokas ir dyzelinį kurą žemdirbiams, moka žemės nuomos mokestį už žemės ūkio paskirties žemę

pagal pateiktas savivaldybės deklaracijas. Žemės ūkio paskirtis numatyta ir teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ( civilinė byla, t. III, b.l. 118-128, 170-179, 226-233) taip pat nustatyta, kad žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , yra žemės ūkio paskirties. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas, kaip jau ir buvo minėta, kilęs dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo, todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodyti teisės aktai ginčo teisiniams santykiams netaikytini.

Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvus. Valstybės žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), negalimi.

Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš valstybinės žemės įgijimo privačion nuosavybėn būdų. Žemės įstatymo 10 str. 9 dalyje nustatyta, kad Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teise jai priklauso statiniai, todėl ji siekia įsigyti jos nurodyto dydžio žemės sklypą šiems statiniams eksploatuoti pirmumo teise, t. y. lengvatinėmis sąlygomis. Ginčo valstybinės žemės sklypas nebuvo formuojamas pagal Žemės reformos įstatymą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste tokio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas bei jį įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienų iš tikslų, kurių siekiama šiuo įstatymu – „užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai“. Šiame įstatyme įtvirtinti atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, tada, kai jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Šio įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1 punktas). Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo statinius ir įrenginius, nustatytas ir šių pastatų buvimo faktas. Vertinant sąlygas, suteikiančias pareiškėjai teisę valstybinės žemės ūkio paskirties dalies žemės sklypo įsigijimui - pirkimui pirmumo teise taip pat kitas reikšmingas aplinkybes Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tikslo aspektu, darytina išvada, kad pareiškėjos teisė pirkti valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę nagrinėjamu atveju yra paneigta minėtą įstatymą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo įgyvendinančiame bei jį detalizuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šio nutarimo 2.3 p. nurodyta, kad pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, patvirtintas šiuo nutarimu, parduodami kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys, žemės valdos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nustatytąja tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, išskyrus mėgėjų sodo teritorijoje esančius žemės sklypus. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles taip pat parduodami žemės valdos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir

įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui steigti, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Minėtu nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 1 punkte yra nustatyta, kad „pagal šias Taisykles po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jie yra įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui“.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos E. Ž. prašomas parduoti ginčo žemės sklypas (jo dalis), esantis (duomenys neskelbtini) , kuris jai buvo suformuotas prie statinių 2002 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 40 patvirtinant detalųjį planą, nėra įstatymų nustatyta tvarka suteiktas ir naudojamas asmeniniam ūkiui, kaip ir nėra ginčo, jog ši žemė po 1995 m. birželio 1 d. yra Kauno miestui priskirtoje teritorijoje. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad esant tokiai situacijai žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės parduoti, o pareiškėjai - teisės pirkti dalies ginčo žemės sklypo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai ir teisėtai atsisakė parduoti pareiškėjai žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.