Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, susipažinęs su G. A. skundu privataus kaltinimo tvarka, spręsdamas jo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, prašydama pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka prieš L. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 154 str. 1 d. ( dėl šmeižimo ).

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) XXX skyriuje (BPK 412 str.) keliamų reikalavimų, todėl jis nepriimamas ir grąžinamas, be to, atsisakoma pradėti privataus kaltinimo bylų procesą dėl akivaizdžių neteisingų faktų apie nusikalstamą veiką BPK 3 str.1 d.1 p. tvarka.

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. BPK 412 str. reikalauja, jog teismui pateikiamame skunde turi būti nurodyti nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, tiksli padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kurie įrodo ir patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei įvykio liudytojų tikslūs vardai, pavardės, anketiniai duomenys (gimimo metai, gyvenamoji vieta ir kiti reikšmingi duomenys).

Pareiškėjos skunde nėra aiškiai nurodytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama L. V., esminių, būtinų veikai ir kaltei nustatyti bei tinkamai veiką kvalifikuoti aplinkybių, t.y., nenurodyta prie kokių aplinkybių, kam ir konkrečiai kokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri sudaro šmeižto turinį, L. V. paskleidė apie nukentėjusį asmenį, t.y. apie G. A..

Šmeižimo objektyviosios pusės požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimas – tai ne tik paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, bet ta informacija galimai turi paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo (Vilniaus apygardos teismas 2012-07-24 Nr.1A-712/2012). Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

Iš pareiškėjos G. A. skundo turinio negalima suprasti, kokia būtent tikrovės neatitinkanti informacija (žinios) menamai paskleista L. V. pažemino, paniekino pareiškėją ar pakirto pasitikėjimą ja. Kaip matyti iš skundo turinio pareiškėja skundžiasi dėl nuotraukų įkėlimo ir komentarų socialiniame tinkle www.facebook.com, tačiau, kaip galima suprasti iš skundo turinio, komentarai yra parašyti kitų asmenų, o ne L. V.. Pats asmens nuotraukos įkėlimo į socialinį tinklą faktas negali būti laikomas paskleidimu apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos. Esant neteisėtam asmens atvaizdo panaudojimui, tokiu būdu kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, jeigu nenustatoma nusikalstamos veikos sudėtis(tame tarpe ir numatytos BK XXIV skyriuje), pažeistos teisės gali būti ginamos civilinės teisės, o ne baudžiamosios teisės(kuri yra paskutinė priemonė santykiams sureguliuoti) pagalba.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas sprendžia, kad, skundas neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, jame nenurodyta veika ir jos esminės faktinės aplinkybės, todėl atsisakoma priimti skundą ir pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka,

Teismas pažymi, kad savo teises dėl privataus gyvenimo ir jo slaptumo pažeidimo (CK 2.23 str.), pareiškėja gali ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Atsisakyti priimti G. A. skundą ir grąžinti jį pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama LR BPK X dalies tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.