Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-406-988/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
AN2-406-988/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00136-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
P. K.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-406-988/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00136-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) bauda. P. K. buvo pripažintas kaltu padaręs 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir P. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 12 d., apie 10.00 val. Vilniuje, Minsko pl. 3, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, į stovėjimo vietą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. P. K. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 11,00 Eur bauda. P. K. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 300,00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir P. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. prašo: 1) administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-501-961/2021 skirti trasologinę ekspertizę tikslu išaiškinti, ar automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės abiejų durelių pažeidimai (įbrėžimai, pėdsakai) padaryti automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniu sparnu bei nustatyti pėdsakų (įbrėžimų, pažeidimų) ant automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės abiejų durelių atsiradimo mechanizmą. Ekspertizę pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro (Lvovo g. 19, Vilnius 09313) specialistams; 2) išklausyti Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-501-961/2021 garso įrašą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nesilaikyta bendrųjų teisės principų dėl duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tokie veiksmai kaip transporto priemonių sugretinimas tikslu nustatyti, ar apgadinimai ant automobilių sutampa, peržengia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Liudytoja apklausta administracinio nusižengimo protokolą surašiusi specialistė A. V. parodė, kad ji bylą perėmė iš prieš tai buvusios tyrėjos ir priėmė sprendimą; duomenis rinko tyrėja I. B.. Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atliko transporto priemonių apžiūrą ir sugretinimą.

2.3. Apeliantas pastebėjo, kad nesutampa automobilių apgadinimų aukščiai: automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis 0,4 metro, automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis 0,4 – 0,54 metro. Duomenų, kad automobilis „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų judėjęs, kad automobilių stovėjimo aikštelė būtų buvusi duobėta, kelias nelygus, byloje nėra. Liudytojos A. V. parodymai teisme, kad neatitikimai gali būti dėl judančių automobilių trajektorijos, kelio nelygumų yra tik teorinio pobūdžio pasamprotavimai.

2.4. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog „<...> kaip matyti iš nukentėjusiosios darytų jos automobilio skaitmeninių nuotraukų, ant automobilio likę šviesios spalvos įbrėžimai, t. y. atitinkantys P. K. automobilio spalvą“ nepagrįsti byloje esančiais duomenimis. Liudytojas V. S. parodė, kad atrodo, jog nei ant vieno automobilio neliko kito automobilio dažų. Tokiai teismo išvadai padaryti reikalinga specialių žinių. Spalvų atitikimą (juo labiau iš skaitmeninių nuotraukų) gali konstatuoti specialistas (ekspertas).

2.5. Paminėjo, kad liudytojas V. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis 2020 m. gruodžio 12 d., apie 10 val., Vilniuje, Minsko pl. 3, kliudė vyšninės spalvos automobilį (liudytojas buvo priėjęs prie šios spalvos automobilio – paliko raštelį su savo telefono numeriu už valytuvų). Nukentėjusioji Ž. G. apžiūrai ir sugretinimui pateikė ne vyšninės, o kažkodėl mėlynos spalvos automobilį.

2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiriant administracinį nusižengimą liudytojas V. S. parodė, kad matė, kaip jis kliudė vyšninės spalvos automobilį. Teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad nematė, kaip jis kliudė minėtą automobilį, t. y. paneigė anksčiau duotus parodymus. Teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip patikimus.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinis nusižengimas – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – padaromas tyčia. Duomenų, kad jis, P. K., sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra. Teismo išvada, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, grįsta nepatikimais liudytojo V. S. parodymais.

2.8. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu jis niekada netvirtino, nesutiko, kad septynioliktame bylos lape esančioje nuotraukoje užfiksuotas jo automobilis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. apeliacinis skundas netenkinamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta subendrinta 1 300,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

4. ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimu P. K. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, į stovėjimo vietą, pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino padarydamas 1 982,48 Eur su PVM turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio „Škoda“ durelės buvo kliudytos būtent nesėkmingo bandymo parkuotis metu.

6. Iš P. K. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas siekia, jog būtų atlikta trasologinė ekspertizė tikslu išaiškinti, ar automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės abiejų durelių pažeidimai (įbrėžimai, pėdsakai) padaryti automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniu sparnu, bei nustatyti pėdsakų (įbrėžimų, pažeidimų) ant automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės abiejų durelių atsiradimo mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. padarė ginčijamą pažeidimą, apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą (nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, nuotraukas ir kita) ir padarė pagrįstas išvadas, apygardos teismas jų dar kartą nekartoja, todėl šioje byloje nėra būtina skirti apelianto prašomą ekspertizę.

7. Pažymima, kad apelianto argumentas, jog transporto priemonių sugretinimas tikslu nustatyti, ar apgadinimai ant automobilių sutampa, peržengia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, yra nepagrįstas. ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisė atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Taigi transporto priemonių apžiūra ir sugretinimas yra leistinas proceso veiksmas. Iš šio veiksmo protokolo matyti, jog apžiūros metu buvo nustatyti automobilių apgadinimai ir tai, kad, pareigūnų nuomone, šie apgadinimai sutampa (b. l. 11). Toks įrodymas atitinka ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytą įrodymų administracinio nusižengimo byloje sampratą ir gali būti laikomas leistinu įrodymu.

8. P. K. pastebėjo, kad automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis 0,4 m, automobilio „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis 0,4 – 0,54 m. Duomenų, kad automobilis „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų judėjęs, kad automobilių stovėjimo aikštelė būtų buvusi duobėta, kelias nelygus, byloje nėra. Apygardos teismas pažymi, kad jau minėtame Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje yra nurodyta, jog automobilio „MB“ yra apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis, apgadinimų aukštis ~ 0,42 m; „Škoda“ apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Apgadinimų aukštis nuo ~ 0,42 m iki 0,54 m. Apgadinimai ant automobilių sutampa. Procesinis veiksmas atliktas lygiame kelyje (b. l. 11). Taigi matyti, jog skirtumas tarp apgadinimų aukščių nėra didelis, ~ 10 – 12 cm. Apgadinimai nebūtinai turi būti tokio pačio dydžio. Šis dydis priklauso nuo automobilio sudėties, kontakto stiprumo, krypties, stabdymo ir pan. Be to, pačiame protokole aukščiai nurodomi apytiksliai. Todėl vien tai, kad apgadinimų aukštis nesutampa, nepaneigia, jog „Škoda“ apgadinimai atsirado būtent šio įvykio metu.

9. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad „ <...> kaip matyti iš nukentėjusiosios darytų jos automobilio skaitmeninių nuotraukų (b. l. 49), ant automobilio likę šviesios spalvos įbrėžimai, t. y. atitinkantys P. K. automobilio spalvą“. Apeliantas ginčija šią išvadą nurodydamas, kad tik specialistas (ekspertas), tuo labiau, iš skaitmeninių nuotraukų, gali įvertinti, ar ant automobilio likę šviesios spalvos įbrėžimai atitinka P. K. automobilio spalvą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš šių fotonuotraukų matyti, jog automobilio „Škoda“ kairės pusės priekinėse ir galinėse durelėse matomos baltos spalvos dėmės. Tai gali reikšti ir automobilio „Mercedes Benz“ paliktus spalvos pėdsakus, ir nusitrynusius dažus po automobilių kontakto (pastarasis vertinimas atitiktų ir apeliaciniame skunde minimus liudytojo V. S. parodymus, kad, atrodo, jog nei ant vieno automobilio neliko kito automobilio dažų). Taigi ir vienu, ir kitu atveju šios baltos dėmės nepaneigia, jog kontaktas tarp automobilių buvo.

10. P. K. apeliaciniame skunde pastebėjo, kad liudytojas V. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog jis 2020 m. gruodžio 12 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), kliudė vyšninės spalvos automobilį (liudytojas buvo priėjęs prie šios spalvos automobilio – paliko raštelį su savo telefono numeriu už valytuvų). Nukentėjusioji Ž. G. apžiūrai ir sugretinimui pateikė ne vyšninės, o kažkodėl mėlynos spalvos automobilį. Apygardos teismas pažymi, kad, iš tiesų, automobilis „Škoda“ yra mėlynos spalvos. Kita vertus, nepaneigiama, kad liudytojui automobilis galėjo pasirodyti vyšninės spalvos dėl apšvietimo, atstumo (tyrimo metu V. S. parodė, kad matė automobilį iš 50 m atstumo). Be to, žodis „vyšninė“ nėra konkretus spalvos apibūdinimas, tai gali reikšti ir šviesią, raudoną, spalvą, ir tamsią (bordo). Taigi teigti, jog apžiūrai buvo pateiktas ne tos pačios spalvos automobilis, negalima. Pažymima, kad apylinkės teismas išsamiai įvertino, kodėl apžiūrai buvo pateiktas reikiamas, o ne koks nors kitas automobilis. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad „policija į eismo įvykio vietą buvo kviečiama operatyviai, liudytojas V. S., nukentėjusioji Ž. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepažįsta vienas kito, nei vienas nėra suinteresuotas apkalbėti kitą, nei liudytojas, nei nukentėjusioji nieko iš anksto nežinojo apie eismo įvykio kaltininką, t. y. automobilio Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, valdytoją ar vairuotoją, juolab apie jo mokumą, o ir neturėjo nei laiko, nei galimybių specialiai ieškoti aikštelėje reikalingus apgadinimus turinčios transporto priemonės, kad galėtų dirbtinai ją susieti su eismo įvykiu“.

11. Apeliantas taip pat pastebėjo, kad tiriant administracinį nusižengimą liudytojas V. S. parodė, kad matė, kaip jis kliudė vyšninės spalvos automobilį. Teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad nematė, kaip jis kliudė minėtą automobilį, t. y. paneigė anksčiau duotus parodymus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, jai nebuvo suteikta didelė reikšmė, nurodyta, kad „nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. S. nurodė, kad stebėjo Mercedes vairuotojo manevrus, bet tiesiogiai automobilių kontakto nematė, apie pastarąjį sprendė tik iš abiejų bylai aktualių transporto priemonių apgadinimų, tačiau liudytojo V. S. veiksmai įvykio vietoje – raštelis apgadinto automobilio savininkei, ėjimas apžiūrėti eismo įvykį sukėlusio automobilio apgadinimų, jų užfiksavimas nuotraukoje rodo, kad tuoj po eismo įvykio liudytojas nė kiek neabejojo, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent šie du automobiliai, o jų apgadinimai rodė ką tik įvykusį kontaktą“.

12. Pažymima, kad iš skundžiamo nutarimo nematyti, kad jame nurodyta, jog teismo posėdžio metu P. K. tvirtino ar sutiko, jog septynioliktame bylos lape esančioje nuotraukoje užfiksuotas jo automobilis.

13. Pagal 426 straipsnio 2 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimu P. K. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad, padaręs aukščiau minėtą ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, kadangi nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad buvo sąmoningai pasitraukta į kitą vietą, jog automobilis nebūtų siejamas su mašinos „Škoda“ apgadinimais.

15. Apeliaciniame skunde dėl šio pažeidimo pateikiamas argumentas, kad nėra duomenų, jog iš eismo įvykio vietos P. K. pasišalino tyčia. Aukštesnysis teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Teismas neabejoja, kad P. K. suvokė, jog kliudė kitą stovintį automobilį ir pasitraukė iš įvykio vietos neatlikęs KET 222 punkte numatytos pareigos pranešti apie įvykį. Pastebima, kad iš nukentėjusiosios pateiktose skaitmeninėse nuotraukose matomų apgadinimų matyti, jog apgadinimai yra braukiamojo kontaktinio pobūdžio, jie apima gana nemažą durelių plotą. Taip pat ir iš pareigūnų padarytos automobilio „Mercedes Benz“ nuotraukos matyti, jog kontaktas buvo tęstinio, braukiamojo pobūdžio (b. l. 17). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad „Mercedes Benz“ kliudė kitą automobilį priekiu, taigi jo vairuotojas tuo labiau turėjo jausti, kad atsitrenkė į „Škoda“. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į P. K. elgesį nurodydamas, kad „liudytojas V. S. teismui nurodė, kad Mercedes vairuotojas turėjo suprasti, kad vieta, į kurią jis mėgino parkuotis, jo automobiliui per siaura. Policijos pareigūnams jis taip pat vairuotojo manevrus apibūdino kaip nepavykusį parkavimosi bandymą, po kurio automobilis nuvažiavo į kitą vietą <...> Be to, pasak liudytojo, po eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo specialiai pasirinko maršrutą nueiti į parduotuvę pro nepavykusio statymo vietą ir praeidamas apžiūrėjo apgadintą automobilį, matomai įvertindamas šiam padarytą žalą, iš ko liudytojas suprato, kad vairuotojas suvokė kliudęs Škoda automobilį <...> Teismo posėdžio metu P. K. pripažino, kad protokolo surašymo metu jis A. V. klausė, kas bus, jei jis dabar prisipažins; tokie klausimai neabejotinai taip pat patvirtina, kad P. K. parodymai nėra nuoširdūs, o kaltės neigimas susijęs tik su siekiu išvengti atsakomybės“. Taigi visos šios aplinkybės rodo P. K. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, jog P. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti.

17. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir galutinė subendrinta nuobauda yra adekvačios P. K. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikomos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Baudos skirtos tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą dydis atitinka šios dalies sankcijoje nurodytą vidurkį. Bauda, paskirta už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra mažesnė nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas baudos vidurkis. Pažymima, kad P. K. padarė turtinę žalą, kuri viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikšmius ar nekėlusių realaus pavojaus eismo tvarkai, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijose numatytas administracines nuobaudas nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. P. K. skirtos nuobaudos buvo individualizuotos tinkamai, galutinė subendrinta bauda nėra per švelni ar per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai pripažino kaltu P. K. padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. (P. K.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka