Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2175-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-02Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-14
Bylos Nr.
2S-2175-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27543-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
D. U.
Trečiasis asmuo
Swedbank
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2175-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27543-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.4.4.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui D. U., trečiajam asmeniui Swedbank, AB, institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

ir nustatė :Ginčo esmė

Ieškovė J. U. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. priimtą teismo sprendimą, dalyje dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies - dėl santuokos nutraukimo, ieškovei grąžintinos pavardės po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, turto padalinimo, prievolės pripažinimo asmenine. Prašyme nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei grąžino iki santuokos turėtą pavardę – A.; nustatė nepilnamečio vaiko K. U. gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo D. U. materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui; nustatė D. U. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; išsprendė turto ir prievolės padalijimo klausimus. Atsakovas D. U., 2016-06-22 apeliaciniu skundu apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl neapskųstos sprendimo dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovei J. U. vykdomąjį raštą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir pavardės pakeitimo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1370-558/2016, pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui D. U., trečiajam asmeniui Swedbank, AB, institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis neįsiteisėjo. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti priverstinai vykdomas tik LR CPK 282-283 str. nurodytais atvejais. Šiuo atveju, sprendimas dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusių reikalavimų nėra skubiai vykdytinas (išskyrus išlaikymo priteisimą nepilnamečiui vaikui), todėl kol neįsiteisėjo, negali būti ir vykdomas. Be to, nors apeliacine tvarka ir neginčijamas pats santuokos nutraukimo pagrindas, ieškovei grąžintinos pavardės po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto ir prievolės padalijimo klausimai, tačiau santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra pagrindinis, o visi kiti, su santuokos nutraukimu privalomi išspręsti klausimai, yra išvestiniai reikalavimai. Todėl negali būti išduotas sprendimo išrašas dėl santuokos nutraukimo ir pavardės pakeitimo, kai yra apskųstas sprendimas dalyje dėl kitų išvestinių reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.gegužės 23 d. sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2016 m. birželio 22 d., todėl teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų - santuokos nutraukimo, pavardės keitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir t.t., kuri neapskųsta apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d. Apeliantės tvirtinimu, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo bei su jos pasekmėmis susiję reikalavimai yra savarankiški, todėl teismo sprendimo dalinis apskundimas dalyje dėl išlaikymo dydžio įsiskolinimo ir jo nustatymo netrukdo vykdyti neapskųstų reikalavimų. Mano, jog teismas pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir teises, kurias ji įgijo po santuokos nutraukimo, nes ji negali registruoti registro objekto - santuokos nutraukimo fakto, pavardės keitimo. Taip pat nurodo, kad ginčas dėl santuokos nutraukimo fakto ir kitų nutraukimo pasekmių jau išspręstas įsiteisėjusiu daliniu sprendimu, todėl skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės pareikštą ieškinį nagrinėjo apeliantės reikalavimus santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo priešinį ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį ir priešinį ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl teismo priteisto išlaikymo išieškojimo, byloje pateikė apeliacinį skundą, kuris teismo buvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas paduotas tik dėl dalies sprendimo, apeliantė padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs ir nėra skubiai vykdytinas (išskyrus dalyje dėl išlaikymo), netenkino prašymo išduoti vykdomąjį raštą, konstatuodamas, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra pagrindis, o visi kiti spręstini klausimai yra išvestiniai. Apeliantė kvestionuoja tokį teismo sprendimą, laikydama, kad neapskųsti reikalavimai yra savarankiški, jie įsiteisėjo bei buvo pažeisti apeliantės teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Šeimos instituto svarba lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas tikrina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą, turi galimybę peržengti apeliacinio skundo ribas šeimos teisinių santykių bylose ir priimti viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą (CPK 320 str.). Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad negali būti išduotas vykdomasis raštas, kai yra apskųstas teismo sprendimas dalyje dėl išvestinių reikalavimų, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą bylą peržiūrėti pilna apimtimi (CPK 320 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu byla jau išnagrinėta apeliacine tvarka ir nėra kliūčių procesinių vykdomojo rašto išdavimui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė