Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos verslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įmonės 2019 m. ir 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, nurodydama, kad šie duomenys patvirtina, jog dėl pavasarį paskelbto karantino ir jo liekamųjų reiškinių jos pajamos sumažėjo apie 26 proc., todėl visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto gali būti apsunkintas. Atsakovė nurodo, kad šių ataskaitų nepateikė pirmos instancijos teismui dėl to, kad per vėlai nusprendė pasinaudoti CPK 284 str. numatyta sprendimo išdėstymo teise.

30. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nenurodė svarbių aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o naujo įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos nagrinėjimą, atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

16. 2016 m. lapkričio 1 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2016/11/125, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), prekybinėje salėje Nr. 1, prekybinėje vietoje Nr. 12, o atsakovė įsipareigojo mokėti patalpų nuomos ir kitus su tuo susijusius mokesčius pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą už einamąjį mėnesį iki 25 dienos (Sutarties 1, 4 punktai). 2017 m. rugpjūčio 22 d. papildomu susitarimu prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys susitarė dėl darbo laiko ir delspinigių dydžio pakeitimo.

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, ieškovė informavo nuomotojus dėl patalpų uždarymo. 2020 m. kovo 17 d. ieškovė išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DV0000004426 dėl 700,00 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. kovo mėnesį mažinimo. Atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už nuomą, priežiūros mokesčius, taip pat paskaičiuoti delspinigiai viso 10646,90 Eur sumai. Atsakovė iš jų sumokėjo 703,37 Eur, todėl pagal ieškovės paskaičiavimą liko skolinga 9943,53 Eur.

18. Ieškovė UAB „Dainavos verslas“ 2020 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Juviga“ 9 943,53 Eur skolos ir delspinigių.

19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismas 2020 m. spalio 21 d. galutiniu sprendimu nusprendė preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei UAB „Dainavos verslas“ iš atsakovės UAB „Juviga“ 6 954,59 Eur skolą. Bylą dalyje dėl 2 000,00 Eur skolos ir 153,90 Eur delspinigių priteisimo, ieškovei atsisakius reikalavimų, nutraukė. Teismas nurodė, jog ieškovė atsisakė dalies reikalavimo, nes 2020 m. liepos 27 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000,00 Eur skolos, o perskaičiavusi delspinigių dydį, nustatė, kad ieškinyje nurodyta jų suma yra 153,90 Eur mažesnė (sumažino nuo 1823,90 Eur iki 1670,08 Eur). Pirmosios instancijos teismas priteistinas netesybas sumažino nuo 0,2 procento iki 0,1 procento dydžio, t. y. nuo 1 670,08 Eur iki 835,04 Eur delspinigių. Be to teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis.

20. Apeliantė UAB „Juviga“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuriuo ieškovei UAB „Dainavos verslas“ priteista 1 864,11 Eur skolos ir 835,04 Eur delspinigiai, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui.

21. Taigi, šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl 1 864,11 Eur (iš viso priteista 6 119,55 Eur) skolos už patalpų nuomą ir pastato priežiūros paslaugas ir 835,04 Eur delspinigių priteisimo, taip pat dėl sprendimo atmesti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nuomos mokesčio ir priežiūros mokesčių priteisimo

22. Byloje ginčo dėl ieškovės paskaičiuotų mokesčių dydžio už patalpų nuomą ir jų priežiūrą, kuri sudaro 6119,55 Eur sumą, iš esmės nekyla. Tačiau apeliantės teigimu, ji neturėjo pareigos mokėti šiuos mokesčius už laikotarpį, kai šalyje paskelbto karantino metu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.) ji negalėjo naudotis patalpomis. Apeliantė nurodo, kad už šį laikotarpį teismas turėjo proporcingai sumažinti nuomos mokestį ir eksploatacines išlaidas, taip pat įvertinti tai, kad ieškovė sumažino už kovo mėnesį nuomos mokestį 700 Eur (su PVM), todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 1 864,11 Eur (iš ieškovės prašytų bei teismo priteistų 6119,55 Eur) skolos atmestinas.

23. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).

24. Akivaizdu, kad komercinėmis sąlygomis sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovė siekė gauti pelno, t.y. nuomotoja, išnuomodama prekybos centre esančias patalpas, skirtas prekybai, prekių sandėliavimui bei paslaugoms teikti („kepykla“) (Sutarties 1.1. p.), siekė gauti nuomos mokestį. Tuo tarpu atsakovė (nuomininkė) turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį išsinuomotą daiktą visą nuomos sutarties terminą naudoti pagal paskirtį: prekybai, prekių sandėliavimui bei paslaugoms teikti (prekyvietė). Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė iš esmės nuomojosi patalpas prekybai maisto produktais.

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, buvo nustatytas jo režimas, pagal kurį (nutarimo 3.2.7 p.) nebuvo draudžiama parduotuvių, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekyba, veikla. Pagal šį nutarimą (redakcija galiojusi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.), priešingai nei nurodo ieškovė, nebuvo nustatytas reikalavimas į prekybos maistu patalpas, esančias prekybos centruose, patekti per įrengtą atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovei ekonomiškai buvo nenaudinga tik dėl 3 iš 54 nuomininkų, galėjusių toliau vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą, laikyti atidarytą prekybos centrą, todėl priėmė sprendimą jį uždaryti, taip apribojant ir atsakovės galimybes naudotis išnuomotomis patalpomis.

27. Nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė išnuomotomis komercinėmis patalpomis pagal jų paskirtį būtent dėl ieškovės veiksmų (viso prekybos centro uždarymo) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. negalėjo naudotis bei tokiu būdu nuomininko teisės buvo suvaržytos, todėl sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti nuomos mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje paskelbus karantiną ieškovės atlikti veiksmai taip pat patvirtina, kad ji sutiko sumažinti bei sumažino nuomos mokestį 700 Eur už 2020 m. kovo mėnesį, tačiau nepagrįstai nesutinka tai padaryti už patalpų nuomą 2020 m. balandžio mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistiną nuomos mokestį būtų teisinga sumažinti proporcingai pagal tai kiek dienų nuomininkas negalėjo naudotis patalpomis, t.y. už kovo mėnesį – 434,10 Eur (841,07 Eur / 31 d. x 16 d.); už balandžio mėnesį – 525,21 Eur (685,06 Eur / 30 d. x 23 d.). Kadangi ieškovė už kovo mėnesį geranoriškai sutiko atsakovei sumažinti nuomos mokestį 700 Eur, todėl dar daugiau sumažinti šį mokestį nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas sumažina 525,21 Eur suma nuomos mokestį tik už balandžio mėnesį, ir pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas tik dėl 5594,34 Eur (6119,55 Eur - 525,21 Eur) skolos priteisimo.

28. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog atitinkama dalimi turėtų būti sumažinti ir kiti mokesčiai (už dujas, elektrą, vandenį, apsaugą, ūkio priežiūrą). Teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti patalpų išlaikymo išlaidas, kurias pagal sutartį (Sutarties 3.7 p.) įsipareigojo apmokėti atsakovė, nėra teisinio pagrindo, nes nepaisant to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. prekybos centras buvo uždarytas, šios patalpų išlaikymo išlaidos vis viena buvo patiriamos. Akcentuotina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nebuvo atlaisvinusi patalpų (jose buvo atsakovės prekybai reikalingas turtas), kurių apsaugą, priežiūrą bei dujų, elektros, vandens teikimą privalėjo užtikrinti nuomotojas.

Dėl delspinigių priteisimo

29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 670,08 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo taikydama 2017 m. rugpjūčio 22 d. papildomo susitarimo prie nuomos sutarties 2 punkte nustatytą 0,2 procentų dydžio normą už kiekvieną pradelstą dieną.

30. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinas netesybas sumažino nuo 0,2 procento (ir jo pagrindu faktiškai paskaičiuoti 1 670,08 Eur dydžio delspinigiai) iki 0,1 procento dydžio, t. y. 835,04 Eur delspinigių.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad delspinigių reikalavimams nurodytiems: 1) 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DV Nr. 0000004193 - 273,12 Eur; 2) 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DV Nr. 0000004255 - 279,58 Eur; 3) 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DV Nr. 0000004315 - 240,46 Eur (daliai apskaičiuotai už laikotarpį nuo 2020-01-14 iki 2020-01-26, kurios tiksli suma nežinoma), turėtų būti taikoma 6 mėnesių ieškinio senatis. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

32. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal Sutartie 4.14 p. nuomininkas įsipareigojo pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas faktūras atsiskaityti iki einamojo mėnesio 25 dienos, išskyrus kai sąskaitoje faktūroje nurodyta kita atsiskaitymo sąlyga. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomose sąskaitose galutinė atsiskaitymo data buvo nurodyta kaip ir sutartyje, t.y. to paties mėnesio 25 diena. Apeliantei (nuomininkui) pagal ieškovės pateiktą 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaitą faktūrą bei vėlesnes iki 25 d. su ieškove (nuomotoju) neatsiskaičius, laikoma, kad ji praleido prievolės įvykdymo terminą bei nuo einamojo mėnesio 26 d. pagal sutartį gali būti skaičiuojami delspinigiai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinį teismui pateikus 2020 m. birželio 26 d., delspinigiai gali būti skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 26 d. iki 2020 m. birželio 26 d. (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė dokumentiniame procese dalyje dėl delspinigių priteisimo iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą (atsakovei pateikus prieštaravimus, ji delspinigius paskaičiavo nuo mažesnės skolos sumos). CPK 427 straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis. Bendrąsias ginčo teisenos taisykles reglamentuojanti CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau CPK 430 straipsnio 4 dalyje yra numatyti šių procesinių teisių apribojimai – dokumentiniame procese negalima pakeist ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka, ieškovui išlieka procesinė teisė sumažinti savo ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 4 dalis), ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir padarė.

34. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog pagal 2020 m. kovo 12 d. sąskaitą faktūrą delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo 1498,41 Eur sumos, o 798,41 Eur, nes 2020 m. kovo 14 d. kreditine PVM sąskaita faktūra ieškovė mokestį už nuomą sumažino 700 Eur. Todėl delspinigių suma pagal šią PVM sąskaitą faktūrą sudaro ne 266,73, o 142,12 Eur. Apeliacinės instancijos teismui skolą už patalpų nuomą balandžio mėnesį sumažinus 525,21 Eur suma, delspinigiai už šį mėnesį taip pat sumažėja bei sudaro ne 162,40 Eur, o 101,45 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinas netesybas sumažino nuo 0,2 procento iki 0,1 procento dydžio, šio sprendimo ieškovė neskundė, todėl pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma sumažintina iki 713,25 Eur (835,04 Eur – (142,12 Eur/2) – (101,45 Eur/2)).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis

35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas teismo sprendimą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui.

36. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

37. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus šiam klausimui reikšmingus faktus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų tenkinti atsakovės prašymo. Atsakovė neneigia pirmosios instancijos teismui nepateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų pagrindus išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, t. y. duomenų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį (turimą turtą, įsipareigojimus, gaunamas pajamas ir kt.). Vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą teisėjų kolegijai skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę civiliniame procese šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas yra procesinis klausimas, kuriame teismas nėra aktyvus, o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai. Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius. Vien tik atsakovės noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė iš esmės nesutiko tik su dalimi ieškovės prašomos skolos, tačiau ir neginčijamos pagrindinės skolos iki šiol nesumokėjo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 6 954,59 Eur skola ir delspinigiai bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovei iš atsakovės prisiteisiant 5594,34 Eur skolos ir 713,25 Eur delspinigių (CPK 185 straipsnis; 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pakeitus galutinį teismo sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

41. Patekintų ieškinio reikalavimų dalis, įvertinus tai, kad ieškovė atsisakė 2000 Eur atsakovės po preliminaraus sprendimo priėmimo patenkintos ieškinio reikalavimo dalies, šiuo atveju sudaro 80 proc. (pirmosios instancijos teisme), apeliacinėje instancijoje buvo patenkinta - 22 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

42. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1177 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus galutinį sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 941,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš apeliantės priteistina 660,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

43. Už apeliacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 4, 7 dalys), tačiau sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, todėl 53 Eur žyminio mokesčio dalis apeliantei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistini 6,60 Eur (30 Eur x 22 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 840,40 Eur (847 Eur – 6,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 6 954,59 Eur skola ir delspinigiai bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos verslas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 5594,34 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 34 ct) skolą, 713,25 Eur (septynis šimtus trylika eurų 25 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 2 d. iki teismo spendimo visiško įvykdymo, 660,66 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos verslas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ 840,40 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, valstybei sumokėto už apeliacinį skundą 2020 m. lapkričio 23 d.