Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3658-392/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N..

Ieškovas A. B. reiškia nušalinimą teisėjui V. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui, kadangi, jo nuomone visi šio teismo teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme tyčia vilkinamas, o teisėjas V. K. ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. sukčiavo ir apgaudinėjo teigdami, kad negautas pareiškėjo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, nes vėliau šis skundas atsirado, o dėl to nei vienas teismo darbuotojas ar teisėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Be to, pareiškėjas nurodo, jog teisėjas V. K. 2013 m. kovo 12 d. nutartimi pašalino iš trečiųjų asmenų tarpo A. N., ir, nelaukdamas, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl šios nutarties, toliau nagrinėja civilinę bylą. Teisėjas V. K. taip pat yra priėmęs 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį, kurią Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti, tačiau esant nepasibaigusiam jos apskundimo kasacine tvarka terminui, teisėjas siekia išnagrinėti šią civilinę bylą būdamas iš anksto įsitikinęs, kad pareiškėjo kasacinis skundas nebus priimtas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisėjui V. K. ir Vilniaus apygardos teismui yra iškelta civilinė byla už turto prievartavimą ir plėšimą dėl neteisėto žyminio mokesčio reikalavimo ir tuo padarytos žalos atlyginimo. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra arba bus iškelti visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, todėl šis teismas turi būti nušalintas nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. 2013 m. balandžio 18 d. raštu perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. K. ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo motyvuojamas tuo, kad šioje civilinėje byloje A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties nebuvo gautas, o vėliau atsirado, bet dėl to nei vienas teismo darbuotojas ar teisėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirasis skundas buvo gautas Vilniaus apygardos teisme, tačiau per klaidą buvo įsiūtas į kitą civilinę bylą. Pareiškėjui paaiškinta, kad taip atsitikti galėjo dėl to, kad jis procesinius dokumentus skirtingose civilinėse bylose teismui siunčia su vienu lydraščiu. Be to, paaiškėjus, kad įvyko tokia klaida, atskirasis skundas nedelsiant perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši situacija, nors ir yra netoleruotina, tačiau objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo spręsti, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suintersuoti šios civilinės bylos baigtimi ir turi būti nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Liteko sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2009-2013 metais buvo arba yra nagrinėjama iš viso 84 civilinės bylos, kuriose dalyvavo ar dalyvauja A. B..

Kitu visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindu pareiškėjas nurodo teisėjo V. K. priimamus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi A. N. nebuvo pašalinta iš trečiųjų asmenų tarpo. Tai buvo padaryta 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas patikrinti Lietuvos apeliaciniame teisme. Pats pareiškėjas teigia, kad Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjus atskirąjį skundą, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis palikta nepakeista. Tuo tarpu 2013 m. kovo 12 d. nutartimi buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Ši nutartis taip pat pareiškėjo apskųsta atskiruoju skundu, kuris dar nėra išnagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šis A. B. pareiškimo dėl nušalinimo argumentas iš esmės yra susijęs su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Iš nušalinimo pareiškimo motyvų matyti, kad ieškovas A. B. padavė arba ketina paduoti ieškinius atsakovui Lietuvos valstybei dėl kiekvieno Vilniaus apygardos teismo teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir šiuo pagrindu reiškia nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui. Įvertinus ieškovo pradėtų panašių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindą teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui primintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovui taip pat primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutar i a:

Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.