- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2597-347/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02103-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Pareiškėjas
- G., G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A.Ū., J. N.
- Advokatai
- Kęstutis Žiemys
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, G. M, po sesers T. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys AŪ ir JN pritarė pareiškėjo prašymui. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškime nurodytam prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo GM mama (duomenys neskelbtini) mirė ir po jos mirties trys vaikai – JN, GM ir TŪ lygiomis dalimis paveldėjo motinai nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (patvirtina 2019 m. kovo 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopija, Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugsėjo 10 d. išrašas).
Seserys JN ir TŪ įgaliojo GM rūpintis paveldėtu turtu ir jį parduoti (pateikta 2018 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo kopija). Jis atliko visus veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas – rūpinosi butu, tvarkė, mokėjo mokesčius (pateiktos tai patvirtinančių dokumentų kopijos), ieškojo pirkėjo.
Pareiškėjo sesuo TŪ mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl jai priklausančios turto dalies paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas apie tai nežinojo. TŪ sūnus AŪ atsisakė palikimą priimti. JN taip pat dėl seseriai priklausančio turto paveldėjimo nesikreipė (pateiktos pareiškimų apie palikimo nepriėmimą kopijos – 2021 m. rugsėjo 29 d. – AŪ ir 2021 m. spalio 3 d. JN).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjas po sesers mirties tik faktiškai priėmė jos palikimą - pareiškėjo teisės į paveldimą turtą ( mirusios sesers palikimo dalį) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).
Pareiškėjas nurodė, jog jis turėjo sesers įgaliojimą, todėl po sesers mirties ir toliau nepertraukiamai rūpinosi sesers turto dalimi, valdė jai priklausiusią 1/3 turto.
Šios aplinkybės neginčijo ir suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas. 2021 m. lapkričio 5 d. atsiliepime Nr.(22.1-32)-SK4 nurodė, jog įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.
Palikėjos sūnus – suinteresuotas asmuo AŪ paaiškino, jog jis sutinka, kad mamos turto dalis pereitų pareiškėjui, nes jam žinoma, jog paveldėtas butas buvo su dideliais įsiskolinimais.
Palikėjos sesuo J. N. atsiliepime nurodė, jog ji su brolio pareiškime nurodytu prašymu pilnai sutinka.
Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo sesers TŪ mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas GM, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sesers TŪ, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini. - priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą kaip savo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.